Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir V. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius, Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini)., pareiškėjai 2021 m. vasario 22 d. kreipėsi į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo, bei sužinojo, kad yra praleistas terminas priimti palikimą po motinos mirties ir kad notaras negali pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės į visą butą, esantį Elektrėnų savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), nes 1/2 dalis šio buto priklauso jų motinai B. P.. Pareiškėjai nedelsdami kreipėsi dėl teisinės pagalbos jiems teikimo – elgėsi sąžiningai ir atidžiai. Mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu dėl pareiškimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

8. Atsižvelgiant į šalyje paskelbtą karantiną, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims sutikus, byla iš esmės nagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

9. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

10. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

11. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). B. P. palikimo atsiradimo laikas – (duomenys neskelbtini). Įstatyminis trijų mėnesių terminas B. P. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktais duomenimis niekas, taip pat ir pareiškėjai, nėra priėmę B. P. palikimo, paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta.

12. Teismo vertinimu, nors terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas žymiai, tačiau toliau šioje nutartyje pateikiami motyvai patvirtina, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Pažymėtina, kad dėl mirusiosios B. P. palikimo priėmimo pareiškėjai laiku nesikreipė tik todėl, kad mirusioji testamentu visą turtą buvo palikusi sutuoktiniui A. P., kuris į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą nesikreipė, o galbūt net nežinojo, kad reikia kreiptis (palikimo atsiradimo laiku jis buvo garbingo amžiaus, neturėjo teisinio išsilavinimo, butas (kurio dalis buvo palikimo objektu) Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas jo vardu, jis jame nuolat gyveno). Tik (duomenys neskelbtini)., pareiškėjams kreipusis į notarą dėl tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo, jie sužinojo, jog motinos palikimas nepriimtas ir tuomet iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami jį priimti – (duomenys neskelbtini) pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu, 2021 m. kovo 8 d. teismui pateikė nagrinėjamą pareiškimą. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjai, turėdami valia priimti palikimą, dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o tokioms priežastims išnykus, ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms savo teisėms įgyvendinti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nereiškė ir suinteresuoti asmenys byloje.

13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą tenkina, atnaujindamas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.