Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

6. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

7. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjos M. R. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atsiradimą. Iš VĮ Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pateiktame statinių išdėstymo plane bei statinio ir jo dalių kadastriniuose duomenyse nurodyti garažo pastatas (duomenys neskelbtini) (statinio kategorija – neypatingasis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei garažo pastato sudėtinė dalis: garažas (duomenys neskelbtini); pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1975 metai, baigtumas 100 procentų, bendras plotas 16,67 m²; pastatas garažas (duomenys neskelbtini) yra sudėtinė 12 boksų garažų pastato dalis, adresas (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. rugsėjo mėn. Nr. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės mero potvarkio dėl adreso matyti, kad pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. gruodžio 28 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad pareiškėja M. R. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji nekilnojamąjį daiktą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji pastatė ir sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai kaip savo valdė daugiau kaip 10 metų, bei daugiau niekas už ją teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neturi. Pagal VĮ Registrų centro informaciją nuosavybės teisės į garažą nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad garažas M. R. buvo pastatytas 1975 metais, o Sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatinė statyba bei tokia pati nuosavybės teisė į pastatytus statinius, - privati statyba ir privačios statybos teisė buvo leidžiama tik asmeninėse valdose. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pastatas – garažas būtų suprojektuotas, pradėtas statyti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, kad statybos užbaigimo procedūros buvo atliktos ir eksploatuoti jis buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad buvo užklaustos vietos savivaldos institucijos, valstybiniai archyvai apie garažo kooperatyvo (duomenys neskelbtini), įkūrimą, jo narių sąrašo patvirtinimą, žemės sklypo kooperatyvo garažų pastato statybai išskyrimą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas sutinka, kad nesant pakankamų duomenų apie pastato statybos teisėtumą, toks statinys negali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, pastato statybos metai – 1975 metai, tačiau (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis pareiškėja apsigyveno (duomenys neskelbtini), tik 1980 metais, todėl kyla abejonės ar pareiškėja galėjo būti pastato statytoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmestinas, nes nėra įvykdytos visos sąlygos su kurių buvimu siejama galimybė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos M. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.