Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) latvis, be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Z. 2013 m. rugsėjo 17 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), R. Š. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dūrė vieną kartą R. Š. į nugarą ir taip dėl kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimo su tarpšonkaulinės arterijos kairėje pažeidimu bei kairio plaučio pažeidimu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Š. sveikatą.

Kaltinamasis A. Z. kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad R. Š. sužalojo, būdamas labai susijaudinęs dėl šio neteisėtų veiksmų. Paaiškino, kad su žmona D. Z., iš anksto paskambinęs, atėjo pas R. Š. į namus, atsinešė 2 butelius alaus. R. Š. ir M. tuo metu gėrė degtinę. R. Š. pradėjo ginčytis su D. dėl obuolių, supykęs smogė jai į veidą. Ši nukrito nuo kėdės. Š. atsistojęs spyrė jai ir gėrė toliau. A. Z. sakė jam nemušti žmonos, bet R. Š. liepė užsičiaupti ir spardė D. į galvą. Jis atstodavo, paspardydavo, gerdavo ir vėl spardydavo. D. nepajėgė pati atsistoti. A. Z. ėjo ją kelti, bet nepakėlė. Prašė R. Š. jos nemušti, bet šis jam trenkė kumščiu į kaktą. M. į konfliktą nesikišo, jie buvo girti, vienas jiems jau atėjus snaudė ant kėdės, kitas sėdėjo. A. Z. tupėjo prie krosnies, apie 1 m atstumu nuo stalo. Nebuvo įmanoma išeiti kviesti pagalbos, turbūt buvo užrakintos durys. Jo telefonas dingo nuo stalo, todėl negalėjo niekam paskambinti. R. Š. D. tą vakarą ištisai nemušė, mušė su pertraukomis, ją tampė už plaukų. D. bandė gintis, gulėdama spyrė R. Š., šis spyrė atgal. Kai D. bandydavo atsikelti, gaudavo į galvą. Ji visą laiką gulėjo virtuvėje, išėjusi iš ten nebuvo. Buvo išsigandęs, negalėjo išeiti ir žmonos palikti, nes ją daužė. Įvykio dieną jis su žmona nebuvo susipykęs, jai nieko nedarė. Jis ant R. Š. iš viso nepyko, tik išsigando, kad jo neklauso, o toliau savo daro. Iš pradžių, kai pradėjo mušti žmoną, jis išgyveno. Kai R. Š. atsistojo ir vėl ėjo ją daužyti, spyrė jai į krūtinę, A. Z. pamatė ant stalo peilį, pagriebė jį ir dūrė jam į nugarą. M. iškvietė greitąją, jiems liepė išeiti. Kaltinamasis su žmona išėjo. Atvažiavus greitajai, jie prašė, kad vežtųsi ir D. Z., bet medikai atsisakė. D. ryte kreipėsi į gydytojus, buvo operuota, jai buvo sulaužyti žandikauliai. Jo žmona rami, nepiktybiška, vartoja gydytojų išrašytus vaistus. Dėl telefono vagystės niekur nesikreipė, jis taip ir neatsirado.

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu A. Z. (duomenys neskelbtini) gatvėje R. Š. gyvenamojo namo virtuvėje parodė vietas, kur sėdėjo jis, D. Z., R. Š., E. ir A. M., vietą, kur R. Š. kumščiu smogė sėdinčiai D. Z. į veidą, vietą, kur po suduoto smūgio D. Z. nukrito ant grindų, vietą, kur R. Š. D. Z. nutempė grindimis už plaukų, vietą kur R. Š. D. mušė, vietą, kur R. Š. jam kumščiu smogė vieną kartą į veidą, vietą, į kurią R. Š. vėliau nutempė D. Z. ir ją mušė, virtuvinį stalą ir spintelę, nuo kurių jis pasiėmė virtuvinį peilį, vietą virtuvėje, kurioje buvo R. Š., kaip A. Z. jam peiliu dūrė į nugarą (11., 114-115, 116-129).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino tik iš dalies, jo kaltę dėl sunkaus R. Š. sveikatos sutrikdymo patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. vakare namuose išgėrinėjo su A. M. ir jo broliu. Paskambino A., sakė, kad turi alaus ir ateina. Jis pasakė jam, kad gali ateiti, jeigu vienas, be žmonos, nes ji konfliktiška. Jie atėjo abu. Jie abu buvo išgėrę, D. daugiau nei A.. Nukentėjusysis su D. pradėjo konfliktuoti dėl obuolių, nes A. buvo leidęs jam pasirinkti, o D. dėl to pyko. D. sakė, kad jai blogai su sveikata, kad kviestų greitąją, nes serga šizofrenija. Konflikto tarp jų metu A. užėjo už jos nugaros, uždėjo rankšluostį ir ją smaugė. Sakė, kad ne pirmą kartą taip daro, ji nuo to apsiramina. A. matė, kaip A. smaugė savo žmoną. R. Š. liepė jiems išeiti iš namų. D. pradėjo draskytis, suplėšė R. Š. marškinius, tai jis jai trenkė į veidą. Ji voliojosi po grindis. R. Š. A. sakė išvesti ją iš namų. D. isterikavo, spardėsi, jie dviese negalėjo prie jos prieiti, gal galėjo dar prieidamas jai suduoti. D. sėdėjo ant kėdės, nukrito, atsistojo, vėl sėdėjo. Kai bandė ją išvesti, ji priešinosi, nukrito, bandė spardytis. Ji buvo tik virtuvėje, kambaryje nebuvo. A. jis nesudavė. M. D. nemušė, jie nesikišo, A. tik bandė jam padėti, o jo brolis sėdėjo apgirtęs. Būdamas pasilenkęs, norėdamas išvesti D., pajuto skausmą nugaroje. A. pasakė, kad peiliu durta. Pradūrė plaučius, buvo pažeisti šonkauliai. Tuo metu jis buvo apsimovęs kelnėm, iki pusės nuogas, nes D. suplėšė jo marškinėlius. Peiliai tuo metu buvo tik ant spintelės. Namo durys nebuvo užrakintos. Kaltinamojo telefono nematė, ant stalo šis jo nepasidėjo. Dėl D. sumušimo buvo nuteistas.

Liudytoja D. Z. parodė, kad su vyru einant iš parduotuvės, pradėjo lyti, todėl vyras paskambino R. Š., paklausė, ar jie gali užeiti. Buvo pirkę alaus. Pas R. Š. virtuvėje buvo A. ir E. M., jie gėrė degtinę. Nukentėjusioji su vyru sėdėjo ant suoliuko, gėrė alų. Ji prikišo Š., kad šis atvažiuoja obuolių, bet net nepasibeldžia į duris. Š. jai trenkė, ji nukrito. Š. tampė ją už plaukų, mušė į veidą, spyrė į krūtinę. Apsiramindavo, pasėdėdavo, o kai ji tik mėgindavo keltis, vėl prieidavo prie jos ir mušdavo. Sudavė jai į galvą kumščiu. Smūgiai buvo stiprūs. Bandė gintis, griebė Š. už marškinėlių ir juos suplėšė, tai ją mušė dar ir dėl to, sakė, kad užmuš ir nuvežęs į griovį išmes. Kai jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, Š. ją paguldė ant grindų kambaryje, nušluostė kraują, klausė, ar galva nesisuka. Mano, kad ten ji prarado sąmonę, nes atsigavo, kai buvo mušama, atitempta į virtuvę. Vyras prašė, kad jos nemuštų, A. irgi sakė nemušti. Ją su pertraukomis mušė apie 2 valandas. Š. namo durys nebuvo užrakintos. Š. neleido jos vyrui išeiti į tualetą. E. M. konflikto metu miegojo. Išgirdo žodžius „A. man peilį įdūrė". Peilis buvo ant stalo. Tada Š. nuėjo, atsisėdo prie stalo. A. iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, ji prašė, kad vežtųsi ir ją, bet medikai atsisakė, nes Š. vežti buvo svarbiau. M. jiems sakė eiti namo, nes reikia vartus uždaryti. Tada ji su vyru išėjo namo, pas kaimynus neprisibeldė, miegojo už 100 m esančios sodybos tvarte. Dingo mobilus telefonas, kurį buvo pasidėję ant šaldytuvo. Ji su niekuo nesimušė, tik su R. pasistumdė tuo metu, kai ją mušė. Negirdėjo, kad vyras sakytų, jog jam sudavė. Jie pas Š. atėjo sveiki. M. nesimušė. Ji su vyru nesimušė. Prieš tai yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Jos vyras nekonfliktiškas, nebūna agresyvus.

Liudytojas A. M. parodė, kad su broliu pas R. Š. virtuvėje gėrė degtinę. Vakarop paskambino A., klausė, ar gali užeiti. Jie paklausė, ar jis vienas, A. Z. sakė, kad vienas, bet atėjo su žmona, išgėrė alaus. R. paprašė, kad D. išeitų, nes ji kalbėjo nesąmones, spjaudė ant grindų, tarp jų kilo konfliktas. Ji stvėrė už marškinėlių R., juos suplėšė, todėl R. sudavė jai delnu į veidą kartą ar du. D. nukrito nuo kėdės. A. ją smaugė rankšluosčiu, ramino. Kartą liudytojas atitraukė A. nuo D., antrą kartą pats atsitraukė. Jis du kartus smaugė, D. jam nesipriešino. Z. sėdėjo prie stalo tuo metu, kai mušė D.. Viskas užtruko apie valandą ar daugiau. Kai bandė D. išvesti iš namų, ji sėdėjo prie stalo. Dviese už rankų bandė vesti, atvedė prie durų, R. surėkė, kad peiliu gavo. Nematė, kad D. bėgtų kraujas. Gerai nematė, kad D. būtų tampoma po grindis. Ji visą laiką buvo tik virtuvėje. Namo durys nebuvo užrakintos. Z. turėjo telefoną, kitą dieną sakė, kad šis dingo. Kai A. Z. įdūrė R., liudytojas jam ranka sudavė, bet neatsimena, į kurią vietą, nes buvo šokas. Nematė, kur dingo peilis. A. pabėgo po to, kai jis jį mušė. Liudytojas iškvietė greitąją. Kai išvežė R., jis valė kraują. Ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė geriau.

Liudytojas E. M. parodė, kad su broliu buvo pas Š., ten išgėrė, nieko neatsimena.

Liudytoja G. Š. parodė, kad ji tyrėjos prašymu kitą dieną po įvykio apie 11-12 val. atvažiavo į sūnaus sodybą, atidarė tyrėjams duris. Virtuvėje buvo pravalyta, kambariai buvo tvarkingi. Virtuvėje ant grindų buvo numesti drabužiai, ant šaldiklio - perplėšti kruvini marškinėliai ir rankšluostis. Po kiek laiko kambaryje ant sofos rado kaltinamojo striukę. Peilio nematė, atrodo, kad tyrėjai jį paėmė.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose 2013 m. rugsėjo 18 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodybos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje. Nuo įėjimo durų rankenos iš vidaus pusės paimta dėmės, panašios į kraują, nuoplova. Virtuvė stačiakampio formos, ilgis 4,90 m, plotis 3,55 m. Virtuvėje rytų pusėje tarp sienos ir koklinės krosnies ant grindų yra kruvinas žalios spalvos rankšluostis, prie krosnies ant grindų mėtosi baltos spalvos puodelis su užrašu „Love" (paimamas), šalia jo iš kartono dėžės paimamas sulaužytos moteriškos sagės fragmentas. Prie viryklės ant grindų yra medinė galimai taburetės nulaužta koja. Nuo įėjimo durų, virtuvėje vakarų pusėje prie sienos yra staliukas, uždengtas klijuote, ant kurios vieno krašto yra dėmė, panaši į kraują, nuo jos paimama nuoplova su biologiniu pėdsaku. Šalia staliuko esančios taburetės viena koja nulaužta. Už staliuko yra šaldiklio dėžė, ant kurios yra žalios spalvos perplėšti marškiniai, ant jų kraujo ir durtinės žymės nėra. Prie šaldytuvo ant grindų mėtosi butelis tuščias nuo degtinės. Nuo šaldytuvo prie lango yra virtuvinis stalas, šalia jo - suoliukas ir taburetė. Prie pat sienos ant grindų yra pastatoma baltos spalvos spintelė, ant kurios yra plastikinėje dėžutėje tarp kitų stalo įrankių rasti du virtuviniai peiliai. Vieno virtuvinio peilio geležtės galas nulaužtas, ant šio peilio matyti galimai kraujas (peiliai paimami). Virtuvėje ant grindų prie spintelės ir stalelio yra dvi kraujo dėmės, viena pailga, kita netaisyklingos formos. Iš dėmių paimamos dvi nuoplovos su biologiniais pėdsakais. Kituose kambariuose tvarkinga, grumtynių, kraujo pėdsakų nėra (l t., 4-5, 6-19, 20 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadoje Nr. G 1052/13(06) R. Š. kliniškai nustatyta kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimas su tarpšonkaulinės arterijos kairėje pažeidimu bei kairio plaučio pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, veikiant krūtinės ląstos kairę pusę (nugarinę dalį) aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kiauryminis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicinos pagalbos, gali baigtis nukentėjusiojo mirtimi. Kiauryminis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 72-74 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvadoje Nr. G 953/13(06) D. Z. konstatuotas kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas, kairės pusės skruostikaulio viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, pakaušio dešinėje, krūtinės kairėje pusėje, raktikaulio projekcijoje, padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimo, kairės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 89-90 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadoje Nr. G 956/13(06) A. Z. konstatuotos kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, kairės akies viršutinio voko-kairio antakio srityje ir juosmens dešinėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir juosmenį kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 102-103 b.l.).

Daiktų parodymo atpažinti metu A. Z. atpažino virtuvinį peilį, kuriuo konflikto metu jis dūrė R. Š. į nugarą (l t., 50, 51-52 b.l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu iš R. Š. namo virtuvės paimti puodelis, trys virtuviniai peiliai, rankšluostis, ant peilio plastmasine šviesiai rusvos spalvos rankena, nulaužtu ašmenų galu, ašmenų matyti tamsių dėmių, panašių į kraują (l t., 28, 29-31 b.l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti daiktų pateikimo protokolu (1 t., 32 b.l.) 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno klinikų sandėlininkės G. K. pateikti R. Š. rūbai: dvejos vyriškos kelnės, apatinės kelnaitės, pora medžiaginių šlepečių, vyriškos basutės, viena vasarinė šlepetė, sportinių mėlynos spalvos kelnių nugaros pusės viršutinės dalies kairėje yra dėmė, panaši į kraują, kelnaičių nugaros pusės kairėje yra dėmė, panaši į kraują (1 t., 33, 34-38 b.l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta G. Š. 2013 m. rugsėjo 20 d. pateikta (1 t., 39 b.l.) žalios spalvos striukė-džemperis, ant jo kapišono, rankovės ir nugaros pusės apatinės dalies yra tamsios spalvos dėmės, panašios į kraują (l t., 40, 41 b.l.).

Teismas, visumoje įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas. A. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino tik iš dalies, t.y. jis pripažino peiliu dūręs R. Š. į nugarą, tačiau tą teigė padaręs, būdamas labai susijaudinęs dėl to, kad R. Š. mušė jo žmoną. Tačiau A. Z. kaltę dėl tyčinio sunkaus R. Š. sveikatos sutrikdymo patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų D. Z., A. M. parodymai bei kita teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas objektyviai patvirtintas specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. Š. vienu trauminiu poveikiu, veikiant krūtinės ląstos kairę pusę (nugarinę dalį) aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte, padarytas kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimas su tarpšonkaulinės arterijos kairėje pažeidimu bei kairio plaučio pažeidimu. Sužalojimas kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pats kaltinamasis patvirtino peiliu dūręs R. Š. į nugarą, tą parodė ir liudytojas A. M., kaltinamasis atpažino R. Š. virtuvėje rastą peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam, peilio apžiūros metu nustatyta, kad ant jo ašmenų likę į kraują panašios dėmės.

BK 135 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už žmogaus tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė -nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį - nugarą - sąmoningai leido tokiam sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos - į nugarą peiliu suduoto smūgių ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tačiau kaltinamasis ir jo gynėja prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį, nes nukentėjusįjį sužalojo labai susijaudinęs dėl neteisėto šio elgesio - kaltinamojo žmonos D. Z. mušimo.

Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-66-878/2014 medžiaga patvirtina, kad R. Š. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nesunkų D. Z. sveikatos sutrikdymą 2013 m. rugsėjo 17 d. apie 23.50 val. Šioje byloje nustatyta, kad R. Š. 2013 m. rugsėjo 17 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau keturis smūgius D. Z. į įvairias kūno vietas, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą dėl kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimo, kairės pusės skruostikaulio viršutinio žandikaulio komplekso lūžimo, poodinių kraujosruvų kairio skruosto srityje, kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, pakaušio dešinėje, krūtinės kairėje pusėje, raktikaulio projekcijoje. Taigi, akivaizdu, jog R. Š. D. Z. atžvilgiu 2013 m. rugsėjo 17 d. atliko nusikalstamus veiksmus. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, A. Z. tokius nusikalstamus R. Š. veiksmus stebėjo ilgą laiką - D. Z. nurodė, jog tokie R. Š. veiksmai truko bent 2 valandas, A. Z. parodė, kad mušimo trukmės pasakyti negali, bet ištisai R. Š. D. Z. nemušė, viskas vyko su pertraukomis. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad visas konfliktas užtruko valandą ar ilgiau.

Norint pripažinti, kad veika padaryta staiga labai susijaudinus, ir taikyti BK 136 straipsnį, būtina nustatyti privalomų aplinkybių visumą - turi būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis; staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; kaltininko veiksmų greitas atsakas į tokį nukentėjusiojo poelgį. Veikai kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį reikalinga nustatyti, jog tyčia padaryti kūno sužalojimą kilo staiga, kaip reakcija į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus ir tuojau, neatidėliojant realizuota. Didesnis laiko tarpas tarp veiksmų, sukėlusių didelį susijaudinimą, ir kūno sužalojimo pašalina galimybę kvalifikuoti veiką pagal BK 136 straipsnį. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją ir kontroliuoti savo veiksmus. Jis teigė, kad dūrė peiliu R. Š. į nugarą būtent tada, kai šis mindžiojo jo žmonos galvą, ją spardė. Pats R. Š. teigė gavęs smūgį peiliu į nugarą, kai bandė su A. M. pakelti D. Z. nuo grindų ir ją išvesti iš savo namų.

Ikiteisminio tyrimo metu, iškart po įvykio, t.y. 2013 m. rugsėjo 18 d. apklausiama D. Z. parodė, kad jos sutuoktinis R. Š. įdūrė tada, kai šis ją tempė iš kambario į virtuvę ir sudavė jai kumščiais į galvą (1 t., 79-81 b.l.). A. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 19 d., parodė, kad jam bandant ginti žmoną, R. Š. smogė jam į veidą, paskui atsistojo ir paėmęs D. už plaukų, tempė ją į virtuvės vidurį, paskui pradėjo jai mindžioti galvą ir spardyti, tada jis labai įpyko ir dūrė peiliu R. Š. (1 t., 109-111 b.l.) Teisme A. Z. jau neigė, kad R. Š. dūrė, gavęs smūgį į veidą, parodė, kad tokį smūgį gavo anksčiau. Tuo tarpu liudytojas A. M. parodė, jog tai jis po kaltinamojo dūrio nukentėjusiajam smogė kaltinamajam į veidą. Liudytojas A. M. teisme teigė, kad R. Š. durta peiliu tuo metu, kai jie dviese bandė D. Z. išvesti iš virtuvės. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2013 m. rugsėjo 18 d., A. M. parodė, kad R. Š. A. Z. dūrė tuo metu, kai netoli virtuvės durų R. Š. su D. Z. stovėjo, R. Š. bandė nusiimti nuo savęs D. rankas, o A. M. juos mėgino išskirti. Visų apklaustųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių prieštaringi ir detalėse nesutampantys, visi apklaustieji įvykio metu buvo neblaivūs, todėl galėjo neteisingai įsiminti ar traktuoti įvykio aplinkybes. Niekas nepatvirtino kaltinamojo parodymų, jog jam ir jo žmonai nebuvo galimybės išeiti iš nukentėjusiojo namų, todėl jie turėjo kęsti smurtą iki tol, kol susijaudinimas dėl D. Z. mušimo tapo toks didelis, jog A. Z. ją apginti galėjo tik durdamas nukentėjusiajam. Nei pati D. Z., nei liudytojas A. M. nepatvirtino, jog dūrio metu R. Š. spardė D. Z. ar mindžiojo jai galvą. Kaip matyti iš liudytojo A. M. parodymų, R. Š. namo durys nebuvo užrakintos, tą patirtina ir A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 97 b.l.), jog jis prieš dūrį netgi buvo išėjęs į lauką, o po dūrio A. Z. iškart išbėgo iš namo. Kaip matyti iš D. Z. parodymų, sužalojus R. Š., ji su vyru netrukdomi išėjo į kiemą. Iš A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, jog D. Z. buvo pakankamai agresyvi, A. Z. pats ją mėgino nuraminti, rankšluosčiu smaugdamas. Tą neigė ir A. Z., ir D. Z., tačiau ir nukentėjusysis R. Š., apklausiamas gydymo įstaigoje 2013 m. rugsėjo 19 d. ir teisme, teigė, kad A. Z. pats smaugė D. Z., tikindamas, kad taip jam pavyksta ją nuraminti. Pastebėtina, kad A. M. apklaustas buvo rytojaus dieną po įvykio, o jo parodymai dėl D. Z. smaugimo faktiškai analogiški parodymams nukentėjusiojo, kuris iškart po įvykio buvo išvežtas į Kauno klinikas ir derinti parodymų su liudytoju A. M. galimybės neturėjo. Nors kaltinamasis teigė, jog jo žmona rami, neagresyvi, specialisto išvadoje Nr. G 953/13(06) užfiksuota, kad ji, gydoma 2013 m. rugsėjo 25 d., buvo agresyvi, išspyrė skyriaus duris ir t.t. (1 t., 89-90 b.l.). Taigi, teismas turi pagrindo tikėti liudytojo A. M. ir nukentėjusiojo R. Š. parodymais, jog D. Z. išgertuvių pas R. Š. metu buvo pakankamai agresyvi, ir kad šie mėgino ją išvesti iš namų. Byloje nustatytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog A. Z., kuris fiziškai silpnesnis už nukentėjusįjį, todėl efektyviai fiziškai jam pasipriešinti vargiai galėjo, bet objektyviai turėjo galimybę, kilus konfliktui tarp jo sutuoktinės ir R. Š., pasišalinti iš šio namų, tačiau konflikto nevengė, toliau girtavo su nukentėjusiuoju, šiam vis mušant jo žmoną, ir netgi pats galimai jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Kaip minėta, kaltinamojo parodymai, jog dūrio metu jo sutuoktinė buvo spardoma į galvą ir mindoma, prieštarauja tiek D. Z., tiek liudytojo A. M. ir nukentėjusiojo parodymams. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis greitai atsakė į nukentėjusiojo neteisėtą poelgį. Turint omeny, kad tuo metu vyko išgertuvės, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės visų išgertuvių metu kaltinamasis nerodė jokių pastangų išvengti besitęsiančio konflikto ir su sutuoktine išeiti iš nukentėjusiojo namų, jis reagavo neadekvačiai, nes peiliu dūrė nukentėjusiajam į nugarą, kur yra gyvybiškai svarbūs organai. Todėl teismui nėra jokio pagrindo spręsti, kad A. Z. sunkiai sužalojo R. Š. staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį nukentėjusiojo poelgio, kaltinamojo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo versija apie staigų labai didelį susijaudinimą yra tik siekis sušvelninti teisinę padėtį, siekiant švelnesnės bausmės.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę A. Z., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį - padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į žmogaus sveikatą, gyvybę), į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis baustas (1 t., 147, 148-151 b.l.), VšĮ Prienų pirminės priežiūros centro Psichikos sveikatos centre įskaitoje neįrašytas (1 t., 153 b.l.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, būdamas neblaivus (2013 m. rugsėjo 18 d. 11.44 val. jam nustatytas dar 0,79 promilės girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Lengvinančia aplinkybę pripažįstama tai, jog nusikaltimą išprovokavo paties kaltinamojo neteisėti veiksmai - fizinis smurtas kaltinamojo sutuoktinės atžvilgiu (BK 59 straipsnio dalies 6 punktas). Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurio trukmė mažesnė nei įstatymo numatytas jos dydžio vidurkis.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. Z. laikino sulaikymo nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. laikas (1 t., b.l. 136-137) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio 9 dalis).

Kardomosios priemonės kaltinamajam - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas - paliktinos nepakeistos ir panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vokas, kuriame yra A. Z. daktiloskopinė kortelė, paimta 2013 m. rugsėjo 19 d. pavyzdžių lyginamuoju tyrimų paėmimo protokolu, paliktinas saugoti prie bylos, kiti daiktai, turintys reikšmės bylai tirti, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate: įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) metu 2013 m. rugsėjo 18 d. virtuvėje nuo grindų paimtos 2 nuoplovos su biologiniais pėdsakais, 1 nuoplova dėmės, panašios į kraujo, paimta nuo durų tarp verandos ir virtuvės vidinės pusės, 1 nuoplova su biologiniais pėdsakais, paimta virtuvėje nuo stalelio, moteriškos sagės detalės, A. Z. DNR lyginamasis seilių pavyzdys, 1 skaidri daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsaku, paimtu nuo cigarečių pakelio 2013 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), rankšluostis, puodelis, trys virtuviniai peiliai, paketas su R. Š. drabužiais: vyriškos dvejos kelnės, apatinės kelnaitės, pora medžiaginių šlepečių, pora vyriškų basučių, viena vasarinė šlepetė grąžintini nukentėjusiajam R. Š., žalios spalvos vyriška striukė-džemperis grąžintina kaltinamajam A. Z. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 24-25) dėl nusikalstama veika padarytos 3030 litų turtinės ir 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo Ieškinyje nurodė, kad dėl A. Z. nusikalstamos veikos jis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, nuolat skauda sužalotą vietą ir šonkaulius, dėl pažeisto plaučio sunkiai kvėpuoja, dūsta, ilgą laiką negalėjo vairuoti automobilio, tai tiesiogiai atsiliepė jo darbui ir atlyginimui (dirba vairuotoju) - gydėsi nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. sausio 12 d. nedarbingas buvo 78 darbo dienas. Iki dabar negali treniruotis, sportuoti, ilgą laiką jaučia nepakeliamą skausmą, iki minimumo buvo sumažėję jo bendravimo galimybės, iki šiol tebejaučia fizinį ir dvasinį diskomfortą, buvo pažemintas ir paniekintas kaimo gyventojų akyse, nepasitiki savo jėgomis, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas, vežiojant į gydymo įstaigas, slaugant daug nepatogumų patyrė jo artimieji. Po sužalojimo buvo 2 kartus operuotas, sužalojimo pasekmės pirmos operacijos metu nebuvo pašalintos (nesuaugus pažeistiems šonkauliams, pradėjus jiems apkremzlėti, ėmė jausti nepakeliamus skausmus, dėl ko vėl buvo operuojamas, šalinant 2 šonkaulių apkremzlėjusius galiukus). Prarado ne tik 2030 litų atlyginimo skirtumą, tačiau ir per visą tą laiką negautas premijas. Už 96 darbo dienas jam buvo priskaičiuota 12450,31 litų, tai yra 130 litų vienai darbo dienai, turėjo uždirbti per 78 darbo dienas 10140 litų, bet gavo tik 80 procentų atlyginimo socialinio draudimo nedarbo išmokomis - 8110 litų, taigi, prarado 2030 litų negauto atlyginimo. Vaistams, vitaminams, transportui išleido 600 litų, turėjo 400 litų advokato paslaugoms apmokėti (2 t., 26, 27, 63, 64-65 b.l.).

Kaltinamasis su ieškiniu sutinka iš dalies, neprieštarauja dėl turtinės žalos dydžio, neturtinę žalą prašo mažinti. Paaiškino, kad neturi nuolatinių pajamų, dirba atsitiktinius darbus. Darbo biržoje negali registruotis.

R. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys.

Ginčo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dėl turtinės žalos dydžio nėra. Civilinis ieškinys turtinei žalai dėl netektų pajamų, vaistų, transporto, teisinės pagalbos išlaidų atlyginti yra tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui R. Š. iš A. Z. priteistina 3030 litų, nes ši žala buvo padaryta dėl jo nusikalstamų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė stiprų skausmą, taip pat neigiamų emocijų - buvo du kartus operuojamas, kurį laiką negalėjo dirbti, sportuoti. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nėra duomenų, kad sužalojimo pasekmės ilgalaikės, duomenų apie komplikacijas nepateikta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog fizinio smurto panaudojimą išprovokavo pats nukentėjusysis, kurio namuose vyko išgertuvės, pats nukentėjusysis pirmas pradėjo vartoti smurtą kaltinamojo sutuoktinės atžvilgiu ir jai nesunkiai sutrikdė sveikatą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį: jis neturi oficialaus pajamų šaltinio (1 t., b.l. 154, 155), dirba atsitiktinius darbus, turto neturi (1 t., 156 b.l.), sutuoktinė neįgali (2 t., 60), gaunanti tik 324 litų šalpos pensiją (2 t., 61 b.l.). Be to, vertintina ir tai, kad iš kaltinamojo yra priteisiama dar 7492,59 litų turtinės žalos atlyginimo kitai civilinei ieškovei - Valstybinei ligonių kasai. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiųjų ir kaltininko -pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 7000 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Š. iš kaltinamojo A. Z. priteistina 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 187) dėl 7492,59 litų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas VšĮ Kauno klinikose. Už gydymą sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis A. Z. civilinio ieškinio iš esmės neneigia. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas (1 t., 189 b.l.) ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaręs žalą ieškovės turtui, privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo A. Z. priteistina 7492,59 litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti A. Z. laikino sulaikymo nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. laiką.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti nepakeistas ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. Z. 7492,59 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du litus 59 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. Z. 3030,00 (tris tūkstančius trisdešimt) litų turtinei ir 7000,00 (septynis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su A. Z. daktiloskopine kortele palikti saugoti prie bylos, daiktinius įrodymus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate: 2 nuoplovas su biologiniais pėdsakais, 1 nuoplovą, paimtą nuo durų tarp verandos ir virtuvės vidinės pusės, 1 nuoplovą su biologiniais pėdsakais, paimtą virtuvėje nuo stalelio, moteriškos sagės detales, A. Z. DNR lyginamąjį seilių pavyzdį, 1 skaidrią daktiloskopinę plokštelę su piršto pėdsaku nuo cigarečių pakelio, paimtus 2013 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), sunaikinti, rankšluostį puodelį, tris virtuvinius peilius, paketą su R. Š. drabužiais: vyriškos dvejomis kelnėmis, apatinėmis kelnaitėmis, pora medžiaginių šlepečių, pora vyriškų basučių, viena vasarine šlepete, grąžinti nukentėjusiajam R. Š., žalios spalvos vyrišką striukę-džemperį grąžinti kaltinamajam A. Z..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.