Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti paskirtą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (3 mėnesiai viešųjų darbų), ir paskirta galutinė 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės darbuotojų V. M. Ž. ir S. N. akivaizdoje, tyčia, įžūliais veiksmais sugadino parduotuvei priklausantį turtą, tai yra rankomis sugadino kasos aparatą, nulaužė ant kasos esantį ekraną, rankomis nuplėšė prie išėjimo durų esančią apdailos detalę, išlupo apsaugos sistemos laidus, nuo lentynos paėmęs „Pepsi“ gėrimo skardines mėtė jas į duris, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ padarė 284,75 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. V. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2024 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pasitvirtino.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo D. V. parodymų, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis patvirtino, kad nusikalstamą jo elgesį lėmė didelis girtumas. Kaltinamasis prisipažino, o liudytojai patvirtino, kad viešoje vietoje D. V. sugadino parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą pašalinių žmonių akivaizdoje, taip sutrikdė kitų žmonių rimtį ir visuomenėje priimtiną tvarką. Kaltinamojo parodymai ir pozicija atitinka ir liudytojų parodymus, iš liudytojų parodymų matyti, kad dėl įvykio parduotuvėje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, dėl to buvo pranešta policijai.

Byloje esantis vaizdo įrašas iš įvykio vietos taip pat patvirtina įžūlų ir nepagarbų kaltinamojo elgesį, kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sugadinant parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Nagrinėjamoje byloje anksčiau aprašytų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad D. V. viešoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje - parduotuvės darbuotojų V. M. Ž. ir S. N. – sugadino parduotuvėje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – sugadino kasos aparatą, nulaužė ant kasos esantį ekraną, nuplėšė apdailos detalę, esančią prie išėjimo durų, išlupo apsaugos sistemos laidus, į duris mėtė iš lentynas paimtas gaiviojo gėrimo skardines. Įvykį mačiusiems asmenims toks elgesys buvo nepriimtinas, jis juos trikdė, šie asmenys patyrė neigiamų emocijų, buvo sutrikdyta parduotuvės darbo tvarka, be to, dėl įvykio buvo iškviesta policija. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Tokiais veiksmais kaltinamasis D. V. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl šiuo atveju D. V. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tarp jų ir šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. V. įvykdė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo D. V. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teisiamas 4 kartą, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skirtina BK 284 sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nustatant artimą vidurkiui jų dydį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tai yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamą veiką D. V. padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, priėmimo (2024 m. balandžio 1 d.), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėta nutartimi turi būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie griežtesnės, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskirtos 9 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos viešųjų bausmės – 3 mėnesius iš 6 mėnesių, ir D. V. skirtina galutinė subendrinta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 284,75 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl žalos, patirtos dėl svetimo turto sugadinimo, pažeidžiant viešąją tvarką (1 t., b. l. 50). Turtinę žalą civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir sugadintos aliuminio švytuoklinės durys (84,70 Eur su PVM), prekės (4,75 Eur), sulaužytų durų dalių atstatymas ir klinkeriui plytelių keitimas (158,74 Eur). Viso parduotuvei padaryta žala – 284,75 Eur. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala nusikalstamais D. V. veiksmais padaryta civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ terminalo kvite užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. D. V. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 284 Eur (2 t., b. l. 87). Įvertinus tai, jog žalą kaltinamasis iš dalies atlygino – 284 Eur, civilinį ieškinį kaltinamasis pripažino ir su juo sutiko, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš kaltu pripažinto kaltinamojo D. V. priteistina 0,75 Eur turtinei žalai atlyginti (284,75 Eur – 284 Eur = 0,75 Eur).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kaltinamasis D. V. atlygino civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį padarytos turtinės žalos – 284 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio 284 Eur dalyje nutraukiamas.

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina (1 t., b. l. 179-181).

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. sumažintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę - viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams - subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskirta bausme – viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskirtos 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, ir skirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę, D. V. visiškai ar iš dalies atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. V. 0,75 Eur (septyniasdešimt penkis euro centus) civilinės ieškovės naudai turtinei žalai atlyginti, procesą dalyje dėl 284 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.