Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei B. S., atsakovui S. T., tretiesiems asmenims atsakovo pusėje L. T., G. M. kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. T. (S. T.) dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys L. T. ir G. M.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš S. T. 36876 Lt žalos atlyginimo. Paaiškino, kad atsakovas jam ir jo sutuoktinei L. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Grikienių k., Sudervės sen., Vilniaus r., vandens telkinių apsaugos zonoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, nukirto 335 žalius juodalksnius ir 14 žalių gluosnių. Atsakovui už administracinio teisės pažeidimą nutarimu taip pat buvo paskirta 150 Lt bauda, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarimu paskirtą baudą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Nepaisant to, atsakovas vis tiek privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad medžius iškirto gavęs ieškovo įgalioto asmens G. M. išaiškinimą, jog leidimas kirsti menkaverčius medžius atsakovui priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype nereikalingas. Todėl atsakovas nėra kaltas dėl žalos gamtai padarymo.

Trečiasis asmuo G. M. paaiškino, kad atsakovas klausdamas dėl leidimo iškirsti medžius nenurodė, kad žemė yra prie ežero bei kad žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-22 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovas du kartus kreipėsi į kompetentingą ieškovo pareigūną G. M., siekdamas išsiaiškinti, ar reikalingas leidimas medžių kirtimui. Vilniaus regiono aplinkos departamento tarnautojo teiginius, kad atsakovas nuslėpė svarbią informaciją, neparodė visų reikiamų dokumentų, vertino kritiškai, kadangi pareigūnas privalo žinoti, kokios aplinkybės yra svarbios, į ką atkreipti dėmesį, kad žemės savininkui būtų suteikta išsami informacija. Atsakovas buvo ieškovo pareigūno suklaidintas, todėl nėra kaltas dėl padarytos žalos gamtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai visiškai eliminavo atsakovo kaltę, kadangi atsakovas vykdė net 349 žalių medžių kirtimą Riešės ežero apsaugos zonoje, inspektoriui G. M. uždavė tik abstraktų klausimą dėl kirtimų galimybės žemės ūkio paskirties žemėje, nuslėpė, jog žemės sklypas patenka į ežero apsaugos zoną ir nepateikė išsamios informacijos pareigūnui, o pareigūnui pasiūlius dėl detalesnės informacijos kreiptis raštu, raštu nesikreipė. Teismui nepriteisus žalos aplinkai atlyginimo, atsakovo padėtis tapo geresnė nei asmenų, kurie kerta saugotinus želdinius teisėtai ir privalo atlyginti saugotinų želdinių atstatomąją vertę.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo kaltės dėl gamtai padaryto žalos nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Tačiau ginčas šioje byloje yra aplinkos apsaugos srityje, todėl liečia viešąjį interesą (Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str.), taigi byla nagrinėjama nesaistant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (b. l. 12-13) tvirtina, kad L. T. ir S. T. 2007-06-11 nusipirko 2,08 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Grikienių k. Vilniaus r. sav., kuriam buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos: Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.6 punktu nustatyta, kad vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ne miškų ūkio paskirties žemėje draudžiama kirsti saugotinus medžius ir krūmus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5-6), patikrinimo aktas (b. l. 8-9) tvirtina, kad 2008-02-26 buvo užfiksuota, jog S. T. ir L. T. nuosavybės teise turimoje žemėje iškirsti juodalksniai ir gluosniai neturint išduoto leidimo. S. T. paaiškino, kad medžius iškirto suklaidintas inspektoriaus G. M., kuris davė leidimą kirsti medžius žodžiu (b. l. 8-10). Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 121 p. redakciją, galiojusią akto surašymo metu, leidimus kirsti saugotinus medžius ne miško žemėje turėjo teisę išduoti savivaldybės institucija. Taigi medžiai galėjo būti kertami ar kitaip tvarkomi gavus Vilniaus rajono savivaldybės institucijos leidimą raštu. Neturintis tokio leidimo ir iškirtęs medžius asmuo turėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, o taip pat ir dėl žalos atlyginimo gamtai. Tiek vienu, tiek kitu atveju sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti nustatyta asmens, padariusio žalą gamtai, kaltė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-07-10 nutarimu byloje Nr. II-1097-789/2008 Vilniaus r. agentūros 2008-04-01 nutarimas Nr. VR-8.1-48 AM001048, kuriuo S. T. skirta administracinė nuobauda 150 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta padarius išvadą, kad dėl pažeidimo nebuvo jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos dėl žalos atlyginimo aplinkybes, taip pat padarė išvadą, kad dėl medžių iškirtimo nėra atsakovo kaltės – jis buvo suklaidintas dėl leidimo kirsti medžius išdavimo tvarkos atsakingo darbuotojo. Pagal galiojusią medžių kirtimo metu tvarką bei iškirstų medžių sąrašą negalima daryti išvados, kad tokio leidimo, jei nebūtų suklaidintas, atsakovas nebūtų gavęs. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, kad iškirsti medžiai gamtos apsaugos požiūriu buvo tiek vertingi, kad jų iškirtimas išvis nebuvo galimas – atsakovas nebūtų gavęs leidimo juos iškirsti, nes toks iškirtimas darytų žalą gamtai Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. ar Želdynų įstatymo 29 str. prasme. Taigi šiuo atveju žalos atlyginimo ieškinio pagrindas yra ne reali žala dėl to, kad buvo iškirsti medžiai, kurių iškirsti nebuvo galima dėl jų vertės gamtai, tačiau dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo preziumuojant, kad nustatytos tvarkos nesilaikymas padarė gamtai žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėjo išvados, kad atsakovo kaltės dėl leidimo raštu negavimo medžiams iškirsti jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje nenustatyta, todėl materialinė atsakomybė jo atžvilgiu netaikoma dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo (CK 6.248 str.). Kadangi neįrodyta, kad buvo padaryta reali žala gamtai nukirtus be raštiško leidimo medžius, šiuo atveju ieškovo nurodymas, kad žalą padarė atsakovo neatsargumas tinkamai nepasirūpinant reikiamu leidimu, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu žalai priteisti. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas atsakovo naudai priteisė 1200 Lt teismo išlaidų – advokato pagalbai apmokėti iš valstybės, vadovaudamasis CPK 96 str. 4 d. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, o pagal CPK 96 str. 4 d. viešojo intereso gynimo bylose šias išlaidas atlygina valstybė. Tačiau pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis dėmesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remdamasi šia įstatymo nuostata, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad teismo išlaidos šioje byloje susidarė dėl to, kad atsakovas iškirto mišką neturėdamas rašytinio leidimo, tai yra formaliai pažeidęs nustatytą tvarką. Ir tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas, ieškovas privalėjo kreiptis į teismą, nes kaltės klausimo nustatymas, kai jis nėra akivaizdus, įmanomas tik išnagrinėjus bylą. Todėl atsakovas, nors ir buvo suklaidintas dėl medžių iškirtimo be leidimo, turi prisiimti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalis dėl išlaidų priteisimo naikintina, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį, kuria atsakovo S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų iš valstybės biudžeto lėšų panaikinti ir S. T. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo atmesti.