Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-630/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-05
Bylos Nr.
2A-630/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
viešosios įstaigos Kauno, VšĮ Kauno 2
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-630/2009Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 15.3.2; 18.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovei R. B.,ieškovės atstovei advokatei I. J.,atsakovo atstovams D. P. ir advokatei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-517-264/2009 iš dalies patenkintas ieškovės R. B. ieškinys atsakovui Viešajai įstaigai Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovė R. B. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008-02-06 įsakymą Nr. P-271, kuriuo R. B. skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo; 2) grąžinti R. B. į darbą; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 80 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal dvi darbo sutartis dirbo pas atsakovą direktoriaus pavaduotoja medicinai ir gydytoja akušere-ginekologe. Atsakovo direktoriaus T. J. 2007-06-05 įsakymu Nr. V-339 buvo atliktas VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės akušerijos, ginekologijos ir nėštumo patologijos skyrių neplaninis vidaus auditas dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos. Audito ataskaitoje buvo konstatuota, jog audituojamu laikotarpiu galiojusios mokamų akušerinių ginekologinių paslaugų teikimo tvarkos reglamentavusios, kad papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga gimdymo skyriuje, kai pacientė pati renkasi gydytoją kainuoja 460 Lt, o pasirenkant akušerę - 230 Lt, nebuvo laikomasi. Dėl nustatytų pažeidimų ieškovė 2008-02-06 įsakymu Nr. P-271 iš ligoninės direktorius pavaduotojos medicinai pareigų atleista DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė teigė, kad iš darbo ji atleista neteisėtai, nes buvo apribota teisė pasiaiškinti, nepagrįstai skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda. Pažymėjo, kad jai, kaip pavaduotojai medicinai nėra priskirta finansinių atsiskaitymų kontrolės funkcija, darbo laiko ir darbo grafikų laikymosi kontrolė. Vidaus audito ataskaita neatitinka norminių aktų reikalavimų, o LR Sveikatos sistemos įstatymas nenumato, kad gydytojo pasirinkimas yra brangiau mokama arba papildoma paslauga. Ieškovė prašė ją grąžinti į darbą, nes tik tokiu būdu bus apgintos jos teisės. Prašydama priteisti neturtinę žalą ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji patyrė įtampą, pažeminimą, atleidimas sukėlė nepagrįstą nepasitikėjimą ja kaip įstaigos administratore ir medicinos specialiste, reputacijos menkinimas sukėlė ilgalaikių dvasinių išgyvenimų, neigiamų emocijų, pakenkė sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008-02-06 įsakymą Nr. P-271, grąžino ieškovę į darbą – į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas, iš atsakovo ieškovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 81 418,89 Lt, ir nuo 2009-04-04 iki sprendimo įvykdymo dienos skaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį po 279,79 Lt. Teismas iš atsakovo ieškovei taip pat priteisė 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Sprendime teismas konstatavo ieškovės ir atsakovo direktoriaus konfliktiškus santykius. Teismas nustatė, kad ligoninėje nebuvo pakankamos finansinės kontrolės, pažeidimai, už kuriuos atsakingas pats įstaigos vadovas, tęsėsi ne vienerius metus. Ieškovės pareigybinė instrukcija tiesiogiai nenumatė pareigos kontroliuoti ligoninės vadovo įsakymus, susijusius su mokamų paslaugų teikimu. Įrodymų, kad ieškovei būtų priskirtos kitos funkcijos atsakovas nepateikė, todėl neįrodė ieškovės šiukštaus darbo drausmės pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė eidama direktoriaus pavaduotojos pareigas, taip pat dirbo gydytojos akušerės-ginekologės pareigose ir teikė gydymo paslaugas ne savo darbo laiku. Tokiu atveju už suteiktas paslaugas pacientė privalėjo nustatyta tvarka sumokėti įstaigai, tačiau ieškovė tuo nepasirūpino ir tokiu būdu, kaip administracijos darbuotoja, ji rodė netinkamą pavyzdį. Teismas pripažino, kad tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip piktybiniai, šiukštūs darbo drausmės pažeidimai, todėl paskirta nuobauda - atleidimas iš darbo yra aiškiai per griežta, neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio, pasekmių, ieškovės kaltės laipsnio. Teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą neteisėtu, nusprendė grąžinti ją į pirmesnį darbą, nes direktoriaus pavaduotojo medicinai etatas buvo panaikintas jau vykstant teisminiam ginčui, o kitokių grąžinimo kliūčių teismas nenustatė. Priteistinos neturtinės žalos dydį - 4 000 Lt, teismas nustatė atsižvelgdamas į teismų praktiką ir į teisingumo bei sąžiningumo principus.

Šalies argumentai

Ieškovė R. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo priteisti 80 000 Lt. Taip pat prašo pakeisti teismo sprendime nurodytą aplinkybę, jog ieškovė, atlikdama gydytojos akušerės-ginekologės pareigas, nevykdė Vidaus audito ataskaitoje minėtų teisės aktų reikalavimų ir tuo pačiu kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, žinodama apie ligoninėje nustatytą tvarką dėl mokamų paslaugų teikimo, tos tvarkos pati nesilaikė, tuo rodydama kitiems nederamą pavyzdį, nustatant, kad R. B. atlikdama gydytojos akušerės-ginekologės pareigas laikėsi teisės aktų reikalavimų, laikėsi ligoninėje esamos mokamų paslaugų teikimo tvarkos ir kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai jokių pažeidimų nepadarė. Skunde išdėsto argumentus:

Teismas priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė šalis. Teismas neįvertino ieškovės darbo stažo atsakovo įstaigoje, jos pasitraukimo iš darbo pagal kitą darbo sutartį priežasčių, klaidingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neįvertino atsakovo administracijos vadovo veiksmų ir jų įtakos ieškovės sveikatai, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis daugiau nei du kartus mažesnis už ieškovės atleidimo iš darbo iniciatoriaus atsakovo vadovo, darbo užmokestį ir nesiekia net vidutinio ieškovės darbo užmokesčio dydžio.

Skunde nurodoma, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė pažeidė atsakovo nustatytą mokamų paslaugų teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, nes darbo drausmės pažeidimai pagal ieškovės gydytojos akušerės-ginekologės darbo sutartį nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, už netinkamą darbo funkcijų atlikimą pagal šią darbo sutartį ieškovė nėra bausta ar gavusi pretenzijų. VšĮ Kauno 2-osios klinikinėje ligoninėje nėra tinkamai reglamentuota mokamų paslaugų teikimo tvarka.

Atsiliepimas

VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai, nes ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių atsiradimą. Ieškovės argumentai dėl atsakovo struktūros pertvarkymo ir etato panaikinimo, kaip tęstinių neteisėtų atsakovo veiksmų, nepagrįsti.

Šalies argumentai

Atsakovas VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Išdėsto argumentus:

Teismas, aiškindamas LR DK 235 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimų. Teismas netinkamai vertino ieškovės pareiginę instrukciją ir nepagrįstai nustatė, kad į ieškovės pareigas neįėjo pareiga vykdyti LR sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymo Nr. 357 ,,Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ bei atsakovo lokalinių aktų dėl mokamų paslaugų teikimo ligoninėje, reikalavimų. Dėl ieškovės pareigų nevykdymo atsakovas negavo daugiau nei 200 000 Lt pajamų. Teismas, atsakovo teigimu, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes ieškovės šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo faktą patvirtina 2007-07-04 Vidaus audito ataskaita Nr. 8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakomybė už audito ataskaitoje nustatytus pažeidimus kyla tik skyrių vedėjams, kurie atskaitingi atsakovo finansų tarnybai. Atsakovas skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR DK 297 straipsnio nuostatas, dėl ko nepagrįstai nusprendė ieškovę grąžinti į darbą. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovė neįrodė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių.

Atsiliepimas

Ieškovė R. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas teigdamas, jog ieškovei buvo priskirta finansinės kontrolės funkcija, nepateikia tai patvirtinančių teisinių argumentų ar faktinių duomenų. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas vertino Vidaus audito ataskaitą Nr. 8, tačiau joje nepadarytos išvados dėl ieškovės kaltės, o ši ataskaita nėra oficialus rašytinis įrodymas. Atsakovas nėra nustatęs kaip įstaigoje teikiamos bei organizuojamos mokamos asmens priežiūros paslaugos, taip pat nėra nustatęs ir kontrolės priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Byloje nustatyta: ieškovė R. B., pagal dvi darbo sutartis Viešojoje įstaigoje Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje dirbusi direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja medicinai ir gydytoja akušere-ginekologe, 2008-02-06 įsakymu Nr. P-271 atleista iš direktoriaus pavaduotojos pareigų už tai, kad ligoninės akušerijos, ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuose pagal galiojusią tvarką nebuvo teikiamos mokamos akušerinės-ginekologinės paslaugos, o ir pati ieškovė, kaip gydytoja, šios tvarkos nesilaikė. Gydytojos darbo sutartis su ieškove nutraukta 2008-02-07 darbuotojo iniciatyva (DK 127 str.). Ieškovė atleidimą iš darbo laiko neteisėtu, nes jai, kaip direktoriaus pavaduotojai medicinai, nepriskirta finansinių atsiskaitymų kontrolės funkcija. Kauno apygardos teismas su tokia ieškovės pozicija sutiko ir nusprendė, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, tačiau pripažino, kad ieškovė, būdama administracijos darbuotoja ir kartu atlikdama gydytojos akušerės-ginekologės pareigas, nevykdė mokamas paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, žinodama apie ligoninėje nustatytą tvarką dėl mokamų paslaugų teikimo, tos tvarkos nesilaikė tuo rodydama nederamą pavyzdį. Tokį darbo drausmės pažeidimą teismas pripažino nepakankamu skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo ir grąžino ieškovę į pirmesnį darbą, nusprendęs, kad ieškovės pareigybės panaikinimas nėra kliūtis grąžinimui, nes pareigybė panaikinta jau vykstant teisminiams ginčams. Priteistiną neturtinės žalos dydį teismas nustatė įvertinęs pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į teismų praktiką.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės ir jos atstovė padavė atskirus apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad prašo tenkinti advokatės pateiktame procesiniame dokumente išdėstytus reikalavimus: skundžiamą sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo 80 000 Lt neturtinės žalos bei pakeisti teismo sprendimo motyvus: aplinkybę, jog ieškovė atlikdama gydytojos akušerės-ginekologės pareigas nevykdė Vidaus audito ataskaitoje minėtų teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, žinodama apie ligoninėje nustatytą tvarką dėl mokamų paslaugų teikimo, tos tvarkos pati nesilaikė, tuo rodydama kitiems nederamą pavyzdį. Skunde prašoma nustatyti, kad ieškovė laikėsi mokamų paslaugų teikimo tvarkos ir pažeidimų nepadarė.

Dėl neturtinės žalos.

Apygardos teismas priteisdamas 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, pagal kurią bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinės žalos, o taip pat įvertino, kad ieškovė pas atsakovą dirbo daugiau kaip 9 metus, atsakovas nėra finansiškai pajėgus, ieškovė turėjo galimybę toliau dirbti pas atsakovą akušerės-ginekologės pareigose pagal kitą darbo sutartį, iš kurių atleista jos pačios prašymu.

Šalies argumentai

Ieškovė, skundu prašydama priteistą žalos atlyginimą padidinti iki 80 000 Lt nurodo, kad teismas, remdamasis teismų praktika, neatkreipė dėmesio, jog skundžiamame sprendime paminėtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtų bylų aplinkybės, turinčios reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, yra kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Teismas, apeliantės teigimu, neatsižvelgė į ieškovės darbo stažą atsakovo įstaigoje, atleidimo iš direktoriaus pavaduotojos ir pasitraukimo iš gydytojos pareigų priežastis, nelygino priteistos žalos su atleidimo iš darbo iniciatoriaus atsakovo vadovo ir su pačios ieškovės darbo užmokesčiu, nevertino atsakovo veiksmų atliktų bylos nagrinėjimo metu - fiktyvių pertvarkymų administracijoje, ieškovės etato panaikinimo, nepasisakė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įtakos ieškovės sveikatai.

Kaip jau ne kartą šioje byloje minėta, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita (CK 6. 250 str. 1 d.). Ginantis savo teises darbuotojas ir DK 36 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 5 punkto pagrindu reikalaujantis priteisti neturtinę žalą, byloje turi įrodyti CK 250 straipsnio 1 dalyje išvardintus neturtinės žalos pasireiškimo požymius, kuriuos teismas įvertina pinigais. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodomos aplinkybės – ilgas darbo laikas ligoninėje, drausminių nuobaudų neturėjimas, informacijos apie darbo konfliktą pasklidimas viešumoje - gali įtakoti neturtinės žalos pasireiškimo požymių (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir kt.) dydį. Tačiau vien tokių aplinkybių išvardijimas neįrodo, kad ieškovė patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos išraiškos požymius, kuriuos teismas privalėtų įvertinti pinigais. Todėl paminėti argumentai nepripažįstami įrodančiais neturtinės žalos dydį. Teismas sprendimą priima ištirtų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu (CPK 265 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovė apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos dydžio išdėsto aplinkybes, kurios nėra nustatytos skundžiamu teismo sprendimu. Apeliantė teigia, kad iš darbo buvo atleista už kritiką dėl neprotingo ligoninės resursų panaudojimo, kad priimdamas įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo atsakovo vadovas viršijo savo kompetenciją, kad ieškovė ilgą laiką buvo kryptingai persekiojama už vadovo kritiką. Tačiau tokios aplinkybės skundžiamu sprendimu konstatuotos nebuvo ir negali būti pagrindu spręsti dėl neturtinės žalos dydžio. Pasisakant dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į atsakovo vadovo darbo užmokestį ir nesutinkama, kad iš atsakovo, naudojusio įstaigos resursus susidoroti su kritiką reiškiančiu darbuotoju, gali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, mažesnis nei darbuotojo mėnesio darbo užmokestis, nes tokiu atveju nelieka teisingumo principo įgyvendinimo prielaidų ir priteisiamo žalos atlyginimo prevencinės prasmės. Argumentas nėra pagrindas tenkinti ieškovės skundą, nes neturinės žalos priteisimu siekiama pinigine išraiška kompensuoti žalą patyrusio asmens išgyvenimus, o ne nubausti atsakovą pinigine bauda. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovas administracijos vadovo asmenyje sąmoningai siekė sukelti ieškovei neturtinės žalos ir tam tikslui naudojo įstaigos resursus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė savo valia nutraukė darbo sutartį, pagal kurią pas atsakovą dirbo gydytojos akušerės-ginekologės pareigose. Ieškovė apeliaciniame skunde išplėtojo teiginius dėl minimalaus užimtumo šiose pareigose, dėl nepalankaus darbo grafiko ir dėl apmokėjimo menkumo, kuris „nebūtų padengęs protingo asmens vertinimu minimalių sąnaudų darbui atlikti“ ir dėl darbdavio sukeltos stresinės situacijos gydytojos akušerės-ginekologės pareigų atsisakymo metu, bet nenurodė, kaip šie teiginiai siejasi su dėl neteisėto atleidimo iš direktoriaus pavaduotojos pareigų patirtos neturtinės žalos dydžiu. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į staiga pablogėjusią ieškovės sveikatos būklę. Skundžiamame sprendime nėra tiesiogiai pasisakyta dėl ieškovės sveikatos, tačiau tai nėra pagrindas tenkinti ieškovės skundą. Ieškovės negalavimai, neskaitant atleidimo iš darbo fakto, jos darbo trukmės ligoninėje, iš esmės yra viena tikrai įrodyta aplinkybė, liudijanti ieškovės patirtą neturtinę žalą, todėl negalima tvirtinti, kad ši aplinkybė sprendime nėra įvertinta. Pažymėtina taip pat, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi atitikti ieškovo įrodytą dėl konkrečių veiksmų patirtą žalą, bet ne hipotetinį 25-rių metų profesinio gyvenimo įvertinimą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, liečiančias ieškovės patirtą neturtinę žalą teisėtai nusprendė šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės patirta neturtinė žala yra didesnė, nei jai priteista skundžiamu sprendimu. Šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl sprendimo motyvų.

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Prašo pakeisti teismo sprendime nurodytą aplinkybę, jog ieškovė kaip gydytoja akušerė-ginekologė nevykdė mokamų paslaugų teikimą reglamentuojančių aktų reikalavimų ir tuo, kaip direktoriaus pavaduotoja rodė kitiems ligoninės darbuotojams nederamą pavyzdį, bei nustatyti, kad ieškovė laikėsi teisės aktų reikalavimų, esamos mokamų paslaugų teikimo tvarkos ir kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai jokių pažeidimų nepadarė. Dėl šio prašymo ieškovė skunde išdėsto, kad jokiuose norminiuose aktuose nėra aiškiai apbrėžta, kas yra mokamos paslaugos, kaip jas atskirti nuo nemokamų paslaugų, kad ligoninėje nebuvo sukurtos organizacinės priemonės tokioms paslaugoms teikti ir jų teikimą kontroliuoti, kad tokios mokamos paslaugos nustatymas prieštarauja paciento teisei pasirinkti gydytoją. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto neteisėtumo pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl LR sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymo Nr. 357 ,,Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ atitikimo LR Sveikatos sistemos įstatymo nuostatoms palaikė sąlyginai. Paaiškino, kad kreipimasis nereikalingas tuo atveju, jei LR sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymas Nr. 357 ir atsakovo 2004-01-29 įsakymas Nr. 41 dėl mokamų paslaugų nebus taikomi nagrinėjamoje byloje, t. y. jei teisėjų kolegija pripažins, jog ieškovė šių aktų nepažeidė. Tačiau jei teisėjų kolegija manytų priešingai, kreipimasis yra būtinas. Prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą netenkinamas. Toks kreipimasis yra būtinas, kai kyla abejonės ar atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą toks teisės norminis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje (CPK 3 str. 3, 4 d.). Vadinasi tikrinamas atitikimas tokio norminio akto, kuriuo remiamasi priimant sprendimą civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas darbo ginčas, o mokamų medicinos paslaugų teikimą reglamentuojantys aktai aptariami ne kaip ginčo sprendimui taikytini teisiniai aktai, o kaip aktai, dėl kurių taikymo ligoninėje kilo šalių darbo ginčas. Kita vertus, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu (CPK 3 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d.). Akto pripažinimas neteisėtu atgal negalioja, ieškovės nurodomi aktai sprendžiamo šalių darbo ginčo metu galiojo ir administracinio teismo sprendimas šiuo klausimu nagrinėjamoje byloje įtakos negali turėti. O ieškovės neigiamas požiūris į mokamas medicinos paslaugas VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriuose ir su tuo susiję jos veiksmai aptartini nagrinėjant šalių ginčą iš esmės.

Šalies argumentai

Nesutikdama su paminėtais skundžiamo sprendimo motyvais ieškovė skunde nurodo, kad ieškovės darbas gydytojos akušerės-ginekologės pareigose nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, už darbą šiose pareigose ieškovei niekuomet nebuvo reiškiamos pretenzijos ar skiriamos nuobaudos. Skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas ir nenagrinėjo ar ieškovė tinkamai atliko pareigas kaip gydytoja akušerė-ginekologė ir ar ji kaip akušerė-ginekologė nepažeidė darbo drausmės teikdama paslaugas gimdyvėms ne savo darbo laiku, kai tuo metu dirbo kitas gydytojas pagal patvirtintą grafiką. Teismas šią nustatytą aplinkybę - paslaugos teikimą ne savo darbo laiku – vertino kaip ligoninės direktoriaus pavaduotojos veiksmus. Teismas, konstatavęs, kad ieškovei – direktoriaus pavaduotojai – nors pagal pareigas ir nebūnant atsakingai už teikiamų mokamų paslaugų organizavimą bei kontrolę, tačiau žinant apie tokią tvarką, nederėjo pačiai šios tvarkos nesilaikyti ir tokiu būdu rodyti netinkamą pavyzdį kitiems ligoninės darbuotojams. Vadinasi teismas vertino direktoriaus pavaduotojos veiksmus, pripažino tai darbo drausmės pažeidimu už kurį darbdavys ieškovei be pagrindo skyrė pačią griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Skųsdama teismo sprendimo motyvus ieškovė išdėsto ir kitą argumentą – pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, pateisinantys ieškovės elgesį ir suteikiantys pagrindą jos poelgį vertinti kaip teisėtą veiksmą. Šis apeliantės argumentas nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, nes būtent šias aplinkybes teismas vertino tirdamas ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos griežtumą. Būtent atsižvelgdamas į ieškovės argumentus dėl mokamų gydymo paslaugų teikimo tvarkos ydingumo, teismas nusprendė, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas nepripažintinas šiukščiu, o paskirta nuobauda yra per griežta.

Skunde išdėstyti gausūs argumentai dėl 2007-07-04 vidaus audito ataskaitos Nr. 8 teigiant, kad auditas neatitiko norminių aktų reikalavimų, o ataskaita neturi CPK 197 straipsnyje įtvirtintų oficialus rašytinio įrodymo požymių. Tačiau audito procedūra ar išvados formos atitikimas reikalavimams nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Spęsdamas ginčą teismas pasinaudojo audito ataskaitoje esančiais duomenis kaip rašytiniais įrodymais ir vertino juos drauge su kitais pateiktais įrodymais.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir jos atstovės apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nėra pagrindas pakeisti ar pripažinti nepagrįstais skundžiamo sprendimo motyvus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu ieškinį atmesti. Skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų, nesutinka su ieškovės grąžinimu į darbą netaikant alternatyvaus jos teisių gynimo būdo ir teigia, kad neturtinės žalos ieškovė neįrodė.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo.

Skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė darbo santykius reglamentuojančias normas ir nepagrįstai nepripažino, kad ieškovė padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - dalyvavo veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Atsakovo nuomone ieškovė tokį pažeidimą padarė kai, būdama ligoninės direktoriaus pavaduotoja, teikė papildomas paslaugas gimdyvėms ne savo, kaip gydytojos akušerės-ginekologės, darbo laiku ir nesiėmė priemonių, kad gimdyvės už suteiktas papildomas sumokėtų ligoninei. Atsakovo argumentas nepagrįstas. Laikytina, kad darbuotojas padaro DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kai dalyvauja kitoje darbinėje ar nedarbinėje veikloje, kuri nesuderinama su jo darbo funkcijomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama ligoninės direktoriaus pavaduotoja, toje pat ligoninėje užėmė 0,25 gydytojos akušerės-ginekologės etato. Toks pareigų derinimas nėra draudžiamas. Aplinkybė, kad ieškovė, ne savo (kaip gydytojos akušerės-ginekologės) darbo laiku teikė papildomas paslaugas gimdyvėms ir nesiėmė priemonių, kad ligoninei už papildomas paslaugas būtų sumokėta, taip pat negali būti vertinama kaip ieškovės kita veikla, nesuderinama su jos darbo funkcijomis. Byloje nėra nustatyta, kad toks paslaugos gimdyvėms teikimas būtų kvalifikuotinas kaip administracinis ar kitoks teisės pažeidimas, todėl gali būti vertinamas tik kaip tinkamas arba netinkamas darbo pareigų atlikimas. Ieškovės kaip gydytojos akušerės-ginekologės darbo pareigų atlikimas šioje byloje nevertinamas, nes nėra ginčo dalykas, o gydytojos darbo sutartis nutraukta ieškovės iniciatyva. O tai, kad ieškovė, būdama sveikatos priežiūros įstaigos administracijos darbuotoja, nepasirūpino, kad už jos, kaip gydytojos suteiktas papildomas paslaugas, būtų sumokėta ligoninei, teismas įvertino kaip direktoriaus pavaduotojos darbo pareigų pažeidimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo tvirtinimas, jog ieškovė užsiėmė kita, su jos darbo funkcijomis nesusijusia veikla, yra nepagrįstas.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kaip ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai, nebuvo atsakinga už teikiamų mokamų paslaugų organizavimą ir kontrolę. Apelianto argumentai nėra nepagrįsti. Nei viename ligoninės lokaliniame norminiame akte nėra tiesiogiai, aiškiai ir pažodžiui parašyta, kad direktoriaus pavaduotojas medicinai organizuoja ir kontroliuoja mokamų paslaugų teikimą. Tačiau pagal pareiginę instrukciją ieškovė kontroliuoja diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą (V p.), jai yra pavaldūs skyrių vedėjai (II p.), iš kurių ji gali reikalauti atskaitomybės (VI p.). Ligoninėje mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo tvarka nustatyta direktoriaus įsakymais. Tvarka pakankamai suprantama ir gali būti vykdoma. Yra nustatytas paslaugų kainynas, 2001-12-20 įsakyme Nr. 425 (su 2004-01-29 įsakymu Nr. 41/1 padarytais pakeitimais), nustatančiame šių paslaugų teikimo tvarką ir pajamų paskirstymą, nurodyta, kad už įsakymo vykdymą atsakingi skyrių vedėjai, 2003-01-22 įsakymu Nr. 1 nustatyta visiškai suprantama apmokėjimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms direktoriaus pavaduotojai negalėjo būti nežinoma nustatyta tvarka ir ji turėjo kontroliuoti kaip šią tvarką įgyvendina jai pavaldūs skyrių vedėjai. Be to, ligoninės direktoriaus 2007-10-19 įsakymu Nr. P-1736 ieškovei jau buvo skirta drausminė nuobauda, susijusi su mokamų medicininių paslaugų teikimu ligoninėje organizavimu. Papeikimas panaikintas teismo sprendimu, jame konstatuota, jog direktoriaus pavaduotoja medicinai nėra atsakinga už teikiamų mokamų paslaugų organizavimą ir kontrolę, tačiau šis tarnybinis įvykis dar kartą patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma mokamų medicinos paslaugų teikimo tvarka ir administracijos nuomonė, jog pagal užimamas pareigas būtent ji atsakinga už šios tvarkos įgyvendinimą. Kaip minėta, tiesiogiai tokia jos pareiga nėra įforminta, tačiau žinodama problemą ir dalyvaudama tarnybiniuose konfliktuose dėl jos, turėdama teisę teikti pasiūlymus dėl profesinės kokybės valdymo, atskirų įstaigos padalinių veiklos tobulinimo (pareiginės instrukcijos VI p.) ieškovė turėjo imtis pozityvios veiklos šiuo klausimu, o ne demonstratyviai ignoruoti nustatytą tvarką. Šitaip elgtis t. y. teikti konstruktyvius pasiūlymus konfliktiškai situacijai išspręsti ieškovė savo tarnybinės padėties buvo įpareigota net ir tuo atveju, kai ji nesutiko, jog akušerijos, ginekologijos ir nėštumo patologijos skyriuose gali būti teikiamos mokamos medicininės paslaugos. Tik toks problemos sprendimo būdas patvirtintų ieškovės lojalumą įstaigai, rūpinimąsi jos gerove ir autoritetu bei tinkamų paslaugų teikimu pacientams. Priešingas elgesys neleistinas ir neatitinka pareiginėje instrukcijoje įtvirtintos kompetencijos dalyvauti rengiant ir atnaujinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką. Į bylą yra pateikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos raštai dėl mokamų medicinos paslaugų, ieškovės gauti jau po jos atleidimo iš darbo. Tačiau šie dokumentai neįrodo ieškovės konstruktyvaus darbo šiuo klausimu jai būnant ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigose. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė savo direktoriaus pavaduotojos pareiginę instrukciją pažeidė ne tik nepasirūpindama, kad pagal galiojančią tvarką būtų apmokėtos jos pačios asmeniškai suteiktos medicininės paslaugos, bet ir savo tarnybinių įgaliojimų ribose nesiimdama priemonių, kad įstaigoje nustatyta mokamų medicininių paslaugų teikimo tvarka maksimaliai atitiktų ir įstaigos ir pacientų interesus bei galiojančius norminius aktus. Tačiau, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, kadangi įstaigos lokaliniais aktais aiškiai nebuvo nustatyta tiesioginė ieškovės atsakomybė už mokamų paslaugų teikimo organizavimą ir kontrolę, tokie jos padaryti darbo pareigų pažeidimai nėra pagrindas skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepakankami padaryti išvadą, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl ieškovės grąžinimo į ankstesnį darbą.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neteisėtą ieškovės atleidimą iš darbo nusprendė grąžinti R. B. į ankstesnį darbą – į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ilgą laiką neturėjo darbo, buvo registruota darbo biržoje, kad jos pareigybė panaikinta jau vykstant teisminiams ginčams. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti ligoninės darbuotojų pareiškimai su ligoninės darbuotojų parašais dėl atsisakymo dirbti su ieškove yra nepatikrinami, o kolektyvo narių teisė reikšti savo nuomonę gerbtina, tačiau nėra kliūtis ir negali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimo rezultatams.

Atsakovas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu teigia, kad pareigybės panaikinimas ir darbuotojų nuomonė yra pakankamas pagrindas negrąžinti ieškovės į pirmesnį darbą.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad direktoriaus pavaduotojo pareigybė panaikinta dirbtinai, siekiant išvengti ieškovės grąžinimo į darbą, o jos negrąžinimu į darbą būtų įteisintas neteisėtas atleidimas.

Nustačius, jog darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbuotojas grąžinimas į pirmesnį darbą (DK 297 str. 3 d.), tačiau jeigu darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, sprendimu pripažindamas atleidimą neteisėtu, darbuotojo į darbą negrąžina, bet priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005) šį įstatymo numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą teismas gali taikyti savo iniciatyva, ir nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko. Atsakovas nurodo, kad ieškovė negali būti grąžinta į ankstesnį darbą, nes direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigybė panaikinta. Ieškovės tvirtinimu ši pareigybė panaikinta siekiant sutrukdyti ieškovei grįžti į pirmesnį darbą. Nepateikta įrodymų, kad byloje esantis ligoninės administracijos etatų pertvarkymo projektas yra sukurtas personaliai taikant ieškovei, nes pagal jį sumažėja 1,5 administracijos darbuotojų etato ir nėra duomenų, kad realiai projektas nebūtų įgyvendintas. Paminėtas ieškovės argumentas neįrodytas. Sprendžiant dėl ieškovės teisių gynimo būdo svarbi yra kita byloje konstatuota aplinkybė. Nustatyta, kad ieškovės konfliktas su ligoninės administracija yra įsisenėjęs ir nesiliaujantis, pasireiškiantis daugkartinėmis drausminėmis nuobaudomis ir jų ginčijimu, taip pat nepriimtina ieškovės reakcija ir netinkamu jos darbo pareigų atlikimu. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad ir po šios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme padėtis nepasikeitė. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tai yra pagrindas taikyti DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvų jos teisių gynimo būdą. Negrąžinimas į darbą priteisiant įstatyme numatytas išmokas yra ne neteisėto atleidimo iš darbo įteisinimas, o, kaip jau nurodyta, įstatyme nustatytas alternatyvus darbuotojo teisių gynimo būdas. Minėta, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovei palankios, normalios darbo sąlygos sudarytos nebus. Kita vertus, tokia nenormali, konfliktinė situacija įtakoja viso kolektyvo, visos visuomenei svarbios viešosios įstaigos – ligoninės darbą. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad grąžindamas ieškovę į pirmesnį darbą apygardos teismas darbo įstatymus priteikė netinkamai (CPK 330 str.). Skundžiamas sprendimas šioje dalyje keičiamas, ieškovė į darbą negrąžinama priteisinat DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas išmokas, kurios skaičiuojamos vidutiniais vieno mėnesio darbo užmokesčiais. Pirmosios instancijos teismas, priteistinas ieškovei sumas nustatė į bylą pateiktų pažymų pagrindu apskaičiavęs, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 5 875,59 Lt neatskaičius mokesčių. Ginčų dėl nustatytos sumos dydžio nėra, o teismo atliktas skaičiavimas atitinka LR Vyriausybės nutarimo Nr. 650 2003-05-27 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Ieškovei turi būti priteista penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa – 29 377 Lt 95 ct (5875,59 x 5) neatskaičius mokesčių (DK 140 str. 1 d. 5 p.) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-02-06 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2009-10-05 – 117 511 Lt 80 ct (5875,59 x 20) neatskaičius mokesčių (DK 297 str. 4 d.). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiami 146 889 Lt 75 ct laikant, kad jos darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos 2009-10-05 (DK 297 str. 4 d.).

Dėl neturtinės žalos.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos. Šiuo klausimu nutartyje jau pasisakyta aptariant ieškovės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ieškovė įrodė sveikatos pablogėjimą, kad darbo ir juo garantuotų pastovių pajamų netekimas sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovės patirtą neturtinę žalą ir pagrįstai jai atlyginti priteisė 4 000 Lt. Šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Kadangi nei vienos iš šalių apeliacinis skundas pilnai netenkinamas, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria R. B. grąžinta dirbti į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas ir kuria R. B. iš VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės priteisti 81 418, 89 Lt už priverstinės pravaikštos laiką iki 2009-04-03 ir kompensacija už priverstinę pravaikštą nuo 2009-04-04 iki sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį po 279, 79 Lt, panaikinti.

R. B. į ankstesnį darbą VšĮ Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje negrąžinti.

R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės (įm.k. 135042241) priteisti 29 377 Lt 95 ct dydžio išeitinę pašalpą ir 117 511 Lt 80 ct už priverstinės pravaikštos laiką. Iš viso R. B. iš VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės neatskaičius mokesčių priteisti 146 889 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) 75 ct su darbo santykiais susijusių išmokų.

Nustatyti, kad VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai R. B. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 m. spalio 5 dienos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas