Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-517-264/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
2-517-264/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
VšĮ Kauno 2
Civilinė byla Nr. 2-517-264/2009procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8.;15.3.2.; 18.2.2.; 44.2.4.2.;
116.1.;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujanti ieškovei R. B. ir jos atstovei adv. Ingridai Jurgelevičienei, atsakovės VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės atstovams D. P. ir adv. Sonatai Žukauskienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei VšĮ Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu( 1 t. b. l. 2-16) prašo: 1. pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. P-271, kuriuo R. B. skirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., nutraukiant 1998-11-02 sudarytą darbo sutartį Nr.907-k, t. y. pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu; 2. grąžinti R. B. į darbą; 3. ieškovės naudai iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo 2008-02-07 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4. priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teisme paaiškino, kad ji dirbo pas atsakovą direktoriaus pavaduotoja medicinai ir akušere – ginekologe. Atsakovo direktoriaus T. Jankausko 2007-06-05 įsakymu Nr. V-339, 2007-06-06 – 2007- 07-04 laikotarpiu buvo atliktas VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės akušerijos, ginekologijos ir nėštumo patologijos skyrių neplaninis vidaus auditas dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos. Audito ataskaitoje buvo konstatuota, kad audituojamu laikotarpiu galiojusi mokamų akušerinių ginekologinių paslaugų teikimo tvarka reglamentavo, kad papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga gimdymo skyriuje, kai pacientė pati renkasi gydytoją kainavo 460 Lt, pasirenkant akušerę-230 Lt. Dėl Audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų 2008-02-05 atsakovo direktoriaus raštu Nr. S12-44 jai buvo pasiūlyta pasiaiškinti. Reikalavimo pasiaiškinti turinys buvo jai nesuprantamas, jame nenurodyta kuo pasireiškė ieškovės neteisėti veiksmai ar neveikimas. Ieškovei pateikta Vidaus audito ataskaitos dalis be priedų. Tą pačią dieną jai paprašius pateikti atitinkamų dokumentų kopijas, atsakovas raštu Nr.S12-44 atsisakė pateikti, todėl ji negalėjo argumentuotai pasiaiškinti dėl kaltinimų. 2008-02-06 įsakymu Nr. P-271 ji buvo atleista iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Teigia, kad atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Jai buvo apribota teisė pasiaiškinti, nes skirtas per trumpas tam laikas, skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda. Jai kaip pavaduotojai medicinai nepriskirta finansinių atsiskaitymų kontrolės funkcija, darbo laiko ir darbo grafikų laikymosi kontrolė. Mano, kad gimdymo priėmimas, kai šią paslaugą teikia paciento pasirinktas gydytojas ar akušeris, nėra priskirta prie mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, jei priskirta, tai neteisėtai. Pagal pareiginę instrukciją jos pareiga kontroliuoti diagnostikos ir gydymo procesą neapima ir negali apimti paslaugų apmokėjimo kontrolės. Jai kaip direktoriaus pavaduotoji medicinai nėra priskirta jokia diagnostikos ir gydymo paslaugų finansinė kontrolė, iš jai pavaldžių skyrių vedėjų ji gali reikalauti tik tokio atskaitingumo, kuris susijęs su diagnostikos ir gydymo paslaugų valdymu, kiek tai susiję su medicinos kokybe. Vidaus audito ataskaita neatitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, LR Vyriausybės 2003-04-14 nutarimo Nr. 470 „Dėl Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo ir vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo, Finansų ministerijos 2003-05-02 įsakymu Nr. 1K-117 patvirtintos pavyzdinės vidaus audito metodikos reikalavimų, nes nebuvo vertinama audituojamo subjekto vidaus kontrolės sistema, jos funkcionavimas, rizikos veiksniai, nebuvo pateiktos jokios rekomendacijos. Vidaus audito ataskaitoje nurodyta, kad atsakovo personalas dirbo nesilaikydamas patvirtintų darbo grafikų, tačiau nenurodytos, kokios įdiegtos darbo grafikų laikymosi kontrolės priemonės, kas už jas atsakingas. Būtent gimdymo priėmimas ne darbo grafike numatytu laiku, dirbant ir kitam gydytojui buvo pagrindu konstatuoti, kad buvo teikiamos mokamos paslaugos. Teigia, kad sveikatos sistemos įstatymas nenumato, kad gydytojo pasirinkimas yra brangiau mokama arba papildoma paslauga, priešingai, įstatymas numato, kad jei pati paslauga yra nemokama, nei gydymo įstaigos pasirinkimas nei gydytojo pasirinkimas negali būti sąlyga reikalauti paslaugos apmokėjimo. Atsakovas per trumpą laikotarpį skirdamas eilę drausminių nuobaudų, kurios vėliau panaikintos teismine tvarka, atleisdamas ją iš darbo siekė su ja susidoroti. Prašo ją grąžinti į darbą, nes tik tokiu būdu bus apgintos jos teisės. Mano, jog atsakovas neteisėtai panaikino jos etatą, organizavo ligoninėje darbuotojų parašų rinkimą. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji patyrė įtampą, sukėlė nepagrįstą nepasitikėjimą jos kaip įstaigos administratorės ir medicinos specialistės, pažeminimą, jos reputacijos menkinimas sukėlė ilgalaikių dvasinių išgyvenimų, neigiamų emocijų, pakenkė jos sveikatai, todėl prašo priteisti iš atsakovo 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytą nuomonę ( 1 t. b. l. 49-53), su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti ( 1 t. b. l. 49-53). Paaiškino, kad buvo visos sąlygos drausminei atsakomybei taikyti. Ieškovės neveikimas, žalingos pasekmės, dėl kurių įstaiga neteko 200 000 Lt pajamų, kurias galėjo gauti, priežastinis ryšys tarp ieškovės neveikimo ir žalingų pasekmių bei ieškovės kaltė. Kaip konstatuota LAT 2008-10-14 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-472/2008, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovės kasacinis skundas yra konstatuota, kad „ pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą 30 str. administracija yra būtinas atsakovo, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, kurio paskirtis organizuoti ir valdyti įstaigos veiklą ir kasatorė pagal ginčo darbo sutartį yra administracijos narė, todėl jos bendrosios darbinės pareigos apima dalyvavimą įmonės veiklos organizavimo ir valdymo procese“, šios funkcijos buvo įtvirtintos ir pareiginėse instrukcijose, kur nustatyta, kad ieškovė kontroliuoja gydymo, reabilitacijos procesus ir valdymą. LAT išnagrinėjęs ginčą tarp tų pačių šalių yra pasakęs, kad „ į kasatorės kompetenciją įeina daug įvairios kontrolės funkcijų. Todėl ieškovė buvo atsakinga už visą gydymo proceso valdymą ir organizavimą. Ieškovė dirbo ne tik kaip pavaduotoja medicinai, tačiau ir pagal kitą darbo sutartį gydytoja akušere-ginekologe. Buvo konstatuoti 8 atvejai (1 t. b. l. 80), kai ieškovė pažeisdama sveikatos apsaugos ministro reikalavimus, užsiiminėjo ta veikla. Vykdydama pareigas kaip akušerė-ginekologė , ji turėjo matyti, kad pažeidžia sveikatos apsaugos ministro įsakymo reikalavimus, tuo pačiu neužtikrindama savo kaip pavaduotojos medicinai, administratorės pagrindinių funkcijų ir pareigų, kontroliuodama visą gydymo procesą, tuo pačiu ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo reikalavimų vykdymo kontrolę. Ieškovė be savo pagrindinių funkcijų kiekvieną rytą vesdavo visų akušerinių, ginekologinių profilių padalinių rytinius susirinkimus, disponavo visa informacija. Pažeidimai nustatyti medicininio audito metu. Todėl ieškovės neveikimas priskirtinas prie šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas netenkintinas, jos dydis išeina už formuojamos teisminės praktikos ribų. Ieškovė pagal kitą darbo sutartį darbo santykius nutraukė savo noru. Ieškovės argumentas, jog dėl atleidimo iš darbo pablogėjo jos sveikata, neįrodytas. Mano, jog ieškovės grąžinimas į darbą negalimas, nes įstaigoje pakeista valdymo ir administravimo sistema, ekonominiais skaičiavimais atlikti administracijos etatų pertvarkymai, išdiferencijuotos funkcijos pagal atskiras sveikatos priežiūros sritis, pakeistos pareigybinės instrukcijos. Pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad visi skyrių vedėjai ir vyresniosios slaugytojos atsisakė dirbti su ieškove, pasirašė laisvanoriškai, taip išreikšdami savo poziciją. Prieš skiriant drausminę nuobaudą ieškovei buvo skirta viena diena pasiaiškinti. Tą dieną ji buvo atleista nuo savo pareigų vykdymo.

Šalies argumentai

Ankstesniame teismo posėdyje apklaustas atsakovo direktorius T. Jankauskas ( 3 t. b. l. 18-19) paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Dėl mokamų paslaugų teikimo ieškovė žinojo visą padėtį apie 10 metų. Šiuo metu padėtis ligoninėje yra pagėrėjusi. Ieškovė neturėtų grįžti į darbą, nes dauguma skyrių vedėjų, kitų darbuotojų savo noru pasirašė, jog nesutinka dirbti su ieškove. Įstaigoje atlikti struktūros pakeitimo klausimai buvo derinami su steigėju.

Teisme apklausta liudytoja V. M. paaiškino ( 3 t. b. l. 24-25) ji atliko vidaus auditą įstaigoje remdamasi 1999 m. Įsakymu Nr. 357, pirmu jo priedu, kuriame yra mokamų paslaugų sąrašas bei įstaigos direktoriaus įsakymais Nr. 41, 425, medicinine dokumentacija. Audito ataskaitoje nurodyti atvejai kai priežiūrą pacientei teikė gydytojai ne pagal grafiką metu nesant direktoriaus įsakymo. Niekas neskundė audito išvadų. .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal 1998-11-02 darbo sutartį Nr. 907-K ieškovė priimta į darbą pas atsakovą direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai pareigoms (su vėlesniais pakeitimais) (1 t. b. l. 30-32, 55-57).

2008-02-06 įsakymu Nr. P-271 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 3 p., 11 p., nustačius 2007-07-04 Vidaus audito ataskaitoje Nr. 8 mokamų akušerinių ginekologinių paslaugų teikimo pažeidimus, dėl ko ligoninė negavo daugiau nei 200 000 Lt pajamų, įvertinus aplinkybę, jog R. B. pati dirbdama gydytojo akušerio ginekologo darbą, sulygtą atskira darbo sutartimi, nevykdė aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų, kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai nevykdė pareigos kontroliuoti diagnostikos, gydymo procesų valdymą, žinojo apie šiuos tęstinius pažeidimus, šie pažeidimai pripažinti šiurkščiais (1 t. b. l. 27-28).

Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 236 str., 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo pareigos – viena iš svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių. Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai, taip pat lokaliniai teisės aktai.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardyta dešimt šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiukščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; kt.). Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.

Byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės, kuri dirbo pas atsakovą direktoriaus pavaduotoja medicinai atleidimo iš pareigų už šiurkštų pažeidimą. Atsakovo 2008 m. vasario 6 d. įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodyta, kad atsižvelgiant į 2007-07-04 Vidaus audito ataskaitos Nr. 8 konstatuotus mokamų akušerinių ginekologinių paslaugų teikimo pažeidimus, į tą aplinkybę, kad dauguma akušerijos ir ginekologijos profilio sveikatos priežiūros specialistų nevykdė LR Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ reikalavimų ir bei VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2004-01-29 įsakymu Nr. 41 patvirtinto Akušerijos-ginekologijos skyriuose teikiamų mokamų paslaugų kainyno reikalavimų dėl papildomos ligonio priežiūros ir slaugos gimdymo skyriuje, dėl ko ligoninė negavo daugiau nei 200000 Lt pajamų, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė pati dirbdama gydytojo akušerio ginekologo darbą, sulygtą atskira darbo sutartimi, nevykdė paminėtų teisės aktų reikalavimų, įvertinęs tai, kad ieškovės kaip direktoriaus pavaduotojos medicinai pareiga buvo kontroliuoti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė dalyvaudavo kasdieniniuose rytiniuose gydytojų akušerinių ginekologinių paslaugų aplinkybės ir Vidaus audito ataskaitoje konstatuoti tęstiniai pažeidimai turėjo būti žinomi, dėl jos neveikimo, pareigos kontroliuoti diagnostikos ir gydymo procesą nevykdymo, įstaigoje nebuvo vykdomi teisės aktų reikalavimai, kas sąlygojo įstaigos patirtus nuostolius, bei ieškovės pačios nederamos veiklos, kuria pažeidinėjo LR sveikatos apsaugos ministro ir įstaigos teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius mokamų akušerinių ginekologinių paslaugų teikimą, vietoj to, kad pati užkirstų kelią tęstiniams pažeidimams, turėdama įgalinimus duoti nurodymus, reikalauti atskaitomybės, neužkirto kelio nuostolių atsiradimui, atleista iš darbo DK 235 str. 1 d. 2 d. 3 p. ir 11 p. pagrindu ( 1 t. b. l. 27-28).

VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2007-06-05 įsakymo Nr. V-339 „Dėl neplaninio vidaus audito atlikimo“ pagrindu, 2007-06-06- 2007-07-04 laikotarpiu buvo atliktas atsakovo akušerijos, ginekologijos, nėštumo patologijos skyriuose neplaninis vidaus auditas dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos už 2006-01-01 – 2007-05-10 laikotarpį. 2007-07-04 Vidaus audito ataskaitoje Nr.8 ( 1 t. b. l. 18-21, 117-120) nurodyta, kad audito metu nustatyta, kad audituojamu laikotarpiu galiojusi mokamų akušerinių ginekologinių paslaugų teikimo tvarka reglamentavo, kad papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga gimdymo skyriuje kai pacientė pati renkasi gydytoją kainavo 460 Lt, o kai renkasi akušerę – 230 Lt. Analizuojant darbo ir poilsio apskaitos režimo apskaitos dokumentus bei gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių įrašus medicininėje dokumentacijoje ir kt., už 2006 m – 2007 m. gegužės laikotarpį buvo atrinkti viso - 467 gimdymo atvejai, kuomet sveikatos priežiūros specialistai teikė sveikatos priežiūros paslaugas ne savo darbo metu, t. y. įstaigoje tuo metu pagal patvirtintą grafiką privalėjo dirbti ir dirbo kitas sveikatos priežiūros specialistas. Tokiu atveju pacientės privalėjo sumokėti įstaigai už suteiktas mokamas akušerijos ginekologijos paslaugas pagal galiojančius įkainius, tačiau tai nepadaryta. Apie tai buvo pranešta raštu visiems gydytojams akušeriams ginekologams ir akušerėms per 3 dienas pasiaiškinti dėl kiekvieno atvejo. Audito akto išvadoje teigiama, jog sveikatos priežiūros specialistai, gavę pranešimus dėl pasiaiškinimų pateikimo, išskyrus keletą gydytojų (jų pavardės nurodytos išvadoje), nepaneigė, kad audituotu laikotarpiu nevykdė LR Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymu Nr. 357 Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ patvirtinti Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas ir kainos (aktuali įsakymo redakcija įsigaliojo 2005-03-11), VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2004-01-29 įsakymu Nr. 41 patvirtintas Akušerijos-ginekologijos skyriuose teikiamų mokamų paslaugų kainyno reikalavimų dėl papildomos ligonio priežiūros ir slaugos gimdymo skyriuje, ligoninė galėjo gauti apie 200 000 Lt pajamų.

LR Sveikatos apsaugos ministro 1999-07-30 įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos“ priede Nr. 3 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 10 p. numato Sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pareigas teikiant mokamas paslaugas, 10.5 p. – organizuoti mokamų paslaugų teikimo tvarką, parengti apskaitos ir atskaitomybės dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti šių paslaugų apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 10.6 p.- pareigą nustatyti kaip įstaigoje teikiamos bei organizuojamos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir užtikrinti šios tvarkos 10.1-10.5 p. vykdymą (2005-03-10 įsakymo redakcija).

VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2004-01-29 įsakymu Nr. 41 ( 1 t. b. l. 81, 90) patvirtintas Akušerijos-ginekologijos skyriuose teikiamų mokamų paslaugų kainynas audituojamu laikotarpiu nustatė mokamų akušerinių ginekologinių paslaugų teikimo kainas, kuriame numatyta, kad už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą gimdymo skyriuje (visą gimdymo laikotarpį) kai pacientė pati renkasi gydytoją nustatyta kaina 460 Lt, o kai renkasi akušerę – 230 Lt , o šiuos kainynus patvirtino atitinkamų skyrių vedėjai.

Atsakovo direktoriaus 2001-12-20 įsakymo „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Nr. 425 tam, kad užtikrinti pacientų teisę pasirinkti gydymo įstaigą, gydytojus, padalinių vadovams įsakyta 1 p.- skatinti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, 3 p. kiekvieno struktūrinio padalinio, kuriame teikiamos mokamos paslaugos, vadovams sudaryti sąlygas pacientams susipažinti su LR SAM įsakymų ištraukomis, kainynu ir kt., 6 p.- įsakymo vykdymas priskirtas Skyrių vedėjams, o šio įsakymo dalinio pakeitimo 2004-01-29 įsakymo Nr. 41/1 5 p. ( 2 t. b. l. 21, 22), numatyta, kad duomenis apie mokamas paslaugas teikiančius asmenis renka ir teikia padalinių vadovai tiesiogiai finansų skyriui.

Esant šiems lokaliniams aktams ligoninėje, matyti, jog tiesioginė atsakomybė už audito ataskaitoje konstatuotus pažeidimus atitenka skyriaus vedėjams, už ką ir buvo nubausti atitinkamai pastaba ir papeikimu Akušerijos ir ginekologijos skyrių vedėjai, kurie atskaitingi šioje veiklos srityje buvo finansų tarnybai, kuriai privalėjo teikti duomenis dėl mokamų paslaugų teikimo ( 1 t. b. l. 72, 75).

2000-11-06 patvirtintoje Direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos medicinai pareigybinėje instrukcijoje ( 1 t. b. l. 29) yra nustatyta ieškovės pareiga kontroliuoti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą ir profesinę kokybę. Ieškovė teisme nurodė aplinkybes, jog šios jos pareigos neapima ir negali apimti paslaugų apmokėjimo kontrolės, nes diagnostikos ir gydymo procesas bei jo kontrolė yra susijusi su medicininių aspektų, o ne finansinių aspektų kontrole, be to įstaigoje nebuvo vadovo įsakymu nustatytų priemonių kontrolės funkcijai vykdyti.

Byloje nustatyta, jog ieškovė buvo tiesiogiai pavaldi ligoninės direktoriui, tarp šalių ilgą laiką tęsėsi konfliktiški santykiai, ką patvirtina ir teismų sprendimai, kuriais panaikintos 3 drausminės nuobaudos ieškovei ( 1 t. b. l. 37-39, 2 t. b. l. 33-34, LAT 2008-10-14 nutartis Nr. 3K-3-472/2008) 2008-02-05, jų tarpusavio susirašinėjimas ( 1 t. b. l. 22-26). Ieškovė dirbo šiose pareigose apie 10 metų, neturėdama jokių drausminių nuobaudų. Iš Vidaus Audito ataskaitos Nr.8, iš 2007-08-29 Vidaus audito ataskaitos už 2006 metus išvadų dėl tikrinimo VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ( 2 t. b. l. 24-29, 36-80) matyti, kad ligoninėje nebuvo pakankamos finansinės kontrolės, nustatyti pažeidimai tęsėsi ne vienerius metus ir už kuriuos pirmiausia atsakingas pats įstaigos vadovas, nes yra atsakingas už bendrą vadovavimą visoms įstaigos veiklos kryptims, kontroliuoja jų vykdymą ir pan.. Tai numatyta VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės administracijos darbo reglamente, patvirtintame 2000-04-10, kurio 3p. nustatyta administracijos darbuotojų kompetencija, o 3. 3 p. direktoriaus pavaduotojo akušerijai-ginekologijai kompetencija(akušerijos-ginekologijos padalinių vadovų (skyrių vedėjų), vyr. akušerių, vyr. slaugytojų darbo kontrolė ir kt. funkcijos ( 1 t. b. l. 33-36).

Ieškovės pareigybinė instrukcija patvirtinta 2000-11-06, t. y. dar nesant įstaigoje nustatytos mokamų paslaugų teikimo tvarkos, ieškovės pareigybinėje instrukcijoje nustatyta pareiga kontroliuoti diagnostikos, gydymo, reabilitacijos procesų valdymą ir profesinę kokybę tiesiogiai nenumatė jos pareigos kontroliuoti ligoninės vadovo įsakymais Nr. 425, 41, 41/1 nustatytos tvarkos, nes jos dar nebuvo. Įrodymų, kad ieškovei būtų priskirta ir daugiau funkcijų atsakovas nepateikė. Ieškovės pareigybinė instrukcija, patvirtinta 2000-11-06, nebuvo pakeista ir galiojo ieškovės darbo laikotarpiu, o atsakovo direktoriaus įsakymo dėl kontrolės funkcijos šiuo klausimu priskyrimo ieškovei nebuvo, tiesiogiai atsakingi už Audito ataskaitoje Nr. 8 nurodytų mokamų paslaugų teikimą - skyrių vedėjai. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovei pagal 1999-07-30 įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos“ priede Nr. 3 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 10 p. reikalavimus, ligoninės vadovas būtų ieškovę įpareigojęs vykdyti 10. 1-10.5 p. pareigas dėl teikiamų mokamų paslaugų organizavimo ir kontrolės.

Darytina išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę, atleidžiant ieškovė iš darbo DK 235 str. 2 d. 11 p. pagrindu (CPK 178 str.).

Darbo sutarties Nr.908-K kopija patvirtina, kad ieškovė 1998-11-02 – 2008-02-07 pas atsakovą dirbo 0, 25 etato ir gydytojos akušerės ginekologės pareigose, iš kurių atleista pagal DK 127 str. (1 t. b. l. 77-78). Atsakovas 2008-02-06 įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybę, jog R. B. pati dirbdama gydytojo akušerio ginekologo darbą, sulygtą atskira darbo sutartimi, nevykdė Vidaus Audito ataskaitoje minėtų teisės aktų reikalavimų įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Ieškovė, būdama sveikatos priežiūros įstaigos administracijos darbuotoja, pati organizuodama veiklą medicinos srityje, ir tuo pačiu dirbdama gydytojos akušerės ginekologės pareigose pati privalėjo laikytis įstatymų, kitų norminių aktų reikalavimų, ligoninės Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ( (1 t. b. l. 132, 2 t. b. l. 167-171), veikti sąžiningai bei laikytis bendrųjų darbo santykių dalyvių protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų (DK 35 str.). Iš 2007-07-04 Vidaus audito ataskaitos Nr.8 bei pranešimo pasiaiškinti (1 t. b. l. 79 kitoje lapo pusėje) nurodyti 7 gimdymo atvejai 2006 m., kai ieškovė suteikė paslaugas ne savo darbo laiku, kai tuo metu dirbo gydytojas pagal patvirtintą grafiką, o už šias paslaugas pacientė privalėjo susimokėti įstaigai. Todėl pripažintina, kad ieškovė atlikdama akušerės-ginekologės pareigas nevykdė Vidaus Audito ataskaitoje minėtų teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, žinodama apie ligoninėje nustatytą tvarką dėl mokamų paslaugų teikimo, tos tvarkos pati nesilaikė, tuo pačiu rodydama kitiems nederamą pavyzdį. Teisme ieškovė išdėstė savo argumentus, dėl kurių jos manymu ši tvarka yra ydinga, pažeidžianti pacientų teisę pasirinkti gydytoją, teisę į nemokamas paslaugas, prieštaraujanti LR Sveikatos sistemos įstatymo 20 str., CK 6. 725 str. 2 d. reikalavimams. Jos nuostata iš dalies pagrindžiama Lygių galimybių kontrolieriaus išvada, LR Sveikatos apsaugos ministerijos raštu ( ( 1 t. b. l. 142, 145). Todėl ieškovės veiksmai, kuriais ji pažeidė ligoninėje nustatytą tvarką nėra piktybiški. Tokie ieškovės veiksmai negalėjo sukelti 2007-07-04 Vidaus audito ataskaitoje Nr.8 nurodytų pasekmių, įvertinant tai, kad ligoninėje audito ataskaitoje buvo nustatyti 467 atvejai. Ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas nepripažintinas šiurkščiu ir paskirta nuobauda - atleidimas iš darbo DK 235 str. 2 d. 3 p. pagrindu yra aiškiai per griežta, neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio, pasekmių, ieškovės kaltės laipsnio. Ieškovė jokiomis drausminėmis nuobaudomis ankščiau nebuvo bausta, tiesiogiai atsakingi asmenys už Audito ataskaitoje Nr.8 nurodytas pasekmes nubausti žymiai švelnesnėmis nuobaudomis, ligoninėje nebuvo atitinkamos finansinės kontrolės ne dėl ieškovės kaltės.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės DK 235 str. 2 d. 3 p. ir 11 p. pagrindu (CPK 178 str.), pripažintinas ieškovės atleidimas iš darbo neteisėtu ir panaikintinas VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. P-271, kuriuo R. B. skirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., nutraukiant 1998-11-02 sudarytą darbo sutartį Nr.907-k.

Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas jai skyrė tik 1 dieną pasiaiškinimui surašyti, nepateikdamas jos prašomų dokumentų, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes atsakovas formaliai įvykdė savo pareigą, numatytą DK 240 str. 1d., o nustatydamas neprotingai trumpą 1 dienos laiką ieškovei pasiaiškinimui surašyti darbdavys pats sau apribojo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Ieškovė teisme ginčija 2007-07-04 Vidaus audito ataskaitos Nr.8 išvadas, jų pagrįstumą, tačiau šio dokumento neskundė įstatymų nustatyta tvarka, teismui nėra pagrindo abejoti šiuo oficialiu rašytiniu įrodymu, nes jis turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai (CPK 197 str.). Ieškovės pateikta medicinos audito instituto konsultacija ( 2 t. b. l. 10-18), yra privati, nėra oficialus dokumentas, todėl nevertintinas kaip įrodymas ( CPK 197 str.).

Iš byloje pateiktų 2008-04-30 Įsakymo Nr. V-294 atsakovo administracijos etatų pertvarkymo projekto ir kt. ( 2 t. b. l. 90-106) matyti, kad nuo 2008-05-01 yra panaikintas ligoninės pavaduotojo medicinai etatas. Ieškovė teigia, kad atsakovo direktorius organizavo parašų rinkimą prieš ją. Byloje yra atsakovo pateikti pareiškimai su ligoninės darbuotojų parašais dėl atsisakymo dirbti su ieškove ( 2 t. b. l. 83, 84-89, 3 t. b. l.42-120), šios aplinkybės teismas negali patikrinti. Ligoninės kolektyvo narių teisė reikšti savo nuomonę yra gerbtina, tačiau tai nėra kliūtis ir negali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimo rezultatams.

Ieškovės pareigybė panaikinta vykstant teisminiam ginčui dėl ieškovės atleidimo iš darbo.

Ieškovė prašo grąžinti ją į darbą. Ieškovė ilgą laiką neturėjo darbo, registruota darbo biržoje ( 1 t. b. l. 182-183, 3 t. b. l. 141-142), ji pasirinko tokį savo darbo teisių gynimo būdą.

Darbuotojo atleisto iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistas teises teismas apgina taikydamas DK 297 str. 3 ir 4 d. nustatytus alternatyvius gynimo būdus. Ieškovės pareigybė panaikinta vykstant teisminiam ginčui dėl jos atleidimo iš darbo, todėl ši aplinkybė nėra kliūtis tenkinti ieškovės prašymą. Grąžinus ieškovę į darbą, būtų pagrindas įvertinti jos pirmenybės teisę prieš kitus darbuotojus užimti kitas siūlomas pareigas, jų nesant, spręsti jos atleidimo iš darbo klausimą kitais įstatyme numatytais pagrindais. Ieškovė grąžintina į darbą pas atsakovą, priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2008 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vidutinį darbo dienos užmokestį skaičiuojant – 279, 79 Lt ( su mokesčiais) pagal pateiktą atsakovo 2009-02-27 pažymą ( 3 t. b. l. 144) dėl kurio dydžio šalys sutinka ( 3 t. b. l. 168), padauginus iš vieno mėnesio vidutinio darbo dienų skaičiaus - 21 darbo dienos – būtų 5875, 59 Lt, kas atitikta jos vidutiniam darbo užmokesčiui, paskaičiuotam pagal atsakovo 2008-09-01 pažymą Nr.443 ( 1 t. b. l. 169) ir atitinka LR Vyriausybės nutarimo Nr. 650 2003-05-27 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimus (DK 297 str. 3 d.). Priverstinės pravaikštos laikas nuo 2008-02-06 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) būtų 291 darbo dienos x 279, 79 Lt – 81 418, 89 Lt suma, o nuo 2009-04-04 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 279, 79 Lt.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6. 250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir pan. teismo įvertinti pinigais, o 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.

Šiuo atveju Darbo kodekso 36 str. 1 d., 2 d. 5 p. bei 250 str. numato neturtinės žalos atlyginimą kaip darbo teisių gynimo būdą.

Ieškovės reikalavimas – priteisti jai 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nes atsakovo neteisėti veiksmai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, įtampą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1. 2, 1. 5str., CPK 3 str.) turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teisminę praktiką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis nr. 3K-3-10/2006m., 2006-05-22 Nr. 3K-3-351/2006, 2007-04-27 Nr. 3K-3-204/2007 m. ir kt.).

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pas atsakovą dirbo daugiau kaip 9 metus, atsakovas nėra finansiškai pajėgus, ieškovė turėjo galimybę toliau dirbti pas atsakovą akušerės - ginekologės pareigose pagal kitą Darbo sutartį Nr.908-K ir dirbo 1998-11-02 – 2008-02-07 laikotarpiu, iš kurių atleista pagal DK 127 str. pačios prašymu ( 3 t. b. l. 146), todėl yra manytina, jog teisingumo ir sąžiningumo principus atitinkantis neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt.

Patenkinus ieškovės turtinius reikalavimus atitinkamai tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.210 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistina ieškovei dalis atstovavimo išlaidų pagal pateiktą kvitą-2000 Lt sumoje, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( 3 t. b. l. 132 ) (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p.) bei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista: žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus, kurie susiję tarpusavyje - 118 Lt, už patenkintus turtinius reikalavimus (nuo 81418, 89 Lt plius 4000 Lt sumos) - 2533 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1, 2 p.) bei teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybės naudai ( CPK 96 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl grąžinimo į darbą ir vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – vykdytina skubiai ( CPK 282 str., 283 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268, 270 str.,

nusprendž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

pripažinti R. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. P-271, kuriuo R. B. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., nutraukiant 1998-11-02 sudarytą darbo sutartį Nr.907-k.

Grąžinti R. B. į darbą VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas.

Iš VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės, įmonės kodas 135042241, priteisti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo 2008-02-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2009-04-03) 81 418, 89 Lt (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika litų ir 89 ct) ir nuo 2009-04-04 iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 279, 79 Lt

Iš VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės, įmonės kodas 135042241, priteisti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt ( keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo

Iš VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės, įmonės kodas 135042241, priteisti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų.

Iš VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės, įmonės kodas 135042241, priteisti 2533 Lt žyminio mokesčio ir 51, 15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą ir vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ( 5875,59 Lt) – vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Aušra Baubienė