Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-283-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-02
Bylos Nr.
2S-283-230/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
BSB „Tuopa“
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-283-230/2011
Pirmosios instancijos teisėja Eglė Kriaučiūnienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3, 106.8, 122.3, 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos BSB „Tuopa“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19745-848/2010, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos BSB „Tuopa“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Butų savininkų bendrija „Tuopa“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šio namo šeštas aukštas pastatytas ir priduotas eksploatacijai 1986-09-30 kartu su gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 7 902,62 kv. m., tūris – 27 400 kub. m., aukštis – 17,38 m.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti duomenis apie tai, jog pareiškėja bandė kitokia tvarka gauti reikiamus dokumentus ar buvo informuota, jog negalima atkurti prarastų dokumentų, nurodyti kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukels prašomo juridinio fakto nustatymas, tinkamai suformuluoti faktinį pareiškimo reikalavimą.

Pareiškėja BSB „Tuopa“ pateikė teismui patikslintą pareiškimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog pareiškėja vėl nepateikė teismui duomenų, kad skundė VĮ Registrų centras sprendimą išankstine ne teismo ginčų nagrinėjimo tvarka ar kitokiu būdu bandė gauti reikiamus dokumentus, nenurodė kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukels prašomo juridinio fakto nustatymas, netinkamai suformulavo savo reikalavimą, dėl ko teismui lieka neaišku, kodėl, turint leidimą namo rekonstrukcijai, pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą namo rekonstrukcijos tikslu.

Šalies argumentai

Pareiškėja BSB „Tuopa“ atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, jog bendrija turi leidimą apšiltinti namą, tačiau baigus darbą, namą reikės iš naujo inventorizuoti ir, vadovaujantis dabar turimais dokumentais, gausis, jos šeštas namo aukštas yra pastatytas savavališkai. Be to, bendrija dalyvauja valstybės remiamoje programoje, pagal kurią lėšos bus skirtos, atsižvelgiant į VĮ Registrų centras įregistruotus šio namo duomenis. 1986-09-30 namo priėmimo aktas buvo surašytas, remiantis tipinio projekto duomenimis, kad namas yra 5 aukštų, tačiau iš 1985-04-23 Valstybinio statybos komiteto rašto Nr. 07-3-2203 matyti, kad pastatytas 6 aukštų pastatas nėra savavališka statyba. Todėl būtina sutikslinti leidimo rekonstruoti ir VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenis, kad šie duomenys taptų vienodi. To negalima padaryti dėl neišlikusios namo dokumentacijos – leidimo statybai ir namo projektų. Į teismą buvo kreiptasi paties VĮ Registrų centro specialistų pasiūlymu. Iš naujo pridavinėti 6 namo aukštą eksploatacijai kaip naujai ar savavališkai pastatytą pastatą nėra jokios galimybės, nes tai neatitiktų faktinės padėties, kitokiu būdu ištaisyti namo priėmimo eksploatacijon klaidas taip pat nėra jokios galimybės. Apeliantė nurodė, kad teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 3 d., atsisakęs priimti pareiškimą, turėtų nurodyti kokiu kitu būdu pareiškėja galėtų įgyvendinti savo civilines teises, tačiau tokios organizacijos, į kurią reikėtų kreiptis dėl pareiškime keliamos problemos sprendimo, teismas nenurodė.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Šalies argumentai

Pareiškėja BSB „Tuopa“ tiek pradiniu, tiek patikslintu pareiškimu prašė gyvenamojo namo rekonstrukcijos (apšiltinimo) tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šio namo šeštas aukštas pastatytas ir priduotas eksploatacijai 1986-09-30 kartu su gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 7 906,62 kv. m, tūris – 27 440 kūb. m, aukštis – 17,38 m (b.l. 2-4, 8-10). Pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, nustatęs, kad buvo nepašalinti trūkumai, t.y. pareiškėja nepateikė duomenų, kad bandė kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančius reikiamus dokumentus ir nenurodė, kokias teisines pasekmes sukels prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti, ar teismine tvarka yra galima nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turinti faktą. Pareiškėja nurodo, kad statinys – gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nepilna apimtimi, t.y. statinys - 6 aukštų pastatas priimtas naudoti pagal tipinį projektą, kaip 5 aukštų pastatas, ir toks statinys įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad pareiškėja, prašydama nustatyti jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, faktiškai siekia įteisinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre didesnį statinį, nei jis yra priimtas naudoti. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnio, nustatančio nekilnojamųjų daiktų formavimą, 3 dalis įtvirtina, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. CK 4.47 straipsnio 4 punkte taip pat yra nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, pagaminant naują daiktą statybos būdu. Pareiškėja taip pat nurodo, kad šeštasis namo aukštas buvo pastatytas, papildžius projektą, tačiau namas buvo priimtas, kaip pastatytas pagal tipinį projektą. Šios aplinkybės rodo, kad šeštasis namo aukštas, kaip nuosavybės objektas buvo sukurtas statybos būdu ir, kaip teigia pati pareiškėja, teisėtos statybos būdu. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti (pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 24 straipsnį dabar tai yra statybos užbaigimo aktas) ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Todėl teismas negali įteisinti veiksmų, kurie nepriklauso teismų kompetencijai, o kitoms valstybės institucijoms, t.y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padaliniui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2008, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Kadangi pareiškėja prašomo nustatyti faktą patvirtinančius reikiamus dokumentus gali gauti kita tvarka (CPK 445 straipsnis), ir teismas negali įteisinti veiksmų, kurie nepriklauso jo kompetencijai, todėl toks pareiškimas turėjo būti atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 443 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kadangi teismas netaikė materialinės ir procesinės teisės normų, kurias reikėjo taikyti (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakytina priimti pareiškimą (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Butų savininkų bendrijos „Tuopa“ pareiškimą atsisakyti priimti.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Galina BlaževičVirginija Gudynienė