Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui dėl pastatų valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Namų valdos valdymo nepertraukiamumą, jos valdymą nuosavybės teise ir priklausymą motinai M. M. patvirtina išrašai iš asmeninio ūkio knygų, viešojo registro išrašai. Išrašuose iš asmeninio ūkio knygų matyti, kad šeimos galva ir namų ūkio būsto savininkas nuo 1980 metų yra M. M., A., ir jos namų ūkiui priklausė namų valda.

Pagal tuo metu galiojusius įstatymus teisėtai pastatyti ar įsigyti namų valdos pastatai buvo registruojami vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Į namų valdos sąvoką įėjo gyvenamasis namas ir kiti pastatai kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) įsigaliojimo.

Remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, iki 1991-07-25 pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje ir buvo ūkinių knygų įrašai. Tokiu būdu išrašai iš ūkinių knygų apie M. M. priklausančią namų valdą preziumuoja, kad namai buvo pastatyti ir įsigyti teisėtai, ir yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis M. M. nuosavybės teises į namų valdą. Be to, po M. M. priklausančia namų valda, esančia (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas žemės sklypas ir nuosavybės teisės į šį žemės sklypą įregistruotos M. M. vardu, tai patvirtinama viešojo registro išrašu. Išraše pažymima, jog namų valdos naudotojas buvo M. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, 1a1ž, 2a1m, ir 3a1ž, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1m, 1i1ž, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1ž, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I1m, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1m, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 6I1ž, ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m ir 1i1ž, bei kitus statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Pažymėtina, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ar statinio dalį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LAT 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“.

Nagrinėjamu atveju byloje kartu su pareiškimu yra pateikti įrašai iš asmeninio ūkio knygų nuo 1980 metų iki 1988-06-01, kuriose šeimos galva įvardinta M. M., A. ir nurodoma, kad ūkiui priklauso pastatai: gyvenamasis namas, statytas 1956 m., tvartas ir daržinė statyti 1956 metais (b. l. 14, 13). Įrašuose darytuose nuo 1986-01-01 iki 1988-06-01 be nurodytų pastatų paminėtas dar rūsys, statytas 1956 metais (b. l. 12). Namų ūkio išrašuose laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2002-10-01 be gyvenamojo namo yra paminėti ir tokie ūkio pastatai: ūkio pastatas (rastų), rūsys (akmenų), viralinė (lentų), pirtis (rastų), ūkio pastatas (lentų) (b. l.15). 2011-09-01 pradėtoje namų ūkio knygoje, kuri buvo pildoma iki 2015 metų, namų ūkio savininke nurodyta M. M., taip pat nurodomas namų ūkio turimas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, daržinė, virtuvė, pirtis (b. l. 16).

Pagal tuo metu galiojusius įstatymus teisėtai pastatyti ar įsigyti namų valdos pastatai buvo registruojami vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Tad pateiktais dokumentais patvirtinama, jog M. M. buvo namų ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) galva ir jos ūkyje buvo namų ūkinėse knygose įregistruotų nekilnojamųjų objektų.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas M. M. vardu ir įregistruota jos vardu nuosavybės teisės į žemės sklypą 2005-06-10 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) neįregistruotos, tačiau naudotoju nurodoma M. M. nuo 1996-06-24.

Byloje esantys aptarti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo motina, M. M. nekilnojamąjį daiktą įgijo ir valdė sąžiningai daugiau nei 38 metus.

Faktui, kad pareiškėjo motina teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą: gyvenamąją namą su visais priklausiniais visą įgyjamosios senaties laiką neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys - Varėnos rajono savivaldybės administracija bei Valstybės įmonė turto bankas.

Teismo vertinimu, išanalizavus konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, visiškai pakanka duomenų, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės į butą įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktas, nes tokiam faktui konstatuoti pakanka duomenų įrodančių, kad pareiškėjo motina sąžiningai įgijo šį daiktą bei sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė ne mažiau kaip dešimt metų. Visi aukščiau minimi dokumentai bei išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad M. M. faktiškai gyvenamąją namą ir ūkio pastatus turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Konstatuotina, kad pareiškėjo motina neturėjo teisinio pagrindo pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyti nuosavybės teisės į daiktą kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pareiškėja nuo pat apsigyvenimo name, nors ir nebuvo daikto savininkė, sąžiningai įgijusi daiktą, jį sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir kaip savą valdė ne mažiau kaip dešimt metų ir turėjo teisę įgyti nuosavybės teisę, šiuo turtu naudojosi iki mirties (CK 4.68 str. 1d.).

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuris reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo ir ilgą laiką jais naudojosi bei nustatyta tvarka registravo juos kaip savo M. M..

Visi šie aukščiau minimi dokumentai, išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad M. M. faktiškai gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Faktas, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklapyje ir jokių pareiškimų, prieštaraujančių pareiškėjo prašymui nebuvo gauta. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjo nurodomą patalpą – butą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjo motina šiuo metu nėra daikto savininkė, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą ir tai patvirtina notaro išduotas liudijimas, jog M. M., mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdinis yra sūnus A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tad tokio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes.

Byloje jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą bei neginčijo pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai. Teismas konstatuoja, kad valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas (CPK 533 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, 1a1ž, 2a1m, ir 3a1ž, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1m, 1i1ž, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1ž, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I1m, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1m, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 6I1ž, ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m ir 1i1ž, bei kitus statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus valdant juos įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.