Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad 2017-11-17 tarp ieškovo (vykdytojo) UAB "Tektometrija" ir atsakovės (užsakovės) V. Z. buvo sudaryta Projektavimo sutartis Nr. T17/11/17 (toliau - Projektavimo sutartis). Taip pat buvo pasirašyta Projektavimo techninė užduotis. Pagal užsakovo pateiktą projektavimo užduotį vykdytojas turėjo suprojektuoti ir perduoti užsakovui: kitos (fermų) paskirties pastatas – ferma, (duomenys neskelbtini) statybos projektą; kaimo plėtros projektą. Projektavimo sutartimi (4 punktas) vykdytojas įsipareigoja atlikti projektavimo darbus laikantis galiojančių LR įstatymų, teisės aktų, bei normų pagal pateiktos projektavimo užduoties ir kitų dokumentų, bei duomenų nustatytus reikalavimus, pateikti ir suderinti projektą su projektą derinančiomis institucijomis. Taip pat, baigęs rengti sutartyje numatytus projektavimo darbus, apie tai informuoti užsakovą, tinkamai pateikiant darbų baigimo aktą ir sąskaitą – faktūrą, bei šalims juos pasirašius, ir užsakovui apmokėjus už darbus, perduoti užsakovui dokumentus, projekto techninę dokumentaciją. Užsakovas, gavęs tinkamai minėtus dokumentus, pasirašo darbų užbaigimo aktą, arba per 2 dienas informuoja vykdytoją apie nesutikimą, įvardijant priežastis. Vykdytojas 2018-03-16 išsiuntė registruotu paštu atsakovei atliktą statybos projektą (2 vnt.) bei kitus reikalingus dokumentus, statinio projekto priėmimo-perdavimo aktą ir reikalingų dokumentų sąrašą statybos projekto derinimui. Atsakovė nepasirašė statybos projekto ir jam priklausančių dokumentų derinimui, todėl taip neįvykdė Projektavimo sutarties Nr. 17/11/17 sąlygos iš užsakovo pusės. Dėl šios priežasties vykdytojas 2018-03-20 atsakovei išsiuntė pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo. Ieškovas už atliktus projektavimo darbus išrašė ir atsakovui, kartu su pranešimu dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo, pateikė apmokėti 2018-03-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TEK Nr. 0000014 5406,00 Eur sumai. Atsakovė visiškai neapmokėjo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovas taip pat patyrė 300 Eur išlaidų, susijusių su skolos iš atsakovės išieškojimu neteismine tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė. Ieškovės įgaliotas asmuo K. S. nurodė, kad UAB „Ūkio projektai“ darė žemės darbus, geodezinius matavimus, buvo derinami projektiniai pasiūlymai. UAB „Ūkio projektai“ pradėjo bankrutuoti, todėl ieškovė perėmė atsakovės užsakymą ir darbus, kad juos pabaigtų. Dėl to pasirašė naują sutartį likusiai sumai, kuri buvo numatyta pagal seną sutartį. Fermos projektas ieškovės buvo užbaigtas, bet užtruko žemės klausimai. Įvykdymo data sutartyje buvo kita, sakė atsakovei, kad nelabai suspės anksčiau. Kaimo plėtros projekto užbaigimas jau priklausė nuo valstybinių institucijų. Dėl kolonų, tai viskas buvo derinta. „Dotnuvos“ technologai atsiuntė brėžinius. Įrangos išdėstymą planavo UAB „Dotnuva“ technologai, juos pasirinko atsakovė. UAB „Dotnuva“ technologai buvo fermos įrangos projektuotojai, jie turėjo parodą, todėl užtempė laiką. Dėl kolonų projekto nebepataisė, nes atsakovė nutraukė sutartį. Kolonas stumdė technologai.

Atstovas advokatas L. B. nurodė, kad atsakovė nusprendė, jog projekto nebereikia, nepasirašė ant jo, todėl be parašo negalima buvo jį pateikti gauti statybos leidimui. Vėlesnis atsakovės projektas buvo padarytas panaudojant ieškovės darbus.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2017-11-17 sudarė projektavimo sutartį Nr. T17/11/17 (t. 1, b. l. 5-7). 2018-03-20 ieškovė atsakovei surašė pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo (t. 1, b. l. 8-9), buvo surašiusi statinio projekto perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, b. l. 10), išrašė sąskaitą-faktūrą (t. 1, b. l. 11), pateikė 2018-03-16 siuntos atsakovei pašto kvitą (t. 1, b. l. 12-13), projektavimo techninę užduotį (t. 1, b. l. 14-16), atsakovės raštą dėl konstrukcijų keitimo (t. 1, b. l. 17), pretenziją atsakovei (t. 1, b. l. 18-22). Atsakovė pateikė 2018-03-19 nesutikimą (t. 1, b. l. 37), prašymą (t. 1, b. l. 38), atsakymą į nesutikimą (t. 1, b. l. 39), 2018-03-21 pranešimą (t. 1, b. l. 40), 2017-03-29 projektavimo sutartį (t. 1, b. l. 41-42), atsiliepimą į pretenziją (t. 1, b. l. 43-44). Ieškovė pateikė atsakovės 2018-08-30 kvietimą pateikti prekių/paslaugų/darbų pasiūlymą (t. 1, b. l. 53-67), ieškovės rengtus pastato projektus, žemėtvarkos dokumentus (t. 1, b. l. 68-111, 114-170, 171-212; t. 2, b. l. 1-66, 67-134), NŽT 2018-03-12 įsakymą (t. 1, b. l. 112-113), statybos paslaugų pirkimo skelbimą (t. 2, b. l. 135).

Nagrinėjamu atveju šalys sudarė projektavimo rangos sutartį. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekilo. Ginčas kyla dėl to, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės atsiskaityti už darbus, atliktus pagal sutartį, tuo tarpu atsakovė teigia, kad darbai atlikti nekokybiškai, praleistas sutarties įvykdymo terminas.

Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 str.).

Nagrinėjamu atveju šalys 2017-11-17 sudarė projektavimo sutartį Nr. T17/11/17, kuria susitarė, jog pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą projektavimo užduotį vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja suprojektuoti ir perduoti užsakovui fermos statybos projektą bei kaimo plėtros projektą. Sutartimi buvo numatyta darbų kaina – 5406,00 Eur. Taip pat numatytas darbų terminas – 2018-03-01.

Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad tie patys asmenys dirbo ir UAB „Ūkio projektai“, ir UAB „Tektometrija“. Atsakovė dėl tų pačių klausimų buvo sudariusi sutartį su UAB „Ūkio projektai“, sumokėjo 5000,00 Eur, todėl jie turėjo viską padaryti, o ieškovė UAB „Tektometrija“ pasinaudojo UAB „Ūkio projektai“ atliktais darbais, dėl ko neturi teisės reikalauti užmokesčio antrą kartą už tą patį darbą.

Ši atsakovės pozicija nepagrįsta, kadangi ieškovės vadovas nurodė, jog ieškovė UAB „Tektometrija“ tiesiog perėmė iš UAB „Ūkio projektai“ pradėtus projektavimo darbus dėl UAB „Ūkio projektai“ ištikusio nemokumo ir grėsusio bankroto. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos juridinių asmenų registre, taip pat LITEKO, nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Ūkio projektai“ priimta 2017-10-10. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi UAB „Ūkio projektai“ direktorius K. S., kuris yra ir ieškovės UAB „Tektometrija“ vadovas. K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal pirmą sutartį su atsakove UAB „Ūkio projektai“ darė žemės darbus, geodezinius matavimus, buvo derinami projektiniai pasiūlymai, tačiau UAB „Ūkio projektai“ pradėjo bankrutuoti, todėl ieškovė perėmė atsakovės užsakymą ir darbus, kad juos pabaigtų, dėl to pasirašė naują sutartį likusiai sumai, kuri buvo numatyta pagal seną sutartį. Kaip matyti iš 2017-03-29 projektavimo sutarties, ši sutartis sudaryta dėl to paties rezultato kaip ir 2017-11-17 sutartis su ieškove, tačiau skiriasi sutarties kaina. 2017-03-29 projektavimo sutartyje numatyta, kad darbų kaina yra 10406,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad pagal pirmąją sutartį jau buvo sumokėjusi 5000,00 Eur, todėl vėlesnės 2017-11-17 sutarties darbų kaina - 5406,00 Eur – akivaizdžiai yra likusi neapmokėta ankstesnės sutarties darbų kainos dalis. Atsakovė posėdžio metu taip pat nurodė, kad nutraukusi sutartį su ieškove, tais pačiais klausimais sudarė sutartį su kitu rangovu, kuris projektavimo darbus atliko už 12000,00 Eur. Iš visų šių nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nereikalauja antrą kartą apmokėti už projektavimo darbus, kuriuos jau buvo padariusi UAB „Ūkio projektai“, UAB „Ūkio projektai“ visų darbų nebuvo atlikusi, ieškovė perėmė UAB „Ūkio projektai“ jau atliktus darbus dėl šios įmonės bankroto, juos pratęsė, dėl ko ir reikalauja iš atsakovės likusios darbų kainos sumokėjimo. Akivaizdu, kad tos pačios projektavimo darbų rinkos dalyvių paslaugų kainos negali skirtis daugiau nei dvigubai (12000,00 Eur vs. 5406,00 Eur).

Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė neturėjo teisės apskritai vykdyti sutarties, kadangi atsakovė nepasirašė techninės užduoties. Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad pagal šalių sutarties 2.1 punktą projektavimo užduotį apskritai turėjo pateikti atsakovė (užsakovė). Kita vertus, byloje yra pateikta projektavimo techninė užduotis (t. 1, b. l. 14-16), kuri, tikėtina, parengta ieškovės, tačiau ji yra pasirašyta tiek atsakovės, tiek ieškovės. Todėl ieškovė turėjo ne tik pagrindą, bet ir prievolę vykdyti projektavimo darbus.

Šalys sutartimi sutarė, kad projektavimo darbai bus atlikti iki 2018-03-01. Tačiau ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutarties projektą rengė ieškovė, įvykdymo data sutartyje buvo kita, jis sakė atsakovei, kad nelabai suspės anksčiau, tačiau atsakovė norėjo tokios datos. Kaip matyti iš 2017-11-17 sutarties 3.2 punkto, pradinis projektavimo darbų atlikimo terminas ieškovės buvo siūlomas iki 2018-05-01. Tai reiškia, kad ieškovė nesiekė prisiimti neprotingą riziką nesuspėti atlikti projektavimo darbus per pakankamai trumpą terminą – ieškovė atsakovei siūlė net dvejais mėnesiais ilgesnį terminą. Atsakovei pageidavus šalys pakeitė sutarties terminą. Tačiau sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad nurodytas terminas galioja, jei parengtas projektas iki 2018-02-28 bus patvirtintas užsakovo (atsakovės), o sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad darbo baigimo terminai gali būti koreguojami, kai dėl nuo vykdytojo (ieškovės) nepriklausančių aplinkybių sutartu laiku darbo baigti negalima.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nutraukė sutartį su ieškove, kadangi ieškovė iki 2018-03-01 nepabaigė projektavimo darbų. Atsakovė nurodė, kad jau 2018-03-02 pasirašė kitą sutartį su kita įmone, kuri padarė jai projektą.

Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė fermos projektą buvo užbaigusi, bet užtruko žemės klausimai. Kaimo plėtros projekto užbaigimas jau priklausė nuo valstybinių institucijų. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė nepasirašė ant projekto, todėl be parašo negalima buvo jį pateikti gauti statybos leidimui.

Iš pateikto į bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jurbarko skyriaus 2018-03-12 įsakymo Nr. 32KPĮ-1-(14.32.125.) (t. 1, b. l. 112-113) matyti, kad atsakovės žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas tik 2018-03-12. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar fermos statybos projektas iki 2018-03-01 buvo pilnai užbaigtas bei jo kokybė neturėjo trūkumų, ar ne, projektavimo sutartį įvykdyti iki 2018-03-01 buvo neįmanoma, kadangi ne nuo ieškovės priklausė, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas tik 2018-03-12, nes šią funkciją atlieka valstybinė įstaiga. Kaip minėta, sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad darbo baigimo terminai gali būti koreguojami, kai dėl nuo vykdytojo (ieškovės) nepriklausančių aplinkybių sutartu laiku darbo baigti negalima. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 str. 3 d.). Taigi, atsižvelgiant į valstybinių institucijų privalomą dalyvavimą sutarties vykdymo procese, sutarties įvykdymo terminas automatiškai turėjo būti koreguojamas, pagal sutarties 5.9 punktą projekto atlikimo arba derinimo metu atsiradus nenumatytiems projekto reikalavimams projektavimo darbai galėjo būti pratęsiami atskiru susitarimu, tačiau atsakovė tokios iniciatyvos nesiėmė, nusprendė tiesiog nutraukti sutartį bei sudarė naują sutartį su kita įmone jau 2018-03-02.

Kaip matyti, atsakovės 2018-01-17 prašymu (t. 1, b. l. 17) fermos statybos projektas mažiausiai vieną kartą turėjo būti koreguojamas, kadangi atsakovė nusprendė keisti statinio konstrukcijas iš cinkuoto metalo į gelžbetonio su medžiu. Tokio pobūdžio pakeitimas savo esme laikytinas pakankamai dideliu ir sudėtingu, todėl ir šie atsakovės veiksmai prisidėjo prie projektavimo darbų trukmės ilgėjimo bei didesnės tikimybės nebaigti darbų iki 2018-03-01. Taigi, atsakovės veiksmai turėjo įtakos darbų trukmei. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė keitė projektą gal 30 kartų. To priežastimi atsakovė nurodė ieškovės projektavimo klaidas. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių atsakovės pretenzijų ieškovei dėl projektų sprendimų bei kokybės. Kita vertus, jei projektai buvo keičiami, tai rodo ieškovės siekį sukurti kokybišką, atsakovės pageidaujamą darbų rezultatą. Pastebėtina, kad šalių pasirašytoje projektavimo techninėje užduotyje nėra smulkiai nurodyti konkretūs reikalavimai pastatui (pvz. konstrukcijų dydžiai, atstumai). Tuo tarpu iš 2017-11-17 sutarties priedo (t. 1, b. l. 7) bei pačios projektavimo techninės užduoties (t. 1, b. l. 14-16) matyti, kad būtent statytojas (atsakovė), o ne projektuotojas, turi pateikti (nurodyti) projektuotojui specialiuosius architektūros reikalavimus, statytojo specifikacijas statinio projektavimui (įskaitant reikalavimus technologijai, konstrukcinius reikalavimus). Iš to akivaizdu, kad būtent atsakovė turėjo nurodyti ieškovei, kokio konkrečiai fermos statybos projekto pageidauja, įskaitant ir atsakovės posėdžio metu akcentuotų kolonų vietas, atstumus. Kadangi turėjo būti suprojektuotas nešabloninis, didelis ir pakankamai sudėtingas statinys, savaime suprantama, kad tokį statybos projektą iš karto kaip galutinį parengti nėra paprasta ir vargu ar įmanoma, dėl ko projekto pakeitimai jo kūrimo eigoje yra įmanomi ir visai logiški. Atsižvelgiant į tai, statybos projekto koregavimas sutarties vykdymo metu yra galimas bei pateisinamas tikslu sukurti geriausią projektavimo rezultatą atsakovei. Tam savaime suprantama reikalinga daugiau laiko, kurio, manytina, būtų pilnai užtekę, jei ieškovės pasiūlytame atsakovei sutarties pradiniame variante darbų terminas būtų buvęs paliktas 2018-05-01.

Ieškovės vadovas posėdžio metu nurodė, kad fermos statybos projektas buvo parengtas laiku ir buvo pateiktas atsakovei. Atsakovė pripažino, kad fermos projektą buvo gavusi iki sutarties termino pabaigos, pralaikė jį savaitę su trupučiu, po to grąžino ieškovei. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad buvo parengtas išsamus, didelės apimties fermos projektas. Taigi, teigti, kad statybos projektas nebuvo užbaigtas iki 2018-03-01, nėra pagrindo. Atsakovė galėtų kelti klausimą tik dėl projekto kokybės, bet ne dėl jo atlikimo termino praleidimo. Kita vertus, kaip minėta, sutarties terminas nustatytas tiek fermos statybos projektui, tiek ir kaimo plėtros projektui parengti. Kadangi kaimo plėtros žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas tik 2018-03-12, dėl ko iš esmės savaime turėjo būti pratęsti sutarties įvykdymo terminai, fermos statybos projekto užbaigimas būtent iki 2018-03-01 tampa nebesvarbiu, nes valstybinės institucijos vis tiek dar turėjo patvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu akcentuoti šalių bendradabiavimo pareigą. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu (CK 6.704 str. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad atsakovė neįvykdė pareigos bendradarbiauti su ieškove tiek dėl sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo, tiek dėl galimų pagal sutartį atliktų ieškovės projektavimo darbų trūkumų ištaisymo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2018-10-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-352-219/2018).

Pacta sunt servanda principas, įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja abi sutarties šalis, kilus pavojui, kad sutartis nebus įvykdyta, šalinti kliūtis sutartam tikslui pasiekti. Jeigu šalis nori atsisakyti sutarties, ji turi atlikti atitinkamus veiksmus ir atlyginti kitai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-228/2010).

Kai tam tikro teisinio santykio nereglamentuoja specialioji teisės norma, taikomos bendrosios teisės normos. Sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-241/2012). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.).

Kaip minėta, nėra jokio pagrindo laikyti, kad sutarties įvykdymo terminas pasibaigė 2018-03-01, kadangi kaimo plėtros projektą valstybinė institucija patvirtino tik 2018-03-12. Įgyvendinant bendradarbiavimo pareigą, kaimo plėtros projekto nepatvirtinus iki 2018-03-01, atsakovė turėjo spręsti klausimą dėl naujo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo. Tačiau sprendžiant iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu apie tai, kad ji tik pasiteiravo ieškovės, ar 2018-03-01 bus pateikti projektai, bei iš to, kad jau 2018-03-02 tuo pačiu klausimu sudarė naują sutartį su kita įmone, atsakovė pasirinko ne bendradarbiavimą su ieškove, bet sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad nei 2018-03-01 termino, numatyto sutartyje, suėjimas, nei jokios vėlesnės aplinkybės nelėmė to, kad atsakovei, kaip užsakovei, prievolės įvykdymas prarado prasmę. Tą jau savaime patvirtino pati atsakovė, nurodžiusi, kad 2018-03-02 sudarė naują projektavimo sutartį. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė išviešino 2018-08-30 kvietimą pateikti prekių/paslaugų/darbų pasiūlymą (t. 1, b. l. 53-67; t. 2, b. l. 135) dėl fermos statybos darbų pirkimo. Taigi, fermos statybos projektas išliko aktualus atsakovei net ir po pusės metų nuo sutarties su ieškove nutraukimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes galima manyti, kad šalių sutartis, nepaisant nesklandumų, galėjo būti visiškai įvykdyta iki 2018 m. kovo pabaigos, dėl ko atlikti darbai nebūtų praradę prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad dėl pradinio sutarties termino suėjimo atsakovė neturėjo jokio pagrindo sutartį nutraukti. Dėl to, kas išdėstyta, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai apie tai, kad dėl termino praleidimo projektas yra nebereikalingas, nes nebėra prasmės vykdyti statybas (dėl praėjusio laiko kreiptis paramos), nebūtų galimybės iki rudens pastatyti pastatą, yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes 2018-03-02 buvo užsakytas projektas kitoje įmonėje, o statybos darbų pirkimas paskelbtas pasibaigus vasarai.

Pastebėtina, kad kaimo plėtros projektą valstybinė institucija patvirtino 2018-03-12, ieškovė sąskaitą-faktūrą išrašė 2018-03-14, fermos projektą išsiuntė 2018-03-16 (t. 1, b. l. 10-13), taigi, iš esmės darbų pagal sutartį rezultatą net ir oficialiai perdavė vos porai savaičių nuo sutartyje numatyto termino pabaigos, o po kaimo plėtros projekto patvirtinimo apskritai praėjo vos kelios dienos.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovė parengė nekokybišką fermos projektą. Nurodė, kad teismui pateiks visus projekto nukrypimus nuo standartų ir jo trūkumus, kurie patvirtins aplinkybes, kad darbai atlikti netinkamai. Galės pakviesti į teismo posėdį specialistus, kurie įvertins projektavimo darbus arba bus galima svarstyti ekspertizės skyrimą.

Galimas trūkumas, dėl kurio tarp šalių didelio ginčo nebuvo, buvo pastato viduje suplanuotų kolonų lokacija. Atsakovės teigimu kolonų išdėstymas projekte trukdytų judėti gyvuliams.

Tuo tarpu ieškovės vadovas nurodė, kad dėl kolonų projekto nebepataisė, nes atsakovė nutraukė sutartį, o pačias kolonas projekte stumdė UAB „Dotnuva“ technologai, kuriuos pasirinko atsakovė. „Dotnuvos“ technologai atsiuntė brėžinius. Fermos įrangos išdėstymą planavo UAB „Dotnuva“ technologai, jie buvo fermos įrangos projektuotojai.

Kaip matyti iš šalių nurodytų aplinkybių, fermos statybos projekto turinys priklausė ir nuo trečiųjų asmenų. Fermos įrangos išdėstymo planas turėjo įsilieti į fermos pastato statybos projektą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš šalių paaiškinimų, fermos kolonų lokacijos klausimas ieškovės parengtame statinio statybos projekte liko nepakoreguotas, iš esmės dėl to, kad atsakovė nutraukė sutartį. Tačiau bet kuriuo atveju kolonų lokacijos ar kitų galimų pastato projekto trūkumų klausimas nedavė pagrindo atsakovei nutraukti sutartį. Be to, nesant jokių rašytinių atsakovės pretenzijų, reikalavimų ieškovei, įrodymų apie duotus konkrečius nurodymus dėl kolonų lokacijos, privalomų atstumų statybos projekte, negalima daryti išvados, kad ieškovei atsakovės konkretūs poreikiai fermos projektui buvo smulkiai įvardinti bei žinomi, tačiau ieškovė jų nepaisė.

Ieškovės vadovas posėdžio metu paaiškino, kad dėl kolonų projekto nebepataisė, nes atsakovė nutraukė sutartį. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad kažkoks, bent žodinis, bendravimas tarp šalių dėl kolonų vietos fermos projekte buvo, ieškovei negalėjo būti netikėtas suėjus sutarties terminui, todėl siekdama pozicijos, kad galutinis fermos projektas buvo parengtas tinkamai, ieškovė kolonų klausimą vis dėlto turėjo išspręsti. Nagrinėjamoje situacijoje apskritai buvo būtinas formalus rašytinis šalių bendravimas. Kadangi jo nebuvo, spręsti apie tai, ko iš ieškovės reikalavo atsakovė, ar suteikė ieškovei atitinkamą informaciją (smulkias specifikacijas pastatui), nėra galimybės.