Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-04-13Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-06-23Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
1A-423-72-2010
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00140-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.), Ričardas Gilys
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-423-72/2010

Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00140-2008-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592010 m. birželio 23 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 182 str. 1 d. - vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 300 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., naujai paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su 2008-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirta subendrinta ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2008-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys patenkintas ir priteista iš V. G. UAB (duomenys neskelbtini) 665,05 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. rugpjūčio 24 d. Anykščių m., Baranausko a. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą prekę, apgaulės būdu, pasinaudodamas neteisėtai įgytais R. I. dokumentais - Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei nutylėdamas esmines savininko – UAB (duomenys neskelbtini) apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t.y. nuslėpdamas, kad naudojasi svetimais asmens tapatybės dokumentais, sudarė R. I. vardu išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-855-116463 su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią išsimokėtinai įsigijo 549 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG E200 IMEI 354224012990006, jį naudojo savo reikmėms, sutarties sąlygų nevykdė ir įsigytos prekės negrąžino, taip padarydamas UAB(duomenys neskelbtini) 549 Lt turtinę žalą.

Be to, V. G. nuteistas ir už tai, kad jis, 2007-08-24 Anykščių m., Baranausko a. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų, suklastojo 2007-08-24 kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, turto perdavimo - priėmimo aktą, sutikimą gauti ir naudotis informacija, įrašydamas juose R. I. pavardę ir už jį pasirašydamas, apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG E200 IMEI 354224012990006, kurio vertė 549 Lt, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 549 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti 2010 m. balandžio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad liudytoja V. G. parodymų atpažinti metu aiškiai pasakė, kad panašus į asmenį, 2007-08-24 UAB (duomenys neskelbtini) buvusį dėl mobilaus ryšio telefono pirkimo sandorio, yra asmuo pirmas iš kairės, tačiau kategoriškai to patvirtinti negalėjo, nes pati tuo nebuvo tikra. Tuo tarpu iš prie parodymų atpažinti protokolo esančios fotolentelės matyti, kad jis yra ne pirmas iš kairės, o pirmas iš dešinės. Taigi, liudytoja V. G. jo neatpažino, o atpažino kviestinį. 2010-03-17 teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, jog iš atpažinimui pateiktų asmenų, liudytoja V. G. atpažino jo brolį D., kuris teisme patvirtino, kad liudytoja atpažino jį. Nurodo, kad su V. K. dėl neteisėto disponavimo R. I. priklausančiomis banko kortelėmis yra nuteisti 2008-02-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Jokių dokumentų R. I. vardu nepasiliko, o visus jo dokumentus su rankine išmetė Kauno mieste, tik neprisimena kada ir kur. Teigia nesuprantantis, kieno verčiamas V. K. apkalba jį, duodamas tokius netikslius ir klaidingus parodymus, kurių pasekoje jam inkriminuojama nusikalstama veika, kurios jis nepadarė. Be to, V. K. parodymai yra skirtingi, vienoje apklausoje nurodė, kad jis (apeliantas) paėmė dokumentus, kitoje jau teigia neprisimenantis šių aplinkybių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad už R. I. – sudarant fiktyvią išperkamosios nuomos sutartį – pasirašė jis. Tačiau nei jis, nei jo gynėjas tokios išvados nematė. Todėl mano, jog nesant pakankamai įrodymų dėl jo kaltės, o kaltės jis nepripažįsta, jis turėtų būti išteisintas.

Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo V. G. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo apelianto nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė jam bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė įrodymų visuma, be to, skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su bylos duomenų vertinimu, nes apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su apelianto kalte, nesilaikė BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija dar pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu.

Nors nuteistasis V. G. savo skunde ir nurodė, kad nepadarė BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi liudytojų V. G., R. I., V. K. parodymais, specialisto išvada, įsiteisėjusiu 2008-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad V. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra perduoti turtą, perleisti turtine teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Apgaulė gali pasireikšti dviem formomis: aktyviąja – kuomet kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią tikrove neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina, ir pasyviąja – kai kaltininkas pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas turėjo teisinę pareigą pranešti. Veika sukčiavime aprašyta keturiais alternatyviais požymiais, tai: a) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą; b) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę; c) savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės; d) savo ar kitų naudai turtinę prievolę panaikino. Savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turimos turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar dalinis patenkinimas, kuomet suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti ar toks gynimas yra labai apsunkintas. Nusikalstamos veikos padarinius sukčiavimo sudėtyje aprašytas vienas iš požymių – „išvengė turtinės prievolės“ – faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam. Turtinė prievolė, kurios sukčiaujant išvengė kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo, šioje sudėtyje pasireiškia kaip teisėtu pagrindu atsiradusi ir objektyviai egzistuojanti turtinio pobūdžio pareiga, kurią kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo privalėjo įvykdyti nukentėjusiojo naudai.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. G. viso tyrimo metu neigė R. I. vardu sudaręs išperkamosios nuomos sutartį bei joje, turto perdavimo – priėmimo akte ir sutikime gauti ir naudotis informacija, įrašęs R. I. pavardę bei už jį pasirašęs. Tačiau iš V. G. parodymų matyti, kad jis buvo pagrobęs R. I. rankinę bei joje matęs R. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Įsiteisėjusiu 2008-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota, kad V. G. be sukčiavimo, neteisėto netikros elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo bei jos panaudojimo inicijuojant ir atliekant finansines operacijas, įvykdė ir R. I. turto vagystę, t. y. 2007-08-21 pagrobė jo rankinę, kurioje be kitų daiktų bei dokumentų, buvo ir jo asmens tapatybės kortelė. Minėtu nuosprendžiu V. G. dėl dokumentų pagrobimo pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisintas tik todėl, kad nebuvo įrodyta, jog jo tyčia buvo nukreipta pagrobti R. I. asmens dokumentus, nes pats nuteistasis teigė, kad jo tyčia buvo nukreipta į turtą. Liudytojas R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pagrobti jo asmens dokumentai, tarp kurių buvo ir jo asmens tapatybės kortelė. Pastarasis teigia, kad apie jo vardu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, kurios metu buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas jam yra žinoma. Pats šios sutarties nesudarė ir mobilaus ryšio telefono iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko. Mano, kad sutartį, pasinaudodamas jo asmens dokumentais, galėjo sudaryti jo dokumentus pagrobęs V. G.. Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su asmeniu, prisistačiusiu R. I. bei pateikusiu tokiu vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, 2007-08-24 sudarė kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį ir pardavė mobilaus ryšio telefoną Samsung E 200. Apie tai, kad asmuo, prisistatęs R. I. ir pateikęs jo asmens dokumentą, buvo ne R. I., sužinojo tik perskaičiusi informaciją spaudoje. Liudytojas V. K., nuteistas tuo pačiu 2008-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dėl neteisėto disponavimo R. I. priklausančiomis banko kortelėmis, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad banko korteles pavogė V. G.. Ar V. G. pasinaudojo R. I. asmens dokumentais jis nežino, telefono pas V. G. nematė, tačiau jo prašymu, yra parvežęs V. G. iš Anykščių į Kauną. 2009-08-24 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(9131)-ISI-6467 konstatuota, kad rankraštinius įrašus – „R. I.“, esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse: 2007-08-24 R. I. sutikime gauti ir naudoti informaciją AB (duomenys neskelbtini) Nr. 07082259 eilutėje „Klijento vardas, pavardė“, 2007-08-24 AB (duomenys neskelbtini) Kilnojamo turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. P-855-116463 rezervo pusėje „KLIENTAS(NUOMININKAS)“, parašė V. G. (b. l. 84-87). Apeliantas teisiamojo posėdžio metu dėl ekspertų išvados nieko paaiškinti negalėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. G., iš anksto žinodamas, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įgytą prekę, pasinaudodamas neteisėtai įgyta R. I. asmens tapatybės kortele, suklaidindamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją, t. y. pateikdamas ne savo, o kito asmens dokumentą bei nutylėdamas esmines savininko - UAB (duomenys neskelbtini) apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y., kad naudojasi svetimais asmens tapatybės dokumentais, suklastodamas 2007-08-24 kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, turto perdavimo – priėmimo aktą, sutikimą gauti ir naudotis informacija, įrašydamas juose R. I. pavardę ir už jį pasirašydamas, apgaule savo naudai išsimokėtinai įgijo svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną, tuo padarydamas žalą UAB (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais nuteistasis jam priklausiusią teisėtu pagrindu atsiradusią ir objektyviai egzistuojančią turtinio pobūdžio pareigą atsiskaityti už įsigytą prekę apgaulės būdu perkėlė kitam subjektui – R. I.. Tokių V. G. veiksmų pasekoje, suklaidinta UAB (duomenys neskelbtini) susidūrė su sutarties sąlygų neįvykdymu bei negalėjimu pagal išperkamosios nuomos sutartį susigrąžinti prekės ir dėl to patyrė žalą. Taigi, nuteistojo V. G. pateikta apgaulė sąlygojo UAB (duomenys neskelbtini) suklydimą bei tapo turtinės prievolės išvengimo priežastimi. Tai patvirtina priežastini ryšį tarp apgaulės ir veikos, kas būtina sukčiavimo objektyviajai pusei nustatyti. V. G. suvokė, jog apgaule suklaidinęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją, jai pateikdamas ne savo, o kito asmens dokumentą bei nuslėpęs esmines savininko – UAB (duomenys neskelbtini) apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. , kad naudojasi svetimais asmens tapatybės dokumentais, taip pat suklastojęs virš paminėtus dokumentus, juose įrašydamas R. I. pavardę ir už jį pasirašydamas, jis neteisėtai ir neatlyginamai savo naudai išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą prekę – mobilaus ryšio telefoną, numatė, kad dėl savo neteisėto praturtėjimo UAB (duomenys neskelbtini) atsiras turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Tokiu būdu, V. G. veikoje nustačius BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad nuteistojo V. G. veiksmų turinys visiškai atitiko BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijose numatytų veikų sudėtis, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtus baudžiamuosius įstatymus ir už tai nuteistas. Nuteistojo V. G. parodymai, kad jis nepasinaudojo R. I. dokumentais, nes juos išmetė, laikomi tik kaip jo kuriama versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto prašymas jį išteisinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V. G. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai už padarytas nusikalstamas veikas jam paskyrė bausmes. Skirdamas apeliantui bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. V. G. padarė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikalstimus. Skundžiamu nuosprendžiu veikas V. G. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymu nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tame tarpe ir už tokių pat nusikaltimų – sukčiavimą, padarymą, todėl sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis jis yra recidyvistas, o recidyvistui paprastai už tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė. Vertinant nuteistojo V. G. asmenybę, jis teisiamas devintą kartą už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Nėra nustatyta V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu V. G. pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir tai, jog teismas, subendrindamas tiek paskutiniu, tiek dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė palankesnius apeliantui bausmių subendrinimo būdus – apėmimo ir dalinį bausmių sudėjimą, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių V. G. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusVytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys