Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovams R. L. ir N. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas (CPK 424 straipsnio 1 dalis); priteista solidariai iš atsakovų R. L. ir N. L. 1 766,59 Eur negrąžinto kredito, 257,95 Eur palūkanų, 156,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 74,22 Eur mokėjimo palūkanų, 48,33 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 304,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 337 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“.

Atsakovė pateikė prieštaravimus, kurie buvo priimti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui R. L. procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį įteikti per LITEKO EPP paskyrą. Atsakovas jokių prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, išdėstytinas sprendimo vykdymas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. L. 2019 m. birželio 10 d. ieškovės administruojamame portale www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta 380669 dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Atsakovė N. L. prie paraiškos Nr. oferta 380669 pateikė sutikimą, kad sutuoktinis sudarytų vartojimo kredito sutartį pagal jo pateiktą paraišką, kuriame patvirtino kad prašomas vartojimo kreditas yra būtinas šeimos poreikių tenkinimui. Po atsakovo pateiktos Vartojimo kredito paraiškos (Ofertos) Nr. oferta 380669 įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 380669 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 2 200 Eur dydžio kreditas refinansavimui, 18 mėnesių terminui, už 22% metines palūkanas, kurį, mokėdamas kartu su palūkanomis, jis turėjo grąžini dalimis pagal mokėjimų grafiką. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, t. y. laiku nepervedė lėšų pagal mokėjimo grafiką, todėl ieškovė, įgijusi teisę skolintojų vardu nutraukti sutartis, 2020 m. liepos 10 d. pateikė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, pagal kurį sutartis nutraukta nuo šio pranešimo dienos. Ieškovė nurodo, kad įsiskolinimas sudaro 1 766,59 Eur negrąžinto kredito, 257,95 Eur palūkanų, 156,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 74,22 Eur mokėjimo palūkanų, 48,33 Eur delspinigių. Duomenų, jog nurodytas sumos ieškovei būtų sumokėtos, byloje nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.886 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nustatytais terminais skolos negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008, 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas rašytinis atsakovės sutikimas tam, kad atsakovas teiktų paraišką ir sudarytų vartojimo kredito sutartį su ieškove. Duodama sutikimą, be kita ko, atsakovė patvirtino, kad vartojimo kreditas yra būtinas šeimos poreikiams tenkinti. Šis sutikimas nėra nuginčytas. Įrodymų, patvirtinančių, jog ant sutikimo yra ne atsakovės parašas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ieškovės atstovo, atsakovės paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 1 766,59 Eur negrąžinto kredito, 257,95 Eur palūkanų, 156,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 74,22 Eur mokėjimo palūkanų, 48,33 Eur delspinigių, yra pagrįstas.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Sutarties 2.21 punkte numatytos 18 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio ir procesinių palūkanų bei jų dydžio, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl 2020 m. spalio 7 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas po 2020 m. spalio 7 d. preliminarus sprendimo priėmimo, todėl preliminarų sprendimą palikus nepakeistą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl sprendimo išdėstymo.

Atsakovė prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Ieškovės atstovas su sprendimo įvykdymo išdėstymu vienerių metų laikotarpiui sutiko.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju priteistos sumos išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei, nes taip sudaroma galimybė grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis.

Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Teismas pažymi, jog CK 6.9 straipsnis numato, jog solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, jei ko kito nenumato įstatymai ar sutartis. Išaiškintina, jog esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovei padengus visą skolą ieškovei, ji įgytų reikalavimo teisę į pusę šios sumos gražinimą iš bendraskolio atsakovo.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į šalių interesus, priteistos sumos dydį, esant ieškovės sutikimui, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei išdėstyti teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimą 1 metų (12 mėnesių) laikotarpiui. Teismo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas 1 metų (12 mėnesių) laikotarpiui, ieškovei mokant kas mėnesį dalį priteistos skolos, nepažeis ieškovės interesų, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, o atsakovei tokiu būdu suteikiama galimybė sumokėti skolą dalimis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas tenkintinas, sprendimas dėl įsiskolinimo priteisimo išdėstytinas vieneriems metams (12 mėnesių).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270, 279, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei N. L. išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu priteistą 2 304,03 Eur įsiskolinimą ir 337 Eur bylinėjimosi išlaidas, t.y. iš viso 2 641,03 Eur sumą vieneriems metams (12 mėnesių) nuo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant kiekvieną mėnesį po 220 Eur, paskutinį mėnesį 221,03 Eur.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.