- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- N-444-1359-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00147-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties B. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 26 d. nutarimu B. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 100 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad B. G. 2010 m. kovo 14 d., 21.35 val., Jurbarko m., Knygnešių g. vairavo automobilį Renault, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
B. G. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigė, kad UAB „Arpaula“ vardu automobilis buvo registruotas Prancūzijoje, kur buvo išduotas registracijos liudijimas, skirtas automobilio parvairavimui į Lietuvos Respubliką. Todėl jo vairuotas automobilis buvo registruotas. Pažymėjo, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas teisės aktas, pagal kurio nustatytą tvarką jo vairuota transporto priemonė turėjo būti įregistruota.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti. Remdamasis Vidaus reikalų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1V-268 „Dėl vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 6-6.7 punktais, nurodo, jog vairavo automobilį, skirtą eksportui, todėl jam turėjo būti išduotas V (o ne VI) tipo valstybinis numeris. Atkreipia dėmesį, kad V tipo numerių gavimas nėra privalomas. Taip pat, remdamasis 1985 m. gruodžio 20 d. Europos Bendrijų Tarybos reglamento Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ 3 straipsniu ir 15 straipsnio 5 punkto c) papunkčiu, nurodo, jog jo vairuoto krovininio automobilio valstybinis numeris yra nurodytas tachografo registracijos lape ir negali būti pakeistas jo vairavimo laikotarpiu, kol pasieks galutinį maršruto tašką, t. y. įmonės, kurioje asmuo dirba, registracijos vietą Lietuvoje, šiuo atveju – Mažonų k., Tauragės r. Teigia, jog pervažiavęs tris Europos Sąjungos šalis su vienu valstybinio numerio ženklu, negali automobiliui tame pačiame reise pritvirtinti dar vieną valstybinio numerio ženklą, nepasiekęs galutinio maršruto taško. Apelianto nuomone, Europos Bendrijų Tarybos reglamentas ir Vidaus reikalų ministro įsakymas prieštarauja vienas kitam.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka <...> vairavimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 150 Lt. Nagrinėjamu atveju kaltinimas B. G. pareikštas dėl to, kad 2010 m. kovo 14 d. jis vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą transporto priemonę Renault, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 238 punktas įtvirtina, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, tačiau jokios papildomos nuorodos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 14 d., apie 21 val. 35 min., policijos pareigūnai Knygnešių gatvėje, Jurbarko mieste, sustabdė B. G. vairuotą transporto priemonę Renault su prancūziškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta apelianto vairuotos transporto priemonės Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Prancūzijos Respublikoje išduota pažyma apie transporto priemonės perleidimo (pardavimo) deklaraciją, pagal kurią 2010 m. kovo 11 d. buvo deklaruotas šios transporto priemonės perleidimas (pardavimas) (b. l. 6, 7). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad transporto priemonė Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išregistruota.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, B. G., dirbdamas UAB „Arpaula“ vairuotoju, važiavo iš Prancūzijos šioje valstybėje pirkta transporto priemone, kirto Lietuvos Respublikos sieną bei važiavo į bendrovės, kuriai priklausė ši transporto priemonė, registracijos vietą Tauragės rajone. Pažymėtina, kad nei B. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 10), nei Institucijos 2010 m. kovo 26 d. nutarime skirti administracinę nuobaudą nenurodyta, pagal kokią teisės aktais nustatytą tvarką B. G. vairuota transporto priemonė Renault, tik įvažiavusi į Lietuvos Respubliką, turėjo būti įregistruota. Kaip matyti iš Institucijos atsiliepimų į apelianto skundus, teigiama, jog, iš esmės apelianto vairuota transporto priemonė turėjo būti su VI tipo laikinaisiais valstybinio numerio ženklais, skirtais transporto priemonių pardavimo veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų parduodamoms (neįregistruotoms) transporto priemonėms (Taisyklių 24.2.2 punktas). Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad asmens vairuota transporto priemonė buvo išregistruota ar neįregistruota, ji, kaip nustatyta, buvo su Prancūzijos Respublikoje išduotais valstybiniais numeriais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių ir Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatas, nenustatė, kad minėti teisės aktai aiškiai ir tiesiogiai reikalautų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamoje situacijoje, tik įvažiavęs į Lietuvos Respubliką, dar nespėjęs nuvažiuoti iki bendrovės registracijos vietos, nedelsiant įregistruotų šią transporto priemonę Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, N3-1257/2007, N444-220/2008, N575-339/2009 ir kt.). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingu atveju, teisės aktais nustačius tokį reikalavimą, būtų nepagrįstai suvaržoma galimybė į Lietuvos Respubliką importuoti Europos Sąjungos valstybėse narėse pirktas transporto priemones. Taigi tokiu būdu būtų ribojamas laisvas prekių judėjimas Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pabrėžtina, jog Europos Bendrijų steigimo sutarties (toliau – ir EB sutartis) 28 straipsnis nustato, kad „valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės“. Teisingumo Teismas laisvą prekių judėjimą yra apibūdinęs kaip vieną pagrindinių Europos Bendrijos teisės principų (Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 12 d. sprendimas Eugen Schmidberger ir kt. byloje, Nr. C-112/00, 51 par.), o pats EB sutarties 28 straipsnis yra taikomas tiesiogiai (Teisingumo Teismo 1977 m. kovo 22 d. sprendimas Ianelli byloje, Nr. C–74/76). Teisingumo Teismo praktikoje kiekybiniais apribojimais laikomos bet kokios priemonės, kuriomis visiškai ar iš dalies ribojamas importas ar eksportas, o bet kokia valstybių narių prekybos taisyklė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai riboti prekybą Bendrijos viduje, turi būti vertinama kaip priemonė, turinti lygiavertį poveikį kaip ir kiekybiniai apribojimai (Teisingumo Teismo 1974 m. liepos 11 d. sprendimas Dassonlille byloje, Nr. C–8/74).
Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju B. G. netrauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. kovo 14 d., apie 21 val. 35 min., vairavo automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nenustatė, kad B. G. vairuota transporto priemonė, tik įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją, būtų turėjusi būti nedelsiant įregistruota kokių nors teisės aktų nustatyta tvarka, todėl asmens veikoje nenustatyta ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 26 d. nutarimą B. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.