- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-254-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04473-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“
- Ieškovas
- G. A.
- Kategorijos
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovams Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-02 įsakymą Nr.41-940 dėl drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-24 įsakymą Nr.41-162 dėl drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2011-11-02 įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda už tai, kad ieškovė neužtikrino lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ auklėtiniams saugių ugdymo sąlygų, leido I. Z. dirbti auklėtoja iš anksto nepasitikrinus sveikatos, iki 2011-09-01 neparengė ir nepatvirtino lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ 2011-2012 m. dokumentacijos plano, nesudarė tinkamų darbo sąlygų logopedei, leido lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojams dirbti jų darbo sutartyse neaptartą darbą, neužtikrino lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbo pažymėjimų apskaitos ir tinkamo darbo pažymėjimų registravimo žurnalo pildymo. 2012-02-24 įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda už tai, kad ieškovė neužtikrino lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ auklėtiniams saugių ugdymo sąlygų ir 2011-08-01 – 2011-08-05, 2011-08-08 – 2011-08-12 ir 2011-08-16 – 2011-08-19 darbo grafikų nesuderino su lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojų atstovais.
Ieškovė teigia, kad, skiriant jai drausmines nuobaudas, nebuvo išnagrinėtos ieškovės paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės, šios aplinkybės buvo vertintos formaliai, netirta, ar yra priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų, ar atsirado žalingų pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, skirdamas ieškovei drausmines nuobaudas, nepažeidė DK įtvirtintų nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsakovoteigimu, ieškovei paskirtos nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, įvertinus ieškovės pateiktus paaiškinimus ir argumentus, yra tinkamos.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-10 sprendimu ieškinį patenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-02 įsakymu Nr.41-940 „Dėl drausminės nuobaudos G. A. skyrimo“ ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr.41-162 „Dėl drausminės nuobaudos G. A. skyrimo“ ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl 2011-11-02 paskirtos drausminės nuobaudos
2011-11-02 įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad 1) ji neužtikrino lopšelio darželio auklėtiniams saugių darbo sąlygų, nes leido I. Z. dirbti auklėtoja iš anksto nepasitikrinus sveikatos; 2) iki 2011-09-01 neparengė ir nepatvirtino lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ 2011-2012 m. dokumentacijos plano; 3) nesudarė tinkamų darbo sąlygų logopedei; 4) leido darbuotojams dirbti jų darbo sutartyse neaptartą darbą; 5) neužtikrino darbo pažymėjimų apskaitos ir tinkamo darbo pažymėjimų registravimo žurnalo pildymo, tuo pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir DK 104 straipsnio 2 dalies, 119, 228, 229 straipsnius (t. 1, b. l. 65).
DK 228 straipsnis numato darbuotojų pareigas dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. DK 234 straipsnis numato, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Pagal DK 236 straipsnį drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui.
Teismas konstatavo, kad ieškovė, sudarydama su I. Z. darbo sutartį ir leidusi jai dirbti iš anksto nepasitikrinus sveikatos, pažeidė teisės aktus ir direktoriaus pareigybės aprašymo 23 punktą, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą.
Teismo vertinimu, nepagrįstai kaip darbo drausmės pažeidimas įvertinta, kad ieškovė iki 2011-09-01 neparengė ir nepatvirtino lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ 2011-2012 m. dokumentacijos plano. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad ieškovė, neparengusi ir nesuderinusi dokumentacijos plano iki 2011-09-01, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-06 įsakymu Nr.40-635 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų apskaitos dokumentų derinimo tvarkos aprašo 6 punktą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr.V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 7, 8.3 ir 27 punktus. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr.V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 27 punktas numatė, kad kitų metų dokumentacijos planas rengiamas ir teikiamas derinti iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos likus dviem mėnesiams. Minėtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kurio 6 punktas numato švietimo įstaigų dokumentacijos planų ir dokumentų registrų derinimą kasmet, likus dviems mėnesiams iki naujų mokslo metų pradžios, priimtas 2011-09-06, vadinasi iki 2011-09-01 lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ 2011-2012 m. dokumentacijos planas neprivalėjo būti rengiamas ir derinamas. Teisės aktai atgal negalioja, todėl laikytina, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai nubausta už veiksmų, kurių neprivalėjo atlikti pagal galiojusius teisės aktus, nepadarymą. Matyti, kad ieškovės vadovaujamas lopšelis-darželis 2011-2012 m. dokumentacijos planą pateikė derinimui el. paštu 2011-09-12 (t. 1, b. l. 31) ir raštu 2011-09-15 (t. 2, b. l. 29-30), t.y. operatyviai įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-06 įsakymu Nr.40-635 patvirtintam Vilniaus m. savivaldybės švietimo įstaigų apskaitos dokumentų derinimo tvarkos aprašui.
Ieškovei skirta drausminė nuobauda už tai, kad ji nesudarė tinkamų darbo sąlygų logopedei. Iš 2011-09-29 komisijos ieškovės veiklai patikrinti išvados (t. 1, b. l. 66), 2011-10-28 tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados (t. 1, b. l. 91-101) matyti, kad netinkamų darbo sąlygų logopedei nesudarymas tariamai pasireiškė tuo, kad logopediniai užsiėmimai vyko direktorės pavaduotojos ugdymui kabinete. Faktas, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pradžioje logopediniai užsiėmimai vyko direktorės pavaduotojos ugdymui kabinete, nustatomas iš 2011-09-06 lopšelį-darželį lankančių vaikų tėvų kreipimosi (t. 2, b. l. 134), ieškovės 2011-10-16 paaiškinimo (t. 1, b. l. 19), direktorės pavaduotojos ugdymui A. B. 2011-10-17 paaiškinimo (t. 2, b. l. 137), logopedo V. P. 2012-06-06 paaiškinimo (t. 2, b. l. 138). Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktas numato, kad administracijos pareiga organizuoti darbuotojų darbą taip, kad kiekvienas jų dirbtų pagal specialybę ir kvalifikaciją, turėtų jam paskirtą darbo vietą. Minėtas Vidaus tvarkos taisyklių punktas nereiškia reikalavimo administracijai užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų atskirą kabinetą. Šiuo atveju logopedui buvo skirta darbo vieta kabinete su direktorės pavaduotoja ugdymui. Iš direktorės pavaduotojos ugdymui A. B. 2011-10-17 paaiškinimo (t. 2, b. l. 137), logopedo V. P. 2012-06-06 paaiškinimo (t. 2, b. l. 138) matyti, kad direktorės pavaduotoja nuo 2011-08-23 iki 2011-09-14 buvo laikinai nedarbinga, užsiėmimai su vaikais niekada nevyko esant pašaliniams asmenims. Todėl šie įrodymai paneigia 2011-09-06 lopšelį-darželį lankančių vaikų tėvų kreipimesi nurodytą aplinkybę, kad užsiėmimų metu dirbo ir interesantus priiminėjo A. B., nes, kaip minėta, jos darbe tuo metu apskritai nebuvo. Švietimo ir mokslo ministro 2001-07-31 įsakymas Nr.1180, kuriuo patvirtinti mokyklų aprūpinimo standartai, nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas, todėl neturėjo teisinės galios, o šiuo metu jis yra pripažintas netekusiu galios, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, kad minėtas kabinetas neatitiko mokyklų aprūpinimo standartuose nustatytų reikalavimų (t. 2, b. l. 32-33). Dėl to negalima daryti išvados, kad ieškovė, įstaigos veiklą organizavusi taip, kad logopediniai užsiėmimai vyko direktorės pavaduotojos ugdymui kabinete, pažeidė minėto Vidaus tvarkos taisyklių 29 punkto ir darželio nuostatų 67.9 punkto, numatančio direktoriaus pareigą sudaryti sąlygas specialiosios pedagoginės pagalbos teikimui, reikalavimus (t. 1, b. l. 163). T. y. ieškovė įstaigos darbo veiklą organizavo taip, kad buvo sudarytos sąlygos specialiosios pedagoginės pagalbos teikimui ir logopedai turėjo jiems paskirtą darbo vietą.
Ieškovei drausminė nuobauda skirta ir už tai, kad ji leido darbuotojams dirbti jų darbo sutartyse neaptartą darbą. Iš 2011-10-28 tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados (t. 1, b.l. 96) matyti, kad kaip darbo drausmės pažeidimas įvertinta tai, kad slaugytoja-dietistė A. L. nuo 2011-07-18 iki 2011-08-01 dirbo sandėlininke pagal direktorės 2011-07-12 įsakymą Nr.P-181, I. H. nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 dirbo papildomose auklėtojos pareigose (direktorės 2011-06-29 įsakymas Nr.P-181), pastatų priežiūros specialistas N. R. nuo 2011-08-19 iki 2011-09-16 dirbo sargu (direktorės 2011-08-11 įsakymas Nr.P-198), direktoriaus pavaduotoja ūkiui J.Petrauskienė nuo 2011-09-01 dirba papildomą auklėtojos darbą (direktorės 2011-08-16 įsakymas Nr.P-203) ir auklėtojos padėjėja J. R. nuo 2011-07-15 iki 2011-07-29 dirbo skalbėja (direktorės 2011-07-20 įsakymas Nr.P-190). Matyti, kad ieškovė įsakymais leido dirbti minėtiems darbuotojams papildomą kitų darbuotojų darbą laikinai jų nesant, pačių darbuotojų prašymu (t. 2, b. l. 55-71). Tai reiškia, kad tokiu būdu ieškovė kaip darbdavio atstovė ir darbuotojai sudarė susitarimus dėl papildomo darbo toje pačioje darbovietėje (DK 114 straipsnis). Darbo teisės doktrinoje nurodoma, kad susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje, tačiau išlieka tas pats darbo santykis. Taigi nagrinėjamu atveju, nors formaliai minėtų darbuotojų darbo sutartyse nebuvo aptarta papildomo darbo galimybė, tačiau faktiškai tokie susitarimai buvo sudaryti. Nėra duomenų, kad darbuotojai dėl papildomo darbo būtų reiškę pretenzijas, kėlę darbo ginčus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė minėtais veiksmais padarė jai priskiriamą darbo drausmės pažeidimą, t. y. nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad ji leido darbuotojams dirbti jų darbo sutartyse neaptartą darbą.
Ieškovė nubausta už tai, kad neužtikrino darbo pažymėjimų apskaitos ir tinkamo darbo pažymėjimų registravimo žurnalo pildymo. Iš 2011-10-28 tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados (t.1, b.l. 97) matyti, kad kaip darbo drausmės pažeidimas įvertinta tai, kad darbo pažymėjimų registravimo žurnale darbuotojai I. V., S. S., Č. K. nėra pasirašę žurnalo 3 skyriuje, o darbuotojai G. P., S. S., Č. K., T. S., P. L. nėra pasirašę žurnalo 5 skyriuje, nors darbo sutartys su jais nutrauktos. Pagal Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr.503 patvirtinto Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 5 punktą darbuotojas, gaudamas naują arba keičiamą darbo pažymėjimą, pasirašo pažymėjimą išduodančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros tvarkomame darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale (šio Aprašo 2 priedas), už kurio tvarkymą atsakingas darbdavys. Iš į bylą pateikto darbo pažymėjimų registravimo žurnalo nuorašo (t. 2, b. l. 43-44, 112) matyti, kad I. V. yra pasirašęs darbo pažymėjimų registravimo žurnalo 3 skyriuje (t. 2, b. l. 112), tačiau nėra duomenų, kad kiti minėti darbuotojai būtų pasirašę atitinkamose darbo pažymėjimų registravimo žurnalo grafose. 2011-02-01 ieškovės įsakymu sekretorė paskirta atsakinga už darbo pažymėjimų išdavimą, pakeitimą ir registravimą (t. 2, b. l. 109). Teismui pateikti duomenys, kad darbo pažymėjimai minėtiems darbuotojams faktiškai buvo išduoti ir po atleidimo iš darbo grąžinti (t. 2, b. l. 111). Todėl nepagrįsti atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti teiginiai, kad lopšelyje-darželyje buvo sudarytos galimybės dirbti asmenims be darbo pažymėjimų, o buvusiems darbuotojams buvo sudaryta galimybė toliau naudotis darbo pažymėjimais. Todėl konstatuotina, kad ieškovė kaip darbdavio atstovė tinkamai organizavo darbo pažymėjimų registravimo žurnalo pildymą.
2011-11-02 įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas, t. y. vidutinio griežtumo drausminė nuobauda, už kurią griežtesnė yra tik atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnis). DK 238 straipsnis numato, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Iš 2011-09-29 komisijos ieškovės veiklai patikrinti išvados, 2011-10-11 pranešimo apie darbo drausmės pažeidimą matyti, kad ieškovė buvo kaltinama net dvylikos darbo drausmės pažeidimų padarymu, 2011-11-02 įsakymu nubausta už tariamų penkių darbo drausmės pažeidimų padarymą, tačiau, kaip nustatyta šiuo teismo sprendimu, kaip pažeidimas pagrįstai įvertinta tik viena ieškovės veika. Tai rodo, kad atsakovas, atlikdamas ieškovės veiklos tyrimą ir darbo drausmės pažeidimų tyrimą bei skirdamas drausminę nuobaudą ieškovei, nebuvo objektyvus ir tinkamai neįvertino visų teisinių ir faktinių aplinkybių bei ieškovės paaiškinimų. Teismo vertinimu, atsakovo pagrįstai nustatytas pažeidimas vertintinas daugiau kaip formalaus pobūdžio ir nesukėlęs neigiamų pasekmių. I. Z. sveikatą pagal nustatytą tvarką pasitikrino ir pateikė reikiamą asmens sveikatos istoriją 2011-06-13, t. y. praėjus nedaug laiko nuo darbo pradžios, sveikatos istorijos neturėjimas nesukėlė incidentų ar kitokių sveikatos sutrikimų, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė neužtikrino vaikams saugių ugdymo sąlygų, deklaratyvaus pobūdžio. Pateikti į bylą įrodymai, kad ieškovė siekia tinkamai organizuoti periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus, yra už šią sritį paskyrusi atsakingą asmenį, yra sudarytas tikrinimų grafikas. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos pagrįstai nubausta ieškovė, apimtis sumažėjo, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, ieškovės kaltę, pasekmes, kitas reikšmingas drausminės nuobaudos skyrimui ir jos rūšies parinkimui aplinkybes, daro išvadą, kad 2011-11-02 įsakymu paskirta aiškiai neadekvati, neatitinkanti padaryto pažeidimo sunkumo drausminė nuobauda, todėl ji naikintina (DK 242 straipsnio 2 dalis).
Dėl 2012-02-24 paskirtos drausminės nuobaudos.
2012-02-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad 1) ji nesudarė saugių ugdymo sąlygų, 2) 2011 m. rugpjūčio 1-5 d., 8-12 d., 16-19 d. darbo grafikų nesuderino su lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojų atstovais, tuo pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus, DK 147 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnį (t. 1, b. l. 36).
Iš 2011-12-02 komisijos ieškovės veiklai patikrinti išvados (t. 1, b. l. 103), 2012-01-10 pranešimo apie darbo drausmės pažeidimą (t. 1, b. l. 111), 2012-02-21 tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvados (t. 1, b. l. 126-128) matyti, kad tariamas saugių ugdymo sąlygų nesudarymas pasireiškė tuo, kad 2011-11-29 komisijai apsilankius darželyje, nebuvo įrengta buitinių atliekų konteineriams skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių ir teritorijoje yra medicininių atliekų konteineris. Ieškovė apkaltinta tuo, kad pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr.V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punktą, numatantį, kad įstaigoje turi būti sudarytos saugios ugdymo sąlygos, ir 26 punktą, numatantį, kad ūkinėms reikmėms skirtoje aikštelėje turi būti įrengta buitinių atliekų konteineriams skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių; ji turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių; konteineriai turi būti su sandariai uždaromais dangčiais; savivaldybės nustatyta tvarka buitinėms atliekoms tvarkyti gali būti naudojami ir kiti saugūs įrenginiai ir atliekų tvarkymo būdai. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnis numato, kad privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma). Šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kad ugdymo veiklai būtinas higienos pasas. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad prieš išduodant leidimą-higienos pasą <...> atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas veiklos vykdymo vietoje, kurio metu patikrinama ir įvertinama, ar numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiklos rūšių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kompetentingas subjektas nustatyta tvarka patikrino ieškovės vadovaujamo lopšelio-darželio veiklos vykdymo sąlygas ir išdavė leidimą-higienos pasą (t. 1, b. l. 125, t. 2, b. l. 52). Tai rodo, kad kompetentingas subjektas lopšelio-darželio veikloje nenustatė grėsmės visuomenės sveikatai. Pažymėtina, kad ir iš į bylą pateiktų nuotraukų (t. 1, b. l. 115-123) nėra matyti, kad lopšelyje-darželyje atliekos tvarkomos netinkamai, priešingai, šiukšlių konteineriai yra atokesnėje vietoje, padėti ant kietos dangos, jie uždengti dangčiais, nėra matyti, kad atliekos būtų laikomos netvarkingai. Darytina išvada, kad ieškovei pareikštas kaltinimas saugių ugdymo sąlygų nesudarymu yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytas.
Ieškovė nubausta už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 1-5 d., 8-12 d., 16-19 d. darbo grafikų nesuderino su lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojų atstovais, tuo pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir DK 147 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnį. Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų atstovais (DK 19 straipsnis). Darbuotojų atstovus numato DK 19 straipsnis. Tarp šalių nėra ginčo, kad lopšelio-darželio darbuotojų atstovas pagal DK 19 straipsnį yra Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo l/d „Vėrinėlis“ profesinė organizacija, kurios pirmininkė D. J., o pavaduotoja Zh.Tseika (t. 1, b. l. 141-152). Ieškovės 2011-07-20 įsakymu už darbo grafikų sudarymą, suderinimą su profesine sąjunga, viešą paskelbimą, pateikimą tvirtinti paskirta atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. B. (t. 1, b. l. 39). Pagal nustatytą kompetenciją, ieškovė tvirtina pateiktus darbo grafikus. Taigi ieškovė nubausta už funkcijos, kurią ji pavedė vykdyti kitai administracijos atstovei, direktorės pavaduotojai, nevykdymą, t. y. už veiksmų, kurių ji neprivalėjo atlikti, nevykdymą. Be to, iš A. B. paaiškinimo (t. 1, b. l. 124) matyti, kad ji nuo 2011 m. liepos 18 iki rugpjūčio 12 d. atostogavo, o preliminarūs darbo grafikai buvo sudaryti iki jai išeinant atostogų. Iš A. B. paaiškinimo matyti, kad ji su profesine sąjunga nesuderino darbo grafikų dėl to, kad tuo metu, t. y. 2011 m. liepos mėn. iki rugpjūčio 20 d., darželio profesinės organizacijos pirmininkė D. J. ir jos pavaduotoja Zh.Tseika atostogavo. Šią aplinkybę nurodė ir ieškovė savo paaiškinime (t. 1, b. l. 114). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių profesinės sąjungos pirmininkės ir jos pavaduotojos atostogų laikotarpį. Tačiau atsakovo pareiga buvo ištirti galimą darbo drausmės pažeidimą ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas visiškai neištyrė ir neįvertino minėtos ieškovės nurodytos aplinkybės. Teismas išreikalavo duomenis, kad profesinės organizacijos pirmininkė D. J. atostogavo nuo 2011 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 19 d., o jos pavaduotoja Zh.Tseika nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 27 d. (t. 2, b. l. 119-123). Taigi atsakovas, ieškovei skirdamas drausminę nuobaudą už tai, kad ieškovė nesuderino darbo grafikų su darbuotojų atstovais, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir nenurodė, su kokiais darbuotojų atstovais šie grafikai privalėjo būti suderinti ir ar tą padaryti buvo objektyvi galimybė. Pagal byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad suderinti darbo grafikų nebuvo objektyvios galimybės dėl darbuotojų atstovų atostogų. Ieškovė nurodė, kad darbo grafikai buvo suderinti su visais tuo metu dirbusiais darbuotojais individualiai. Atsakovas nurodo, kad būtent ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Tačiau pažymėtina, kad padarytą darbo drausmės pažeidimą turi įrodyti būtent atsakovas, todėl būtent jam tenka įrodinėjimo našta paneigti ieškovės teiginį, kad darbo grafikai buvo suderinti su kiekvienu tuo metu dirbusiu darbuotoju. Tačiau atsakovas nenurodo konkretaus darbuotojo ar darbuotojų, su kuriais nebuvo individualiai suderintas darbo grafikas ir tuo galimai pažeistos darbuotojo teisės. Ir priešingai, į bylą pateikti įrodymai, kad darbo grafikai pagal nusistovėjusią tvarką derinami individualiai su kiekvienu darbuotoju ir skelbiami viešai (t. 2, b. l. 131-133). Byloje nepateikta įrodymų, kad koks nors darbuotojas būtų inicijavęs darbo ginčą dėl 2011 m. rugpjūčio mėn. nesuderintų su juo darbo grafikų. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju, nesant darbovietėje tinkamai įgaliotų darbuotojų atstovų (DK 19 straipsnis) ir darbo grafikus suderinus individualiai su kiekvienu darbuotoju bei nekilus dėl darbo grafikų minėtu laikotarpiu darbo ginčų, DK nustatytai darbo grafikų sudarymo tvarkai nebuvo nusižengta. Pažymėtina dar ir tai, kad atsakovai apskritai teismui nepateikė minėtų nesuderintų su darbuotojų atstovais 2011 m. rugpjūčio 1-5 d., 8-12 d., 16-19 d. darbo grafikų, t. y. neįrodė drausminės nuobaudos skyrimo faktinio pagrindo. Teismui pareikalavus, buvo pateikti 2011 m. rugpjūčio 1-15 ir 16-28 d. personalo darbo grafikai (t. 2, b. l. 113), to paties laikotarpio, tačiau kito periodiškumo darbo grafikai. Be to, 2011 m. rugpjūčio 1-15 d. darbo grafike yra žyma, kad jis suderintas su profesine organizacija, o suderinimą profesinės organizacijos vardu atliko L. S.. Taip pat teismui yra pateiktas 2011 m. rugpjūčio 16-28 d. personalo darbo grafikas (t. 2, b. l. 114), kuriame, nors ir nėra žymų apie suderinimą su profesinės sąjungos atstovais, tačiau jis iš esmės numato darbuotojams tą patį darbo grafiką, kaip ir 2011 m. rugpjūčio 1-15 d. darbo grafikas. Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, kad atsakovas nepilnai ištyrė reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti aplinkybes ir dėl to nepagrįstai, nesant ieškovės veiksmuose darbo drausmės pažeidimo požymių, paskyrė jai drausminę nuobaudą.
Esant šioms aplinkybėms, 2012-02-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas – naikintina (DK 236, 242 straipsniai).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-10 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Terminų teisiniuose santykiuose buvimas užtikrina teisinių santykių stabilumą, be to, suponuoja teisinių santykių dalyviams pareigą jų laikytis, ginant savo galimai pažeistas teises. Kitoks vertinimas reikštų imperatyvių teisės normų pažeidimą ir būtų laikomas teisiškai ydingu. Lopšelio-darželio „Vėrinėlis” direktorė, nesutikdama su jai įsakymu paskirta nuobauda, į darbo ginčų komisiją turėjo kreiptis ne vėliau nei 2012-02-09. G. A. 2012-02-22 kreipdamasi į Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis” darbo ginčų komisiją (kuri 2012-02-28 posėdyje sprendimo nepriėmė), įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą praleido. 2012-02-02 G. A. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo ginčų komisiją prašydama panaikinti 2011-11-02 įsakymu Nr. 41-940 paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą, o 2012-02-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu „Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo” ieškovė buvo informuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra kompetentinga sudaryti darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėtų prašymą dėl paskirtos nuobaudos - papeikimo - panaikinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija į G. A. prašymą atsakė per 18 kalendorinių dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 20 p., asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija į prašymą atsakė laikydamasi ir nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų, todėl nepagrįsta teigti, jog prašymas nebuvo operatyviai išnagrinėtas. Iškilus abejonėms dėl to, kokia institucija turėtų nagrinėti ginčą, ieškovė, būdama atidžiu, rūpestingu, aktyviai veikiančiu teisinių santykių dalyviu, galėjo iš karto, tuo pačiu metu kreiptis į abi institucijas - tiek Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tiek Vilniaus lopšelį-darželį „Vėrinėlis” dėl darbo ginčo nagrinėjimo, tačiau to nepadarė.
2. Atsižvelgiant į tai, kad I. Z. į lopšelį-darželį „Vėrinėlis” buvo priimta nuo 2011-06-01 (pagal 2011-05-31 sudarytą darbo sutartį Nr. 142), o sveikatos patikrinimo pažymėjimas buvo pateiktas tik 2011-06-13, įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo pagrįstai konstatuota, jog lopšelio-darželio direktorė G. A. pažeidė LR DK 104 str. 2 d., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-16 nutarimu Nr. 1145 patvirtintos Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkos 2 ir 7 punktų reikalavimus, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2008-02-04 įsakymu Nr. A500-141-(1.2-KL6) patvirtintų Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis” nuostatų 42.1 p., numatantį, jog vaikai turi teisę ugdytis psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Vertinant darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas; darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008). Teismas, konstatavęs pažeidimo padarymą, tačiau panaikinęs įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą, sudarė teisines prielaidas ieškovei iš viso išvengti drausminės atsakomybės. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir toliau laikosi pozicijos, jog visi G. A. padaryti pažeidimai buvo pagrįstai nustatyti bei drausminės nuobaudos už jų padarymą paskirtos teisėtai, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstu tik vieną iš atsakovo nustatytų darbo drausmės pažeidimų bei manydamas, jog paskirta nuobauda - papeikimas - yra per griežta, turėjo diskrecijos teisę bei privalėjo svarstyti drausminės nuobaudos švelninimo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011 yra konstatavęs, kad teismas neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne. Susiklosčiusioje administracinių teismų praktikoje dominuojanti pozicija, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę.
3. Švietimo ir mokslo ministro 2001-07-31 įsakymas Nr. 1180 nebuvo skelbtas Valstybės žiniose, tačiau įsakymu patvirtinti standartai buvo išleisti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro, 2000 egzempliorių tiražu, iš esmės įgyvendinant tikslą supažindinti su šiuo teisės aktu visus suinteresuotus asmenis bei įgyvendinant siekį, jog suinteresuoti asmenys jais vadovautųsi, kaip priemone, užtikrinančia kokybišką paslaugų teikimą. Tik priėmus 2011-12-12 Švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. V-2368 „Dėl švietimo aprūpinimo standartų patvirtinimo”, kuriuo buvo patvirtinti nauji standartai bei pripažintas netekusiu galios Švietimo ir mokslo ministro 2001-07-31 įsakymas Nr. 1180, senieji standartai neteko galios, tačiau iki 2011-12-12 Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. V-2368 priėmimo, o kartu ir pažeidimo tyrimo, nustatymo bei drausminės nuobaudos skyrimo metu jie galiojo ir jais buvo privaloma vadovautis.
Šalies argumentai
4. Ieškovės priimtų įsakymų bei darbuotojų prašymų buvimas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog buvo laikomasi LR DK 119 str. imperatyvaus reikalavimo atliekamą papildomą darbą ar pareigas aptarti darbo sutartyje. Darbo funkcijų aptarimas yra viena iš būtinųjų darbo sąlygų, be to, vertinant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes svarbu ir tai, jog darbuotojai papildomai dirbo visiškai kitokio pobūdžio darbą, negu numatytas jų darbo sutartyje: slaugytoja-dietistė dirbo sandėlininke, padėjėja J. R. – skalbėja. Darbuotojų darbo funkcijos iš esmės pakito. Apeliantas teigia, jog nesant įrašų sudarytose darbo sutartyse apie papildomas darbo funkcijas, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė leido darbuotojams dirbti jų darbo sutartyse neaptartą darbą ir taip pažeidė DK 119 str. nuostatas, tuo tarpu teismas visiškai nepagrįstai nagrinėjamu atveju konstatavo pažeidimo nebuvimą.
5. Lopšelio-darželio direktorė G. A. pažeidė tiek Lietuvos vyriausiojo archyvaro taisyklėse, tiek šį teisės aktą patikslinančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-09-06 įsakymu Nr. 40-635 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų apskaitos dokumentų derinimo tvarkos apraše nustatytą tvarką bei kaip įstaigos vadovė neužtikrino tinkamo įstaigos dokumentų apskaitos vedimo, dėl to padarė darbo drausmės pažeidimą, kurį teismas nepagrįstai pripažino nepadarytu ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
6. Dėl darbo pažymėjimų apskaitos Komisijos nustatytas pažeidimo padarymo faktas nebuvo paneigtas, teisės aktų (tarp jų - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 503 patvirtinto Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 5 p., numatančio, jog už darbo pažymėjimų išdavimą, jo nešiojimo ir laikymo darbo vietoje tvarkos nustatymą ir šios tvarkos laikymosi užtikrinimą atsakingas darbdavys) numatyti reikalavimai buvo akivaizdžiai pažeisti, todėl įvertinus šio bei kitų pažeidimų egzistavimą ieškovei buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavio atstovė tinkamai organizavo darbo pažymėjimų registravimo žurnalo pildymą.
7. Komisija, 2011-11-29 nuvykusi į lopšelį-darželį, nustatė, kad vienas buitinių atliekų konteineris neuždengtas (atidarytas), be to, medicininių atliekų konteineris nestovi ant kietos dangos, yra neužrakintas ir jame esančios medicininės atliekos gali būti laisvai prieinamos vaikams (tą patvirtino pridedamos nuotraukos). Tokiu būdu sudaromos sąlygos lopšelį-darželį lankantiems vaikams laisvai prieiti prie buitinių ir medicininių atliekų ir taip keliama grėsmė jų saugumui bei sveikatai. Nagrinėjamu atveju pažeista ne tik higienos norma, bet ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str., numatantis, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų, biudžetinės įstaigos nuostatų, taip pat Švietimo įstatymo 59 str., numatantis, jog biudžetinės įstaigos vadovas atsako už sveiką ir saugią aplinką.
Šalies argumentai
8. G. A., būtent Komisijai tiriant darbo drausmės pažeidimą bei 2011-11-29 lankantis lopšelyje-darželyje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių profesinės sąjungos pirmininkės ir jos pavaduotojos atostogavimo laikotarpį bei įrodymų, patvirtinančių teiginį, jog darbo grafikai buvo suderinti su kiekvienu darbuotoju asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, jog LR DK 147 str. 1 d. numato reikalavimą, kad darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, o tiriant darbo grafikus nustatyta, jog jie patvirtinti lopšelio-darželio direktorės vienašališkai, jų nesuderinus nei su darbuotojų atstovais, nei su pačiais darbuotojais, taip pažeidžiant darbuotojų teisę turėti nediskriminacines darbo laiko režimo sąlygas, buvo pažeistos teisės aktų reikalavimų nuostatos ir pažeidimas nustatytas bei pagrįstai paskirta drausminė nuobauda.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nenustatė, kad ne vieną kartą buvo pažeista darbo drausmė ir visiškai nepagrįstai nepripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, skirdama ieškovei G. A. drausmines nuobaudas - papeikimus, įgyvendino pareigą tinkamai organizuoti savivaldybės biudžetinės įstaigos darbą. Atsakovas nepažeidė DK normų ir procedūrų dėl darbo drausmės pažeidimo nustatymo, jis veikė pagal DK reikalavimus ištirti ir įvertinti darbo drausmės pažeidimus. G. A., kaip įstaigos vadovė, turėjo būti susipažinusi su darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, bei jai, kaip įstaigos vadovei, turėjo būti žinomi jos priimamų sprendimų teisiniai padariniai ir įvertinta priimamų sprendimų rizika. Atsakovas, vykdydamas priimamų sprendimų kontrolės funkciją bei nustatęs teisės aktų pažeidimus, pagrįstai skyrė ieškovei drausmines nuobaudas (DK 14 str., 16 str., 93 str., 147 str., 240 str.).
Ieškovė su apeliaciniu skunde nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Ieškovė dėl 2011-11-02 paskirtos drausminės nuobaudos į darbo ginčų komisiją turėjo teisę kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad yra pažeistos jos teisės (LR DK 296 str.). Kadangi ieškovė su 2011-11-02 įsakymu skirti jai drausminę nuobaudą susipažino 2011-11-09, todėl terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją suėjo 2012-02-10. Ieškovė, nepraleisdama įstatymų numatyto termino, (2012-02-02) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo ginčų komisiją. Svarbu yra tai, kad tik 2012-02-20 (t. y. praėjus net 18 dienų po ieškovės kreipimosi) atsakovo direktoriaus raštu „Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo” ieškovė buvo informuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra kompetentinga sudaryti darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėtų prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
2. I. Z. priėmimo į darbą metu turėjo sveikatos pažymėjimą, kuris paliudijo apie tinkamą jos sveikatos būklę, tačiau jis buvo netinkamos formos, nes neatitiko Nr. F-048/a formos reikalavimų. Vilniaus miesto lopšelyje - darželyje „Vėrinėlis” už sveikatos patikrinimų kontrolę atsakinga buvo dietistė T. S. (priedas Nr. 15), jai ir buvo pavesta gauti formą atitinkantį sveikatos pažymėjimą. 2010-06-10 ieškovė, atlikusi patikrinimą, pastebėjo, jog sveikatos pažymėjimas vis dar buvo nesutvarkytas, todėl nedelsiant ėmėsi veiksmų. I. Z. buvo įspėta, jog neįvykdžiusi reikalavimo, t. y. nepateikusi reikiamos formos sveikatos pažymos, ji bus nušalinta nuo darbo. Po įspėjimo jau 2011-06-13 d. I. Z. pateikė tinkamos formos pažymėjimą, kuriame taip pat patikinta, jog ji neserga jokiomis ligomis.
3. Švietimo ir mokslo ministro 2001-07-31 įsakymas Nr. 1180, kuriuo patvirtinti mokyklų aprūpinimo standartai, nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas, todėl neturėjo teisinės galios, o šiuo metu jis yra pripažintas netekusiu galios, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, kad minėtas kabinetas neatitiko keliamų reikalavimų.
4. Įsakymai dėl darbuotojų papildomo darbo buvo priimti darbuotojų prašymų pagrindu ne ilgesniam nei 1 mėn. darbui - pavaduojant laikinai atostogų ar nedarbingumo laikotarpiais kitus darbuotojus.
5. Ieškovės vadovaujamas lopšelis - darželis „Vėrinėlis” dokumentacijos planą pateikė derinimui elektroniniu paštu 2011-09-12 ir raštu 2011-09-15, t. y. operatyviai įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-06 įsakymu patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų apskaitos dokumentų derinimo tvarkos aprašui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismui buvo pateikti duomenys, kad darbo pažymėjimai darbuotojams (I. V., S. S., Č. K., G. P., P. L.) faktiškai buvo išduoti ir grąžinti po atleidimo iš darbo, todėl negalima laikyti pagrįstu atsakovo argumento, kad lopšelyje-darželyje „Vėrinėlis“ buvo sudarytos galimybės dirbti asmenims be darbo pažymėjimų, o buvusiems darbuotojams galimybė toliau naudotis darbo pažymėjimais.
7. Higienos paso išdavimas yra Komisijos atlikto tyrimo padarinys ir aplinkybė, kad jis išduotas vėliau nei atliktas tyrimas yra logiška bei pagrįsta.
8. Nustatytai darbo grafikų suderinimo tvarkai nebuvo nusižengta, todėl nebuvo darbo drausmės pažeidimo požymių, todėl ieškovei paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta bei nepagrįsta (DK 328 str., 242 str., 286 str., 293 str., 295 str., LR CK 6.250 str.).
Atsakovas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasnetenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl termino ginčyti 2011-11-02 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą praleidimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teisma yra išaiškinęs, kad DK 296 str. (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, savo pobūdžiu yra panašus į ieškinio senaties terminus, tačiau ieškinio senaties terminas siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisės subjektų gynyba, o DK 296 str. yra įtvirtintas procedūrinis terminas, skirtas kitiems darbo teisių gynimo būdams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2009). Ieškovė per DK 296 str. nustatytą terminą ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti: 2011-11-09 supažindinta su 2011-11-02 drausmine nuobauda, 2012-02-02 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo ginčų komisiją dėl šios nuobaudos panaikinimo, 2012-02-20 gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo ginčų komisijos atsakymą, kad ieškovei reikia kreiptis į lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbo ginčų komisiją, ieškovė nedelsiant 2012-02-22 kreipėsi į šią darbo ginčų komisiją. Taigi, nors ieškovė praleido DK 296 str. nustatytą terminą kreiptis į lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbo ginčų komisiją, šis terminas laikytinas praleistu dėl svarbių priežasčių: kadangi drausminę nuobaudą ieškovei skyrė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, ieškovė kreipėsi į šio subjekto darbo ginčų komisiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo ginčų komisijos atsakymą ieškovė gavo jau pasibaigus DK 296 str. nustatytam terminui. Lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbo ginčų komisija ieškovės prašymą priėmė nagrinėti ir išnagrinėjo iš esmės, taigi, atnaujino ieškovei praleistą terminą. Pažymėtina, kad DK 296 str. nustatytas terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.1 str. 3 d., 1.131 str. 2 d., DK
Dėl leidimo dirbti nepasitikrinus sveikatos pasekmių
Byloje nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, 2011-05-31 sudarydama darbo sutartį su I. Z. dėl darbo auklėtojos pareigose ir leisdama jai dirbti iš anksto nepasitikrinus sveikatos, pažeidė teisės aktus ir direktorės pareigybės aprašymo 23 p., t.y. padarė darbo drausmės pažeidimą.
DK 238 str. nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už šį pažeidimą skirta drausminė nuobauda – papeikimas, neadekvati padaryto pažeidimo sunkumui. I. Z. nepasitikrinusi sveikatos dirbo trumpą laiką, nuo 2011-05-31 iki 2011-06-13, šis pažeidimas nesukėlė konkrečių neigiamų pasekmių, todėl vertintinas kaip formalus, ieškovė ankščiau už analogiškus pažeidimus nebuvo bausta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė siekia tinkamai organizuoti periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus, yra paskirtas už tai atsakingas asmuo (1 t., 40 b.l.), sudarytas darbuotojų sveikatos patikrimo grafikas (2 t., 92-93 b.l.).
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas paskirtą drausminę nuodaubą gali pakeisti švelnesne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad drausmines nuobaudas skiria darbdavys (DK 240 str. 3 d.). Teismas nuobaudų neskiria, nes jis yra darbo ginčus nagrinėjantis organas (DK 286 st. 1 d.). DK 237 str. normos yra adresuotos darbdaviui ir teismas jų negali taikyti (CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-674/2006).
Dėl tinkamų darbo sąlygų logopedui nesudarymo
Tinkamų darbo sąlygų logopedei nesudarymu, dėl ko ieškovei 2011-11-02 buvo paskirta drausminė nuobauda, nurodoma tai, kad logopedė dirba direktorės pavaduotojos ugdymui kabinete. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pradžioje lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ logopedė dirbo direktorės pavaduotojos ugdymui kabinete. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad logopedė laikinai dirbo šiame kabinete, nes užtruko logopedo kabineto renovacija. Byloje nustatyta, kad direktorės pavaduotoja ugdymui nuo 2011-08-23 iki 2011-09-14 buvo laikinai nedarbinga, byloje nėra įrodymų, kad logopediniai užsiėmimai vyko kabinete esant pašaliniams asmenims, byloje taip pat nėra įrodymų, kad dėl logopedinių užsiėmimų laikino vykdymo direktorės pavaduotojos ugdymui kabinete nukentėjo logopedinio ugdymo procesas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė nesudarė tinkamų darbo sąlygų lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ logopedei.
Dėl darbo sutartyse neaptarto darbo
2011-11-02 drausminė nuobauda ieškovei skirta už tai, kad ji leido lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojams dirbti jų darbo sutartyse neaptartą darbą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, esant atitinkamų darbuotojų prašymams, leido auklėtojos padėjėjai K. R. papildomai dirbti skalbėja nuo 2011-07-15 iki 2011-07-09 skalbėjos M. Č. atostogų metu, pastatų priežiūros specialistui N. R. – papildomai dirbti sargu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-16 sargo I. V. atostogų metu, slaugytojai-dietistei A. L. – papildomai dirbti sandėlininke nuo 2011-07-18 iki 2011-08-01 sandėlininkės R. G. atostogų metu, direktorės pavaduotojai ūkiui J.Petrauskienei – papildomai dirbti auklėtojos pareigose 0,20 etatu nuo 2011-09-01, auklėtojai I. H. – papildomai dirbti auklėtojos pareigose 0,25 etatu nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 (2 t., 53-68 b.l.). DK 114 str. leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti, kad darbuotojas toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Darbuotojui sutikus dirbti papildomą darbą, nauja darbo sutartis nesudaroma, o toks susitarimas aptariamas galiojančioje darbo sutartyje. Nors nurodytų darbuotojų darbo sutartys nebuvo papildytos susitarimais dėl laikino papildomo darbo atlikimo, ieškovės ir darbuotojų susitarimai dėl laikino papildomo darbo buvo sudaryti, darbuotojai dėl papildomo darbo atlikimo pretenzijų nereiškė, darbo ginčų nekėlė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė leido darbuotojams dirbti darbą, neaptartą darbo sutartyse.
Dėl dokumentacijos plano neparengimo
2011-11-02 drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta už tai, kad ji iki 2011-09-01 neparengė ir nepatvirtino lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ 2011-2012 metų dokumentacijos plano. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr.V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 27 p. numato, kad kitų metų dokumentacijos planas rengiamas ir teikiamas derinti iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos likus dviems mėnesiams. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose kalendoriniai metai suprantami kaip įstaigos mokslo metai, ir jų pradžia laikoma kiekvienų metų rugsėjo 1 d., tačiau minėtose taisyklėse kalbama apie kalendorinius metus, o ne apie kitais kriterijais apibrėžiamus metus. Be to, lopšelyje-darželyje „Vėrinėlis“ vyksta ne mokslo, o ugdymo procesas, šis procesas vyksta nepertraukiamai, lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ nuostatuose nėra nuostatų apie šios įstaigos mokslo metus, nenustatyta, kad šios įstaigos ugdymo metai prasideda kiekvienų metų rugsėjo 1 d.
Lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ 2011-2012 metų dokumentacijos planas buvo pateiktas derinti el.paštu 2011-09-12 ir raštu 2011-09-15. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2011-09-06 įsakymu Nr.40-635 patvirtinto Vilniaus miesto švietimo įstaigų apskaitos dokumentų derinimo tvarkos aprašo 6 p., kuris nustato švietimo įstaigų dokumentacijos planų ir dokumentų registrų derinimą kasmet, likus dviems mėnesiams iki naujų mokslo metų pradžios, nes šis įsakymas 2011-09-01, t.y. 2011-11-02 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodytą datą, iki kada ieškovė turėjo parengti ir patvirtinti 2011-2012 metų dokumentacijos planą, negaliojo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepagrįstai kaip darbo drausmės pažeidimas įvertinta tai, kad ieškovė iki 2011-09-11 parengė ir nepateikė derinti 2011-2012 metų dokumentacijos plano.
Dėl darbo pažymėjimų apskaitos
2011-11-02 drausminė nuobauda ieškovei paskirta dėl to, kad ieškovė neužtikrino darbo pažymėjimų apskaitos ir tinkamo darbo pažymėjimų registravimo žurnalo pildymo. Byloje nustatyta, kad kai kurie lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojai nėra pasirašę atitinkamuose darbuotojų darbo pažymėjimų registro grafose. Tačiau 2011-02-01 ieškovės įsakymu atsakinga už darbo pažymėjimų išdavimą, pakeitimą ir registravimą paskirta sekretorė (2 t, 109 b.l.), o DK 236 str. nustatyta, kad drausminės nuobaudos taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Be to, byloje nėra įrodymų, kad kuriems nors lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojams faktiškai nebuvo išduoti darbo pažymėjimai, ar atleisti iš darbo darbuotojai pažymėjimų negrąžino ir turėjo galimybę jais naudotis po darbo santykių pasibaigimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neužtikrino darbo pažymėjimų apskaitos.
Dėl saugių ugdymo sąlygų
2012-02-24 drausminė nuobauda ieškovei pasikirta už tai, kad ji lopšelyje-darželyje „Verinėlis“ nesudarė saugių ugdymo sąlygų, saugių ugdymo sąlygų nesudarymu nurodyta tai, kad 2011-11-29 komisijai apsilankius lopšelyje-darželyje „Vėrinėlis“, nebuvo įrengta buitinių atliekų konteineriams skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių, ir teritorijoje yra medicininių atliekų konteineris. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra išdavęs leidimą-higienos pasą lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ vykdyti ikimokyklinį ugdymą (2 t., 197, 198 b.l.). Tai rodo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ veikloje grėsmės visuomenės sveikatai. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų nuotraukų (1 t., 115-123 b.l.) matyti, kad lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ buitinių atliekų konteineriai yra atokiai nuo vaikų žaidimų aikštelių, aptverti tvora, stovi ant kietos dangos, o mažas medicinių atliekų konteineris, kuris stovi šalia odontologijos kabineto, nėra naudojamas. Ta aplinkybė, kad 2011-11-29 komisijos apsilankymo metu vienas buitinių atliekų konteineris buvo atidarytas, nesudaro pagrindo teigti apie saugių ugdymo sąlygų nesudarymą. 2007-05-21 leidimas-higienos pasas galiojo iki 2012-05-10, 2012-02-06 lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ buvo išduotas naujas higienos pasas, taigi, nebuvo laikotarpio, kurio metu lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ būtų veikęs nesant galiojančio leidimo-higienos paso. Byloje nėra įrodymų, kad po 2011-11-19 komisijos apsilankymo konteinerių tvarkymas lopšelyje-darželyje „Vėrinėlis“ būtų iš esmės pasikeitęs ir kad 2012-02-06 leidimas-higienos pasas būtų išduotas atsižvelgiant į šią pasikeitusią padėtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei pareikštas kaltinimas saugių ugdymo sąlygų nesudarymu yra deklaratyvus ir neįrodytas.
Dėl nesuderintų darbo grafikų
2012-02-24 draudiminė nuobauda ieškovei paskirta už tai, kad ieškovė 2011 m. rugpjūčio 1-5 d., 8-12 d. ir 16-19 d. darbo grafikų nesuderino su lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojų atstovais. Byloje nekilo ginčas, kad lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojų atstovais yra Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ profesinė organizacija, kurios pirmininkė yra D. J., o pavaduotoja – Zh.Tseika. Iš teismo išreikalautų dokumentų matyti, kad D. J. atostogavo nuo 2011-06-01 iki 2011-08-19, o Zh.Tseika – nuo 2011-07-01 iki 2011-08-27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė, su kokiais konkrečiais darbuotojų atstovais darbo grafikai turėjo būti suderinti, neištyrė, ar buvo objektyvi galimybė suderinti darbo grafikus dėl darbuotojų atstovų atostogų. Iš 2 t., 131-133 b.l. esančių lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ darbuotojų paaiškinimų matyti, kad darbo grafikai pagal nusistovėjusią tvarką derinami individualiai su kiekvienu darbuotoju ir skelbiami viešai skelbimų lentoje. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė konkrečių darbuotojų, su kuriais nebuvo individualiai suderinti 2011 m. rugpjūčio 1-5 d., 8-12 d. ir 16-19 d. darbo grafikai, taip pat nėra įrodymų, kad darbuotojai būtų inicijavę darbo ginčus dėl 2011 m. rugpjūčio 1-5 d., 8-12 d. ir 16-19 d. darbo grafikų nesuderinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti 2011 m. rugpjūčio 1-5 d., 8-12 d. ir 16-19 d. darbo grafikai, nurodyti 2012-02-24 įsakyme skirti drausminę nuobaudą. Iš teismo išreikalauto 2011 m. rugpjūčio 1-15 d. darbo grafiko matyti, kad jis yra suderintas su profesine organizacija (2 t., 113 b.l.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grafikų derinimo laikotarpiu nesant tinkamai įgaliotų darbuotojų atstovų, darbo grafikus suderinus individualiai su kiekvienu darbuotoju ir nesant darbo ginčų dėl darbo grafikų 2012-02-24 įsakyme nurodytu laikotarpiu, DK nustatytai darbo grafikų sudarymo tvarkai nebuvo nusižengta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-11-13 nutartyje Nr.3K-3-578/2013, išnagrinėjusi ieškovės kasacinį skundą, nurodė, kad bylose dėl drausiminės nuobaudos paskyrimo atsakovu yra asmuo, paskyręs drausiminę nuobaudą. Ją gali paskirti darbdavys, darbdavio steigėjas ar kitas pagal įstatymus turintis teisę skirti drausminę nuobaudą asmuo. Asmens teisių gynimui tokiu atveju reiškiamas reikalavimas drausiminę nuobaudą paskyrusiams asmeniui kaip atsakovui, kuriuo prašoma panaikinti paskirti drausiminę nuobaudą ir gali būti prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas išplaukia iš nuostolių, patirtų dėl teisių gynimo procesine tvarka, atlyginimo, todėl jis yra procesinės kilmės ir nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį ir panaikinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-02 ir 2012-02-24 įsakymais ieškovei skirtas drausmines nuobaudas, pagrįstai priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą ir nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėjo 3 300 Lt išlaidas (3 t., 37-38 , 69-70, 149-150 b.l.). Kadangi teismų sprendimai yra priimti ieškovės naudai, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai priteistinos 3 300 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės G. A. naudai 3 300 Lt bylinėjimosi išlaidas.