Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla S. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 str. 1 d. nutraukta, nesant jos veikoje šio administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 str. 1 d. dėl to, kad ji netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą tinkamai auklėti savo mažametį sūnų D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. gruodžio 19 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) esančioje sporto salėje, krepšinio treniruotės metu, tyčia įžeidžiamai kibo prie mažametės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia metė kamuolį jai į galvą ir rankomis trenkė ne mažiau du kartus į galvą. S. B., auklėdama savo sūnų D. A., neišaiškino tinkamo ir teisėto elgesio taisyklių, netinkamo ir priešingo teisei elgesio pasekmių, kas turėjo įtakos mažamečio D. A. netinkamam ir priešingam teisei elgesiui, ir šiais savo veiksmais S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1 d. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau Institucija) viršininkas prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-11 nutarimą ir gražinti nagrinėti iš naujo Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Nurodo, kad su Pakruojo rajono apylinkės teismo priimtu nutarimu nesutinka, mano, jog teismo priimtas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas. Teigia, kad nei viename iš teisės aktų – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XI skirsnio, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1 d., 37 str., 48 str., 56 str. 1 d., 57 str. 2 d., nėra numatytos ugdymo įstaigos atsakomybės už mokymo proceso metu nepilnamečių padarytus teisės pažeidimus. Tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad mokymo įstaigos atstovai atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl, pasak Institucijos, kyla klausimas kam turi būti taikoma atsakomybė – ar tėvams, ar įstaigos atstovams. Net Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato tokios prievolės ugdymo įstaigoms. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio tėvams jų teisės ir pareigos dorai auklėti ir ugdyti nepilnametį vaiką teismo nėra apribotos. Civilinis kodeksas nenumato tokios sąlygos, kaip tėvų teisių ir pareigų pasibaigimą, kai jų nepilnametis vaikas perduodamas ugdymo įstaigai. Nepilnametis ugdymo įstaigoje mokomas įvairių disciplinų, tačiau padorumo, mandagumo, pagarbos kitiems skiepijimui didžiausią įtaką ir poveikį turi tėvų, globėjų veikimas arba neveikimas. Etikos pagrindus turi ir privalo diegti tėvai, globėjai kiekvienos dienos bendravime, o mokykla tik padeda teisingai auklėti ir integruoti vaiką ir visuomenę. Nurodo, kad iš pateiktos charakteristikos matyti, jog S. B. sūnus yra judrus vaikas, turi problemų dėl elgesio, emocijų nevaldymo, todėl Institucijos nuomone, jo auklėjimui ir tinkamam vystymuisi tėvai turi skirti ypatingą dėmesį ir daugiau laiko tam, kad jis tinkamai adaptuotųsi ir tinkamai elgtųsi visuomenėje. Teigia, kad treniruotės metu vaikas paliktas vien trenerio atsakomybei, nors esant tokioms aplinkybėms į vaiko auklėjimą turėjo būti įsitraukusi ir mama, tačiau to nebuvo.

Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 metų, 2010 metų priimtomis nutartimis, kurios priimtos atsižvelgiant į to meto aktualijas, tačiau nebeaktualios šiai dienai. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija 2015-12-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-98-677/2015 nagrinėja analogišką situaciją ir nesutiko su apelianto argumentais, kad už vaiko padarytus pažeidimus mokykloje atsakomybėn traukiamos ugdymo įstaigos. Be to, Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas analogišką įvykį 2016-01-26 administracinėje byloje Nr. ATP-59-309/2016 priimtoje nutartyje sutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato išdėstytomis norminiuose teisės aktuose įvardintomis vaikų ir tėvų teisėmis bei pareigomis. Atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos priimtus sprendimus, teismų formuojama praktika keistina ir už vaikų padarytus pažeidimus atsakomybė tenka jų tėvams, o ne įstaigai, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu buvo vaikas.

Mano, kad S. B. sūnus, D. A., 2015 metų gruodžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) centro organizuojamose treniruotėse pasielgė netinkamai, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, pažeisdamas kitų teises į saugią aplinką. Mama, kaip teisėtas atstovas nesiima priemonių dorai auklėti savo sūnaus. Matyti, kad nepilnametis linkęs daryti teisės pažeidimus, nesitaiso, todėl akivaizdu, kad tėvai netinamai vykdo jiems pavestą pareigą dorai auklėti nepilnametį. Nepilnamečio tėvams teisės ir pareigos įstatymų nustatytais pagrindai nėra pasibaigę, todėl mano, kad S. B. veiksmuose yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme, tačiau jokių argumentų, kodėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo teisme, koks padarytas esminis procesinis pažeidimas, nenurodo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nutraukti S. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 181 str. 1 d. konstatuodama, kad už vaikų padarytus pažeidimus atsakomybė tenka jų tėvams, o ne įstaigai, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu buvo vaikas.

ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė tėvams už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str., būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 3.155 str., apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Pagal teismų praktiką tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka nustatyti tik faktą, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, nes galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Taigi tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje, už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.

Institucija teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2008–2010 metų priimtomis nutartimis pobūdžio bylose, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2015-12-15 nutartimi, priimta byloje Nr. 2AT-98-677/2015, bei Šiaulių apygardos teismo 2016-01-26 nutartimi byloje Nr. ATP-59-309/2016, formuojama priešinga praktika bylose dėl ATPK 181 str. numatytų pažeidimų. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi iš apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutarties byloje Nr. 2AT-98-677/2015 matyti, kad šioje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje S. B. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms bei analizuojama visai ne ATPK 181 str. sudėtis, bet ATPK 175 str. sudėtis, o Šiaulių apygardos teismas byloje Nr. ATP-59-309/2016 laikėsi tokios pačios praktikos, kuria rėmėsi ir skundžiamą nutarimą byloje priėmęs apylinkės teismas bei apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje, už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga, o ne vaiko tėvai. Taigi remtis apelianto nurodytais teismų sprendimais, nėra pagrindo. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti teiseną, rėmėsi ne tik 2008-2010 metų praktika, kurioje yra išaiškintas tėvų valdžios turinys bei atvejai, kai nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, bet ir 2013-2016 metų bendrosios kompetencijos teismų apeliacine tvarka išnagrinėtais sprendimais.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. B. mažametis sūnus D. A., 2015 m. gruodžio 19 d. apie 15.40 val., tyčia įžeidžiamai kibo prie mažametės V. K., tyčia metė kamuolį jai į galvą ir rankomis trenkė ne mažiau du kartus į galvą, būdamas sporto salėje, krepšinio treniruotės metu. Įvertinus šią aplinkybę ir atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. numatytą nuostatą, pripažįstama, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai. Dėl to, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla S. B. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą S. B. pagal ATPK 181 str.1 d., nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.