- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- 2SA-105-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Skolininkas
- T. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos T. M. atskirasis skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja T. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio 2009-10-30 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2009-10-30 raginimą ir 2009-10-30 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei nutraukti vykdomąją bylą, vykdomojoje byloje Nr. 0240/09/01921.
Nurodė, kad antstolis V. M. 2009-10-30, priėmė vykdymui, antstoliui D. B. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8632-391/208, dėl 110 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės T. M.. Antstolis V. M. priimdamas vykdomąjį dokumentą, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkto, Civilinio proceso kodekso 633 straipsnio 1 dalį. Be to, antstolis nebuvo šalimi byloje ir negalėjo pateikti vykdomojo dokumento dėl vykdomojo išlaidų išieškojimo kitam antstoliui, nes vykdymo išlaidos iš skolininkės jau buvo priteistos konkrečioje vykdomojoje byloje, kurių dydį nustatė teismas, todėl antstolio veiksmai neteisėti ir priimti patvarkymai turi būti panaikinti. Antstolis, 2009-10-30 pasiūlime sumokėti vykdymo išlaidas, nepagrįstai jas padidino, siūlydamas sumokėti 50 Lt būtinas vykdymo išlaidas bei papildomas išlaidas už tuos vykdomuosius veiksmus, kurie atlikti nebuvo.
Atsiliepimas
Antstolis V. M. atsiliepime į skundą, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-07-17, vykdomąjį raštą Nr. 2-8632-391/2008 vykdė išieškojimą dėl 110 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės T. M., išieškotojo D. B. naudai. Skundžiamas 2009-10-30 patvarkymas, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas per 10 dienų buvo išsiųstas ir 2009-11-05 įteiktas skolininkei. Kliūčių, priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą, antstolis nenustatė. Išieškotojas D. B. antstoliui sumokėjo būtinas vykdymo išlaidas. Tuo tarpu, skolininkė teismui priteisus vykdymo išlaidas antstoliui D. B. jų nesumokėjo, todėl D. B. tapo išieškotoju ir jam buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu priėmus vykdyti vykdomąjį raštą, vykdymo išlaidos buvo skaičiuojamos bendra tvarka ir Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundas patenkintas. Vykdomoji byla Nr. 0240/09/01921 nutraukta; Iš antstolio V. M., valstybės naudai priteista 10,65 Lt pašto išlaidų.
Remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktu, teismas pažymėjo, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidos nėra mokamos, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidos išieškomos išieškotojui. Teismo nuomone, priteisus iš skolininkės vykdymo išlaidas, D. B. naudai, antstolis D. B. turėjo imtis priemonių išieškoti iš skolininkės vykdymo išlaidas ir turėjo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą (CPK 7 str., 18 str.). Įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0035/08/01098 medžiagą, teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje išieškotojas UAB ,,Naujininkų ūkis“, o skolininkė T. M., vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo vykdė antstolis D. B., todėl teismas padarė išvadą, jog antstolis V. M. nebuvo proceso šalis, o antstolis D. B. turėjo imtis įstatyme numatytų priemonių vykdymo išlaidoms išieškoti, o aplinkybė, jog skolininkė geruoju jų nesumokėjo, nesuteikė antstoliui D. B. išieškotojo statuso.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 651 straipsniu, teismas konstatavo, jog antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių jo priėmimui, todėl atsižvelgęs į aplinkybę, jog antstolis D. B. pats turėjo išieškoti priteistas vykdymo išlaidas, teismas sprendė, jog antstolis V. M. priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio nuostatas, o pareiškėjai pasiūlydamas sumokėti vykdymo išlaidas, pažeidė sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkto nuostatas.
Nurodytais argumentais skundžiamus antstolio V. M. veiksmus, teismas pripažino neteisėtais ir skundžiamą 2009-10-30 patvarkmą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą sumokėti vykdymo išlaidas, bei raginimą įvykdyti sprendimą, panaikino, o vykdomąją bylą Nr. 0240/09/01921 nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu antstolis V. M. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolis D. B. neturėjo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, bei išieškoti priteistas bylinėjimosi išlaidas turėjo pats. Skolininkei geruoju nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis D. B. kreipėsi į teismą su prašymu jas priteisti. Teismas prašymą patenkino. Teismo nutartis įsiteisėjo 2009-01-15, skolininkė priteistos sumos nesumokėjo, todėl D. B. buvo išduotas vykdomasis raštas. Teisės aktai nereglamentuoja situacijos kaip antstolis turi elgtis ir kokiu būdu, teismui, jo naudai priteisus vykdymo išlaidas jas išieškoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu nėra. Remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktu, nurodo, kad teismui priteisus vykdymo išlaidas, ir nutarčiai įsiteisėjus, antstolis tampa išieškotoju, turinčiu teisę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui kitam antstoliui. Civilinio proceso kodekso 611 straipsnis nustato, kad skolininkui nesumokėjus vykdymo išlaidų antstolis turi teisę, jas išieškoti iš skolininko. Teismo argumentas, jog antstolis turėjo pats išieškoti jam priteistą skolą, teisiškai nepagrįstas, nes toje pačioje vykdomojoje byloje negali būti vykdomi du skirtingi vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo kreditoriui ir vykdymo išlaidų priteisimo antstoliui. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu klausimu teismų praktika nėra suformuota, o teisės aktai tokios situacijos nereglamentuoja, antstolio nuomone, antstoliui pačiam išieškant jo naudai priteistas vykdymo išlaidas būtų pažeistas nešališkumo ir objektyvumo principas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento, nes vykdomasis dokumentas buvo įsiteisėjęs su būtinais rekvizitais, todėl antstolis V. M. neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pateikto vykdomojo dokumento. Be to, byloje suinteresuotu asmeniui nebuvo įtrauktas antstolis D. B., todėl tai sudaro pagrindą pripažinti teismo nutartį negaliojančia (CPK 329 str. 3 d. 1 p.)
Atsiliepimas
T. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismo padarytos išvados, jog antstolis neturėjo kreiptis į kitą antstolį, siekdamas išieškoti jam priteistas vykdymo išlaidas iš skolininkės yra teisėtos ir pagrįstos. Antstolis D. B. nesivadovavo Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio nuostatomis, nes skolininkė dirba ir išieškant iš jos darbo užmokesčio, antstolis prie patvarkymo siunčiamo įmonei turėtų pridėti teismo nutartį ar vykdomąjį raštą, išduotą nutarties pagrindu. Be to, antstoliui nėra suteikta teisė revizuoti teismo sprendimo ir vienašališkai pakeisti vykdymo išlaidų dydį. Antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio reikalavimus, nes vykdomasis dokumentas jam buvo pateiktas nepagrįstai ir antstolis D. B. neapmokėjo būtinų vykdymo išlaidų. Antstolis, atskirajame skunde, nepagrįtai nurodė, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes antstolis D. B. privalėjo vadovautis įstatymų nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, o antstolis V. M. turėjo pareigą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui bei jį gražinti jį pateikusiam asmeniui.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstattuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais atgumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Byloje nustatyta, kad antstolis D. B. vykdė, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-09-10 išduotą raštą Nr. 2-3375-585/2008 dėl 30 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės T. M., išieškotojo UAB Naujininkų ūkis“ naudai. Įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir skolininkei nesumokėjus antstoliui vykdymo išlaidų, pastarasis su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas vykdymo išlaidas priteisti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-12-29 nutartimi antstolio prašymas buvo patenkintas iš dalies, priteisiant jo naudai 110 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 7-8). Skolininkei neįvykdžius teismo nutarties ir nesumokėjus priteistos vykdymo išlaidų sumos, antstoliui 2009-07-17 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės (v.b.l. 4). Išduotą vykdomąjį raštą antstolis vykdymui pateikė antstoliui V. M., kuris priėmęs vykdomąjį dokumentą, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0240/09/01921, bei 2009-10-30 išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, bei 2009-10-30 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (v.b.l 5-8). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-15 nutartimi, antstolio 2009-10-30 patvarkymas ir 2009-10-30 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas panaikinti (b.l. 17-19).
Atskirajame skunde antstolis V. M. nesutinka su teismo išvadą, jog antstolis D. B. neturėjo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, o išieškoti priteistas vykdymo išlaidas turėjo pats.
Pagal Civilinio proceso kodekso 610 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šių išlaidų apmokėjimo išimtis gali nustatyti Sprendimų įvykdymo instrukcija. Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad antstoliui dėl priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo kreipiantis į kitą antstolį, galėtų susidaryti tokia teisinė situacija, jog vienam antstoliui kreipiantis į kitą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vėliau tas antstolis turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį, todėl procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus, ypač skolininkui, turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų. Be to, šios vykdymo išlaidos, įskaitant antstolio atlygį, viršytų Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-40/2010, spręsdama iš esmės analogišką bylą, konstatavo, jog antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti iš skolininko lėšų.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis D. B. neturėjo teisės pateikti vykdomojo dokumento kitam antstoliui, bei išieškoti priteistas bylinėjimosi išlaidas turėjo pats, o antstolis V. M. neturėjo priimti vykdymui pateikto vykdomojo rašto, nesiaiškinęs ar nėra kliūčių jį priimti (CPK 651 str. 1 d., 2 d.), nes dėl vykdymo išlaidų nauja vykdomoji byla neužvedama, o vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas, tarp jų ir atlygį, iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo. Pripažinus antstolio priimtą 2009-10-30 patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir tos pačios dienos siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas neteisėtais, pagrįstai buvo nutraukta ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0240/09/01921.
Remiantis nurodytais argumentais, taip pat pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, jog teismui priteisus vykdymo išlaidas ir nutarčiai įsiteisėjus, antstolis tampa išieškotoju, turinčiu teisę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui kitam antstoliui.
Atskirajame skunde, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu klausimu teismų praktika nebuvo suformuota, o teisės aktai tokios situacijos nereglamentuoja, nurodoma, kad antstoliui pačiam išieškant jo naudai priteistas vykdymo išlaidas būtų pažeistas nešališkumo ir objektyvumo principas.
Teisėjų kolegija, šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu ir atmestinu.
Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Kasacinės instancijos teismas (CPK 4 str.), 2010 m. vasario 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-40/2010, konstatavo, jog išaiškinus, kad visais atvejais dėl teismo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi kreiptis į kitą antstolį, būtų pažeisti skolininko interesai, nes, minėta, vykdymo išlaidų, įskaitant atlygį antstoliui, išieškojimas tęstųsi ir taptų neracionalus, o skolininkas patirtų papildomų išlaidų.
Taigi, kasacinis teismas padarė išvadą, jog racionalus vykdymo išlaidų išieškojimas būtų tuo atveju, kai skolininkas turi pajamų ar lėšų, teismo nustatytą antstolio atlygį išieškoti gali pats antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, nes būtų išieškomas piniginis ekvivalentas tokio dydžio, kokį nustatė teismas. Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad antstoliui išieškojus priteistas vykdymo išlaidas, antstolio veiksmai, nors formaliai lyg ir neatitiktų antstolio nešališkumo principo, tačiau jo formalus laikymasis labiau pažeistų skolininko teises.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš antstolio V. M., valstybės naudai priteistinos 5,70 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o antstolio V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš antstolio V. M. a.k. 37201010035, valstybės naudai, 5,70 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.