Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Telšių r., Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam 4 klasių išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, gyv.(duomenys neskelbtini)., neteistam, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-12-30, apie 23 val. iki 2013-12-31, apie 02 val., būdamas neblaivus, iš savo dėdės R. G. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., slapta paėmė virtuvėje ant sienos buvusius pakabintus R. G. automobilių „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Hyunday Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius ir šiuos, atitinkamai 1000 Lt ir 11000 Lt vertės R. G. automobilius, stovėjusius jo namų kieme minėtu adresu, vieną po kito pagrobė.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2013-12-30, vakare, pas jį į namus buvo atėjęs jo brolis A. G., R. G. tėvas, su kuriuo pasikalbėjo, išgėrė alaus. Kadangi jau buvo vėlus vakaras, A. G. liko miegoti jo namuose. Jis pats nuėjo miegoti apie 23 val. Apie 2 val. nakties pabudo nuo virtuvėje ant stalo pamestų automobilio „Hyunday Galloper“ raktelių garso. Įėjęs į virtuvę, pamatė A. G. sūnų R. G.. Taip pat pamatė, kad kieme nebėra džipo „Hyunday Galloper“. Paklausus, R. G. nusijuokė, kur konkrečiai paliko automobilį nepasakė, sakė palikęs už daržinės, po to laukuose. A. G. nuo raktelių garso nepabudo. Jį pasižadino R. ir liepė eiti į namus. Jiems išėjus, nuėjo į garažą pažiūrėti, ar yra kitas automobilis „Ford Fiesta“, kadangi su juo norėjo važiuoti ieškoti džipo. Garaže automobilio „Ford Fiesta“ nebuvo, nors rakteliai buvo vietoje, pakabinti ant vinies virtuvėje. Automobiliai buvo užrakinti, abiejų automobilių raktelius laikė kartu pakabintus virtuvėje. Namai yra rakinami, durys užkabinamos iš vidaus. Kaip R. pateko į vidų, nežino, turbūt atsikabino duris. Automobilį „Ford Fiesta“ rado griovyje už 1 km nuo namų, paliktą laukuose, o džipą už Žaduvėnų link Užvenčio, t. y. už 7 km, mašina buvo palikta vidury kelio. Džipas buvo apgadintas: perkaitintas variklis, padanga prakirsta, oro pagalvė iššovusi. Brolis P. sakė, kad R. su džipu važinėjosi po kiemus ir draugų ieškojo. „Ford Fiesta“ taip pat buvo sugadinta, bet pats susitvarkė, todėl už šį automobilį žalos atlyginimo neprašo. Dėl „Hyunday Galloper“ automobilio apgadinimo pareiškė 4000 Lt ieškinį. Kadangi A. vasario – kovo mėn. atnešė 600 Lt ir liepė atsiimti pareiškimą, likusi neatlyginta turtinė žala sudaro 3400 Lt. R.2013-12-30 iš viso nematė iki tol, kol išgirdo, kaip jis numetė virtuvėje raktelius. Ar R. buvo išgėręs, pasakyti negali, nepastebėjo. Ar tikrai R. paėmė abu automobilius, jo neklausė, nes jis nieko konkretaus nepasako. Bet R, su savo tėvu išsišnekėjo, kad jis paėmė abi mašinas, pirma su lengvuoju automobiliu įkrito, o tada grįžęs pasiėmė kitą automobilį.

Liudytojas P. G. parodė, kad tą naktį, 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, apie 4 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini)kaime, buvo atėjęs R.. R. pabeldė į duris, paklausus kas atėjo, pasakė, kad R., bet pasakius, kad neįleis, R. nuėjo. Ko jis buvo atėjęs, nesakė, tik prašė įleisti. Elgėsi ramiai. Daugiau tą naktį atėjęs nebuvo. Kad tą naktį būtų džipas važinėjęs po kaimą, nematė. Apie mašinų vagystes žino tik tiek, kiek papasakojo brolis R.. Brolis važinėjo, ieškojo automobilių, vieną rado ant kelio. Sakė, kad automobilius nuvarė R., o kodėl kaltino R. nežino, gal žinojo, kad tai jis padarė. Po to sužinojo, kad R. tą naktį su džipu buvo atvažiavęs pas jo sūnų M., kuris gyvena tame pačiame kaime tik kitame name, bet buvo atvažiavęs anksčiau, o ne 4 val. nakties. Sūnus taip pat jo neįsileido.

Liudytojas R. G. parodė, kad apie R. automobilio dingimą nieko nežino. Pats R. jam šios vasaros pabaigoje papasakojo, kad R. sudaužė jo džipą. Su R.jis susitikdavo, atsigerdavo kartu alaus. R. yra pas jį ir nakvojęs. Kada tiksliai paskutinį kartą R. pas jį nakvojo, neatsimena, bet buvo šalta, gal ir prieš Naujus metus. R. atėjo vienas, paryčiais, buvo sušalęs. Prašė leisti pamiegoti, atsigerti ko nors karšto. R. atsigėrė kavos, pamiegojo gal porą valandų ir išėjo, sakė, kad eina į namus. Kur jis buvo, neklausė. Po to R. buvo sutikęs tik vasarą (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, R. buvo su dviračiu. Prieš tai R. buvo minėjęs, kad papuolė į avariją, berods su džipu įvažiavo į tvenkinį, bet neaiškino, kieno automobilis, taip pat nesakė, kad jį kaltina vagyste.

Liudytojas M. G. parodė, kad tą vakarą apie 1 val. nakties pas jį atvažiavo pusbrolis R. G.. Spardė duris, bet jis jo neįleido. Per langą matė, kad R. buvo atvažiavęs su dėdės R. džipu, kartu su R. dar buvo ir jo tėvas A. G.. Dėdės R. nematė. R. nuvažiavo tiesiai keliu, kur nuvažiavo, nežino.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, jie su sūnumi R. buvo nuėję pas brolį R. G., kuris gyvena(duomenys neskelbtini)., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Pasibaigus alui, R. pasiūlė važiuoti parsivežti dar. Alaus išvažiavo R. su R., su R. mažąja mašina, o jis likęs su R. vaikais. Netrukus jie grįžo ir pasakė, kad už pusės kilometro įkrito, todėl sugrįžo pasiimti džipo ištraukti mažąją mašiną ir nuvažiuoti alaus. Buvo apie 2 val. nakties. Po pusvalandžio, gal po valandos sugrįžo R., kuris pasakė, kad jam nuėjus pirkti alaus, R. paliko automobilyje. Rakteliai taip pat buvo palikti užvedimo spynelėje. Grįžęs nusipirkęs alaus, jis pamatė, kad R. išvažiavo jo automobiliu. Po pusantros valandos sugrįžo R., kuris nieko nesakęs padėjo automobilio raktelius. Kur paliko automobilį ir kas jam nutiko, nepasakė. Kadangi R. nežinojo, kur automobilis ir kas jam nutiko, iškvietė policiją ir pranešė apie abiejų automobilių vagystę (b.l. 32).

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, R. G. nebuvo apklausiamas teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2013-12-31 apie 21 val. nuėjo pas R. G., kur išgėrė du plastikinius butelius alus. Apie 22 val. atėjo tėvas A. G., kuris nurodė, jog vartojo alkoholį su R. G., tačiau šis nuėjo miegoti, todėl tėvas atėjo dar išgerti pas R. G.. Išgėręs alų, jis, R., liko miegoti pas R. G.. Kelintą valandą nuėjo miegoti, neatsimena, nes buvo girtas. Kodėl R. G. sako, kad jis buvo pas jį atėjęs ir kad jis paėmė raktelius ir nuvarė automobilius, nežino. Nurodė, kad jis R. G. priklausančių automobilių nevogė (b.l. 66).

Iš 2013-12-31 pareiškimo matyti, kad R. G. pranešė apie jam priklausančių automobilių „Hyunday Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę (b.l. 2).

Iš 2013-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra R. G. sodyboje, adresu(duomenys neskelbtini). Automobilis „Hyunday Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas apgadintas (duomenys neskelbtini)kelyje(duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis ganykloje, apie 1 km atstumu nuo R. G. namų (b.l. 6-10, 11-14, 15-18, 19-22).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2013-12-31, 08 val. 34 min., R. G. buvo nustatytas 3,06 prom. girtumas (b.l. 61).

2014-07-15 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-245/2014 išvadoje nurodyta, kad R. G. šiuo metu nustatoma demencijos, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (įgytos silpnaprotystės) diagnozė. Dėl įgytos silpnaprotystės jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. G. inkriminuojamos veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo. Jam buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais (įgimta silpnaprotystė), dėl kurio jis turėjo galimybę suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl patirtos traumos išsivysčius įgytai silpnaprotystei (demencijos, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur), stebint išreikštus pažintinių funkcijų sutikimus, defektinį intelektą, kritikos aplink vykstantiems reiškiniams nebuvimą, R. G. šiuo metu negali adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymų. R. G. nereikalingas priverstinis gydymas, pakankamas gydymas bendraisiais pagrindais (b.l. 86-90).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas Darius Tamašauskas patvirtino ekspertizės akto išvadas, paaiškino, kad nepilnavertis intelektas R. G. pradėjo vystytis nuo 5 metų amžiaus, po patirtos galvos smegenų traumos. Atliekant ekspertizę R. G. buvo pristatytas automobiliu iš reabilitacinės ligoninės, kur gydėsi po patirtos galvos smegenų traumos 2014 m. gegužės mėn. Šiuo metu yra akivaizdi įgyta silpnaprotystė, yra ryškūs motoriniai pakitimai, kaukolės defektų požymiai, produktyvaus kontakto su juo nebuvo. Darydami išvadą apie R. G. inkriminuojamą veiką, t. y. 2013 m. pabaigoje, vertino tą laikotarpį ir padarė išvadą, kad jis turėjo galimybę suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Remiantis medicinine dokumentacija, anksčiau atliktais tyrimais, išvadomis daro išvadą, kad jis turėjo galimybę valdyti savo veiksmus atlikdamas tokio sudėtingumo veiką. Tačiau ekspertizės atlikimo metu matė akivaizdžius pažintinių funkcijų smukimo požymius, t. y. sunkus pažinimo sutrikimas – tai įgyta ryški silpnaprotystė, įgyta po patirtos galvos smegenų traumos 2014 m. Matė ir neurologinius pakitimus. Su R. G. kontakto praktiškai nėra, jis nevaikšto, nėra kritiškas savo būsenai, jam reikalinga socialinė priežiūra ir slauga. Nerekomenduoja taikyti jam priverstinį gydymą, pakanka gydymo bendrais pagrindais.

LR BPK 401 str. nurodyta, kad priimdamas nutartį byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas, visų pirma, turi išspręsti, ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. BK 178 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, pagrobė automobilį, tačiau pagrobimu laikomas tik neteisėtas automobilio užvaldymas, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 p. ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika. Todėl pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str. gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad R. G. laikotarpiu nuo 2013-12-30, apie 23 val. iki 2013-12-31, apie 02 val., būdamas neblaivus, iš savo dėdės R. G. gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini)., slapta paėmė virtuvėje ant sienos buvusius pakabintus R. G. automobilių „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Hyunday Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius ir šiuos automobilius, stovėjusius R. G. namų kieme, vieną po kito pagrobė. Nors nukentėjusysis R. G. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilius pagrobė būtent R. G., tačiau kitų neginčijamų nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai P. G., R. G., M. G. dėl paties įvykio reikšmingų aplinkybių nenurodė, patys įvykio nematė. Kritiškai vertintini nukentėjusiojo R. G. parodymai, kad jis prabudo nuo virtuvėje ant stalo numestų raktelių garso, tačiau negirdėjo ir nejuto, kaip R. G. pateko į namo vidų. Nukentėjusysis teigia, kad namo durys buvo užkabintos iš vidaus, vadinasi, R. G., būdamas neblaivus, turėjo įsibrauti į vidų ir paimti automobilio raktelius iš virtuvės. Abejotina, ar, būdamas neblaivus, R. G. tą galėjo padaryti taip tyliai, kad nukentėjusysis nieko nejuto ir nepabudo. Nelogiškai ir tai, kad, po automobilių pagrobimo grįžęs pas nukentėjusįjį į namus, R. G. ant stalo numetė tik džipo „Hyunday Galloper“ raktelius (nuo ko nukentėjusysis teigia pabudęs), o automobilio „Ford Fiesta“ raktelius pakabino į vietą. Be to, automobilių raktelių grąžinimas nukentėjusiajam svarbus vertinant R. G. tyčios kryptingumą. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių A. G. nurodytą įvykių versiją, kad automobiliu „Ford Fiesta“ R. G. išvažiavo kartu su nukentėjusiuoju R. G., važiuojant automobilis įkrito į griovį, po ko abu grįžo pasiimti kito automobilio – džipo „Hyunday Galloper“ ir tik nukentėjusiajam laikinai pasišalinus iš automobilio R. G. be nukentėjusiojo žinios nuvažiavo su jo automobiliu. Net ir darant prielaidą, kad R. G. paėmė abiejų automobilių raktelius ir su jais išvažiavo, R. G. grįžimas pas nukentėjusįjį, automobilių raktelių grąžinimas rodo, kad R. G. neturėjo ketinimo pasisavinti nukentėjusiojo automobilių.

Motyvuojamoji dalis

Asmuo negali būti apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką kaltinimą grindžiant prielaidomis ar vien nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis R. G. ir R. G. yra giminės, jų santykiai yra konfliktiški, kas rodo, kad nukentėjusysis gali būti asmeniškai suinteresuotas R. G. kalte. R. G. negalėjo būti apklausimas teisme, liudytojas A. G. pasinaudojo procesine teise ir atsisakė duoti parodymus, apklausimas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, priešingus nukentėjusiojo duotiems parodymams, kiti apklausti liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, apie įvykį žino iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant galimybių pašalinti abejonių dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką, konstatuotina, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. BPK 403 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima nutartį nutraukti bylą, jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 str. išvardintos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Todėl byla pagal BK 178 str. 2 d. dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. G. nutrauktina. R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusiojo R. G. pareikštas civilinis ieškinys (b.l. 28) (patikslinta ieškinio suma 3400 Lt) paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 6 p., 404 str., teismas

nutaria:

bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. G. nutraukti.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

R. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.