- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-01
- Bylos Nr.
- 1A-438-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05994-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Alenas Pesliakas, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- R. Z.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (2017 m. sausio 11 d. epizodas) areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;
pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2017 m. sausio 26 d. epizodas) areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos švelnesnes bausmes keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą, R. Z. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant dalinį sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo R. Z. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 18 d. iki 2017 m. vasario 20 d. (dvi dienos), bausmės laikas, atliktas pagal 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendį nuo 2017 m. balandžio 28 d.
Kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. Z. nenustatytas, kardomoji priemonė – suėmimas jam panaikinta.
APB „Apranga“ civiliniai ieškiniai tenkinti, iš R. Z. APB „Apranga“ naudai priteista 179,00 eurų, 119,40 eurų ir 199,99 eurų turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1.R. Z. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. sausio 11 d., apie 19.00 val., atėjęs į prekybos centre „Europa“ esančią parduotuvę „Apranga“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, prekybos salę, pasiėmė šalia matavimosi kabinos kabėjusią vyrišką rudos spalvos odinę striukę, užėjo į matavimosi kabiną, kur apsivilko striukę po savo drabužiais, uždengdamas folija apsauginį magnetą, išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už striukę, tokiu būdu pagrobė svetimą, APB „Apranga“ priklausantį, 179,00 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
2. Taip pat R. Z. 2017 m. sausio 26 d., apie 13.00 val., atėjęs į prekybos centre „Panorama“ esančią parduotuvę „Tommy Hilfiger“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, prekybos salę, pasiėmė nuo drabužių stovo tris pūkines striukes, užėjo į persirengimo kabiną, kur apsivilko vieną striukę po savo drabužiais, uždengdamas folija apsauginį magnetą, o kitas grąžino pardavėjai, išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už striukę, tokiu būdu pagrobė svetimą, APB „Apranga“ priklausantį, 119,40 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
3. Taip pat R. Z. 2017 m. sausio 29 d., apie 15.54 val., atėjęs į prekybos centre „Panorama“ esančią parduotuvę „S. Oliver“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, prekybos salę, pasiėmė dvi odines striukes, užėjo į matavimosi kabiną, kur apsivilko vieną striukę po savo drabužiais, uždengdamas folija apsauginį magnetą, o kitą padėjo atgal, išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už striukę, tokiu būdu pagrobė svetimą, APB „Apranga“ priklausantį, 199,99 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Z. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba neskirti jam bausmės, arba taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
4.1. Apeliantas skunde nurodė, kad jis turi gyvenamąją vietą, dėl nusikalstamų veikų padarymo visiškai prisipažino. Nepageidavo, kad jam būtų paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skiriamas advokatas, o taip pat, skundo padavimo metu būdamas laisvės atėmimo vietoje, pageidavo pats dalyvauti teismo posėdyje.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. Z. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti. Todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
9. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.
10. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai suponuoja bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia reiškia tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. Z. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką ir šias bausmes subendrindamas, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Z. anksčiau teistas daug kartų, iš jų didžiąją dalį kartų - už nusikalstamas veikas nuosavybei, skundo pateikimo metu atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Jis nusikalstamas veikas padarė, praėjus mėnesiui po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. Z. linkęs daryti nusikalstamas veikas ir parinko jam laisvės atėmimo ir arešto, susijusio su trumpalaikiu laisvės atėmimu (už baudžiamųjų nusižengimų padarymą) bausmes, o jų dydį, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, nustatė mažesnį, nei sankcijose numatyti vidurkiai.
13. Atsižvelgus į tai, kad R. Z. anksčiau ne vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad R. Z. nelinkęs taisytis, neketina keisti savo nusikalstamo elgesio, todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti kaltinamajam parenkant būtent su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Minėtos aplinkybės taip pat nesudaro galimybės teisėjų kolegijai svarstyti klausimą dėl galimo BK 75 str. nuostatų taikymo, kadangi švelnesnėmis bausmėmis ar jų vykdymo atidėjimu negali būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
14. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Z. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi R. Z. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino kaltinamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant dalinį sudėjimą, paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. Z. paskirta teisinga galutinė subendrinta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvati R. Z. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nelaikytina aiškiai per griežta.
15. Nuteistasis R. Z. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba visiškai neskirti jam bausmės, arba taikyti lygtinį paleidimą.
15.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes - kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas įgalino galimybę bylą teisme nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir kaltinamajam paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, dar kartą atsižvelgiant į tas pačias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
16. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Toks nuteistojo prašymas teisiškai nepagrįstas, todėl netenkinamas.
16.1. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas yra numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal BVK 164 straipsnio 2 dalį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.
16.2. Tokiu būdu, nuteistasis R. Z. dėl lygtinio paleidimo gali kreiptis į pataisos namų, kuriuose jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, administraciją, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija spręstų jo lygtinio paleidimo klausimą. Minimu atveju, teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą ir nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą, patikrina tik skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą ir dydį, tačiau nesprendžia nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo, kuris, kaip jau minėta, sprendžiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos.
17. R. Z. anksčiau daug kartų teistas, nusikalstamas veikas daro sistemingai, apeliacinio skundo pateikimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu ją jau atlikęs), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
18. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį, švelninant nuteistajam R. Z. paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.