Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-09-09 · Byla Nr. ATP-490-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
ATP-490-185/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-490-185/2015
Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00264-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko A. A. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Visagino miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimu S. R. pripažinta kalta padariusi teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir jai skirta 40 Eur bauda už tai, kad 2015-06-20 apie 11 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, (duomenys neskelbtini), Visagine, vairuodama transporto priemonę „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbulomis iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus atstumo ir apgadino šalia stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinio teisės pažeidimo byla S. R. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nutraukta nesant pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimą ir S. R. nubausti administracine tvarka ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Nurodo, kad policijos pareigūnai, pagal vidinį įsitikinimą tirdami administracinį teisės pažeidimą, t. y. eismo įvykį kartu su pasišalinimu iš įvykio vietos, S. R. atžvilgiu tinkamai inkriminavo administracinio teisės pažeidimo sudėtį, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinį teisės pažeidimą, neatsižvelgė į S. R. paaiškinimą, iš kurio galima suprasti, jog vairuotoja suvokė padariusi eismo įvykį, tačiau dėl vairavimo stažo trūkumo ir pasekmių nežinojimo sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktos S. R. įgaliotas asmuo V. A. prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teismų praktika pritaikyta teisingai. Teigia, jog pagrindinis įrodymas šioje byloje yra įvykio vaizdo įrašas. Jame blogai matyti manevravimo aplinkybės, visai nematyti, koks buvo šoninis tarpas iš dešinės, bet gerai matyti, kad smūgio ar stūmimo nebuvo, automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) net nesujudėjo. Tai patvirtina ir padaryti sugadinimai – padarytas tik nubrozdinimas, įlenkimo nėra. Todėl darytina išvada, kad pradedančioji vairuotoja S. R., lėtai išvažiuodama iš stovėjimo vietos, ten, kur stovėjimo vieta įrengta 90 laipsnių kampu, galimai nubrozdino kito automobilio šoną ir nesupratusi situacijos, pastatė automobilį šalia, ten, kur stovėjimo vieta įrengta 60 laipsnių kampu, kaip jai buvo žymiai patogiau. Pažymi, kad šioje byloje yra labai svarbi faktinė aplinkybė – iš automobilio „Seat Ibiza“ priekinio bamperio išsikiša tvirtinimo varžtas, jis gerai matomas ir nuotraukose. Būtent juo ir buvo padarytas nubrozdinimas. Tai duoda pagrindą teigti, jog to lengvo kontakto galėjo nepajusti net ir patyręs vairuotojas. Nubrozdinimui būdingo garso pradedančioji vairuotoja nesuprato, jeigu iš viso jis buvo girdimas automobilio salone. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma duoda pagrindą teigti, jog S. R. nesuprato, jog padarė eismo įvykį. Pažymi, kad po eismo įvykio S. R. nešalino įvykio pėdsakų, kaip tai daro tie, kurie sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl S. R. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra, skundo esmė yra tik dėl administracinės teisenos jos atžvilgiu nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl aukštesnės instancijos teismas tik dėl šios dalies ir pasisako.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad S. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, dėl ko atsirado žala, ir po to iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, apie įvykį nepranešusi policijos pareigūnams, išvažiavo. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie S. R. veiksmai formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-57-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas administracinę teiseną S. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė motyvuodamas tuo, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad S. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, t. y. žinodama, jog savo veiksmais, vairuodama automobilį, padarė žalą. Tokia apylinkės teismo išvada neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. R. tiek pirminiame savo paaiškinime, tiek ir pirmosios instancijos teisme nurodė, jog eismo įvykio ji nepajuto, jokio garso, būdingo susiduriant automobiliams, negirdėjo. Pamačiusi į ją žiūrinti praeivį, apžiūrėjo automobilį ir nepastebėjusi jokių apgadinimų, iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. Taigi vertinant S. R. parodymus, matyti, jog ji buvo įsitikinusi, kad kontakto su kitu automobiliu nebuvo, todėl išvažiavo, ir tokie pažeidėjos parodymai, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, bylos medžiaga nepaneigti. Kaip matyti iš byloje esančių transporto priemonių apžiūrų aktų ir fotonuotraukų, nukentėjusiojo automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas kairės pusės priekinių durelių įbrėžimas, ant pažeidėjos vairuoto automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomi neryškūs nubraukimai priekinio buferio dešinėje. Taigi transporto priemonių apžiūrų aktuose ir fotonuotraukose užfiksuoti automobilių sugadinimai iš tiesų nėra tokie žymūs, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, kurio S. R. nepajusti negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje įvykio liudytojų nėra. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jokio smūgio ar nukentėjusiojo automobilio stūmimo nebuvo, kontakto metu nukentėjusiojo automobilis nesujudėjo, jokių signalų ar priėjusių asmenų, kurie pažeidėją būtų įspėję apie automobilių kontaktą, taip pat nebuvo. Aptariamas įvykis įvyko pažeidėjai važiuojant atbuline eiga, nedideliu greičiu ir kontaktuojant tolimesne nuo vairuotojo automobilio dalimi. Šios aplinkybės, jas vertinant kartu su tuo, kad pažeidėja yra jauno amžiaus ir nėra patyrusi vairuotoja, nepaneigia byloje pripažinto fakto, jog S. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokusi, jog savo veiksmais, vairuodama automobilį, sukėlė žalą. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad S. R., išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės, nepastebėjo ir nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, todėl apie jį nepranešė nei policijai, nei kitos transporto priemonės savininkui (valdytojui) bei nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, t. y. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Be to, pažymėtina, kad S. R. nevengė atsakomybės – neneigė buvusi įvykio vietoje, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, pripažino, jog galėjo apgadinti kitą automobilį. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ATPK 130 str. 1 d. aprašyto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti, ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. R. veiksmuose – pasišalinant iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės būtinojo požymio – tyčios ir jos atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukė.

Tačiau apylinkės teismas, nenustatęs S. R. kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, iš kaltinimo formuluotės nepašalino faktinės aplinkybės, jog S. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., 6 p.,

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimą:

iš nutarimo nustatomosios dalies pašalinti nurodytą aplinkybę, kad S. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus