- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-73-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24333-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė B. P., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius ir UAB „Psyops Constructions“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje kilęs ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Pareiškėjas L. J. prašė panaikinti antstolės B. P. 2014 m. birželio 10 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094. Taip pat pareiškėjas prašė skirti antstolei baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę baudos priteisiant pareiškėjo naudai. Nurodė, kad 2014 m. birželio 17 d. gavo antstolės patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094, nors vykdymo išlaidų pagrįstumo šioje vykdomojoje byloje klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-223-603/2014, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo patenkintas iš dalies. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad realių skolos išieškojimo veiksmų antstolė nėra atlikusi, todėl antstolė ginčijamu patvarkymu nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė išieškoti 398 Lt vykdymo išlaidų.
Antstolė B. P. 2014 m. liepos 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-233-603/2014 konstatavo, jog visos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094 yra teisėtos ir pagrįstos, išskyrus išlaidas dėl patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas ir mokėjimo pavedimo. Atsižvelgdama į tai, antstolė 2014 m. birželio 9 d. atliko naują vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094/VIAPSK bei 2014 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 0171/14/03094, kuriuo skolininkas L. J. buvo įpareigotas sumokėti 398 Lt vykdymo išlaidų sumą į antstolės depozitinę sąskaitą. 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nėra įtrauktos vykdymo išlaidos, kurios Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi buvo pripažintos nepagrįstomis, t. y. išlaidos dėl patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas ir mokėjimo pavedimo. Antstolės teigimu, dėl 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 0171/13/03094 nurodytų kitų vykdymo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-233-603/2014.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad, nors Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino antstolės 2013 m. gegužės 23 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013 m. liepos 5 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. 0171/13/03094/VI, tačiau teismo nepagrįstomis buvo pripažintos tik vykdymo išlaidos dėl patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas ir pervedimo išlaidos. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad išlaidos dėl patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas ir pervedimo išlaidos nėra įtrauktos į antstolės 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VIAPSK. Jokių kitų motyvų dėl antstolės 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų neteisėtumo ir nepagrįstumo pareiškėjas nepateikė. Teismas sprendė, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolės veiksmai priimant 2014 m. birželio 10 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094/VI yra neteisėti. Nusprendus, kad skunde suformuluoti pareiškėjo reikalavimai dėl antstolės veiksmų yra nepagrįsti, nėra prielaidų spręsti klausimo dėl baudos antstolei paskyrimo, nes pagrindas taikyti baudinę sankciją gali kilti tik pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais.
Atskiruoju skundu pareiškėjas L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pareiškėjas, nežinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą bylą, skolą sumokėjo tiesiogiai išieškotojui, o pastarasis apie tai privalėjo informuoti antstolę ir atsiimti vykdomąjį dokumentą. Išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
2) Pareiškėjas skolą susimokėjo dar prieš gaunant dokumentus iš antstolės. Nors antstolė ir nurodo, jog šiuo atveju ji neprivalėjo siųsti raginimo įvykdyti skolą, tačiau, veikdama apdairiai, siekdama visapusiškai informuoti skolininką, išsiuntė pranešimą skolininkui, kad skolininkas išvengtų priverstinio vykdymo priemonių taikymo jo atžvilgiu. Negalima sutikti, kad antstolės priimtas dokumentas negali sukelti jokių padarinių ir yra betikslis. Šiuo atveju antstolė, išsiųsdama siūlymą susimokėti, turėjo suprasti ir prisiimti iš to galinčias kilti visas pasekmes, t.y. tai, jog pareiškėjui susimokėjus per jame nurodytą terminą, ji praras teisę reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo. Atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko ir kurie nebuvo reikalingi.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 1 dalis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas numato, kad tokiose bylose raginimas ar siūlymas skolininkui nesiunčiamas, antstolė turi teisę iškart pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, numatytus CPK 624 straipsnyje, tačiau antstolė, veikdama apdairiai, siekdama visapusiškai informuoti skolininką, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, išsiuntė pranešimą susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas geruoju, kad skolininkas išvengtų priverstinio vykdymo priemonių taikymo jo atžvilgiu. Kadangi terminas skolininkui sumokėti baudą buvo nustatytas, dėl ko raginimas skolininkui nėra siunčiamas, antstolė 2013 m. gegužės 23 d. pranešime teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo bei kartu su bauda 2013 m. gegužės 23 d. pranešime pasiūlė skolininkui sumokėti antstolio vykdymo išlaidas, įskaitant ir antstolio atlyginimą, kuris, atsižvelgiant į imperatyvias teisės normas bei suformuotą teismų praktiką, priklauso antstoliui nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti momento.
2) 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nėra įtrauktos vykdymo išlaidos, kurios Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi buvo pripažintos nepagrįstomis, t.y., išlaidos dėl patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas ir mokėjimo pavedimo. Dėl 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 0171/13/03094 nurodytų vykdymo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-233-603/2014, todėl vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimo nagrinėjimas pakartotinai pažeistų vykdymo proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo bei teismų užimtumo principus.
Suinteresuotas asmuo UAB „Psyops Constructions“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti 2014 m. birželio 10 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų, išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Nagrinėjamoje byloje antstolė nėra atlikusi jokių priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, todėl nepagrįstai reikalauja vykdymo išlaidų iš pareiškėjo.
2) Tais atvejais, kai išieškotinos sumos dalį sumoka skolininkas, nors ir pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kitą dalį išieško antstolis, atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos, o ne nuo visos išieškotinos sumos.
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 23 d. antstolis A. N. priėmė vykdyti Vilniaus apsk. VPK VTV ETPPS nutarimą Nr. 10N-2105166-12 dėl 1 500 Lt skolos išieškojimo iš skolininko L. J. bei sudarė vykdymo išlaidų paskaičiavimą. 2013 m. liepos 5 d. siūlymu susimokėti vykdymo išlaidas antstolis pasiūlė skolininkui L. J. per penkias dienas nuo siūlymo gavimo susimokėti 415,10 Lt dydžio vykdymo išlaidas. Tiek 2013 m. gegužės 23 d. antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimas, tiek 2013 m. liepos 5 d. siūlymas susimokėti vykdymo išlaidas buvo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-233-603/2014. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai iš karto pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, todėl turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, tačiau antstolis vykdymo išlaidas apskaičiavo neatlikęs visų vykdymo veiksmų, už kuriuos reikalauja iš skolininko atlygio. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie antstolio patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas bei pervedimo išlaidas, už kurių atlikimą antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas.
2014 m. birželio 9 d. antstolis atliko naują vykdymo išlaidų paskaičiavimą 398 Lt sumai, kurią sudaro: vykdomosios bylos būtinos išlaidos, vykdomosios bylos papildomos išlaidos: pašto išlaidos, užklausos, atlyginimas antstoliui ir indeksuojama vykdymo išlaidų suma t. y. vykdymo išlaidų paskaičiavime nebeliko sumų, dėl kurių Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino antstolio 2013 m. gegužės 23 d. paskaičiavimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms t. y. kad skolininko skundžiamame 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime nėra įtrauktos sumos, dėl kurių Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino ankstesnį 2013 m. gegužės 23 d. antstolio išlaidų paskaičiavimą, o dėl kitų paskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų sumų buvo sprendžiama nagrinėjant civilinę bylą 2S-233-603/2014 ir jos teismo buvo pripažintos pagrįstomis, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamos nutarties pagrįstumą, dėl šių išlaidų pagrįstumo pakartotinai nepasisako ir sprendžia, kad tiek antstolės 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimas, tiek 2014 m. birželio 10 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra priimti teisėtai ir pagrįstai. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolės veiksmai, priimant 2014 m. birželio 10 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2014 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094/VI, yra neteisėti. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329, 330 straipsniai).
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.