Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-10 · Civilinė byla Nr. 2S-233-603/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
2S-233-603/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30084-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
L. J.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-233-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30084-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą dėl teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties ir jos vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2014-01-10 nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė B. Palavinskienė.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui 2014-02-07 antstolė B. Palavinskienė (toliau – antstolė) pateikė pareiškimą dėl teismo 2014-01-10 nutarties išaiškinimo, kuriuo prašo teismo išaiškinti: 1) ar antstolė 406,00 Lt vykdymo išlaidų sumą, teismo pripažintą pagrįsta, turi išieškoti iš skolininko L. J. toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 611 straipsnio, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto nustatyta tvarka, t.y. išieškant jas iš piniginių lėšų ar kito skolininko turto; 2) ar antstolė privalo priimti naują vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094 bei pakartotinai siūlyti L. J. sumokėti vykdymo išlaidas antstolei – 406,00 Lt (teismo pripažintas pagrįstomis). Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas turi teisę išaiškinti priimtą nutartį, nekeisdamas jos turinio, dalyvaujančių asmenų prašymu arba savo iniciatyva. Vilniaus apygardos teismas, nepaisydamas to, kad didžioji dalis vykdymo išlaidų laikytinos pagrįstomis, panaikino visą 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013-07-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. 0171/13/03094/VI. Antstolės nuomone, pripažinus, kad dalis vykdymo išlaidų yra nepagrįstos, jų dydis gali būti tik mažinamas, o ne naikinamas visas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Antstolei kilo neaiškumų dėl teismo 2014-01-10 nutarties vykdymo, o būtent, ar teismas, panaikindamas 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2013-07-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, turėjo omenyje, jog antstolė turi priimti naują patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas sprendimo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas ar šis terminas neatnaujintas. Nuostata, kad aiškinant sprendimą, neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių procesinio sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Tačiau įstatyme yra nustatyta taip pat antstolio teisė kreiptis dėl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Vadovaujantis minėta nuostata, antstolio prašymu teismas turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-233-603/2014 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstydamas sekančiu būdu „pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų tekinti iš dalies. Panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013-07-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas reg. Nr. B-147139 Nr. 0171/13/03094/VI“. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą, atliko tam tikrus atskirus vykdymo veiksmus, siekdama išsiaiškinti, ar skolininko vardu buvo turto ir lėšų, turto atžvilgiu taikytų areštų, tačiau vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094 esantis 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir 2013-07-05 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas liudija (vykdomosios bylos b.l. 46, 56), kad antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas už patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas, pervedimo išlaidas, t.y. už vykdymo veiksmus, kurių ji neatliko. Teismas nustatęs, kad atskirų vykdymo veiksmų, nurodytų vykdymo išlaidų paskaičiavime, antstolė neatliko, panaikino antstolės 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013-7-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. 0171/13/03094/VI.

Iš antstolės 2014-02-07 pareiškimo motyvų spręstina, kad antstolei teismo 2014-01-10 nutarties turinys yra aiškus, ji nutartį kvestionuoja dėl to, kad, antstolės vertinimu, pripažinęs dalį vykdymo išlaidų nepagrįstomis, teismas privalėjo jų dydį sumažinti, o ne panaikinti visą vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutarties, jos rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama, nedviprasmiška ir nereikalauja papildomo paaiškinimo. Antstolės pareiškime dėl sprendimo išaiškinimo keliami klausimai peržengia sprendimo išaiškinimo ribas, nes teismas negali keisti nutarties turinio ir neturi teisės aiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą. Todėl antstolės prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutarties išaiškinimo atmestinas.

Pareiškime antstolė kelia klausimus: 1) ar antstolė 406,00 Lt vykdymo išlaidų sumą turi išieškoti iš skolininko L. J. toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos CPK 611 straipsnio, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto nustatyta tvarka, t.y. išieškant jas iš piniginių lėšų ar kito skolininko turto; 2) ar teismas, panaikindamas 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2013-07-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, turėjo omenyje, jog antstolė turi priimti naują patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03094.

Kaip jau minėta, teismas 2014-01-10 nutartimi panaikino antstolės 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013-07-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas reg. Nr. B-147139 Nr. 0171/13/03094/VI. Taigi, 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013-07-05 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas reg. Nr. B-147139 Nr. 0171/13/03094/VI nuo 2014-01-10 neteko teisinės galios. Teismas 2014-01-10 nutartimi neįpareigojo antstolės panaikinti 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013-07-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas reg. Nr. B-147139 Nr. 0171/13/03094/VI. Įsiteisėjusi minėta nutartis, dėl kurios antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas negalioja, nereikalauja priverstinio vykdymo. Iš antstolės reikalavimo turinio suprastina, kad teismo prašoma ne išaiškinti teismo nutarties vykdymo tvarką, o atsakyti į konkrečius antstolio klausimus (ką daryti esant tam tikrai situacijai). Toks antstolio pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti teisinę konsultaciją siekiant sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jam atlikti. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendimo (nutarties) vykdymo tvarko aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas, tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, kaip specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais. Dėl to, kokie tolimesni vykdymo veiksmai turi būti atliekami teismui 2014-01-10 nutartimi panaikino antstolės 2013-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0171/13/03094/VI ir 2013-07-05 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas reg. Nr. B-147139 Nr. 0171/13/03094/VI, vadovaudamasi įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, privalo nuspręsti pati antstolė. Teismas negali atsakyti antstoliui nurodyti, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog 2014-01-10 nutartis yra aiški, todėl antstolės prašymas dėl nutarties ir jos vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 278 straipsniu,

nutarė:

atmesti antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutarties ir jos vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teisėja Loreta Lipnickienė