Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Tuose pačiuose pataisos namuose atlikinėjo bausmę ir kitas nuteistasis L. R., už kurio tėvo nužudymą pareiškėjas yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sužinojęs aplinkybę, kad yra kalinamas tuose pačiuose pataisos namuose kartu su jo nužudyto asmens sūnumi, pareiškėjas suprato, kad jo sveikatai, ar net gyvybei gresia pavojus. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas tolesniam bausmės atlikimui perkelti jį į kitus pataisos namus. Departamentas pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Marijampolės PN. Marijampolės PN pareiškėjui atsakė 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 20/07-762, kuriame nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų gali kilti konfliktai. Aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, kaip ir jo nužudyto asmens sūnus, nei Marijampolės PN, nei Departamentui nebuvo pakankama priežastimi kilti pavojui pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Matydamas akivaizdžią kitų nuteistųjų susidorojimo su juo grėsmę, pareiškėjas nenustojo rašyti prašymų dėl jo perkėlimo atlikti bausmę kitur, bent jau iš Kybartų sektoriaus į Marijampolės PN Marijampolėje. Marijampolės PN 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 20/07-815 pateikė atsakymą į jo prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymas netgi nebus nagrinėjamas, nes jau išnagrinėtas anksčiau.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 15.30 val. buvo sumuštas kitų nuteistųjų. Bijodamas dar didesnio kalinių teroro, pareiškėjas nenurodė jį sumušusių nuteistųjų pavardžių, atsisakė medikų pagalbos ir teigė niekam neturintis pretenzijų. Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2020 m. birželio 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-0-04-00117-20, nesant nukentėjusiojo asmens skundo. Vis dėlto tyrimą atlikęs pareigūnas žinojo tikrąsias pareiškėjo sumušimo priežastis ir jį sumušusį asmenį, nes minėtame nutarime rekomendavo Marijampolės PN administracijai nuteistuosius D. B. ir L. R. laikyti atskiruose lokaliniuose sektoriuose mažinant galimybę jiems susitikti. Pareiškėjas ir toliau patirdavo kitų kalinių smurtą. 2020 m. liepos 24 d. apie 00.15 val. Marijampolės PN pareigūnai vėl rado pareiškėją sumuštą. Pareiškėjas ir vėl dėl tų pačių priežasčių – baimės dėl savo gyvybės, atsisakė rašyti skundą. Pareiškėjui toliau rašant prašymus dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, Departamento 2020 m. rugpjūčio mėn. raštu „Dėl D. B. prašymo nagrinėjimo“ buvo pasiūlyta Marijampolės PN spręsti klausimą dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo, o nesant galimybių to padaryti Marijampolės PN, inicijuoti pareiškėjo perkėlimą į kitus pataisos namus. Departamentas pažymėjo, jog Marijampolės PN direktorius turi teisę savo sprendimu perkelti pareiškėją iš Kybartų sektoriaus į Marijampolės PN pačioje Marijampolėje. Tačiau Marijampolės PN pareiškėjo iš Kybartų į kitą šių pataisos namų sektorių Marijampolėje neperkėlė. Pareiškėjas gavo 2020 m. spalio 22 d. Departamento atsakymą į jo skundą, kuriame teigiama, kad priimtas sprendimas pareiškėjui taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y., tolimesnės bausmės atlikimui pervežti jį į kitus pataisos namus. Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. NN-334 pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo.

4. Dėl patirtos žalos pareiškėjas nurodė, kad jo kalinimo sąlygos Marijampolės PN Kybartų sektoriuje neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo nesaugios pareiškėjo fizinei ir psichologinei sveikatai, prieš pareiškėją buvo naudojamas smurtas. Tuo pažeisti BVK 10 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnis, įpareigojantis kalinimo įstaigą užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir saugumą. Pareiškėjo nuomone, dėl nesaugių kalinimo sąlygų kalta Marijampolės PN administracija, turėjusi galimybę perkelti pareiškėją į kitą tų pačių pataisos namų sektorių, tačiau to nepadariusi, ir Departamentas, ilgai delsęs priimti sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Dėl išvardintų aplinkybių ir faktų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: dėl fizinio sužalojimo jis kentė didelį fizinį skausmą, fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino baimė, depresinės nuotaikos, atsirado nemiga. Dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Potrauminiai reiškiniai išliks visam gyvenimui. Marijampolės PN pareigūnai neužkirto kelio kitų kalinių smurtavimui prieš pareiškėją, taip pat neperkėlė jo į kitą sektorių, nors pareiškėjas institucijas apie jam kilusį pavojų informavo. Departamentas ilgai delsė perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus, dėl ko pareiškėjas eilę kartų buvo kitų kalinių sužalotas.