Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-1131/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-08
Bylos Nr.
1-192-1131/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42690-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-192-1131/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42690-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 8 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,kaltinamajam L. S., jo gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,nukentėjusiajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta − (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui S. S.: 2025 m. gruodžio 7 d. apie 20.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą savo broliui S. S., taip sukėlė nukentėjusiajam S. S. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai, gailėjosi. Paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo brolis. Įvykio dieną jis su drauge buvo namuose, tuomet grįžo jo brolis, kuris buvo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis (L. S.) buvo blaivus. Tarp jo ir jo brolio kilo konfliktas, nes jo (L. S.) draugė laukiasi (vaikas gims po dviejų mėnesių), ir jis nenorėdamas, kad jo draugė patirtų stresą dėl tuo metu su jais buvusio neblaivaus S. S., susistumdė su savo broliu, ir konflikto metu jis (L. S.) savo broliui sudavė smūgį į veidą. Taip pat konfliktas kilo dėl to, kad jo brolis įbėgo į namus ir pradėjo šūkauti bei keiktis pareigūnų atžvilgiu. Jis (L. S.) jam sakė nusiraminti. Policijos pareigūnai buvo atvykę todėl, kad S. S. neblaivus važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Žmonės pranešė, jog jis klaidžioja viduryje kelio. Taip jam paaiškino policijos pareigūnai, kurie brolį S. S. parvežė prie bendrabučio. Jam grįžus girtam, jis pradėjo elgtis agresyviai. Jis (L. S.) paprašė, kad jis apsiramintų, tačiau brolis buvo agresyviai nusiteikęs prieš jį, todėl ir kilo konfliktas. Policijos pareigūnus jis (L. S.) iškvietė pats, nes kaip jau minėjo, brolis elgėsi labai agresyviai. Atvykę policijos pareigūnai nustatė smurto artimoje aplinkoje požymius. Konflikto metu policijos pareigūnų namuose nebuvo, nes jie buvo išvykę, tačiau nespėjo toli nuvažiuoti, apsisuko ir grįžo į įvykio vietą. Tarp jo ir jo brolio kilusį konfliktą buvo galima išspręsti kitaip, be smurto, ramiai pasikalbant. Su broliu apie šį įvykį kalbėjosi, jo atsiprašė, su juo susitaikė. Jo brolis jam pretenzijų neturi, jam atleido. Po įvykio su broliu bendrauja toliau. Jo (L. S.) deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k., tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Jo brolis S. S. buvo apsistojęs pas jį, nes jis buvo jam suteikęs kambarį, kadangi jo butas yra trijų kambarių. Svarstytų galimybę leisti broliui vėl gyventų kartu, tačiau galutinį sprendimą priimtų jo draugė, o ne jis. Supranta, kad konfliktų gali kilti, tačiau tokių klaidų ateityje nebekartos. Norėtų, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Žino, kokios sąlygos bus taikomos tuo atveju, jeigu jis susitaikys su broliu ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla bus nutraukta.

Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis. Su broliu susitaikė, jam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 8 d. įtariamasis L. S. kaltu prisipažino, gailėjosi. Paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tame bute gyvena kartu su savo sugyventine K. K., kuri laukiasi. Minėtą butą jis su savo sugyventine nuomojasi bendrai. Gyvena dviese. Kartais tame bute leidžia pagyventi savo broliui S. S. Su broliu buvo sutarę, kad jis kartais galės pas jį bute apsistoti, tačiau turi nevartoti alkoholio. Kiek jam žinoma, brolis S. kartais dar apsistoja pas kažkokį savo draugą. Pats S. turi savo butą tame pačiame name, kur jis gyvena, tačiau brolio butas yra neremontuotas, be baldų, todėl ten gyventi nėra galimybių. Su Sa. jų santykiai yra gana geri, tačiau šis dažnai vartoja alkoholį ir tampa agresyvus, dėl to jie susipyksta. Apie įvykio dieną gali paaiškinti, kad vakar, t. y. 2025 m. gruodžio 7 d., visą dieną kartu su sugyventine buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Tą dieną jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Alkoholį pastaruoju metu vartoja labai retai. Jiems būnant namuose, apie 15.00 val. pas juos į svečius atvyko jo draugas A. K. Tuomet trise, t. y. jis, jo sugyventinė ir A. K., buvo jo bute. Alkoholio taip pat nevartojo. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Vėliau, apie 20.00-21.00 val., tikslaus laiko nepamena, tačiau, kiek pamena, buvo prieš 21.00 val., visi trys jie buvo virtuvėje, kepė vaflius. Tuomet nurodytu laiku į buto vidų atsirakinęs duris įėjo jo brolis S., kuriam buto durų raktą pats buvo jam davęs anksčiau. S. iškart atėjo į virtuvę, kur jis (L. S.) buvo su minėtais asmenimis. Matė, kad S. yra stipriai neblaivus. Netrukus S. pradėjo garsiai šūkauti, sakydamas, kad jį ką tik „mentai“ „supakavo“ girtą ir jis gavo baudą. S. labai šaukė, keikėsi įvairiausiais keiksmažodžiais. Jis broliui S. S. nurodė, kad šis liautųsi ir nusiramintų, kadangi gąsdina ir jo besilaukiančią sugyventinę. S. nenurimo ir stovėjo priešais jį, šaukė jam į veidą ir vienu metu jį nestipriai stumtelėjo. Dėl to jis nenugriuvo, fizinio skausmo nepajautė. Po to stumtelėjimo jis nebeapsikentė S. elgesio ir jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą. Kiek matė, pataikė į dešinį antakį. Matė, kaip po jo suduoto smūgio S. bėgo kraujas. Po šio smūgio S. nurimo ir iškart nuėjęs į kambarį pradėjo dėtis į rankinę savo daiktus, kad iš buto išvyktų. Jis (L. S.) pats iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to, kad sudavė savo broliui smūgį, dėl kurio šis galėjo jausti fizinį skausmą, jis visiškai pripažįsta. To nebūtų buvę, jei pats S. jo būtų neišprovokavęs, tačiau suvokia, kad pasielgė blogai, dėl to, ką padarė, labai gailisi. Į savo butą jis brolio nebeįsileis, kad nekiltų daugiau problemų. Už tai, kad broliui sudavė, jis šio atsiprašys ir, jei brolis sutiks, susitaikys su juo šiame ikiteisminiame tyrime, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas (b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 9 d. nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad šiuo metu yra be gyvenamosios vietos. Turi butą (duomenys neskelbtini), tačiau tas butas yra neįrengtas, ten nėra galimybės gyventi. Turi brolį L. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Brolis L. tą butą nuomojasi kartu su savo sugyventine. Brolis nuomojamajame bute jam leisdavo pagyventi, kadangi žino, kad pats neturi kur apsistoti. Su broliu L. sutaria gražiai. Būna, kad pavartoja alkoholio ir jo pavartojęs gali tapti agresyvus, sukonfliktuoja su broliu L. žodžiu. Apie įvykio dieną gali paaiškinti, kad jis 2025 m. gruodžio 7 d. nuo ryto vartojo alkoholį pas savo kolegą (duomenys neskelbtini). Alkoholio nuo ryto išgėrė daug, vartojo degtinę. Nuo išgertos degtinės jautėsi apsvaigęs. Vėliau tą dieną apie 19.00 val. parsivarydamas savo dviratį vyko iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Kelmę. Turėjo tikslą grįžti į brolio L. namus ir ten pasilikti miegoti. Neblaiviam einant link Kelmės, prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir nurodė, kad kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kadangi jis eina važiuojamąja kelio dalimi. Pareigūnai jį parvežė iki brolio namų. Kiek žino, pareigūnai jam nesurašė protokolo. Tuomet apie 20.00 val. grįžęs pas brolį L. į namus, matė, kad namie yra L., jo sugyventinė, A. K. Kiek pamena, jiems visiems būnant virtuvėje, jis ir L. sukonfliktavo žodžiu. Dėl ko kilo konfliktas, jis nepamena. Konflikto metu brolį L. jis nestipriai pastūmė, o šis jam kumščiu sudavė į veidą. Pataikė į dešinę akį. Po L. smūgio jam buvo prakirstas antakis ir bėgo kraujas. Po to smūgio jie abu nurimo. Kiek pamena, pats L. iškvietė policiją. Dešimtbalėje sistemoje skausmą dėl suduoto smūgio į veidą vertina 3 balais. Po įvykio atvykus policijai jis iš brolio namų tiesiog išėjo, kadangi jam atsibodo laukti, kol bus supildyti dokumentai. Įvykio vietoje nebuvo apžiūrėtas medikų, kadangi, kaip minėjo, iš tos vietos pasišalino. Pas medicinos ekspertus jis nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Brolis jo už jam sukeltą fizinį skausmą atsiprašė. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas jam ir L. susitaikius būtų jo brolio atžvilgiu nutrauktas (b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 8 d. liudytojas A. K. paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 6 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, jis atvyko pas savo pusseserę K. K. ir jos sugyventinį, jo draugą L. S., (duomenys neskelbtini). Tame bute dar gyveno ir L. brolis S. S. 2025 m. gruodžio 7 d. 20.30 val. jis, L. S., K. K. buvo anksčiau minėtame bute, kai į butą grįžo S. S. Matėsi, kad jis buvo neblaivus, agresyvus. Jis pats kepė blynus, L. S. su K. K. gulėjo lovoje. S. pradėjo kabinėtis prie brolio L. L. sakė S., kad šis eitų miegoti, nes yra neblaivus, bet S. į tai nereagavo ir įžeisdamas L. pasakė jam: „čiulpk b...“. Tada L. atsistojo ir pasakė, kad S. eitų miegoti, nes kitaip jį išmes. Broliai atsistojo vienas prieš kitą ir S. pastūmė L., tada L. kumščiu trenkė S. į veidą, pataikė į antakį ir jį praskėlė, S. iš antakio pradėjo bėgti kraujas bei ištino antakis. Tada jie dar susigrūmė ir L., norėdamas nuraminti, prispaudė S. S. nusiramino. Tada L. apie įvykį pranešė pagalbos telefonu. Supykęs S. buvo išėjęs iš buto ir vėl grįžo. Grįžo piktas ir susigrūmė su L. vėl. L. prispaudė S. galvą prie virtuvinės spintelės durelių ir nuo to sudužo spintelės stiklas. Po to broliai išsiskyrė, S. provokavo L., kad šis eitų į lauką su juo muštis. L. išėjo į lauką, bet S. neatėjo ir tada atvyko policijos pareigūnai. S. nuomojasi butą tame pačiame daugiabutyje penktame aukšte. Atvykus policijos pareigūnams S. susirinko daiktus ir išsinešė į savo butą, po to, kaip suprato, pabėgo nuo policijos pareigūnų. Mano, kad dėl šio konflikto kalti abu broliai. Policijai sulaikius L., jis (A. K.) pasiliko su K. K. (b. l. 50-53).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2025 m. gruodžio 8 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42690-25 matyti, kad 2025 m. gruodžio 7 d. 20.42 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, konflikto metu blaivus L. S. tyčia vieną kartą rankos kumščiu trenkė savo neblaiviam broliui S. S. (nustatytas 2,56 promilių girtumas) į dešinį antakį ir jį praskėlė. Tokiais savo veiksmais sukėlė broliui fizinį skausmą. Nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, nesileido apžiūrimas, pabėgo iš įvykio vietos ir pasislėpė, ieškotas nerastas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, apžiūros metu nieko nepaimta. Nukentėjusiajam pasišalinus į įvykio vietą jo apžiūrai Greitosios medicinos pagalbos tarnyba nekviesta. Įtariamasis L. S. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Informuotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras. Įvykio liudininkas A. K. apklaustas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-8).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad S. S. paaiškino, kad L. S. jam kumščiu trenkė į veidą. L. S. patvirtino trenkęs broliui į veidą konflikto metu. Įvykį matęs A. K. patvirtino, kad konflikto, kurį išprovokavo S. S. metu, L. S. trenkė kumščiu broliui į veidą ir taip jį sužalojo (b. l. 9-12).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų ir Policijos registruojamų įvykio registro 2025 m. gruodžio 7 d. duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio 7 d. dirbant tarnybiniu automobiliu kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu D. E. 20.42 val. buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS specialisto pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini), prieš dvi minutes pranešėjo neblaivus brolis namuose jį mušė, triukšmavo. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Namuose du nepilnamečiai“. Atvykus minėtu adresu, nustatyta, kad nepilnamečių šiuo adresu nėra. Išsiaiškinta, kad policiją kvietė blaivus L. S., kuris gyvena su pilnamete sugyventine K. K. L. S. paaiškino, kad į butą, kurį nuomojasi, yra priėmęs gyventi savo brolį S. S., kuriam grįžus į namus neblaiviam tarp jų kilo konfliktas, kurio metu L. S. kumščiu trenkė S. S. į veidą. Nuėjus į minėtą butą, nustatyta, kad įvykį matė blaivus pilnametis A. K., kuris taip pat nurodė, kad L. S. trenkė savo broliui S. S. į veidą ir praskėlė jam antakį ir taip jį sužalojo. Einant į butą, koridoriuje buvo S. S., kurio dešinys antakis buvo praskeltas, iš žaizdos bėgo raudonos spalvos skystis, panašus į kraują, antakis atrodė patinęs. S. S. buvo neblaivus. Ankstesniame įvykyje ROIK(duomenys neskelbtini) 20.19 val. S. S. nustatytas 2,56 promilių girtumas. Norint atlikti S. S. asmens apžiūrą ir kitus procesinius veiksmus, šis pabėgo iš daugiabučio namo ir pasislėpė, ieškotas nerastas. Neradus nukentėjusiojo, nebuvo atlikta jo apžiūra, taip pat jo apžiūrai nebuvo kviesta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, nebuvo galimybės įteikti nukentėjusiajam procesinių dokumentų, jį nufotografuoti ir užfiksuoti jo sužalojimą. L. S. veiksmuose nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių. Atsižvelgiant į tai, kad broliai pastaruoju metu gyveno kartu, L. S. buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Neblaivumas buvo nustatinėjamas prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081, patikros sertifikato Nr. 2361694, patikra galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d., paklaida 1,7 procento (b. l. 13-19).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 7-8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra mūrinis daugiabutis namas, į kurį galima pateikti iš gatvės pusės. Įėjus į pastatą, laiptais užlipama į antrą aukštą. Koridoriuje pasukama į dešinę, tada einama tiesiai ir ten matomos antros durys iš kairės. Durys rudos spalvos, buto numerio nėra. Durys atsidaro į koridoriaus pusę. Atidarius duris, įeinama į koridorių, kuriame pasukama į dešinę ir patenkama į įvykio vietą, t. y. kambarį. Kambaryje yra stalas, išskleista sofa, ant kurios išmėtyti rūbai, bei sujaukta patalynė. Šalia lovos ant grindų matomos raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 20-30).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – broliui S. S.

L. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo namuose su savo nėščia sugyventine ir savo draugu. Grįžęs namo, jo neblaivus brolis S. S. pradėjo elgtis agresyviai jo atžvilgiu, todėl jis (L. S.) nesusivaldė ir sudavė savo broliui S. S. į veidą. Išvadą dėl neteisėtų L. S. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo S. S., liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. gruodžio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. gruodžio 8 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2025 m. gruodžio 7 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2025 m. gruodžio 7 d. tarnybinis pranešimas dėl atliktų veiksmų, 2025 m. gruodžio 7 d. Policijos registruojamų įvykio registro duomenys, 2025 m. gruodžio 7-8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. S. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą S. S. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo brolis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog įvykio dieną tarp jo ir jo brolio kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis savo brolį L. S. nestipriai pastūmė, o šis jam kumščiu sudavė į veidą, pataikė į dešinę akį, dėl to jam buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas. Policijos pareigūnus iškvietė pats kaltinamasis L. S. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą savo broliui, ir norėjo taip veikti.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai L. S. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

Bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. gruodžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamasis L. S. paaiškino, kad atsiprašė nukentėjusiojo savo brolio S. S., su juo susitaikė, jam S. S. atleido. Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

L. S. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis S. S. nurodė, kad priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir su kaltinamuoju susitaikė. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis (brolis) susitaikė su nukentėjusiuoju (broliu). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.

Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad L. S. anksčiau neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 86-87), per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka tris kartus (b. l. 89-92), šiuo metu nedirbantis, seniūnijoje nusiskundimų dėl L. S. netinkamo elgesio nėra gauta. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, pats iškvietė policijos pareigūnus, kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Iš L. S. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jis apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, L. S. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas įvykio metu susiklosčiusių aplinkybių. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos L. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kaltinamasis nėra piktybiškas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad L. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimi šeimos nariai, bendrauja. Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs L. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo principo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 mėnesių įvykdymo terminą.

Kiti klausimai

L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-85). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis L. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gruodžio 7 d. 21.47 val. iki 2025 m. gruodžio 8 d. 10.10 val. (b. l. 61-69).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. S., yra 87,50 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 88). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį L. S., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. S., iš L. S. nepriteisti.

Išaiškinti L. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė