Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams G. L., A. L., S. M., A. M., A. K. (buvusi pavardė M.), uždarajai akcinei bendrovei „Drūtnamis“, uždarajai akcinei bendrovei „Žaruva“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys kredito unija „ (duomenys neskelbtini)“, Kauno miesto savivaldybė, J. V. įmonė, viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė ir viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atlygintinius neterminuotus kelio servitutus viešpataujančio daikto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimui pagal vieną iš alternatyvių servitutų nustatymo planų. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau šiuo metu teisėto privažiavimo prie jo nėra, todėl ji negali į savo sklypą teisėtai patekti, visiškai negali juo naudotis, kas lemia jos galimybes disponuoti turtu apribojimą. Kai buvo formuojamas ieškovės žemės sklypas, privažiavimas prie sklypo buvo numatytas iš rytų pusės per tuometinę valstybinę žemę, kur dabar yra atsakovų, išskyrus Lietuvos Respublikos, sklypai, tačiau numatytam privažiavimui realizuoti servitutas nebuvo nustatytas. Atsakovų, išskyrus Lietuvos Respublikos, žemės sklypai suformuoti 2018 metais padalijimo būdu. Dabartiniai savininkai juos nusipirko 2020 metais. Kaip matyti iš atsakovų, išskyrus Lietuvos Respublikos ir UAB „Žaruva“, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamojo turto išrašų, šiuose sklypuose yra numatyti kelio ir inžinerinių komunikacijų servitutai. Žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) esami kelio servitutai yra beveik dvigubai didesni nei ieškovės prašomas servitutas, todėl galima pagrįstai teigti, kad, nustačius ieškovės prašomus servitutus, atsakovų nuosavybės teisė būtų apribota ne daugiau nei reikia servituto tikslui pasiekti.

2. Atsakovė UAB ,,Žaruva“ atsiliepime nurodė, kad ieškovė žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise valdo su A. P. (bendrasavininkai). Pareikšdama ieškinį ieškovė nepateikė jokio su bendraturte sudaryto susitarimo, kuris patvirtintų jos teisę kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo viešpataujančio daikto naudai. Ieškovė nepateikė kompetentingo asmens parengto bei pasirašyto dokumento, kuriame būtų apibrėžtos kelio servituto ribos bei nustatytas jo plotas. Atsakovė patirtų didesnius nuostolius dėl servituto nustatymo jos žemės sklype, kurio plotas 550 kv. m, leistinas užstatymo tankis yra iki 198 kv. m iš esamo bendro ploto. Nustačius 49 kv. m dydžio kelio servitutą būtų prarasta apie 15 proc., t. y. apie 30 kv. m, iš šiuo metu esamo galimo užstatymo tankio. Priešingai, servituto nustatymas per valstybinę žemę, kaip alternatyvų būdą, yra įmanomas. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja būtinybė nustatyti kelio servitutą sklypui, kurio paskirtis – atskirųjų želdinių teritorija. Ieškinyje nėra jokių įrodymų, kad tokios paskirties sklypas negali būti naudojamas be kelio servituto. Už kelio servitutą ieškovės siūloma atsakovei skirta 4,46 Eur periodinė metinė kompensacija neatitinka protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų ir kasacinio teismo praktikos. Už neterminuoto kelio servituto nustatymą atsakovės sklypo daliai, kuri sudaro 8,91 proc. viso sklypo ploto, teismas turėtų nustatyti ieškovei prievolę mokėti atsakovui periodinę ne mažesnę kaip 4 580 Eur metinę kompensaciją arba ne mažesnę kaip 381,66 Eur mėnesinę kompensaciją.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes pagal CK 4.126 straipsnyje įtvirtintas sąlygas neegzistuoja savininkų nesutarimo dėl servituto nustatymo valstybiniame žemės sklype. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame plane buvo nurodyta, kad projektuojamas privažiavimo kelias iš rytinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pusės, kur šiuo momentu yra kitiems atsakovams priklausantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Servitutas turėtų būti nustatinėjamas pagal 2022 m. balandžio 15 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą per žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip ir buvo nurodyta 2011 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane. Teismui nusprendus tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės atžvilgiu, turėtų būti nustatyta 605,71 Eur kompensacija už naudojimąsi svetimu daiktu bei atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą praradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: 1) Nustatė atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis sklypas) 69 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą, plane pažymėtam „S5“, suteikiant teisę keliu važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, servitutą nustatant ieškovei D. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (viešpataujantis sklypas) naudai; 2) Priteisė iš ieškovės D. K. atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vienkartinę 605,71 Eur (šešių šimtų penkių eurų 71 ct) kompensaciją už 69 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą; 3) Kitą ieškinio dalį, dėl kelio servituto nustatymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaruva“ žemės sklype, atmetė; 4) Patvirtino ieškovės D. K. ir atsakovų S. M., A. M., A. M. (po santuokos sudarymo – K.), uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“, A. L., G. L., 2024 m. vasario 14 d. sudarytą taikos sutartį: <...>.; 5) Civilinės bylos Nr. e2-2477-1160/2024 dalį pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovams G. L., A. L., S. M., A. M., A. M. (po santuokos sudarymo – K.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Drūtnamis“ nutraukė; 6) Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovės D. K. naudai 724,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 7) Priteisė iš ieškovės D. K. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaruva“, naudai 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 8) Priteisė valstybės naudai iš ieškovės D. K. 58,50 Eur, o iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. <...>.

5. Teismas darė išvadą, kad ieškinyje nurodytas servitutas negalėtų būti nustatytas administraciniu aktu, nes jis nebuvo numatytas detaliajame plane. Ši aplinkybė nepaneigė ieškovės galimybės susitarti su atsakove Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, dėl servituto nustatymo notarine tvarka. Teismas laikė, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė yra tinkama atsakovė. Sprendė, kad byloje yra pagrindas išnagrinėti ieškovės reikalavimus iš esmės, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė bandė rasti bendrą sutarimą dėl servituto nustatymo, tačiau žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., Kaune, savininkų sutikimo servituto nustatymui pagal sandorį ieškovė negavo. Iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovė nebuvo išnaudojusi galimybės kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių dėl servituto nustatymo sandoriu ar administraciniu aktu valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, o teisme iškėlus šią civilinę bylą NŽT neturėjo galimybės suderinti servituto ieškovės naudai nustatymo ir minėtame žemės sklype, atsižvelgiant į vykstantį ginčą dėl servituto teisme. Darė išvadą, jog šiuo atveju buvo tarnaujančių daiktų savininkų ir viešpataujančio daikto savininko nesutarimas, sąlygojęs aplinkybę, jog dėl servitutų nustatymo turi spręsti teismas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kai ieškovė neturi jokio faktinio patekimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Savo išvadose tiek NŽT, tiek Kauno miesto savivaldybė, kuomet jų statusas byloje buvo kaip išvadą teikiančių institucijų, taip pat pripažino, kad, esant susidariusiai situacijai, egzistuoja servituto nustatymo būtinybė, nes ieškovė neturi jokių kitų galimybių patekti į savo žemės sklypą, kaip tik per atsakovų, turinčių žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina servituto nustatymo objektyvų būtinumą, todėl ieškinį laikė pagrįstu.

7. Teismas sprendė dėl sklypų parinkimo servitutui nustatyti, t. y. UAB ,,Žaruva“ ar Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype. Atsižvelgdamas į CK 4.119 str. 2 d. ir teismų praktiką, į aplinkybę, kad atsakovų žemės sklypuose nėra faktiškai egzistuojančio kelio, laikė, kad ieškovė patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą būtinas CK numatyto bendro dydžio (4 metrų) pločio kelias. Ieškovės pateiktuose servituto nustatymo planuose taip pat aiškiai nurodyta kiekvieno servituto konfigūracija, išsidėstymas, matmenys, tikslios servitutų koordinatės ir taškai, todėl laikė, kad jie yra tinkami sprendžiant servituto nustatymo klausimą, atitinka minimalaus nuosavybės teisių ribojimo principą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrindė prašomo nustatyti servituto apimtį (dydį) ir plotį abiejuose žemės sklypuose, pagal pateiktus planus.

8. Pagrindinis atsakovės UAB „Žaruva“ argumentas, kuriuo ji grindžia ieškovės prašomo nustatyti servituto per atsakovės žemės sklypą negalimumą, yra tai, jog šis servitutas dėl ženkliai sumažėjusio sklypo užstatymo galimybės iš esmės pažeis atsakovės interesus. Įvertinus, kad atsakovei UAB „Žaruva“ priklausančio žemės sklypo bendras plotas 550 kv. m, sklypas yra netaisyklingos formos, ir žemės sklypo įsigijimo metu nei esančiame žemės sklypo plane, nei pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo numatytas kelio servitutas ir tai, kad atsakovei UAB „Žaruva“ priklausančio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, teismas iš esmės sutiko su atsakovės UAB „Žaruva“ atstovo teiginiais dėl jos galimų nuostolių, nustatant servitutą. Laikė, kad ieškovės prašomo servituto nustatymas atsakovės UAB „Žaruva“ žemės sklype neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, juolab, kad yra pareikštas alternatyvus servituto nustatymo reikalavimas.

9. Dėl servituto nustatymo atsakovei Lietuvos Respublikai priklausančiame sklype teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovas negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl neužstatyta sklypo dalis taip pat laikoma ligoninės teritorija, jei ligoninės teritorija yra apverta tvora, o ginčo sklypo dalis yra už šios tvoros, negalėjo atsakyti, kaip kelio nustatymas gali trukdyti ligoninės pacientams. Atsakovės atstovas teismui taip pat negalėjo nurodyti, ar valstybinėje žemėje neužstatytoje teritorijoje, esančioje nuo sklypų ribos iki tvoros, yra planuojama atlikti kokius nors darbus, ją užstatyti ar keisti tvoros vietą. Teismas ginčo situaciją vertino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Vizualiai apžiūrint ginčo vietovę, iš vietos apžiūros metu darytų nuotraukų ir ieškovės pateiktos 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengto servituto nustatymo plano matyti, kad nuo ieškovės ir atsakovės UAB „Žaruva“ žemės sklypų ribų iki valstybinę žemę (ligoninės teritoriją) juosiančios tvoros yra pakankamai ploto (daug daugiau nei 4 m), kad būtų įrengtas pravažiavimas į ieškovės sklypą. Darė išvadą, kad kelio buvimas valstybinės žemės sklype, įvertinus jo lokaciją, neužstatyta jokiais statiniais žemės sklypo dalis, niekaip nesutrukdytų Kauno miesto savivaldybei naudotis jai suteikta 0,8000 ha žemės sklypo dalimi, kurią jį įgijo 2019 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Kauno miesto savivaldybė ir kiti tretieji asmenys – žemės sklypo naudotojai nepraras galimybės naudotis jų naudojamais žemės sklypais ir jų teisės nebus apribotos. Ieškovė įrodė, jog į jai priklausantį žemės sklypą galima patekti įrengus pravažiavimo kelią per valstybinę žemę ir ieškovės prašomo servituto nustatymas iš esmės nepažeis nei atsakovės Lietuvos Respublikos, nei trečiųjų asmenų interesų. Tokia situacija, kokioje atsidūrė ieškovė, labiau tikėtina buvo nulemta atsakovės atstovės NŽT ir kitų viešojo administravimo institucijų sprendimų, formuojant atsakovų žemės sklypus (duomenys neskelbtini)., todėl ieškovei ir atsakovei UAB „Žaruva“ negali būti perkeliamos nenaudingos tokių kitų asmenų priimtų sprendimų pasekmės. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio pažymėjo, kad atsakovės žemės sklypo patikėtinė NŽT savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės siūlymui dėl vienkartinės kompensacijos, paskaičiuotos pagal Metodikos taisykles, išmokėjimui. Nustatydamas servitutą ir skaičiuodamas vienkartinę atsakovei išmokėtiną kompensaciją, teismas vadovavosi vėliausiais duomenimis apie atsakovės žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, t. y. 1 770 000 Eur. Byloje nustačius, kad žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, konstatavo, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 605,71 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją.

10. Teismas nustatęs NŽT argumentų nepagrįstumą, įvertinęs tai, kad su keturių sklypų savininkais atsakovė susitarė taikiai ir atsisakė nuo vienas kitam reiškiamų materialinių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o priimant sprendimą buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų dviem atsakovams, tenkinus vieną reikalavimą, o kitą atmetus, laikė, kad iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ieškovės naudai turi būti priteisiamas 1/6 prašomų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 724 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

11.1. Kelio servitutas gali būti nustatomas tik jau egzistuojančiam keliui. Ieškovė proceso metu buvo pasyvi ir į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstu, kad (duomenys neskelbtini) vietoje, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, egzistuoja kelias. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė kelio servitutą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, nors pats laikė, kad ieškovė įrodė, jog į jai priklausantį žemės sklypą galima patekti tik įrengus pravažiavimo kelią per valstybinę žemę.

11.2. Ieškovė nekėlė jokių reikalavimų dėl kelio įrengimo, o prašo tik suteikti teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, todėl teismas nurodydamas, kad Tarnyba nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės galimybę įrengti pravažiavimą į jos sklypą per valstybinę žemę, neabejotinai peržengė nagrinėjamo ieškinio ribas. Taip pat, teismas perkeldamas įrodinėjimo pareigą Nacionalinei žemės tarnybai pažeidė CPK 178 str. nuostatas, numatančias, kad ieškovas byloje privalo įrodyti savo keliamus reikalavimus.

11.3. Vien tai, kad ieškovė neturi faktinio patekimo į savo žemės sklypą, dar neįrodo būtinybės nustatyti kelio servitutą, nes servituto nustatymo bylose būtina įvertinti, ar viešpataujantis daikto naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir ar egzistuoja planai naudoti sklypą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą.

11.4. Ieškovės daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – atskirųjų želdinių teritorijos. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nepateikti įrodymai dėl siekio ateityje naudoti šį žemės sklypą pagal nustatytą būdą. Pati ieškovė pripažįsta, kad kelio servitutas prašomas ne žemės sklypo naudojimui pagal nustatytą būdą, bet siekiant pakeisti jau nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą, kas neatitinka kelio servituto nustatymui keliamų reikalavimų. Ieškovei prieš įgyjant žemės sklypą buvo žinomas ir suprantamas įgyjamo žemės sklypo būdas, o dabartinis siekis pakeisti žemės sklypo būdą siejamas su naudingumu ieškovei, bet ne būtinumu naudotis juo pagal nustatytą būdą.

11.5. Kelio servitutas galėjo būti nustatomas UAB ,,Žaruva“ žemės sklype. Apeliantės sklypas yra visuomeninės paskirties teritorija, kurie skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti. Kelio servituto nustatymas prašomoje vietoje neabejotinai apribos žemės sklypo naudotojų interesus, taip pat apsunkins ateityje plėsti ligoninės veiklą žemės sklype dėl nustatytų servitutų. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas turi itin didelę svarbą visuomenei dėl jame vykdomos su žmonių sveikatos priežiūra susijusios veiklos, todėl svarbu, kad jis būtų racionaliai ir efektyviai naudojamas, neapsunkinant žemės sklypo nebūtinais servitutais. Teismas nepagrįstai laikė, kad privatus bendrovės interesas gauti pelną svarbesnis už visuomenės interesą gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, nors pati UAB „Žaruva“ į bylą taip pat nėra pateikusi jokių duomenų apie planuojamus atlikti darbus žemės sklype.

11.6. Nepagrįstai teismas rėmėsi architekto V. N. pažyma, kuri nepagrįsta jokiais teisės aktais, akivaizdu, kad šiame žemės sklype nebus statomi jokie gyvenamieji namai. Priimdamas sprendimą atsakovės UAB ,,Žaruva“ naudai teismas buvo šališkas. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nustatomas kelio servitutas per (duomenys neskelbtini), labiau apribos savininko teises, nei nustatant per (duomenys neskelbtini) , kadangi pagal 2023 m. vasario 6 d. servituto planą, kelio servitutas būtų nustatomas iš esmės per jau egzistuojantį kelią, kuris būtų naudojamas ir pačios atsakovės UAB „Žaruva” patekimui į jos žemės sklypą.

11.7. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A-221 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune plano patvirtinimo“ patvirtintą 2011 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo planą privažiavimo prie žemės sklypo kelias nurodytas žemės sklypo rytinėje dalyje, kur vėliau suformuoti sklypai (duomenys neskelbtini). Žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Įvertinus tai, servitutas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), galėjo būti nustatomas tik per (duomenys neskelbtini), taip kaip buvo nurodyta 2011 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane, o ne per (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju privalomai galioja administracinio teisės akto teisėtumo prezumpcija.

11.8. Ieškovė iki bylos inicijavimo nesikreipė į Tarnybą dėl servituto nustatymo sandoriu, tarp ieškovė ir Nacionalinės žemės tarnybos nebuvo kilusio ginčo, tai pripažįsta ir pats teismas nurodydamas, kad ieškovė nebuvo išnaudojusi galimybės kreiptis į Tarnybą dėl servituto nustatymo sandoriu. Tad teismas nepagrįstai sprendė, jog visa finansinė našta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi tekti Nacionalinei žemės tarnybai, kai pati ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos.

12. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašo tenkinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą: panaikinti teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą dėl servituto nustatymo pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą. Mano, kad servitutas turėtų būti nustatytas pagal 2022 m. balandžio 15 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą.

13. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė, kad servitutas ieškovės sklypui yra būtinas, tačiau jis turėjo būti parinktas atsižvelgiant į faktą, kad formuojant ieškovės žemės sklypą privažiavimo prie žemės sklypo kelias buvo nurodytas žemės sklypo rytinėje dalyje, o ne per (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad prašomas nustatyti servitutas yra susijęs su teritorijų planavimo procese užfiksuotais sprendiniais ir privažiavimo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune klausimą turėjo spręsti pagal 2022 m. balandžio 15 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, taip kaip buvo nurodyta 2011 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane, o ne pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą per valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, nes toks siūlymas neatitinka žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, suformavimo dokumentų. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Teismas išsamiai neištyrė kelio įrengimo pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą racionalumo ir ekonomiškumo dėl vietos reljefo ypatumų ir padarė neteisingą išvadą, kad pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą servituto nustatymas labiau atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, negu servituto nustatymas pagal 2022 m. balandžio 15 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą. Kelio servitutas viešpataujančiojo daikto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimui per valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, neužtikrins tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį dėl vietovės ypatumų, t. y. nelygaus reljefo. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti, kad nustačius kelio servitutą pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą žemės sklypo planą, ieškovė galės naudotis savo žemės sklypu.

14. Ieškovė D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą. D. K. naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

14.1. Nesutinka, kad kelio servitutas gali būti įrengtas tik faktiškai įrengtam keliui. Kelio servitutas siejamas su teise naudotis konkrečiai apibrėžta tarnaujančio žemės sklypo dalimi kaip keliu, tačiau jo nustatymas nėra siejamas su faktiškai įrengtu keliu. Nesant galimybės patekti į savo žemės sklypą, galimybė tą padaryti realizuojama kelio servitutu per gretimą žemės sklypą, netgi nepriklausomai nuo to, ar dėl žemės sklypo paskirties jo valdytojui visada yra poreikis patekti į žemės sklypą.

14.2. NŽT manydama, kad prašomas nustatyti servitutas yra nepagrįstai didelio pločio, turėjo bent jau išsakyti tokią poziciją ir pateikti įrodymus, kad ieškovei užtenka mažesnio nei 4 m. pločio kelio servituto. Šiuo atveju faktiškai nesant kelio, ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą pagal įstatyme nustatytą jo plotį, todėl NŽT apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja kelio servituto plotį.

14.3. Kelio servituto valstybinėje žemėje nustatymas daro mažesnę įtaką savininko teisėms. Servituto nustatymas valstybinėje žemėje šiuo atveju labiau atitiktų taisykles, kurios taikomos sprendžiant dėl servituto nustatymo. Vien tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė ir naudojamos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, savaime nelemia, kad jame negali būti nustatytas kelio servitutas ar kad prioritetas nustatant servitutą turėtų būti teikiamas kitam žemės sklypui.

14.4. NŽT neatskleidžia, kaip kelio servituto nustatymas apribotų (duomenys neskelbtini)žemės sklypo naudotojų LSMU Kauno ligoninės ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties galimybę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir/ar įgyvendinti minėtos programos tikslus. Nenurodė, kad yra planuojama ligoninės pastatų komplekso plėtra ar kitokie sklypo vystymo darbai ir tokia apimtimi, kad šiam vystymo projektui sklypo krašte esantis 4 metrų pločio ir 69 kv. m ploto servitutas turėtų kažkokią reikšmę. Tretieji asmenys (kurie naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypu) servituto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, kas reiškia, kad NŽT teiginiai apie tai, esą servitutas trukdys teikti sveikatos priežiūros paslaugas ar plėsti jų teikimo apimtį, yra niekuo nepagrįsti.

14.5. UAB „Žaruva“ priklausantis sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kas lemia, kad jame esamas ar būsimas savininkas ankščiau ar vėliau statys gyvenamąjį namą. Nors ir prašomas nustatyti servitutas tėra 49 kv. m, įvertinus jo santykį su sklypo (duomenys neskelbtini) plotu jis sudaro apie 9 proc. viso ploto. Atitinkamai nustačius kelio servitutą šiame sklype, būtų akivaizdžiai ribojamos sklypo savininko galimybės dėl sklypo užstatymo ir naudojimosi juo. Tuo tarpu, valstybinės žemės sklypas yra apie 200 kartų didesnis (100 815 kv. m), todėl jam nustatomas 69 kv. m kelio servitutas sudaro tik 0,68 proc. viso ploto.

14.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų NŽT nurodyta praktika tik rekomendacinio pobūdžio, suteikianti teismams diskrecijos teisę nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės servituto nustatymo byloje, tačiau neįpareigojanti taip elgtis. NŽT pozicija byloje aiškiai rodo, kad bandymas neteismine tvarka išspręsti servituto nustatymo klausimą būtų buvęs bevaisis ir bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų kreipusis į NŽT dėl servituto nustatymo neteismine tvarka.

15. Atsakovės UAB ,,Žaruva“ atsiliepimu prašo atmesti kaip nepagrįstą Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinį skundą ir priteisti atsakovės UAB „Žaruva“ naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

15.1. Skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nustatytų, apeliacinio skundo turiniui keliamų imperatyvių reikalavimų. Apeliantas reikalauja panaikinti sprendimą visa apimtimi, t. y. inter alia sprendimo dalį dėl Taikos sutarties patvirtinimo, nors skunde nėra jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių motyvų, apeliantas nėra Taikos sutarties šalimi ir kt. Skundu yra prašoma panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, nors sprendimu ieškinys nebuvo patenkintas visa apimtimi. Skundo dalis „Dėl kelio servitutų alternatyvų“ yra grindžiama aplinkybėmis, kurių teismas netyrė ir nevertino. Tik apeliaciniame skunde apeliantas deklaratyviais teiginiais ėmė ginčyti pažymą, nors realiai jis neatsikirto į esminius sprendimo motyvus.

15.2. Skundo pareiškimas sąlygojo pamatinio sąžiningumo principo pažeidimą tiek UAB ,,Žaruva“, tiek kitų atsakovų atžvilgiu. Skųsdamas sprendimą dalyje, kuria teismas patvirtino Taikos sutartį, apeliantas užkirto kelią šios sprendimo dalies įsiteisėjimui. Apeliantas skunde išdėsto UAB ,,Žaruva“ nepalankius motyvus, siekdamas išvengti nesutarimų su Savivaldybe, kuri būtent ir nesutiko, kad byloje būtų pasirašyta Taikos sutartis tarp ieškovės ir UAB ,,Žaruva“ bei NŽT, tvirtindama, kad kelio servituto nustatymas valstybinio sklypo dalyje pažeistų Savivaldybės teises bei teisėtus interesus.

15.3. Teismas pagrįstai bei teisėtai atmetė ieškovės UAB ,,Žaruva“ reikalavimą, pagrindė šioje situacijoje egzistuojant abiem sąlygoms servituto nustatymui. Nors NŽT teigia, kad servitutas gali būti nustatytas tik egzistuojančiam keliui, o NŽT 2023 m. birželio 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, taip pat išvažiuojamojo posėdžio metu padarytose fotografijose yra užfiksuota, kad valstybinio sklypo dalyje nėra kelio, tačiau jokio kelio nėra ir UAB ,,Žaruva“ sklype. Nustatant servitutą žemės sklypo vieta gali turėti kelio elementų, tačiau gali ir neturėti.

15.4. NŽT skunde tik deklaratyviai pareiškiama, jog kelio servituto nustatymas apribos valstybinio sklypo naudotojų galimybes naudotis juo, tačiau nėra paneigti sprendimo motyvai. Nei LSMU Kauno ligoninė, nei Kauno miesto GMPS, prašydamos teismo savo nuožiūra išspręsti ginčo klausimą, neįrodinėjo, kad kelio servituto nustatymas kažkokiu būdu suvaržytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir/ar trukdytų įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu patvirtintą 2022-2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programą. Byloje nėra duomenų, kad LSMU Kauno ligoninė būtų suplanavusi statybą, kuri nebegali būti įgyvendinama dėl teismo nustatyto kelio servituto.

15.5. Tenkinus alternatyvų reikalavimą ir nustačius servitutą per UAB ,,Žaruva“ sklypą, būtų patirti didesni nuostoliai. Kelio servituto nustatymas per įmonės sklypą negalimas dėl to, kad dėl ženkliai sumažėjusio jos sklypo užstatymo galimybės iš esmės būtų pažeisti UAB ,,Žaruva“ interesai, atsakovas neterminuotai prarastų realią galimybę naudotis savo sklypo dalimi pagal naudojimo būdą, atsakovas netektų teisės sklype statyti tokį vienbutį ar dvibutį, suplanuoti privažiavimą prie pastato/pastatų ir pan. Priešingai, valstybinio sklypo dalis, kurioje teismas nustatė kelio servitutą „yra menkai prižiūrima, nenaudojama ligoninės reikmėms ar bet kokioms kitokioms reikmėms“.

15.6. Apelianto motyvai neatitinka šiuo metu aktualios Kasacinio teismo praktikos. Nei nuosavybės teisės atkūrimo į ginčo sklypą proceso metu, nei sklypo (duomenys neskelbtini)suformavimo ir atidalijimo į penkis sklypus etapuose 2011 m. rugpjūčio 9 d. plane numatytam privažiavimui realizuoti kelio servitutai nebuvo nustatyti. Todėl tikėtina, kad tokią Savivaldybės, apeliantės poziciją sąlygojo būtent reali galimybė privažiuoti prie ieškovės sklypo per valstybinio sklypo dalį. Net ir tuo atveju, jeigu ginčo teritorijos planavimo dokumentuose būtų buvęs suprojektuotas kelio servitutas, pagal Kasacinio teismo praktiką siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Ieškovė D. K. kartu su atsiliepimu pateikė ištrauką iš Regia žemėlapio. Ir kaip teisingai vertino pati ieškovė, tai nėra naujas įrodymas, o tik detalizuojantis byloje jau esančius įrodymus, todėl teisėjų kolegija naujai pateikiamą dokumentą priima ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovei D. K. (toliau – ir ieškovė) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovams priklauso žemės sklypai: S. M. ir A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas; A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas; UAB „Drūtnamis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas; A. L. ir G. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas; UAB „Žaruva“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas; Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Žemės sklypai išsidėstę vienas šalia kito nuo (duomenys neskelbtini) iš rytų į vakarus, o valstybinė žemė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra jų šiaurėje. Pietuose ir vakarinėje dalyje – dauba stačiais šlaitais. Privažiavimas prie sklypo iš vakarų ir pietų pusių yra objektyviai neįmanomas. Kai buvo formuojamas ieškovės žemės sklypas, privažiavimas prie sklypo buvo numatytas iš rytų pusės per tuometinę valstybinę žemę, kur dabar yra atsakovų, išskyrus Lietuvos Respublikos, sklypai, tačiau numatytam privažiavimui realizuoti servitutas nebuvo nustatytas. Atsakovų, išskyrus Lietuvos Respublikos, žemės sklypai suformuoti 2018 m. padalijimo būdu. Dabartiniai savininkai juos nusipirko 2020 m. Kaip matyti iš atsakovų, išskyrus Lietuvos Respublikos ir UAB „Žaruva“, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamojo turto išrašų, šiuose sklypuose yra numatyti kelio ir inžinerinių komunikacijų servitutai. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančio atsakovei UAB „Žaruva“, pirkimo – pardavimo sutartyje joks servitutas nenumatytas.

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti atlygintinius neterminuotus kelio servitutus viešpataujančio daikto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimui pagal vieną iš alternatyvių servitutų nustatymo planų: 2022 m. balandžio 15 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą arba pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą ir atitinkamai priteisti iš ieškovės atsakovams vienkartines kompensacijas.

25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba apeliantė), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, (tarnaujantis sklypas) 69 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą, plane pažymėtam „S5“, suteikiant teisę keliu važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, servitutą nustatant ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (viešpataujantis sklypas) naudai; priteisti iš ieškovės atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, vienkartinę 605,71 Eur kompensaciją už 69 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą; kitą ieškinio dalį dėl kelio servituto nustatymo atsakovės UAB „Žaruva“ žemės sklype atmetė; patvirtino ieškovės ir atsakovų S. M. A. M., A. M. (po santuokos sudarymo – K.), UAB „Drūtnamis“, A. L., G. L. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis; paskirstė tarp dalyvaujančių byloje asmenų ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

26. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad NŽT apeliaciniu skundu nors ir prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, (tarnaujantis sklypas) 69 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą ir atmetė alternatyvų ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atsakovės UAB „Žaruva“ žemės sklype pagal 2022 m. balandžio 15 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą; priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ieškovei 724 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl teisėjų kolegija vertina tik tas skundžiamo sprendimo dalis, dėl kurių NŽT pateikia argumentus apeliaciniame skunde.

27. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje esminis ginčas kyla dėl to, kurio iš atsakovų – UAB „Žaruva“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ar Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, gali būti nustatomas kelio servitutas. Nagrinėjamu atveju yra tokia situacija, kad ieškovė neturi jokio faktinio patekimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Negalima nepastebėti, kad kiekviena iš šio ginčo servituto (ne)nustatymą sieja su hipotetinėmis aplinkybės. Ieškovė teigia, kad nesant teisėto privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo, ji negali teisėtai patekti į šį sklypą ir visiškai negali juo naudotis, kas lemia, kad jos galimybės disponuoti turtu yra itin apribotos. Nurodo, kad yra galimybė pasikeisti šio sklypo naudojimo būdą (esamą – atskirų želdinių teritorijos, į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritoriją), tačiau norint pertvarkyti žemės sklypą, turi būti numatyta privažiavimo galimybė. Objektyvių duomenų apie sklypo pertvarkymo projektą nepateikia. NŽT laikosi pozicijos, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra valstybinėje žemėje, naudojamoje sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ir prioritetas nustatant kelio servitutą turėtų būti teikiamas kitam žemės sklypui. Nurodomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-988 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) „gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ patvirtintas aprašas, iš kurio matyti, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms institucijoms yra keliamas reikalavimas nuolat gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, toliau restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip neįrodo, kad kelio servituto nustatymas pagal jo lokalizacijos vietą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, apsunkins ateityje plėsti ligoninės veiklą šiame žemės sklype. UAB „Žaruva“ pateikta 2023 m. sausio 6 d. architekto V. N. pažyma dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, užstatymo tankio, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad toje vietoje yra statomi arba ateityje bus statomi gyvenamieji namai, dėl kurių negalėtų būti nustatytas kelio servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodytos hipoteze grindžiamos aplinkybės nėra lemiančios, kad ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo būtų atmestas, nes tiek ieškovei priklausančio žemės sklypo lokalizacijos vieta, tiek Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčui aktuali jų nuo 2019 m. gegužės 23 d. galiojanti redakcija), 49¹.2 papunkčio nuostatos reikalauja, kad ir į esamos paskirties ieškovės žemės sklypą patekimas yra būtinas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog šiuo atveju egzistuoja servituto būtinumo sąlygos: 1) savininkai nesutaria: kai ieškovė pareiškė pradinį ieškinį, atsakovė UAB „Žaruva“ atsiliepime į jį prašė atmesti jos atžvilgiu pareikštus reikalavimus; ieškovei patikslinus reikalavimą ir pateikus patikslintą ieškinį su patikslintu reikalavimu nustatyti kelio servitutą pagal vieną iš alternatyvių servitutų nustatymo planų, nei UAB „Žaruva“ nei NŽT su joms pareikštais reikalavimais nesutiko ir jos taikos sutarties byloje nesudarė; ir, kaip jau minėta, 2) nenustačius servituto, ieškovė negalėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jai priklausantį žemės sklypą.

29. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui. Servituto turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023, 26 pastraipa).

30. Kelio servituto turinį reglamentuoja CK 4.117 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Žemės sklype esant nustatytam kelio servitutui, suteikiančiam teisę važiuoti transporto priemonėmis, ta žemės sklypo vieta, kurioje nustatyta teisė naudotis tokiu servitutu suteikiamomis teisėmis, bendriausia prasme servituto turėtojas turi teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti kaip pėsčiasis ir vesti už pasaito galvijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023, 32 pastraipa).

31. NŽT apeliaciniame skunde nurodo, kad kelio servitutas gali būti nustatomas tik jau egzistuojančiam keliui. Iš byloje esančių duomenų (ieškovės pateiktos žemės sklypo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, nuotraukos, NŽT kartu su 2023 m. birželio 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu pateiktos fotonuotraukos bei 2024 m. sausio 18 d. vietos apžiūros metu padarytos fotonuotraukos) galima spręsti, kad faktiškai egzistuojančio kelio į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nėra, o abiejų sklypų vietose, kur prašoma nustatyti kelio servitutą, yra neprižiūrima ir nenaudojama teritorija. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kelio servitutu suteikiama teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia konkrečioje sklypo vietoje, susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023, 48 pastraipa, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 66 pastraipa). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad kai žemės sklype nėra Kelių įstatymo reikalavimus atitinkančio bendrojo naudojimo kelio, žemės sklype negali būti nustatomas kelio servitutas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

32. Apeliantė skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, 69 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą ir atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atsakovės UAB „Žaruva“ žemės sklype, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko ir buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Tokiems savo teiginiams pagrįsti nurodo, kad nors ieškovė į bylą yra pateikusi 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą, tačiau objektyvių duomenų, kad šis planas dėl servituto nustatymo galės būti tinkamai įgyvendintas byloje nėra. Teismas išsamiai neištyrė kelio įrengimo pagal minėtą servituto nustatymo planą racionalumo ir ekonomiškumo dėl vietos reljefo ypatumų ir padarė neteisingą išvadą, kad pagal tokį servituto nustatymo planą servituto nustatymas labiau atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, negu servituto nustatymas pagal 2022 m. balandžio 15 d. parengtą servituto nustatymo planą. Teismas, perkeldamas įrodinėjimo pareigą NŽT dėl kelio įrengimo, pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatas, numatančias, kad ieškovas byloje privalo įrodyti savo keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, laiko šiuos apeliantės argumentus iš esmės pagrįstais.

33. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

34. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

35. Nustačius būtinybę nustatyti kelio servitutą per vieną iš gretimų žemės sklypų, sprendžiant šį ginčą, svarbu nustatyti kuriame iš aplinkinių žemės sklypų (t. y. per (duomenys neskelbtini) (UAB „Žaruva“ priklausantis žemės sklypas), Kaune ar per (duomenys neskelbtini), Kaune (valstybinė žemė) yra galimybė nustatyti optimaliausią, labiausiai atitinkantį šalių interesus, kelio servitutą.

36. Pažymėtina, jog, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausią jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes nustatyti servitutą per šalia esančius sklypus. Tik įvertinus visas aktualias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises servituto nustatymas. Jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą pagal vieną iš alternatyvių servitutų nustatymo planų (nutarties 24 pastraipa).

39. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovų pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 pastraipa; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų). Analogiškos taisyklės tiek dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, tiek ir dėl draudimo priimti siurprizinį sprendimą iš esmės taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį, nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

41. Be to, net ir tose kategorijų bylose, kurios teismas nėra aktyvus, pirmosios instancijos teismas įgyvendindamas CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, o nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – galimai ieškovei pasinaudoti ir ieškinio trūkumų šalinimo institutu, kai nėra egzistuojančio kelio, pateikiant ir prašomų nustatyti servituto kelių projektus su jų įrengimo galimybe, sąnaudomis.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad kelio servituto nustatymas per valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įvertino viešpataujančio ir tarnaujančių daiktų savininkų interesų pusiausvyrą, bet iš esmės netyrė ir nevertino visų kitų reikšmingų aplinkybių dėl kelio servituto nustatymo per abu gretimus sklypus. Teismas, spręsdamas dėl tinkamesnės ir racionalesnės vietos servitutui nustatyti, iš esmės pasisakė tik servituto ploto aspektu, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra esminis sprendžiant dėl servituto nustatymo, kadangi būtina įvertinti ir kitas reikšmingas servituto nustatymui aplinkybes. Byloje nebuvo tirtos aplinkybės ir nėra duomenų, leidžiančių nuspręsti, kad dėl nelygaus reljefo ir kelio konfigūracijos yra galimas, o taip pat ir saugus servituto nustatymas pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas nebandė nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkančio servitutinio kelio ir tik apsiribojo formaliu ir iš esmės byloje neištirtų aplinkybių vertinimu dėl servituto nustatymo per valstybinį žemės sklypą motyvuodamas tuo, kad ne ieškovė ir atsakovė UAB „Žaruva“ sukūrė tokią situaciją, kai atsakovės UAB „Žaruva“ žemės sklypas buvo suprojektuotas taip, jog ieškovei nebuvo sudaryta galimybė patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, nenumatant privažiavimo į jį, ir vertindamas, kad ieškovei ir atsakovei UAB „Žaruva“ negali būti perkeliamos nenaudingos tokių kitų asmenų priimtų sprendimų pasekmės. Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Atsižvelgdamas į tokias įstatymo nuostatas ir spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais.

43. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė buvo pateikusi kelio servituto du alternatyvius projektus, tačiau ji nebuvo pateikusi tokių projektų įgyvendinimo galimybių. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo servitutų įrengimo tiek per UAB „Žaruva“ žemės sklypą, tiek per valstybinį žemės sklypą kainos, jos nepalygino su teisingos kompensacijos už ieškovės prašomą nustatyti servitutą dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas privalo svarstyti kompensacijos dydžio klausimą ir tais atvejais, kai yra keli galimi servituto nustatymo variantai, iš kurių labiausiai atitinkančio abiejų ginčo šalių interesus nustatymui, inter alia (liet. – tarp kitko), turi reikšmės ir servitutu nustatyto kelio įrengimo sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-549-695/2015).

44. Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs bylos esmės, t. y. nustatęs, kad ieškovė negali į savo žemės sklypą patekti be kelio servituto, tinkamai ir objektyviai neįvertino, koks kelio servituto variantas būtų racionaliausias ir mažiausiai ribojantis kitų asmenų teises, priėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų dalyje yra naikintinas, nes nebuvo atskleista bylos esmė, neįvertinti bylai svarbūs įrodymai. Todėl toje dalyje byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45. Bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų NŽT apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės.

46. Tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

47. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė:

- nustatyti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis sklypas) 69 kv. m. ploto neterminuotą kelio servitutą pagal 2023 m. vasario 6 d. matininko M. Š. parengtą servituto nustatymo planą, plane pažymėtam „S5“, suteikiant teisę keliu važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, servitutą nustatant ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (viešpataujantis sklypas) naudai;

- priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienkartinę 605,71 Eur (šešių šimtų penkių eurų 71 ct) kompensaciją už 69 kv. m. ploto neterminuotą kelio servitutą;

- kitą ieškinio dalį, dėl kelio servituto nustatymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaruva“ žemės sklype, atmesti;

- priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų;

- priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaruva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų;

- priteisti valstybės naudai iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 50 ct), o iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,70 Eur (vienuolikos eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.