- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-105-124/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00631-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Satemas“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Satemas“ ieškinį atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Satemas“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu ( 1 t. 38–40 b.l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t. 73–75) prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 95 655,74 Lt skolos, 6655,74 Lt delspinigių ir likusius delspinigius iki visiško atsiskaitymo bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog vadovaujantis šalių 2007-07-26 pasirašyta sutartimi Nr. C-S-01/07, ieškovas įsipareigojo atsakovui pervesti 90000 Lt bendro verslo plėtojimui, o atsakovas įsipareigojo ieškovui iki kiekvieno mėnesio 5-tos dienos pateikti ieškovui darbų planus su lydinčiais dokumentais finansų judėjimo ataskaitas už ankstesnį periodą. Sutartyje buvo numatyta, kad gautas pelnas paskirstomas tokiu santykiu: atsakovui – 80 procentų, ieškovui – 20 procentų. Pažymėjo, kad atsakovas pinigus (89000 Lt) iš ieškovo gavo, tačiau už atliktus darbus neatsiskaitė, ataskaitų neteikė, savo įsipareigojimų nevykdė, pinigų negražino. Sutarties 4.1p. šalys buvo susitarusios, kad nevykdymo ar aplaidaus sutarties vykdymo atveju, kaltoji šalis atlygina kitai šaliai patirtus nuostolius, taip pat sumoka 10 procentų delspinigių nuo neatliktų darbų vertės. Ieškovas apskaičiavo, kad delspinigiai skaičiuojant nuo pinigų pervedimo –nuo 2007-07-31 ir sudaro 6655,74 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu ( 2 t. 77–81 b. l.) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ ieškovo UAB „Satemas“ naudai 74 610 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2725 Lt bylinėjimosi išlaidų , 1513 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei. Ieškinį dalyje dėl 4377,05 Lt delspinigių priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad šalys 2007-07-26 sudarė sutartį bendrai veiklai, kuria ieškovas įsipareigojo į atsakovo sąskaitą pervesti 90000 Lt, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį pateikti ieškovui ataskaitas apie bendro verslo planus, atliktus darbus ir finansų judėjimo ataskaitas, be to, įsipareigojo per pusę metų nuo 90000 Lt gavimo dienos grąžinti 45000 Lt, po metų grąžinti dar 45000 Lt (Sutarties 2.3 p.), sutarties 4.1 p. abi šalys įsipareigojo, kad jeigu nebus vykdomi sutartyje numatyti įsipareigojimai, kaltoji šalis atlygins kitai šaliai patirtus nuostolius, taip pat sumokės 10 procentų delspinigių nuo neatliktų darbų vertės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijo šios sutarties 2.3 p. nurodydamas, jog jis šia sutartimi įsipareigojo grąžinti tik 45000 Lt, o ne visus 90000 Lt ir pateikė dar vieną variantą sutarties, kurios 2.3 p. nurodyta, kad jis ieškovui turi grąžinti 45000 Lt. Teismas nurodė, kad liudytojas Y. L. patvirtino, jog pirminis sutarties variantas buvo rusų kalba ir jame iš viso nebuvo 2.3 p., tik vėliau, iškilus būtinybei sutartį pateikti bankui, buvo paruoštas lietuviškas sutarties variantas, kuriame šalys papildomai susitarė dėl 2.3 p., kurį įrašė į sutartį ir kuriame aptarė, kad atsakovas turi grąžinti visus gautus pinigus, kas buvo iki to aptarta tik žodžiu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neprašė skirti ekspertizės, nepateikė jokių kitų įrodymų patvirtinančių, kad ieškovo pateikta sutartis yra suklastota, ar neteisėta, padarė išvadą, kad šalių pasirašyta sutartis yra galiojanti. Be to, teismas pažymėjo, kad nors atsakovas neigė susitarimą grąžinti gautus pinigus, tačiau pats įrodinėjo, jog net 61000 Lt grąžino grynais pinigais ieškovui per jo tėvą M. L., o likusius banko pavedimais. Tokiu būdu atsakovas netiesiogiai pripažino, kad sutarties 2.3 punktas yra teisėtas ir atitinka jų tikrąjį susitarimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo, numatyto sutarties 2.1p. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl 61 000 Lt sumos grynais pinigais grąžinimo ieškovui, nes iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad bankiniais pavedimais pinigai buvo pervesti ne į UAB „Satemas“ sąskaitą, o asmeniškai Y. L.. Kadangi šie pinigai buvo skirti Y. L., o ne UAB „Satemas“ pagal sutartį, teismas padarė išvadą, kad šie mokėjimai nėra susiję su skolos pagal šį ieškinį grąžinimu. Atsakovo pateiktas sutartis, kaip neatitinkančias šalių valios, teismas laikė negaliojančiomis. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, teismas ją taikė, konstatuodamas, kad ieškovas praleido terminą apginti savo pažeistas teises, nes ieškiniams dėl netesybų numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismas atkreipė dėmesį, kad delspinigiai bus įskaitomi į palūkanas. Tuo pačiu teismas iš atsakovo priteisė 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. komercinė agentūra „Centas“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nors iš naujo bylą nagrinėjantis teismas siekė išsiaiškinti tikrąją šalių valią, sudarant ir vykdant pasirašytas sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės išliko toks pat - teismas vėl nuo pat pradžių motyvuojamojoje sprendimo dalyje vadovavosi ieškovo pateikta lietuviška Sutartimi, išskyrus tai, kad teismas pagrįstai atsakovo atliktus bankinius pavedimus pripažino skolos pagal Sutartį grąžinimu bei taikydamas ieškinio senatį, atmetė ieškovo reikalavimus dėl delspinigių priteisimo.
2. Atsakovas nematė ir nemato būtinybės ekspertizės skyrimui, kadangi ieškovui pateikus lietuviškojo Sutarties varianto „originalą“, kurį atsakovas pirmą kartą išvydo gavęs teismo procesinius dokumentus, atsakovui iš karto buvo aišku, kad ieškovas pakeitė pirmąjį Sutarties lapą, kuriame naujai išdėstė šioje byloje ginčijamą 2.3 punktą. Ieškovui buvo pateiktos tik procesinių dokumentų kopijos, tačiau iš originalių dokumentų, esančių civilinėje byloje, vizualiai aiškiai matyti, kad skiriasi pirmojo ir antrojo sutarties lapų popierius, todėl atsakovui nekilo abejonių, jog teismas užfiksuos šią aplinkybę, kuri matoma plika akimi ir tam skirti ekspertizę bei tuščiai švaistyti lėšas visiškai nebūtina.
3. Ieškovas kalbėjo tik apie Sutartį, sudarytą lietuvių kalba, ir net neužsiminė apie originalią Sutartį, kuri buvo sudaryta rusų kalba. Kad tokia Sutartis (rusų kalba) buvo sudaryta, ieškovas pripažino tik tada, kai atsakovas teismui pateikė šios Sutarties originalą, patvirtintą tuometinio ieškovo direktoriaus Y. L. parašu. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo pozicija nuo pat pradžių buvo melaginga ir klaidinanti teismą, tačiau teismas tokią ieškovo poziciją nepagrįstai palaikė.
4. Bylą nagrinėjantis teismas siekė išsiaiškinti kada ir kokia Sutartis buvo pateikta bankui, tuo tikslu buvo apklausti banko darbuotojai, užklausta apie banke esančius dokumentus. Tačiau paaiškėjo, kad nė viena iš ginčo sutarčių variantų bankui taip ir nebuvo pateikta. Todėl yra visiškai aišku, kad ieškovas, prisidengdamas šia aplinkybe, siekė išgauti iš ieškovo dar vieną sutarties variantą, kurį, kaip paaiškėjo, ateityje planavo panaudoti savanaudiškais ir apgaulingais tikslais. Apeliantui nekilo jokių abejonių ar įtarimų pasirašant rusiškosios Sutarties vertimą į lietuvių kalbą, nors joje ir atsirado naujas 2.3 punktas, pagal kurį jis įsipareigojo grąžinti ieškovui 45 000 Lt, kadangi tuo metu (2009 m. sausio mėn.) šie pinigai ieškovui jau buvo grąžinti, kaip ir atlikta dar keletas bankinių pavedimų įvairiomis datomis ir sumomis, kurie užfiksuoti byloje.
5. Šalys nebuvo pareiškusios reikalavimo dėl kurios nors sutarties pripažinimo negaliojančia. Nors atsakovas nesutiko su ieškovo pateikta lietuviška Sutartimi, tačiau nesiekia jos pripažinti negaliojančia, o tiesiog teigia, kad ji yra suklastota pakeičiant Sutarties pirmąjį lapą, ir prašo teismo nesivadovauti ja kaip įrodymu. Nors ieškovas neigė pasirašęs atsakovo pateiktą rusiškosios Sutarties vertimą į lietuvių kalbą, tačiau šios Sutarties neginčijo įstatymo nustatytais pagrindais. Išeitų, kad teismas atsakovo pateiktąsias sutartis (originalią rusišką ir jos vertimą į lietuvių kalbą) negaliojančiomis pripažino savo iniciatyva, tačiau teismo sprendime nepasisakoma dėl minėtų sandorių negaliojimo pagrindų.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta lietuviškąja sutartimi, kuri yra suklastota, į ją įrašant 2.3 punktą dėl pervestų bendrai veiklai vykdyti pinigų grąžinimo.
Apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai aiškino sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar turėjo pareigą atsakovas grąžinti bendrai šalių veiklai pervestus pinigus.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2007-07-26 sudarė sutartį dėl bendros veiklos vykdymo. Kadangi sutarties 1.3 punktu ieškovas įsipareigojo finansuoti bendrą veiklą ,vykdydamas šią sutarties sąlygą ieškovas pervedė atsakovui 89 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad šalys sutarė lygiomis dalimis investuoti į veiklą savo lėšas, bet atsakovui tuo metu neturint lėšų, sutartyje sutarė, jog pradžioje finansuos ieškovas savo lėšomis, atsakovo įnašo dalies (45 000 Lt padengimo tvarka ir terminai nebuvo aptarti. Iš abiejų šalių paaiškinimų teisme matyti, kad ši šalių sudaryta sutartis vykdymo eigoje 2009 metais buvo keičiama, papildomai įrašant 2.3 punktą .Tai pripažįsta ir atsakovas bei patvirtino ir buvęs įmonės vadovas Y. L. (b.l .93-95, 1 t. ). Šalys į bylą pateikė tris skirtingo turinio sutartis (6-7, 56-57,58-59,60-61 b. l.,1 t.), kurių 2.3 punkto turinį aiškina skirtingai, nei dėl vienos iš pateiktų sutarčių nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančia. Byloje yra pateikta tik viena sutartis su originaliais šalių atstovų parašais, kuri sudaryta rusų kalba, tačiau joje nėra įrašytas 2.3 punktas dėl pinigų grąžinimo 56-57 b. l., 1 t.) . Atsakovas teisme pripažino, kad 2009 metais buvo pasirašyta nauja sutartis lietuvių kalba, kurioje buvo pakeistas sutarties 2-as punktas , numatant finansavimui skirtų pinigų grąžinimą (14 b. l., 2 t.) . Šią aplinkybę atsakovas bei buvęs ieškovo vadovas aiškina skirtingai. Atsakovas aiškina, kad šis pakeitimas buvo pasirašytas , jam jau grąžinus ieškovui 45-is tūkstančius litus . Buvęs įmonės vadovas Y. L. aiškina , kad jie keitė sutartį, atsakovas jam siūlė įrašyti punktą tik dėl 45 000 Lt. grąžinimo, su kuo jis nesutiko ir buvo perrašyta atsakovo pateiktas sutarties variantas . Joje įrašytas 2.3 sutarties punktas , numatantis, kad atsakovas jo įmonei grąžina visus perduotus veiklai vykdyti pinigus (15 b. l. , 2 t.). Taigi abu sutarties šalių buvę vadovai pripažįsta sutarties pakeitimą, pateikia skirtingus variantus dėl sutarto sutarties 2.3 punkto redakcijos. Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų sutarčių nuorašų matyti , kad keisdamos sutartį, šalys nekeitė sutarties datos, o nurodė pirminę sutarties datą , t.y. 2007-07-26 . Apklaustas liudytoju buvęs ieškovo vadovas paaiškino, kokiu būdu atsirado trys sutarties variantai. Apie tai, kokie buvo šalių ketinimai, tikrieji tikslai ir kuria sutartimi teismas turi remtis, išvada darytina iš sutarties vykdymo eigos, tolesnių atsakovo veiksmų. Atsakovui aiškinant teisme, kad sutarties pakeitimas buvo padarytas tuo metu, kai jis jau buvo grąžinęs ieškovui 45 000 Lt ir jam aiškinant, kad sutartyje pakeitimu buvo įrašyta, jog IĮ „Centas“ grąžina ieškovui 45 000 Lt. (116, 1 t.), iš šio aiškinimo darytina išvada, kad šalys ir tarėsi, jog nenusisekus bendrai veiklai ir nebevykdant sutarties (116 b.l.,1 t.,) sutarties pakeitimu atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti visą gautą pagal sutartį sumą. Be to, kad buvo toks susitarimas grąžinti pervestą sumą patvirtina ir teismo posėdžiuose atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis yra grąžinęs ieškovui 61 000 Lt (.14–16,b. l.,2 t.) . Nors atsakovas neigė susitarimą grąžinti visą iš ieškovo gautą sumą, bet teismo proceso metu įrodinėjo, kad grąžino net 61 000 Lt, t.y. iki sutarties sudarymo jau buvo grąžinęs ieškovui 45 000 Lt., vėliau per M. L. perdavęs 16 000 Lt. o 13 000 Lt užskaitė bendroms išlaidoms padengti, teikė įrodymus dėl įsiskolinimo mokėjimo (63-64 b. l.,1 t.).Tokiu būdu atsakovas pats pripažino , kad buvo padarytas sutarties 2.3 punkto pakeitimas dėl visos gautos sumos pagal sutartį grąžinimo ir tai atitiko šalių valią. Šiuo aiškinimu atsakovas pripažino teisme pareigą grąžinti pervestas sumas ieškovui. Priešingu atveju atsakovui pripažįstant jo pareigą grąžinti tik dalį sumos, jo veiksmai dėl didesnės sumos sumokėjimo ieškovui neatitiktų logikos. Iš pateiktų sutarčių vizualiai matyti, kad visose jose yra skirtingi šalių atstovų parašai, jose yra įmonių antspaudai .Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus matyti, kad keičiant sutartis, šis pakeitimas buvo netinkamai įformintas, nenurodant, jog tai yra sutarties pakeitimas, nepakeičiant sutarties surašymo datos.
Abi šalys patvirtino, kad nepradėjo vykdyti sutartyje numatytos veiklos. Atsakovas nepateikė jokių bendros veiklos ataskaitų , jokių įmonės buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo komercinę veiklą ryšium su sutarties vykdymu , rašytinių įrodymų apie 45 000 Lt. bei 16 000 Lt. sumokėjimą ieškovui ar M. L., ,todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu sutarties pakeitimo variantu ir priteisė iš atsakovo negrąžintą įsiskolinimo sumą , į kurią įskaitė ieškovui pervestas sumas (63-64, b.l., 1t., 6.38 str. 1 d.,178 str.). Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta ne tik ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bet ir atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teiginį, kad šias sumas grąžino , arba pateikti įrodymus, apie sutarties įvykdymą, perduotų lėšų panaudojimą bendrai veiklai vystyti, taip pat jis nenuginčijo ir ieškovo pateiktos sutarties pakeitimo dėl gautų pinigų grąžinimo. Tokiu būdu teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu sutarties pakeitimo variantu ir priteisė iš atsakovo negrąžintą įsiskolinimą.
Priešingu atveju, nevykdant bendros veiklos, ir atsakovui negrąžinus šių gautų lėšų , jos būtų be pagrindo įgytos atsakovo .
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Telšių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles , sutarčių vykdymą , taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos-2238 ,30Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (86 b.l,2 t.) bei 2,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92, 88 str 1 d.3 p. ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ valstybei 2240,85 (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt litų 85 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.