Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-15 · Administracinė byla Nr. I-1202-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
I-1202-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03917-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1202-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-03917-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną Lukiškių TI-K laikymo dieną.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2012-08-08 iki 2014-05-13 buvo laikomas perpildytose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo spintos drabužiams susidėti, stalas buvo itin mažas, dėl ant lango įrengtų grotų, nebuvo galimybės jį nuplauti ar išvėdinti kamerą, trūko natūralios dienos šviesos, jautėsi drėgmė. Kamerose buvo drėgna, jos buvo seniai neremontuotos, nuo sienų luposi dažai, tinkas, matėsi pelėsio požymiai. Dėl neizoliuoto sanitarinio mazgo nuolat jausdavosi nemalonus kvapas, tualetui trūko švaros. Kamerose būdavo buitinių kenkėjų.

Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, jam pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės. Pareiškėjui nusilpo regėjimas, padidėjo kraujospūdis, atsirado bėrimai, nusilpo imunitetas, atsirado nervinė įtampa, sutriko pomėgis skaityti ir bendrauti.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio mėn. buvo atvykęs į Lukiškių TI-K, kur praleido savaitę rūsyje esančioje kameroje. Joje trūko lange antro stiklo, be to, buvo itin žema temperatūra. Dėl laikymo šaltoje patalpoje pareiškėjas patyrė stresą, didelę nervinę įtampą ir peršalo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti (b. l. 10-20). Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo atstovas neturi duomenų apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-08-08 iki 2012-12-31, kadangi suimtųjų skaičiaus patikrinimo žurnalas įstaigoje saugomas tik trejus metus.

Lukiškių TI-K paaiškino, kad nuo 2013-01-01 pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje iki 2014-05-01, tačiau jam tekęs plotas ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Neigiamas laikymo sąlygų poveikis mažinamas sudarant galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsiliepimas

Pasak atsakovo atstovo iš suimtųjų ir nuteistųjų administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kamerų kriauklių ir unitazų valymui – kalcinuota soda. Lukiškių TI-K graužikų ir vabzdžių naikinimo darbus atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus finansinius ir darbo resursus.

Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės, (suoliukai) stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto, ne visuomet yra galimybė įrengti papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų.

Lukiškių TI-K teigė, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai tam yra pritaikyti. Pabrėžė, kad asmenys, kurie vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Grotų ant langų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuolatinis suimtųjų ar nuteistųjų stebėjimas įstaigoje vykdomas, siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.

Lukiškių TI-K pareiškėjo patirtus nepatogumus labiausiai siejo su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą – su nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita. Prašė priteisti 1,74 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų teismui pateikimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų, laikotarpiu nuo 2012-08-08 iki 2014-05-13.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už 2012-08-08–2014-05-13 laikotarpį, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016-09-30 (b. l. 4), todėl spręstina, kad jis praleido skundo padavimo teismui terminą reikalavimams už 2012-08-08–2013-09-29 laikotarpį pareikšti.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašo taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 10). Pareiškėjas teismui pateiktame skunde jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nenurodė, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimui, apimančiam 2012-08-08–2013-09-29 laikotarpį, taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013), tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 22-23) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-09-30 iki 2014-05-01 Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 159, 168 ir 255. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2013-09-30–2013-11-14, 2013-11-16–2013-11-20, 2013-11-22–2014-02-17, 2013-02-23–2014-02-26, 2014-02-28–2014-03-02, 2014-03-07–2014-03-19, 2014-03-30–2014-04-06, 2014-04-17–2014-04-20, 2014-04-23–2014-04-24, 2014-04-26–2014-04-28, 2014-04-30 laikotarpiais.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Europos žmogaus teisių teismo 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 176 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina jo skunde nurodytus argumentus, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką toks elgesys pažeidžia pareiškėjo orumą ir laikytinas nežmonišku (2005-04-07 sprendimas byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimas byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinus pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo spintos drabužiams susidėti ir spintelių, stalas buvo itin mažas (60x60).

Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.7.–14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti ir viršutinių drabužių pakaba, po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, kamerose turi būti įrengtas stalas (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas).Taigi, tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuojantis teisės aktas nenumato, kad kamerose būtų įrengtos rūbų spintos, taip pat nenumato kamerose įrengiamo stalo išmatavimų, todėl šiuo pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengtas stalas, todėl kameros įrengimas nustatytus reikalavimus atitiko. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė kokių spintelių poreikį jautė ir kokių daiktų susidėjimui jam buvo reikalinga spintelė. Nenurodė, kad dėl spintelės nebuvimo ar dėl per mažo stalo patyrė konkrečią neturtinę žalą, t. y. nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde nurodoma, kad kameros langas buvo 110 x 90 cm, dėl grotų ant lango įrengimo buvo sunku jį nuvalyti, taip pat nebuvo galima pilnai išvėdinti kameros, nepateko pakankamai natūralios dienos šviesos.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas nustato, kad kameros lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, t. y. grotų ir apsauginių tinklų įrengimas ant laisvės atėmimo vietų langų atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisų pažeidimo fakto.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma). HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Kita vertus, pagal HN 76:2010 2 punktą Higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normos įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti didesnius skaidraus stiklo langus, kadangi tai pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 22 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo pakankamai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl jautėsi nemalonus kvapas, tualetui trūko švaros.

HN 76:2010 58 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas pats turėjo rūpintis švaros kameroje palaikymu, tuo pačiu ir sanitarinio mazgo valymu, siekiant pašalinti purvą ir nemalonius kvapus.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose būdavo drėgna.

Vadovaujantis HN 76:201026 straipsniu šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė kamerose turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimas santykinės oro drėgmės viršijimu yra pernelyg abstraktus ir neindividualizuotas. Pareiškėjas nenurodė nei konkrečių laikotarpių, nei kamerų, kuomet santykinė oro drėgmė viršijo normą. Atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu į skundą nepateikė įrodymų, sutampančių su pareiškėjo laikymo atitinkamose kamerose laikotarpiais, apie pareiškėjo kamerose buvusią santykinę oro drėgmę, tačiau, įvertinus pakankamai ilgą pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, spręstina, jog pareiškėjui nepakankamai detalizavus šias laikymo sąlygas, proporcingumo principui prieštarautų reikalavimas atsakovo atstovui paneigti deklaratyvius ir nepagrįstus pareiškėjo teiginius. Pareiškėjui nepakankamai pagrindus HN 76:2010 26 punkto pažeidimo faktą, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kameros buvo seniai neremontuotos, luposi sienų dažai ir tinkas, matėsi pelėsis.

HN 76:2010 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, vadinasi įstaigos administracija turi pareigą laiku nustatyti remonto poreikį ir organizuoti remonto darbus. Atsakovo atstovas nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal nustatytą grafiką, atsižvelgiant į turimus finansinius ir darbo resursus. Pareiškėjas nekonkretizavo, kurioje kameroje ir kuriuo metu buvo jo nurodyti pažeidimai, todėl toks nusiskundimas nelaikytinas pakankamai konkrečiu. Kita vertus, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-24 patikrinimo aktas (b. l. 38-39) patvirtina, kad kameroje Nr. 168 (pareiškėjas laikytas 2013-11-15–2013-12-26) buvo pelėsio požymiai. Tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Kita vertus, kaip minėta HN 76:2010 nustato pareigą patiems kamerose laikomiems asmenims valyti savo kameras, todėl pareiškėjas, pastebėjęs pelėsio požymius turėjo juos nuvalyti. Šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl pelėsio kamerose buvimo išdėstytas taip pat labai abstrakčiai, neįvardina konkreti kamera ir laikotarpis, taip pat pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją prašydamas išduoti pelėsiui nuvalyti reikiamas priemones ir jo prašymas nebuvo patenkintas, ar kad jis bandė nuvalyti pelėsį, tačiau turimomis priemonėmis jam nepavyko to padaryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis skundo argumentas atmestinas kaip deklaratyvus ir neįrodytas.

Skunde nurodyta, jog Lukiškių TI-K buvo buitinių parazitų.

HN 76:2010 60 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Profilaktinę dezinfekciją, graužikų ir nariuotakojų, galinčių pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, stebėjimą ir naikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 patvirtintas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašas, kurio 5 punkte įtvirtinta, kad kenkėjų stebėjimą organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis dezinsekcijos ir deratizacijos darbams atlikti bei pateikė su UAB „Dezinfa“ 2013-12-10 sudarytą sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 44-47) ir su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-01-02 sudarytą paslaugų sutartį Nr. 575/18-2 (b. l. 48-50). Nurodyti duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino kenkėjų stebėjimo organizavimo pareigą, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl kenkėjų buvimo ir į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Teismo vertinimu, neturint duomenų apie kenkėjų buvimą, įstaigos administracija negalėjo imtis jų pašalinimo veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažint, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog į Lukiškių TI-K buvo atvykęs ir 2014 m. lapkričio mėnesį, tuo metu laikytas pusrūsyje įrengtoje kameroje, kur trūko vieno lango stiklo ir buvo labai šalta.

Iš Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs 2014-11-21 ir buvo laikomas iki 2014-11-27 kamerose 108 ir 382 (b. l. 22-23).

HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad šaltuoju metų laiku kamerų temperatūra turi būti 18-22 °C. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-27 patikrinimo akto (b. l. 40-41) matyti, kad kameroje Nr. 382 oro temperatūra buvo 17,8 °C, taip pat langas buvo nesandarus (trūko dalies stiklo) ir tai neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, bei HN 76:2010 26 punkto reikalavimo minimaliai oro temperatūrai. Patikrinimo akto duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, jog 2014 m. lapkričio mėn. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kameroje neatitinkančioje oro temperatūros reikalavimų be to, joje trūko lango stiklo ir tai yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodyta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė eilę neigiamų išgyvenimų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tik 176 paras buvo laikytas ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, 7 paras laikytas kameroje, kurioje buvo per žema oro temperatūra ir trūko lango stiklo. Tokiose sąlygose pareiškėjas buvo laikomas 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalius ploto reikalavimus, kitus nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, kurie sukėlė jam papildomus neigiamus išgyvenimus ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei būtų laikytas tinkamomis sąlygomis. Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, kad raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl gyvenimo sąlygų pažeidimų, t. y. neįrodė, kad savo aktyviais veiksmais siekė jo nurodytų pažeidimų pašalinimo, nusiskundimus išdėstė labai abstrakčiai, į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams po išvykimo iš Lukiškių TI-K, tai rodo, kad skunde nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų pareiškėjas nelaikė itin reikšmingais. Pareiškėjas teigė, kad netinkamos laikymo pakenkė jo regėjimui, padidėjo kraujospūdis, atsirado bėrimai, tačiau įvertinus pareiškėjo sveikatos istorijos įrašus (b. l. 52-63), nematyti, kad pareiškėjui būtų buvę nustatyti nurodyti sveikatos sutrikimai, ar kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų įtakota laikymo Lukiškių TI-K sąlygų.

Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 24-41) matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams, konstatuoti pažeidimai šalinami.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytų atsakovo atstovo pažeidimų laikotarpį, pobūdį ir mastą, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 900 EUR sumos priteisimas.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 1,74 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, per Elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad nepatyrė realių dokumentų kopijų darymo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 900 EUR (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė