Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Justinai Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus ieškinį atsakovei J. S. dėl tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Ukmergės vaikų globos namų administracija, atstovaujanti N. S. interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-759/2015, neterminuotas motinos valdžios apribojimas pakeistas į laikiną. N. S. iš pradžių svečiuodavosi pas mamą, tačiau po kelių apsilankymų noras išblėso, joms nepavyko rasti bendros kalbos, bendrų užsiėmimų. Nepilnametė pareiškė nebenorinti lankytis mamos namuose, tarp motinos ir vaiko nutrūko ryšys. Nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2017 metų balandžio mėnesio N. nebesilankydavo motinos namuose, tik pastaruoju metu, savo pačios iniciatyva nueina pas mamą. Atsakovė dėl dukters N. S. susigrąžinimo iniciatyvos nerodo, nedėjo pastangų tarpusavio ryšiams atstatyti, nesiekė, kad duktė svečiuotųsi jos namuose, nėra duomenų, kad ateityje atsakovės elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu galėtų keistis. Ieškovas teigia, kad J. S., žinodama ir suvokdama, kad turi pareigą vaiką auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų.

Atsakovė J. S. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai ir šaukimas atsakovei buvo įteikti asmeniškai, ji bendrauja su socialiniais darbuotojais apie teismo posėdį ir būtinybę jame dalyvauti jai buvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad N. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvystė nenustatyta. Motinos J. S. valdžia mergaitei yra laikinai apribota Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-759/2015. Šiuo sprendimu neterminuotas motinos valdžios apribojimas pakeistas laikinu motinos valdžios apribojimu vieneriems metams, suteikiant galimybę atsakovei J. S. atkurti su dukra nutrūkusį ryšį ir ją susigrąžinti. N. S. gyvena vaikų globos namuose nuo 2014 m. rudens, jai sudarytos tinkamos sąlygos ten augti ir vystytis (Globojamo (rūpinamo) vaiko 2017 m. gegužės 22 d. aplankymo aktas Nr. VT13-67). N. S. savaitgaliais ir švenčių dienomis svečiuodavosi pas mamą J. S., tačiau kilus konfliktui tarp jos ir mamos, nuo 2015 m. spalio mėn. N. pas motiną nesilanko. Šiuo metu N. santykiai su motina nėra artimi, ji savo dukros globos namuose nelanko, pati mergaitė pas mamą nueina retai, tačiau norėtų savaitgalius praleisti jos namuose (Ukmergės vaikų globos namų 2017 m. gegužės 5 d. raštas). Globojamo (rūpinamo) vaiko 2017 m. gegužės 22 d. aplankymo akte Nr. VT13-67 nurodoma, kad nepilnametė jautri, nori bendrauti su mama ir seserim, tačiau jaučia nuoskaudą, kad mama ja nelabai domisi. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Siesikų seniūnijos 2017 m. gegužės 3 d. rašte dėl J. S. nurodoma, kad moteriai trūksta socialinių įgūdžių, todėl J. pinigai pervedami į Siesikų seniūnijos sąskaitą, padedama jais disponuoti. Be to, pažymima, kad tarp motinos ir dukros N. S. nėra jokio ryšio, nei vaikas, nei dukra nerodo jokio noro bendrauti, mergaitė neina pas mamą, nebendrauja ir motina nerodo jokio noro bendrauti su savo dukra. J. S. visiškai nesidomi savo dukros asmeniniu gyvenimu, mergaitės nelanko vaikų globos namuose, motina nerodo jokio noro, susigrąžinti savo dukrą į šeimą. Socialinio darbuotojo su socialinės rizikos šeima 2016 m. antrojo pusmečio ataskaitoje nurodoma, kad J. S. trūksta socialinių įgūdžių, dėl neįgalumo ji ne visada geba susitvarkyti viena, jos šeimai reikalinga nuolatinė socialinė priežiūra ir pagalba, kadangi pilnavertiškai pati negeba funkcionuoti. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos pakartotinio šeimos aplankymo 2015 m. balandžio 2 d. akte nurodoma, kad mergaitė savaitgalių metu, kai būna pas mamą, vėlyvais vakarais pastebima miestelyje su neaiškiomis kompanijomis. Atsakovė nurodė, kad su dukra neranda bendros kalbos, namuose ji būti nenori, nes jai nėra ką veikti.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove, jo vystymusi ir sveikata. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovei J. S. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dėl to, kad ji neprižiūrėjo savo dukters, valkatavo, dažnai išeidavo iš namų. N. S. globos namuose gyvena nuo 2014 metų rudens, kuomet buvo panaikinta jai paskirta fizinių asmenų globa. Nepilnametei apsigyvenus Ukmergės vaikų globos namų Siesikų skyriuje, ji ėmė bendrauti su tame pačiame miestelyje gyvenančia mama. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu neterminuota motinos J. S. valdžios dukrai N. S. apribojimas pakeistas į laikiną motinos valdžios apribojimą vieneriems metams. Visgi iš teismo posėdžio metu duotų ieškovo ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų matyti, kad motina su dukra matėsi vos kelis kartus, kilus konfliktui motina su dukra nebendrauja nuo 2015 m. spalio mėn., atsakovė neįstengė atstatyti prarasto ryšio su dukra ir galiausiai nuo jos visai nusigręžė: gatvėje susitikusi su dukra nesisveikindavo, nelankė jos globos namuose, nesidomėjo vaiko pasiekimais mokykloje. Nepilnametė N. tik savo iniciatyva ieško ryšio su mama ir siekia jį atnaujinti, išgyvena dėl motinos abejingumo jai. Nepilnametė yra išreiškusi norą ir toliau gyventi globos įstaigoje, pas mamą nori svečiuotis savaitgaliais ir per atostogas (2017 m. gegužės 17 d. N. S. paaiškinimas). Kaip matyti iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos, atsakovė visiškai nesidomi dukros asmeniniu gyvenimu, nelanko jos globos namuose; nors yra išreiškusi norą dukrą susigrąžinti, tam nerodo jokios iniciatyvos, nesiima jokių veiksmų, nepalaiko su dukra ryšių, dėl ko motinos ir dukros ryšys yra nutrūkęs. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pati nerodė iniciatyvos ir siekio keistis, nebuvo aktyvi net ir padedant socialiniams darbuotojams, neišnaudojo jai siūlomų galimybių susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnametį vaiką. Atsakovė savo iniciatyva ir pastangomis nesiėmė jokių pakankamų veiksmų, kad būtų tinkamai realizuotos CK 3.155 straipsnyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje, 3.165 straip­s­nio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3, 21 straipsniuose įtvirtintos tėvų pareigos tinka­mai rū­pintis savo vaikais, juos auklė­ti ir globoti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, rūpintis jų sveikata, užtikrinti vaikams saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Įvertinus visus šiuos argumentus pripažintina, kad atsakovės ir jos nepilnametės ryšys nėra stiprus, atsakovė nededa jokių pastangų šiems ryšiams atkurti, nesirūpina dukra, jos vystymusi, ugdymu, asmeniniu gyvenimu.

Esant nustatytai motinos valdžios apribojimo sąlygai, – atsakovė nesirūpina vaiku, jos atžvilgiu taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, nes aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (atsakovė ilgą laiką netinkamai vykdo motinos pareigas, nededa pastangų atkurti nutrūkusius santykius) rodo, kad padėtis negali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios ribojimo, jei jis nepanaikintas, vaikas gali būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (CK 3.219 straipsnio 3 dalis). Negalima įvaikinti vaiko, nepakeitus laikino tėvų valdžios ribojimo neterminuotu ar negavus tėvų sutikimo (CK 3.214 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2,3,6 dalis).

Atsižvelgiant į atsakovės sunkią materialinę padėtį (gyvena iš pašalpų), turimą neįgalumą, tai, kad ji augina mažametį vaiką G. S., gimusią (duomenys neskelbtini)., kurios poreikius atsakovė taipogi turi visapusiškai tenkinti, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei dukrai N. S., gimusiai 2001 m. lapkričio 17 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.