Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-42437-934/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
2-42437-934/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26030-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
UAB „Juta“
Atsakovas
UAB „Vilnauta“
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-42437-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26030-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1; 99.5; 99.7; 116.4; 125.10.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Linai Kelevišienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juta“ ieškinį atsakovui UAB „Vilnauta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 6787,67 Lt skolos, 1457,20 Lt delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir atsakovas 2014-02-03 sudarė Prekių tiekimo sutartį Nr. VILBIR/VALKUL/140203/01, pagal kurią ieškovas tiekdavo atsakovui atsargines dalis ir eksploatacines medžiagas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu pagal pateikiamas sąskaitas – faktūras. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, į raginimus nereaguoja (b. l. 2-5).

Iškėlus 2014-08-07 bylą, teismas 2014-08-20 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisdamas iš atsakovo UAB „Vilnauta“, juridinio asmens kodas 303199090, 6787,67 Lt skolą, 1457,20 Lt delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 8244,87 sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 124,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Juta“, juridinio asmens kodas 170633757, naudai (b. l. 46-47).

Atsakovas 2014-09-11 pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo 2014-08-20 preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta 6787,67 Lt skolą, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes jos yra neprotingai didelės. Prašo iš dalies panaikinti 2014-08-20 preliminarų sprendimą, ieškinį patenkinti iš dalies, delspinigių dydį sumažinti iki 0,1 proc., kas šiuo atveju sudaro 291,44 Lt bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 605,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 50-53).

Ieškovas nepateikė atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus.

Ieškovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (b. l. 73-74, 75), ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas ir atsakovas 2014-02-03 sudarė Prekių tiekimo sutartį Nr. VILBIR/VALKUL/140203/01 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas tiekdavo atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu pagal pateikiamas sąskaitas – faktūras (Sutarties 1.2 punktas) (b. l. 6-7). Pagal Sutarties 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių patiekimo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, bet to nepadarė. Atsakovas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras iš viso neatsiskaitęs 6787,67 Lt sumai (b .l. 8-26, 41). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs ieškovui.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas sutinka su pagrindine skola, tačiau ginčija ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vertintina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu už perduotas prekes, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6787,67 skolą (b. l. 41) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.245, 6.256, 6.258 straipsniai, 6.305 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1457,20 Lt delspinigių (b. l. 27), t. y. už kiekvieną dieną po 0,5 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sąskaitos sumos (Sutarties 6.1 punktas).

Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų gali būti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi priteisti 1457,20 Lt dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Visų pirma, ieškovo prašomi priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną, atitinka 182,5 procentus metinių palūkanų. Antra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių atsakovui netinkamai vykdant prievolę sumokėti už perduotas realizavimui prekes. Trečia, pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsakovas iš viso ieškovui turėjo sumokėti 6787,67 Lt. Prašomi priteisti delspinigiai 1457,20 Lt sudaro beveik penktadalį atsakovo skolos ieškovui, o netesybomis turi būti siekiama kompensuoti nuostolius, o ne bausti ir tai negali būti priemonė praturtėti kitos šalies sąskaita. Pažymėtina, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tačiau netesybos neturi būti mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigiama netesybų esmė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomai įvertinus prievolių praleidimo terminus bei vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais ir siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, ieškovui priteistinos netesybos mažintinos iki 0,1 procento dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. iki 291,44 Lt (skaičiavimas atliktas vadovaujantis delspinigių paskaičiavimo lentele (b. l. 27), nurodytas už kiekvieną PVM sąskaitą – faktūrą sumas mažinant penktadaliu).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 7079,11 Lt sumos (6787,67 + 291,44 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-08-07 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 8244,87 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 7079,11 Lt, atmestų – 1165,76 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 85,86 proc., atmestų – 14,14 proc.

Ieškovas nurodė, jog sumokėjo 124,00 Lt žyminio mokesčio, prašė jį priteisti iš atsakovo (b. l. 5, 44).

Taigi, žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra 106,47 Lt. Atsižvelgiant į ieškovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje, ieškovui iš atsakovo priteistina 106,47 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas patyrė 605,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas už prieštaravimų parengimą (b. l. 53-56). Atsakovo prašoma priteisti išlaidų už teisines paslaugas apmokėti suma mažintina iki 300,00 Lt. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į prieštaravimų apimtį ir jo turinį, teismo vertinimu, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Išlaidų už teisinę pagalbą apmokėti dalis, atitinkanti atmestų reikalavimų dalį yra 42,42 Lt.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 28,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai neviršija 10 Lt, iš ieškovo nepriteisina jam tenkanti mokėti išlaidų dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš atsakovo priteistina jam tenkanti mokėti išlaidų dalis, proporcinga tenkintų reikalavimų daliai – 24,15 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 preliminarų sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilnauta“, juridinio asmens kodas 303199090, 6787,67 Lt skolą, 291,44 Lt delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 7079,11 sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 106,47 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Juta“, juridinio asmens kodas 170633757, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Juta“, juridinio asmens kodas 170633757, 42,42 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Vilnauta“, juridinio asmens kodas 303199090, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Vilnauta“, juridinio asmens kodas 303199090, 24,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza