Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-448-649/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-08-27Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-27
Bylos Nr.
1-448-649/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26688-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Kaltinamasis
S. Ž.
Nukentėjusysis
B. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-448-649/2021Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.3; (S)Proceso Nr. 1-01-1-26688-2020-7
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 27 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, kaltinamajam S. Ž., jo gynėjai advokatei V. L., nukentėjusiajai B. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs (sprendimas dėl santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo įsiteisėjęs), turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kupiškio raj., neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. 2020-07-06 apie 22.15 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,02 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sutuoktinei B. Ž. sugriebė už plaukų ir juos smarkiai tempė, po to vieną kartą spyrė jai į krūtinę, taip nukentėjusiajai, šeimos narei B. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, S. Ž. 2020-11-02 apie 23.00 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,56 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą ranka sutuoktinei B. Ž. sudavė į veido sritį, padarydamas žaizdą apatinėje lūpoje, taip šeimos narei B. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Teismas pašalino iš kaltinimo dėl 2020-11-02 įvykio nurodytas aplinkybes – „tiesdamas rankas link sutuoktinės B. Ž. kaklo, sakydamas, kad pasmaugs, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, po ko vieną kartą ranka sudavė į kairį šoną” - nes, teismo manymu, S. Ž. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. (Grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą), taip pat nesudavė nukentėjusiajai B. Ž. vieną kartą ranka į kairį šoną.

S. Ž. pagal pateiktą kaltinimą buvo kaltinamas, kad 2020-11-02 apie 23.00 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,56 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tiesdamas rankas link sutuoktinės B. Ž. kaklo, sakydamas, kad pasmaugs, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, po ko vieną kartą ranka sudavė į kairį šoną ir vieną kartą į veido sritį, padarydamas žaizdą apatinėje lūpoje, taip šeimos narei B. Ž. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

S. Ž. kaltę dėl pateiktų kaltinimų pripažino iš dalies – pripažino smurtavęs prieš sutuoktinę B. Ž. 2020-07-06, kaltinimo dėl 2020-11-02 įvykio nepripažino.

S. Ž. dėl 2020-07-06 konflikto su B. Ž. paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai, ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus, šiuo metu ne viską prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. parodė, kad 2020-07-06 buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.15 val. virtuvėje su žmona B. prasidėjo žodinis konfliktas. Jis supykęs liepė jai eiti iš namų pas savo draugą. Sutuoktinė pradėjo šaukti, todėl jis nesusivaldęs suėmė jai už plaukų ir patempė, po to dar spyrė vieną kartą į krūtinę. Jų šeimoje prasidėjęs skyrybų procesas, pats buvo neblaivus, nesusivaldė, nepagalvojo apie pasekmes, todėl taip ir įvyko. Žmona dėl šio įvykio iškvietė pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė. Dėl šio įvykio jis atsiprašė sutuoktinės, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius, todėl kaltu prisipažįsta visiškai (2 t., b. l. 32, 86). Posėdžio metus pagarsinus S. Ž. parodymus pastarasis patvirtino, kad parodymai teisingi.

S. Ž. dėl 2020-11-02 konflikto su B. Ž. nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad tą dieną pas pažįstamą asmenį tvarkė elektrą. Vakare grįžo į namus ir savo kambaryje gėrė alų (turėjo 4 skardines). Kai sėdėjo kieme ir rūkė, praeidama B. Ž. pavadino jį „dustininku“. Tada jis parėjo į namus ir atsigulė, o B. Ž. pradėjo konfliktuoti. Po antros valandos naktį atvažiavo policija ir jam pasakė, kad jis įtariamas dėl smurto artimoje aplinkoje. Žodinis konfliktas tarp jo ir B. Ž. tą vakarą vyko, nes B. Ž. pradėjo priekabiauti. Nurodė, kad žodiniai konfliktai dėl galimos B. Ž. neištikimybės prasidėjo gal nuo 2019 metų ir vykdavo dažnai.

Sužalojimų ant B. Ž. kūno tą vakarą nematė, vyko tik žodinis konfliktas. Prieš B. Ž. smurto nenaudojo ir jai grasinančių žodžių nesakė. Jam B. Ž. nuolat grasina, jog iškvies policiją. Konfliktai nuolat vyksta dėl skyrybų. Kai apie 2 valandą atvažiavo policija jis miegojo. Policija stipriau patraukė duris ir durys atsidarė.

Dėl vykstančių dažnų konfliktų B. Ž. jam kviesdavo policiją, jis taip pat viena kartą yra kvietęs policiją dėl B. Ž. elgesio. Jo santykiai su B. Ž. visus 2020 metus buvo konfliktiški, konfliktai prasidėjo 2019 m., kai būdamas Norvegijoje gavo sms žinutę apie B. Ž. neištikimybę.

Nukentėjusioji B. Ž. nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra teisingi.

Dėl 2020-07-06 įvykio paaiškino, kad S. Ž. tą dieną buvo neblaivus. Miegamajame pamatė, kad S. Ž. iš spintos meta jos rūbus. Prasidėjo konfliktas, kurio metu S. Ž. tempė jai už plaukų ir spyrė iš kelio į krūtinę, jai skaudėjo, negalėjo įkvėpti oro ir gulėti. Dėl šio konflikto buvo susitaikę, nes sūnus prašė.

Dėl 2020-11-02 įvykio nurodė, kad S. Ž. visą dieną namuose girtavo. Diena buvo kilęs žodinis konfliktas, ji vengė S. Ž., nes neblaivus yra neprognozuojamas. Apie 23 val., kai ji miegojo, S. Ž. atėjo į jos kambarį ir pradėjo ją versti iš lovos, liepė dingti iš namų. Kai liepė pasitraukti ir pasakė, kad pati išeis, jis atsakė, kad yra antžmogis ir gali ją pasmaugti, po to ranka trenkė į lūpą ir į šoną, jai skaudėjo. Ji išsigando ir pasiėmusi telefoną pabėgo bei iškvietė policiją. Lūpą S. Ž. smogdamas ranka jai prakirto, į kurį šoną pataikė neprisimena, ranka ar koja smogė į šoną neprisimena. Konfliktas galėjo trukti 10-15 minučių, ji stengėsi pabėgti ir iškviesti policiją. Policija atvažiavo po 23 val., S. Ž. jau buvo išbėgęs iš namų. Neradę S. Ž. pareigūnai išvažiavo ir vėl atvažiavo apie 2 valandą, ji pareigūnų laukė automobilyje. Nežino, kur buvo pabėgęs S. Ž., kai išvažiavo policija S. Ž. parėjo į namus ir užsirakino. S. Ž. jos už kaklo nepaėmė, tačiau tiesė rankas link kaklo ir sakė, kad ją gali pasmaugti. Negali pasakyti, jai grasino pasmaugimu prieš prakirsdamas lūpą ar po to. Dėl S. Ž. parodymų, jog buvo tik žodinis konfliktas, nurodė, kad pati sau lūpos neprasikirs ir policijos naktį nekvies. Smurtas jų šeimoje nebuvo dažnas, bet žodiniai konfliktai buvo nuolatiniai. Tikėjo, kad ją S. Ž. gali pasmaugti, nužudyti, nes S. Ž. neblaivus yra neprognozuojamas. Jai išeinant iš kambario S. Ž. dar bandė ją vytis, bet nepavijo, nes buvo neblaivus. Policija atvažiavo už 10 minučių, bet S. Ž. jau buvo pabėgęs. Kai atvažiavo apie 2 valandą, durų S. Ž. neatidarė, todėl duris pareigūnai atidarė laužtuvėlio pagalba.

Apatinę lūpą S. Ž. jai prakirto dešinėje pusėje, kraujo daug nebuvo, bet jautė perštėjimą.

Ji vengdavo konfliktų su S. Ž., ypač kai jis būdavo neblaivus. Smulkiai konflikto eigos neprisimena – dėl skirtingų parodymų apie konfliktą paaiškino, kad neprisimena, ranka ar koja jai smogė į šoną. S. Ž. jos nesmaugė, tik grasino pasmaugti. Per visą bendrą gyvenimą su S. Ž. buvo labai daug žodinių konfliktų. Neneigia, kad nuo šių metų pradžios turi draugą.

Liudytoja J. Š., policijos pareigūnė, posėdžio metu paaiškino, kad 2020-11-02 apie 23 val. nuvažiavo į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje, pasitikusi B. Ž. pasakė, kad vyras jai trenkė į veidą. Ieškojo S. Ž., namus apėjo kartu su B. Ž., bet vyro nerado. Jai reikėjo išvykti į kitą įvykį, todėl B. Ž. paprašė likti namuose. B. Ž. dėl galinčio grįžti S. Ž. nesutiko laukti namuose ir nutarė palaukti automobilyje. Antrą kartą į (duomenys neskelbtini) po kelių valandų atvyko du ekipažai. S. Ž. pamatė tokiame namelyje, jis gulėjo. Paprašė, kad atidarytų duris, tačiau S. Ž. neįsileido, nors matėsi, kad jis rūko. S. Ž. sūnus kalbino tėtį, kad atidarytų duris. Pasiėmę laužtuvą minimaliai užkišo ir durys atsidarė. S. Ž. buvo neblaivus ir nebuvo agresyviai nusiteikęs. Neprisimena, ar matė sužalojimus ant B. Ž. veido, gal lūpa buvo patinusi. Kai pirmą kartą sutiko B. Ž. ji sakė, kad S. Ž. trenkė į veidą, ir kad grasino, jog į šulinį įmes.

Liudytoja O. G., policijos pareigūnė, posėdžio metu paaiškino, kad įvykį sunkiai prisimena, jos parodymai, teikti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Kai S. Ž. buvo užsirakinęs patalpoje, laužtuvą pareigūnas S. rankose turėjo, bet ar jį panaudojo atidarant duris, aiškiai nematė. Kai kalbėjo su B. Ž., ji rodė, kad jos lūpa pamušta, ir skundėsi, kad S. Ž. davė į šoną. Kai atvažiavo, B. Ž. laukė automobilyje, sakė, kad bijo eiti namo, bijo sutuoktinio, kuris jai grasino. Ji matė, kad B. Ž. lūpa patinusi, kraujo šalia patinimo nematė. B. Ž. sakė, kad jai ranka į lūpą trenkė S. Ž..

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo B. Ž. 2020-07-06.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad S. Ž. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tai yra jis 2020-07-06 apie 22.15 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sutuoktinei B. Ž. sugriebęs už plaukų juos smarkiai tempė, po to vieną kartą sutuoktinei spyrė į krūtinę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai, šeimos narei B. Ž. sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

S. Ž. kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad 2020-07-06 buvo neblaivus, po žodinio konflikto nesusivaldęs suėmė B. Ž. už plaukų ir patempė, po to dar spyrė vieną kartą į krūtinę.

B. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl S. Ž. smurto veiksmų patyrė fizinį skausmą.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų S. Ž. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais.

Iš 2020-07-06 Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK registruoto B. Ž. pareiškimo matyti, kad tos pačios dienos apie 22.15 val. sutuoktinis S. Ž., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. virtuvėje kilus ginčui sugriebė ją už plaukų, tempė žemyn, palenkė ir keliu vieną kartą spyrė į krūtinę. Tai jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 30).

Įvykio vietos apžiūros metu 2020-07-06 apžiūrėtos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., patalpos. Apžiūros metu grumtynių ar kitų bylai reikšmingų pėdsakų neužfiksuota, nieko nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 35-40).

Asmens apžiūros metu 2020-07-06 B. Ž. krūtinės srityje akivaizdžių sužalojimų neužfiksuota (1 t., b. l. 61, 64-65).

S. Ž. 2020-07-06 23.27 val. nustatytas 2,02 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 25-27).

S. Ž. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais- paties kaltininko parodymais, nukentėjusiosios parodymais ir pareiškimu policijai, kitais rašytiniais įrodymais.

Nesant ginčo dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo B. Ž. 2020-11-02 ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

Teismas nustatė, kad S. Ž. 2020-11-02 apie 23.00 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,56 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą ranka sutuoktinei B. Ž. sudavė į veido sritį, padarydamas žaizdą apatinėje lūpoje, taip šeimos narei B. Ž. sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Teismas pašalino iš kaltinimo dėl 2020-11-02 įvykio jame nurodytas aplinkybes – „tiesdamas rankas link sutuoktinės B. Ž. kaklo, sakydamas, kad pasmaugs, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, po ko vieną kartą ranka sudavė į kairį šoną” - nes, teismo manymu, S. Ž. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. (Grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą), taip pat teisminio tyrimo metu neginčijamai nenustatyta, jog S. Ž. būtų sudavęs nukentėjusiajai B. Ž. vieną kartą ranka į kairį šoną. S. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Ž. kaltės nepripažino ir teigė, kad 2020-11-02 tarp jo ir sutuoktinės B. Ž. vyko tik žodinis konfliktas, jis smurto prieš B. Ž. nenaudojo ir jai negrasino. Nurodė, kad žodiniai konfliktai su B. Ž. vyko nuo 2019 metų, buvo ruošiamasi nutraukti santuoką. Teismas kritiškai vertina S. Ž. parodymus, kad jis smurto prieš sutuoktinę nevartojo. B. Ž. buvo sužalota lūpa (matyti aiškiai patinusi), be to, B. Ž. iškvietus policiją S. Ž. pasislėpė. Kokiu tikslu reikėtų slėptis, jei būtų vykęs tik žodinis konfliktas.

Teismas iš dalies remiasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, ir laiko įrodytu faktu, jog S. Ž. savo sutuoktinei 2020-11-02 ranka sudavė į veido sritį, suduodamas padarė žaizdą apatinėje lūpoje ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Dėl smūgio į veidą ir lūpos sužalojimo B. Ž. laikėsi nuoseklios pozicijos visose apklausose.

Teismas nesiremia nukentėjusiosios B. Ž. parodymais besąlygiškai, nes dėl sudavimo vieną kartą ranka į kairį šoną nukentėjusioji laikėsi nenuoseklios pozicijos, be to, S. Ž. ir B. Ž. santykiai įtempti, jie konfliktuoja seniai ir kviesdami policiją abu stengiasi vienas kitam pakenkti.

Aplinkybę, jog B. Ž. nuo S. Ž. smūgio buvo sužalota lūpa, patvirtina Asmens apžiūros metu 2020-11-03 užfiksuotas B. Ž. apatinėje lūpoje esantis paraudimas ir patinimas (1 t., b. l. 99-101). Nors vidinis lūpos sužalojimas nėra didelis, toks sužalojimas galėjo B. Ž. sukelti fizinį skausmą, kaip nurodė nukentėjusioji, ji jautė perštėjimą. Kritiškai vertinami S. Ž. parodymai, jog jis neįsivaizduoja, kas B. Ž. sužalojo lūpą. S. Ž. buvo neblaivus ir neneigia tarp jo ir sutuoktinės buvus žodinį konfliktą, remiantis B. Ž. parodymais laikoma nustatytu faktu, kad S. Ž. vieną kartą ranka smūgiavo nukentėjusiajai į veidą ir prakirto lūpą. Pritartina B. Ž. pastebėjimams, kad ji pati naktį lūpos neprasikirs ir nekvies policijos.

Dėl smūgio ranka į kairį šoną B. Ž. laikėsi nenuoseklios pozicijos, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių tą smūgį, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų B. Ž. nurodė (1 t., b. l. 105-106, 109-110), kad S. Ž. jai vieną kartą ranka trenkė į kairį šoną, antrą kartą smūgiavo į veidą, smūgiai buvo nestiprūs, tačiau sukėlė fizinį skausmą.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 124-125) B. Ž. nurodė, jog S. Ž. jai bandė spirti į šoną ir smogė ranka į lūpą. Nurodė, jog „daugiau smūgių sutuoktinis man nesudavė, nes aš pabėgau“. Apie smūgį ranka į šoną apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją B. Ž. neužsimena.

Apklausiama teisminio nagrinėjimo metu 2021-08-03 vykusiame teismo posėdyje B. Ž. nurodė – „į kairį šoną ar sudavė, aš, žinokit, net neatsimenu, kaip ten buvo viskas, tas veiksmas. Žinau, kad į šoną kažkaip, ar tai su ranka, ar su koja, neatsimenu“.

Liudytojos policijos pareigūnės J. Š. ir O. G. apklausose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad B. Ž. sutuoktinio smurtą prieš ją nurodė kaip smūgį į veidą, dėl ko jai buvo sužalota lūpa. Pareigūnėms galimą smūgį į šoną B. Ž. tai nurodė, tai nenurodė.

Svarbi informacija, kaip konfliktą B. Ž. apibūdino skambindama bendrosios pagalbos telefonu 112. S. Ž. prieš B. Ž. smurtavo apie 23 val., B. Ž. pagalbos telefonu skambino 23:04:04 val. ir operatorei teigė - „vyras puolė, tuoj aišku, aš prieš tai buvau kreipusi į policiją, pasakė, kol nemuša tol...dabar jau girtas parėjo, miegojau, puolė lovoj mušti, taip nešėrė, biškį čia lūpą tiktai, naktį veja iš namų ir visas girtas“ (1 t., b. l. 94-95).

Nenuosekli B. Ž. pozicija neleidžia pagrįstai manyti, jog S. Ž. neginčijamai B. Ž. tą vakarą sudavė į šoną smūgį ranka ar koja, jei ir galėjo suduoti, tai neaišku, ar sukėlė fizinį skausmą, nes pati B. Ž. smurtą jos atžvilgiu apibūdino kaip nežymų (nestiprų).

Tiek teisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu bylose tarp nuolat konfliktuojančių sutuoktinių negalima suteikti neginčijamo prioriteto kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymams, ypač, jei kaltinimas pagrįstas tik nukentėjusiosios parodymais ir tų parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Teismas, remdamasis nenuoseklia nukentėjusiosios laikysena, nesant kitų duomenų, patvirtinančių S. Ž. smūgį nukentėjusiajai į šoną, šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo. Tiriant nusikalstamas veikas visos nepašalintos abejonės vertinamos apkaltintojo asmens naudai.

Tai, kad S. Ž. sudavė B. Ž. ranka į veido sritį, padarydamas žaizdą apatinėje lūpoje, patvirtina gana nuoseklūs B. Ž. parodymai, taip pat ir kiti įrodymai.

Iš 2020-11-03 Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK registruoto B. Ž. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020-11-02 apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., grįžęs neblaivus vyras S. Ž. pradėjo priekaištauti vartodamas necenzūrinius žodžius, kabinėtis. Kai ji pati sėdėjo ant lovos, S. Ž. priėjęs sakė, kad ją pasmaugs, o paskui ranka vieną kartą sudavė į kairį šoną ir vieną kartą - į veido sritį pataikydamas į apatinę lūpą. Tokiais savo veiksmais S. Ž. sukėlė jai fizinį skausmą, ji išsigando jo grasinimų (1 t., b. l. 67-68).

Įvykio vietos apžiūros metu 2020-11-03 apžiūrėtos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., patalpos. Nusikalstamos veikos pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 74-79).

Asmens apžiūros metu 2020-11-03, atliktos tarnybiniame automobilyje, užfiksuotas B. Ž. apatinėje lūpoje paraudimas, patinimas (1 t., b. l. 99-101).

Pranešime iš BPC Alytaus skyriaus informuota, kad 2020-11-02 23:04:04 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio garso įraše B. Ž. informuoja operatorę apie patirtą smurtą namuose. Padaryta šio pokalbio garso įrašo stenograma, įrašas kompaktiniame diske, kuris pridedamas (1 t., b. l. 94-95, 96).

S. Ž. 2020-11-03 3.40 val. nustatytas 1,56 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 52-56).

Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų daroma išvada, kad S. Ž., pašalinus kaltinime nurodytą smūgį ranka į šoną, įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Kaltinamojo S. Ž. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios B. Ž. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų J. Š. ir O. G. parodymais, nukentėjusiosios B. Ž. apžiūros protokolu, protokolu -pareiškimu bei kitais įrodymais.

Dėl kaltinimo įvykdžius grasinimą nužudyti B. Ž. ar jai sunkiai sutrikdyti sveikatą.

S. Ž. kaltinamas 2020-11-02 grasinęs nužudyti sutuoktinę B. Ž. ar jai sunkiai sutrikdyti sveikatą, tai yra padaręs BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tačiau teismas, išanalizavęs visus įrodymus, daro išvadą, kad S. Ž. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tai yra nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Ž. kaltinamas, kad 2020-11-02 apie 23.00 val., būdamas Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,56 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tiesdamas rankas link sutuoktinės B. Ž. kaklo ir sakydamas, kad pasmaugs, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

S. Ž. neigia grasinęs nužudyti B. Ž. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bei nurodo vykus tik žodinį konfliktą, tačiau nustatyta, jog smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu S. Ž. naudojo. Kaltinimas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą paremtas išimtinai B. Ž. parodymais, tačiau B. Ž. parodymai ir elgesys nėra nuoseklūs. Kaip minėta, S. Ž. ir B. Ž. konfliktuoja nuo 2019 m. ir žodiniai konfliktai, kurių metu vienas kito atžvilgiu sutuoktiniai vartoja ir įžeidžiančius žodžius, vyksta gana dažnai.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą turi būti atsižvelgiama į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Vertinant nukentėjusiosios parodymus būtina įsitikinti, ar grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą buvo realus, kaip jautėsi ir ką išgyveno nukentėjusioji iš karto po grasinimo.

Protokole -pareiškime (1 t., b. l. 67-68) B. Ž. 2020-11-03 apie 2.30 val. nurodė, kad vyko barnis su S. Ž., barnio metu S. Ž. priėjo prie lovos ir jai pasakė, kad ją pasmaugs, ir trenkė jai du smūgius. Taip pat dienos metu ją S. Ž. grasino įmesti į šulinį. B. Ž. protokole – pareiškime nenurodė išsigandusi S. Ž. grasinimų, nors po grasinimo buvo praėjęs nedidelis laikotarpis (apie tris valandas), prašo S. Ž. nubausti dėl smurto naudojimo prieš ją.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu iš karto po protokolo pareiškimo užpildymo B. Ž. (1 t., b. l. 105-106) nurodė, jog S. Ž. tiesė rankas link jos kaklo ir sakė, kad pasmaugs. Taip pat B. Ž. nurodo mananti, kad S. Ž. grasinimus gali įvykdyti realiai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-05 B. Ž. (1 t., b. l. 109-110) nurodė, jog įsitikinusi, kad tuo metu buvo kilęs realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai, nes S. Ž. buvo įpykęs ir savo sumanymą tikrai galėjo įvykdyti.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo B. Ž. (1 t., b. l. 124-125) nurodė, kad S. Ž. ją vijo iš namų, grasino pasmaugti, sutuoktinio grasinimą pasmaugti suprato kaip realų. Taip pat nurodė –„jis manęs už kaklo rankomis nebuvo paėmęs, tačiau rodė judesį, kad gali mane paimti rankomis už kaklo, sakė, kad ar tai gali pasmaugti, ar tai pasmaugs, bet aš tai supratau kaip realų grasinimą“. Darytina išvada, kad B. Ž. jau nebebuvo taip aiškiai įsitikinusi S. Ž. ketinimais.

Teismo posėdžio metu B. Ž. nurodė, kad jai S. Ž. teigęs, jog gali ją pasmaugti. Taip pat nurodė, jog tikėjo, kad S. Ž. gali ją pasmaugti, nužudyti. Pagal nukentėjusiosios parodymus S. Ž. jai sakė- „aš tave galiu ir pasmaugti“. Taip pat B. Ž. patvirtino, kad „šeimoje smurtas nebuvo dažnas dalykas, bet žodiniai konfliktai pas mus buvo visą gyvenimą....“.B. Ž. nurodė nesiginanti, kad konfliktų metu vienas kito atžvilgiu vartodavo įvairius žodžius. Taip pat B. Ž. nurodė, kad tą dieną S. Ž. grasino ją įmesti į šulinį, bet tada policijos nekvietė, tik pasitraukė nuo šulinio.

Nukentėjusiosios parodymų analizė neleidžia daryti išvados, kad konflikto metu gal būt ištartas S. Ž. grasinimas buvo realus. Tarp sutuoktinių vyko santuokos nutraukimo procesas bei tuo metu, remiantis kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, vyko nuolatiniai žodiniai konfliktai, kurių metu vienas kito atžvilgiu vartodavo ir netinkamus žodžius. B. Ž. parodymai nenuoseklūs - teismo manymu, grasinimo realumo prasme yra skirtumas tarp galimų S. Ž. teiginių -„galiu pasmaugti“ ir „pasmaugsiu“. Be to, dėl grasinimo įmesti B. Ž. į šulinį ir tokiu būdu nužudyti S. Ž. kaltinimas nepateiktas, o dėl grasinimo pasmaugti jau pateiktas. Tačiau šie grasinimai, remiantis B. Ž. parodymais, išsakyti tą pačią dieną, todėl turėtų būti suvokiami panašiai. Reiškia, kad grasinimą įmesti į šulinį B. Ž. vertino kaip nerealų, o tą pačią dieną grasinimą pasmaugti jau kaip realų. Kaltinimas negali būti paremtas vien tik nukentėjusiojo asmens subjektyviais teiginiais ar sumanymais, jog dėl vienų veiksmų galima apkaltinti asmenį, o dėl panašių veiksmų galima nekreipti dėmesio.

Vertinant grasinimo realumą didelę reikšmę turi tai, kaip tą grasinimą suprato nukentėjusysis asmuo.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pateiktas B. Ž. pokalbio garso įrašas jai skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 98). Skambinta 2020-11-02 23:04:04, reiškia iš karto po konflikto su S. Ž.. B. Ž. balsas ramus, susijaudinimo, sutrikimo ar išgąsčio nėra, ji aiškiai dėsto mintį, jog policijos pareigūnai jai buvo pasakę, kad kol nėra smurto neskambinti, tai „dabar jau girtas parėjo, miegojau, puolė lovoj mušti, taip nešėrė, biškį čia lūpą tiktai, naktį veja iš namų ir visas girtas“(1 t., b. l. 94-95).

Pažymėtina, kad B. Ž. ir BPC operatorės pokalbio stenogramoje (1 t., b. l. 94-95) nė vienu žodžiu neužsimenama apie grasinimus nei dienos metu (grasino įmesti į šulinį), nei vakaro konflikto metu (grasino pasmaugti). Reiškia, pati B. Ž. iš karto po konflikto nebuvo išsigandusi ir neturėjo pagrindo manyti, kad S. Ž. grasinimai gali būti įvykdyti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi būtent tokios pozicijos, kad, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, kuriose šalys skiriasi, nesutaria ir jų santykiai įtempti, teismas turi itin įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, iš jų ir nukentėjusieji, gali neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų.

Teismas daro išvadą, kad žodiniai konfliktai tarp besiskiriančių S. Ž. ir B. Ž. 2020 metais vyko peržengiant etiško, mandagaus ir konstruktyvaus bendravimo ribas, tačiau B. Ž. parodymų ir elgesio analizė neleidžia daryti išvados, jog S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. B. Ž. parodymai dėl grasinimo nužudyti vertinami kritiškai, daugiau jokių objektyvių duomenų apie galimus S. Ž. grasinimus nukentėjusiajai byloje nesurinkta. Visos teisminio nagrinėjimo metu nepašalintos abejonės vertinamos apkaltintojo asmens naudai, todėl S. Ž. išteisinamas pagal BK 145 str. 1 d., nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmių.

S. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (2020-07-06 įvykis) ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 dalyje (dvi veikos), padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

S. Ž. teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 7-8), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 10), yra dirbantis (2 t., b. l. 11, 12), darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 161).

S. Ž. dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., b. l. 15).

Iš LITEKO duomenų matyti, kad S. Ž. ir B. Ž. santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021-07-23 sprendimu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

S. Ž. įvykdė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., prieš šeimos narį – smurtaudamas sutuoktinei B. Ž. sukėlė fizinį skausmą. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

Atsižvelgiant į S. Ž. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tikslinga jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu. Kadangi S. Ž. dirba, jam netikslinga skirti viešuosius darbus. Teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti S. Ž. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiama į tai, kad konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko santuokos nutraukimo proceso metu, kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo susitaikę dėl smurto 2020-07-06. Nors santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuokos nutraukimo proceso metu ilgą laiką buvo įtempti ir konfliktiški, netoleruotina situacija, kai žodiniuose konfliktuose argumentai sustiprinami vartojant smurtą.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, paskyrus mažesnės už vidutinę trukmės laisvės apribojimo bausmes, bausmės tikslai bus pasiekti. Bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie didesnės bausmės pridedant artimą minimaliai bausmės dalį. Grėsmės savo elgesiu B. Ž. kaltinamasis nebekelia, nes santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nutraukta, S. Ž. yra dirbantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, neigiamos informacijos apie kaltinamąjį byloje nepateikta. Teismo manymu, kaltinamasis nepavojingas visuomenei, padaryta nusikalstama veika yra ne dėl polinkio į kriminalinį elgesį, o iš esmės yra nenusisekusio santuokinio gyvenimo padarinys.

Kaltinamajam pilnai suvokus santuokos nutraukimo su B. Ž. pasekmes ir abiem bendraujant kaip lygiaverčiams asmenims, jo pavojingumo visuomenei praktiškai nebūtų. O bendrauti S. Ž. ir B. Ž. gali tekti, nes jie turi tris pilnamečius vaikus (2 t., b. l. 4).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, S. Ž. kaip galutinė bausmė skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-07-06 veika) ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-11-02 veika) ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir S. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 65 ir 66 straipsniais, S. Ž. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpius nuo 2020-07-06 iki 2020-07-07 (vieną parą) ir nuo 2020-11-03 iki 2020-11-04 (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę S. Ž. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Saulius Vanagas