- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 1-296-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00962-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, kaltinamajai I. K., jos gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, UAB (duomenys neskelbtini) atstovui Mindaugui Paukštei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 184 str. 1 d., 25 str. 2 d. 182 str. 1 d., 222 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra ji 2008-03-07, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdama ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, ji suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2008-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. K. įgalioja vyr. finansininkę I. K. tvarkyti ir pasirašyti dokumentus AB DnB Nord banke, kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti, nors tokio įgaliojimo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nebuvo suteikęs;
tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2008-03-12 Kaune, Laisvės ai. 86 esančiame „DnB Nord“ Kauno klientų aptarnavimo skyriuje, turėdama tikslą apgaule savo naudai, UAB (duomenys neskelbtini) vardu įgyti svetimą turtą - AB Dnb Nord bankui priklausančius pinigus, banko darbuotojui pateikė suklastotą 2008-03-07 įgaliojimą, kuriuo neva ji, UAB (duomenys neskelbtini) l.e.p. direktoriaus I. K. įgaliota tvarkyti ir pasirašyti dokumentus AB DnB Nord banke ir kaip įgaliotas asmuo užpildė paraišką (juridinio asmens) kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti, po to 2008-03-19 buvo tarp banko atstovo ir I. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens, pasirašytas susitarimas dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. CMS951003/1, tokiu būdu ji apgaule savo naudai, UAB (duomenys neskelbtini) vardu, įgijo 11 584,80 Eur (40 000 Lt), kuriuos 2008-03-19 AB DnB Nord bankas suteikė kaip kreditą UAB (duomenys neskelbtini) išduotai mokėjimo kortelei Nr.4061 0504 6001 9014 ir pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 3 d. 182 str. 2 d.
Be to, ji pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tai yra ji laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose ir disponuodama, jai kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei patikėtomis UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis bei turėdama galimybę atlikti bankines operacijos su šioje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat disponuodama jai, kaip įgaliotam asmeniui 2008-03-17 Kaune, Laisvės al. 86 esančiame „DnB Nord“ Kauno klientų aptarnavimo skyriuje išduota DNB banko Visa/MasterCard mokėjimo kortele Nr. 4061 0504 6001 9014, UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei į šią sąskaitą pagal 2008-03-19 susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. CMS951003/1 bendrovei suteiktu 40 000 Lt / 11 584,80 Eur kredito limitu, mokėjimo kortelės identifikavimo duomenimis, ji atliko įvairias bankines operacijas:
laikotarpiu nuo 2008-03-19 iki 2010-12-30, panaudodama jos žinioje esančią UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią Visa/MasterCard mokėjimo kortelę Nr.4061 0504 6001 9014 bei jos identifikavimo duomenis, iš viso per 491 kartą įvairiuose Kauno miesto bankomatuose bei 1 kartą iš bankomato Vilniaus miesto prekybos centre „Ozas“ įvairiomis sumomis nuo 20 iki 4000 litų (nuo 5,79 EUR iki 1158,48 EUR) nuėmė 159 730 litų / 46 261 EUR, išimtų grynųjų pinigų negrąžino į įmonės kasą, šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais,
laikotarpiu nuo 2008-04-20 iki 2010-12-31, jos žinioje esančią UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią Visa/MasterCard mokėjimo kortelę Nr. 4061 0504 6001 9014 bei jos identifikavimo duomenis, iš viso per 302 kartus panaudojo atsiskaitymui už pirkinius 33 820,45 Lt / 9795,07 EUR sumą Kauno miesto prekybos centruose „Maxima“, „Akropolis“, „Rimi“ bei „Mega“, Kauno miesto degalinėse, vaistinėse, picerijoje „Delano pica“, Odontologijos centre, ir kitose Kauno miesto parduotuvėse bei kavinėse, Kaišiadorių rajono įstaigoje „Bajorų rūmai“, Latvijos viešbutyje „Jūrmala SPA“, Lenkijos miestuose Bialystoke parduotuvėje „Carrefour hipermarket“ ir Suvalkuose parduotuvėse „Kaufland“ ir „Lidl skep“, šių ūkinių operacijų neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose, išimtų grynųjų pinigų negrąžino į įmonės kasą, šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais,
2008-2010 metų laikotarpiu iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB bankas“ per 12 kartų, persivedė 8 671,90 Lt / 2511,55 EUR kaip avansus ūkio išlaidoms, tačiau šių bankinių operacijų neįregistravo apskaitos registruose, pinigų negrąžino į įmonės kasą, pervestų piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais,
laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-03-07 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „DNB bankas“ persivedė 25 602,80 Lt / 7415,08 EUR kaip avansus, tačiau šių bankinių operacijų neįregistravo apskaitos registruose, pinigų negrąžino į įmonės kasą, pervestų piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais,
2011 metų rugsėjo-lapkričio mėn. laikotarpiu ji iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos bei banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB bankas“ gavo grynaisiais pinigais ir į savo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB bankas“ gavo darbo užmokesčio 2 350 Lt / 680,60 EUR daugiau, negu buvo priskaičiuota per tą laikotarpį, šios permokos į UAB (duomenys neskelbtini) kasą bei banko sąskaitas negrąžino, ir jų nepanaudojo įmonėms reikmėms.
Tokiu būdu I. K. pasisavino jai užimamų pareigų pagrindu, kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei patikėtą svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą - pinigus, iš viso 66 663,33 Eur (230 175,15 Lt) ir tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 66 663,33 Eur (230 175,15 Lt) turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Be to, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2007-12-03 iki 2008-04-11 suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, 2007-12-03 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. P. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytas 1200 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nors žinojo, kad G. P. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs ir jokių darbų neatliks;
tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2008 m. balandžio 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1, t.y. šio pranešimo A10 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2008-03-03, A11 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. P. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumą - 2 688,61 Lt, A12 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. P. įmokų sumą - 913,59 Lt bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-04-11 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A19708), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2008-05-12 suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: 2008-01-15 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 104/3, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. Č. įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) ir jai nustatytas 3000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nors žinojo, kad R. Č. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs ir jokių darbų neatliks;
tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2008 m. sausio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1, t.y. šio pranešimo A9 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2008-01-15 bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama 12 eilutėje už L.e.p direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2008-04-10 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A 22218), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune;
tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2008 m. gegužės 12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 2, t.y. šio pranešimo A10 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. Č. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2008-05-12, A11 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. Č. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumą – 4535,40 Lt, A12 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. Č. įmokų sumą - 1 541,13 Lt bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-05-12 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12.A26402), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2008-06-06 suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: 2008-01-15 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. A. įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) ir jai nustatytas 1100 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nors žinojo, kad R. A. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs ir jokių darbų neatliks;
tęsdama savo nusikalstamą veika ji, 2008 m. kovo 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 2, t.y. šio pranešimo A9 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. A. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2008-03-03 bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K.. taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-04-10 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A 22219), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune;
tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2008 m. gegužės 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 3, t.y. šio pranešimo A10 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. A. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2008-05-30, A11 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. A. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumą - 2 460,24 Lt, A12 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią R. A. įmokų sumą - 835,99 Lt bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-06-06 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr.12.A 29920), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-07-04 suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: 2008-04-01 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 3, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. B. įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) ir jai nustatytas 3000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nors žinojo, kad L. B. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs ir jokių darbų neatliks;
tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, 2008 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 4, t.y. šio pranešimo A9 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią L. B. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2008-04-01 bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-05-12 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A-28514), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune,
tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, 2008 m. liepos 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, t.y. šio pranešimo A10 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią L. B. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2008-07-04, A11 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią L. B. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumą - 1 314 Lt, A12 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią L. B. įmokų sumą - 446,50 Lt bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-07-04 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A.37921), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-04-06 suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: 2008 m. balandžio 21 d., tiksliai nenustatytą valandą, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 5, t.y. šio pranešimo A9 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. B. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2008-04-21 bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-05-12 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A-28512), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune;
tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, 2009 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, t.y. šio pranešimo A10 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. B. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2009-04-06, A11 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. B. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumą – 888,47 Lt, Al2 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. B. įmokų sumą - 355,21 Lt bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2009-04-06 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A 8178), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-08-28 suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: 2008-06-05 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 5, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad M. M. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytas 1800 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nors žinojo, kad M. M. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs ir jokių darbų neatliks;
tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, 2008 m. birželio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 6, t.y. šio pranešimo A9 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2008-06-05 bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-06-05 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 24 A-34333), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune;
tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, 2008 m. rugpjūčio 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, t.y. šio pranešimo A10 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią M. M. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2008-08-13, A11 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią M. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumą - 2666,10 Lt, A12 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią M. M. įmokų sumą - 905,94 Lt bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-08-28 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A 46320), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-01-26 suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: 2008-10-01 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 8, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. S. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytas 2100 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nors žinojo, kad G. S. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs ir jokių darbų neatliks;
tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, 2008 m. spalio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 5, t.y. šio pranešimo A9 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2008-10-01 bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-10-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A 60836), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune;
tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, 2009 m. sausio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, t.y. šio pranešimo A10 eilutėje jrašė tikrovės neatitinkančią G. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2009-01-26, A11 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią Giedriaus pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumą - 2203 Lt, A12 eilutėje įrašė tikrovės neatitinkančią G. S. įmokų sumą - 880,76 Lt bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2009-01-26 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A 4912), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, tai yra ji laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose ir disponuodama, jai kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei patikėtomis UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis bei turėdama galimybę atlikti bankines operacijos su šioje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2009-01-22 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke, į 3 asmenų - R. Č., G. S., V. A. sąskaitas neteisėtai pervedė 3777,42 Lt, kas sudaro 1094,02 Eur, kaip darbo užmokestį:
laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2008-04-04 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke pervedė 1672,61 Lt sumą į R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke su nuorodomis „Darbo užmokestis už vasario mėn., kovo mėn,“ nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius R. Č. nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), pagal darbo užmokesčio žiniaraščius jai nepriskaičiuotas darbo užmokestis už 2008 metus, su ja sudaryta fiktyvi darbo sutartis;
2009-01-22 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke pervedė 1533 Lt sumą į G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke su nuoroda „Darbo užmokestis už“, nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius G. S. nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), pagal darbo užmokesčio žiniaraščius jam nepriskaičiuotas darbo užmokestis už 2009 metus, su juo buvo sudaryta fiktyvi darbo sutartis;
2010-05-04 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 608 Lt darbo užmokestį ir avansą ūkio išlaidoms buhalterei-apskaitininkei V. A., kuri priimta į darbą 2010-04-30 pagal 2010-04-30 darbo sutartį Nr. 9, į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nors pagal UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštį už 2010 metų balandžio mėn., V. A. už balandžio mėnesį priskaičiuota išmokėti 36,19 Lt darbo užmokestį, t.y. 571, 81 Lt daugiau;
Tokiu būdu I. K. išvaistė jai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei, patikėtą svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t.y. pinigus - 3777,42 Lt, kas sudaro 1094,02 Eur ir tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę 3777,42 Lt, kas sudaro 1094,02 Eur žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 1 d.
Be to, ji apgaule bendrininkės L. J. naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere, veikdama bendrininkų grupėje kartu su L. J., turėdama išankstinį tikslą L. J. naudai apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą- į ligos pašalpą, į motinystės (tėvystės) pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDF), žinodama Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31) bei žinodama apie L. J. nėštumą, susitarusi su L. J., kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ji pateiks duomenis, kad L. J. nuo 2008-04-01 įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) ir jai paskirtas 1200 litų darbo užmokestis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, 2008-04-01 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį, kurioje L. J. buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) ir nustatytas 1200 Lt darbo užmokestis, nors žinojo, kad L. J. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs ir jokių darbų neatliks, po to ji 2008-04-01 užpildė UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 4, t.y. šio pranešimo A9 eilutėse įrašė tikrovės neatitinkančią L. J. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2008-04-01 bei šiuos melagingus duomenis patvirtino pasirašydama šio pranešimo 12 eilutėje už L.e.p. direktoriaus pareigas I. K., taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-05-12 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A28513), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, po to L. J. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-12-15 pateikė prašymą VSDFV Kauno skyriui jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-01-28 priėmė sprendimą Nr. 8.36-15148/2 Dėl L. J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 23 873,57 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-12-10 iki 2010-10-07. Toliau L. J. tęsdama nusikalstamą veiką 2011-01-14 pateikė VSDF Kauno skyriui prašymą gauti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2010-12-29 iki 2011-01-11 dėl sūnaus E. J. slaugymo, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2011-01-19 priėmė sprendimą Nr. 8.35-4479 Dėl L. J. teisės į ligos pašalpos mokėjimo ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-10-31, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 263,08 Lt dydžio ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2010-12-29 iki 2011-01-11, tęsdama savo nusikalstamą veiką L. J. 2011-01-25 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą gauti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2011-01- 12 iki 2011-01-25 dėl savo pačios ligos, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2011- 01-27 priėmė sprendimą Nr. 8.35-6967 Dėl L. J. teisės į ligos pašalpos mokėjimo ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 48,47 Lt dydžio ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2011-01-12 iki 2011-01-20. Tokiu būdu I. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su L. J., laikotarpiu nuo 2008-12-10 iki 2011-01-20, apgaule L. J. naudai įgijo 7 004,49 Eur ((24 185,12 Lt) (23 873,57 Lt + 263,08 Lt + 48,47 Lt)) bendros vertės svetimo turto - Lietuvos Respublikos VSDFV biudžeto lėšų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Be to, ji laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), patalpose, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reglamentuojamą buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio melu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė lai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, o būtent:
neįtraukė į 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą („atsiskaitomosios sąskaitos judėjimas 2008 metais“) bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje DNB banke buvusių įplaukų ir išlaidų sumų, taip neįrašė 164 634,08 litų išlaidų iš šios sąskaitos (neįrašė 2008 metais į I. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke ir asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke avansu pervestos 27 591,55 Lt sumos; neįrašė VSDFV Kauno skyriui pervestos 10 552,75 Lt socialinio draudimo įmokų sumos; neįrašė į šešių asmenų sąskaitas pervestų 20 076,21 Lt sumos kaip darbo užmokesčio t.y. P. - 2 185,56 Lt, Č. - 5 674,06 Lt, A. - 1 606 Lt, B. - 7 529,22 Lt, M. - 2 420,57 Lt, B. - 660,80 Lt. Taip pat neįrašė 2008-03-13 į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 102 972,19 Lt iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pervedė DNB bankui 3 441,38 Lt sumokėtų palūkanų už paimtus kreditus ir šių 102 972,19 Lt ir 3 441,38 Lt išlaidų neįrašė bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašuose);
neįrašė bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke, išrašuose už 2008 metų visus mėnesius 110 565,03 Lt įplaukų (avanso grąžinimo 19 330 Lt iš 1.K. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke, bei iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 91 235,03 Lt);
įrašė tikrovės neatitinkančius įrašus 2009 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registre „2711 sąskaita Nord/LB banke apyvartos žiniaraštis“ apie bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje DNB banke buvusių išlaidų sumas (įrašė, kad I. K. išduotas avansas - 2 508,07 Lt, o pagal banko pateiktą banko išrašą ši suma yra 14 461,77 Lt, tai yra ji įrašė, kad I. K išduota avanso suma yra 11 953,7 Lt mažesnė, nei buvo iš viso pervesta I. K. į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke bei asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“; įrašė, kad įmokėta Sodrai 21 542,59 Lt, o pagal banko pateiktą banko sąskaitos išrašą ši suma yra 19 473 Lt, tai yra faktiškai Sodrai pervesta 2 069,46 Lt mažiau, nei ji nurodė bendrovės apskaitoje; neįrašė, kad išmokėtas darbo užmokestis G. S., nors pagal banko pateiktą banko sąskaitos išrašą ši suma yra 1 533 Lt; bendrovėje esančiame banko sąskaitos išraše įrašė, kad palūkanos už paskolą yra 0 Lt, o iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad už palūkanas buvo sumokėta 4 313,37 Lt suma; įrašė, kad sumokėta PVM - 29 423,11 Lt, o pagal banko pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad sumokėta suma yra 9 742 Lt, tai yra faktiškai sumokėta suma yra 19 681,11 Lt mažesnė, nei ji nurodė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose; įrašė, kad sumokėta gyventojų pajamų mokesčio 11 833,97 Lt, o iš banko sąskaitos išrašo, kurį pateikė bankas matyti, kad ši suma yra 4 344 Lt, tai yra faktiškai sumokėta gyventojų pajamų mokesčio suma yra 7 489,97 Lt mažesnė, nei ji įrašė buhalterinės apskaitos dokumentuose; įrašė, kad sumokėta žemės mokesčio suma yra 11 156,72 Lt, o pateiktame banko sąskaitos išraše ši suma yra 5 909,03 Lt, tai yra faktiškai sumokėta žemės mokesčio suma 5 247,69 Lt mažesnė, nei ji įrašė buhalterinės apskaitos dokumentuose; įrašė, kad sumokėta pelno mokesčio suma yra 9 132,19 Lt, o pelno mokestis pagal banko pateiktą banko sąskaitos išrašą mokėtas nebuvo; neįtraukė į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 171 892,18 Lt, dėl to iš viso nebuvo apskaitytos 146 071,83 Lt išlaidos;
neįrašė bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke 2009 m. išrašuose 93 888,97 Lt įplaukų (I. K. avanso grąžinimo 13 500 Lt, kuriuos ji grąžino iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, bei savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke, bei iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 80 388,97 Lt);
įrašė tikrovės neatitinkančius įrašus 2010 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registre „2711 sąskaita Nord/LB banke apyvartos žiniaraštis“ apie bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje DNB banke buvusių išlaidų sumas (įrašė, kad I. K. pervesta avansu - 3 627,01 Lt, o pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad ši suma yra 4 833,18 Lt, tai yra I. K. buvo pervesta 1 206,17 Lt daugiau, nei ji nurodė apskaitos dokumentuose; įrašė, kad sumokėjo pridėtinės vertės mokesčio 27 267,76 Lt, o iš banko pateiktų sąskaitos išrašo matyti, kad ši suma yra 7 250 Lt, tai yra 2 0017,76 Lt mažesnė, nei ji nurodė apskaitos dokumentuose; įrašė, kad sumokėta gyventojų pajamų mokesčio suma 4 830 Lt, o iš banko pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ši suma yra 5 039,63 Lt, tai yra 209,63 Lt didesnė, nei ji įrašė buhalterinės apskaitos dokumentuose; įrašė, kad sumokėta pelno mokesčio suma yra 8 324 Lt, bet iš banko pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad pelno mokestis sumokėtas nebuvo; įrašė, kad sumokėta žemės mokesčio suma yra 12 062,06 Lt, o iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ši suma 6 173,74 Lt, tai yra 5 888,32 Lt mažesnė, nei ji nurodė bendrovės buhalteriniuose dokumentuose; įrašė, kad sumokėta nekilnojamojo turto mokesčio suma 12 862 Lt, tačiau iš banko pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad nekilnojamo turto mokestis nebuvo sumokėtas; neįrašė 10 641,57 Lt valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu išieškotos sumos bei 3 578,93 Lt DNB bankui sumokėtų palūkanų už paimtą paskolą, taip yra iš viso 2010 metų buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitė 147 676,65 Lt išlaidų;
neįrašė bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke, 2010 m. išrašuose 92 914,89 Lt įplaukų (I. K. avanso grąžinimo 12 340 Lt, kuriuos ji grąžino įnešdama grynuosius pinigus bei pervesdama iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke ir asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Šiaulių banke; ir 80 574,89 Lt pervestų iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini));
suvestinėje „2711 Nord/LB banke apyvartos žiniaraštis“ įrašė, kad 2010-12-31 bendrovės sąskaitoje buvo 137 574,98 Lt likutis, o balanse 2010-12-31 įrašė, kad 2010-12-31 bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo iš viso 162 575 Lt (DnB/Nord banke 137 574,98 Lt ir 25 000 Lt Snoro banke), nors pagal banko pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje DNB banke 2010-12-31 realiai buvo 0 Lt lėšų likutis;
neįregistravo į bendrovės buhalterinę apskaitą 2008-2010 metais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele bankomatuose išimtų 159 730 Lt grynųjų pinigų įplaukų; 33 Lt sumos panaudojimo mokėjimo kortele atsiskaitymams už pirkinius; I. K. 13 Lt avansų ūkio išlaidoms pervedimo (2008-2010 metais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į vyr. finansininkės I. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke pervesta 3 377,07 Lt suma kaip avansai ūkio išlaidoms; 2008 metais I. K. pervestas 200 Lt avansas ūkio išlaidoms (2008-12-15), 2009 metais pervesta 2 256,32 Lt avansas ūkio išlaidoms (256,32 Lt 2009-07-15 bei 2000 Lt 2009- 11-19), ir 2008-2009 metais I. K. iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestas 2 456,32 Lt avansas ūkio išlaidoms (200+2 256,32), neįvertintas vyr. finansininkės I. K., kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitose už 2008-2009 metų mėnesius; 2010 metais I. K. per 14 kartų pervesta 11 063,83 Lt avansas ūkio išlaidoms, iš kurių 2010-09-02 I. K. pervesta 429,67 Lt suma įvertinta I. K., kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitoje už 2010 metų rugsėjo mėn. ir įregistruota apskaitoje kaip suma, išduota iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi 10 634,16 Lt suma kaip avansai ūkio išlaidoms neįvertinta vyr. finansininkės I. K., kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitose už 2010 metus); V. A. 571,81 Lt avanso pervedimo; 669,84 Lt sumos pervedimo palūkanoms už kreditus ūkinės operacijos;
nepagrindė apskaitos dokumentais 2008-2009 metais asmenims: G. P., R. Č., R. A., L. B., L. J., G. B., M. M. ir G. S. 58 315,22 Lt darbo užmokesčio priskaičiavimo (2008 m. 52 823,75 Lt + 2009 m. 5 491,47 Lt) ir 21 609,21 Lt sumos (2008 m. 20 076,21 Lt + 2009 m. 1 533 Lt), kaip darbo užmokesčio, pervedimo į šių asmenų sąskaitas ūkinės operacijos, ir šių ūkinių operacijų neįregistravo bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose;
neišsaugojo duomenų (sąskaitos išrašai, mokėjimo pavedimai ar kitų dokumentų) apie sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke 2008-2009 metais vykdytas finansines operacijas;
dėl to negalima nustatyti, kam I. K. panaudojo 2008-2010 metais jai pervestus 40 751,42 Lt avansus (27 591,55 Lt 2008 m + 11 953,70 Lt 2009 m + 1 206,17 Lt 2010 m), kam bendrovėje (duomenys neskelbtini) panaudota I. K. 45 170 Lt grąžintų avansų suma (19 330 Lt 2008 m + 13 500 Lt 2009 m + 12 340 Lt 2010 m), kokiu pagrindu į septynių asmenų sąskaitas pervesta 21 609,21 Lt suma kaip darbo užmokestis (20 076,21 Lt 2008 m + 1 533 Lt 2009 m), kokias sumas bendrovė (duomenys neskelbtini) panaudojo mokesčiams bei socialinio draudimo įmokoms sumokėti, kiek palūkanų sumokėjo už paimtus kreditus, kiek pinigų buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke 2008-2010 metais, kiek ir kokias sąskaitas bankuose turėjo bendrovė (duomenys neskelbtini) bei kiek pinigų bankų sąskaitose turėjo bendrovė (duomenys neskelbtini) 2008-2010 metais, kam bendrovė (duomenys neskelbtini) panaudojo 2008-2010 metais iš bankomatų išimtą 159 730 Lt sumą, kam panaudoti pirkiniai už 33 820,45 Lt sumą, kam I. K. ir V. A. panaudojo gautus atitinkamai 13 090,48 Lt ir 571,81 Lt avansus, kiek darbo užmokesčio buvo priskaičiuota bei išmokėta bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2008-2009 metais, kiek lėšų bendrovė (duomenys neskelbtini) panaudojo darbo užmokesčiui pervesti, ir dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.
Bylą nagrinėjant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str., 291 str.). kaltinamoji I. K. parodė, kad prisipažįsta dėl visų jai pareikštų kaltinimų, kuriais yra kaltinama. 2008 metų pradžioje turėjo nedidelių asmeninių skolų, todėl sugalvojo, kad gali iš įmonės paimti pinigų, padengti savo turimą skolą (draugei/pažįstamai), o vėliau grąžinti vėl įmonei. Pagalvojo, kad taip gaus pinigų be jokių palūkanų, paskolų. Kadangi jos poelgio pasisavinant pinigus niekas įmonėje nepastebėjo, suprato, kad gali laisvai disponuoti įmonės pinigais. Įmonės direktorius į jos darbą nesikišo, įmonei priklausančių bankinių sąskaitų netikrino, vykstančių bankinių operacijų nežiūrėjo. Pradėjo neatsakingai imti iš įmonės pinigus. Nepateisina savo elgesio, supranta, kad elgėsi labai blogai. 2008 m. vasario mėnesį jai dirbant įmonėje, į bendrą telefoną paskambino DNB banko darbuotojas, kuris pasiūlė suteikti UAB (duomenys neskelbtini) kreditinę kortelę su kredito limitu. Susigundė šiuo pasiūlymu, nes turėdama kreditinę kortelę galėtų laisvai disponuoti įmonės pinigais. Kadangi apie tai nenorėjo sakyti įmonės direktoriui, 2008 m. kovo pradžioje, dabar tikslios datos nepamena, parengė įgaliojimą, kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. K. įgaliojo ją, tuo metu dirbančią vyr. finansininke, tvarkyti ir pasirašyti dokumentus AB DnB banke dėl kreditinės kortelės ir kredito limito gavimo. Šį įgaliojimą pateikė Laisvės al. esančiame AB DnB banke, užpildė paraišką, buvo ruošiami dokumentai ir 2008-03-19 įmonei buvo suteiktas 11 584,80 Eur kreditas. Tik ji viena turėjo kreditinę kortelę ir tik ji kortele naudojosi, niekam jos nedavė. Kreditine kortele atsiskaitinėjo iki 2010-12-31. Apmokėdavo prekes (už maistą, gėrimus, drabužius, degalus ir kt.), atsiskaitydavo už paslaugas (pramogas, viešbučius, sveikatos priežiūrą ir kt.) įvairiose parduotuvėse, įstaigose. Šią kortelę naudojo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kiek prisimena Latvijoje, Lenkijoje. Todėl visiškai pripažįsta kaltinimą pagal BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.
Taip pat I. K. parodė, kad prisipažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku ir sumomis pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) pinigus. Visiškai prisipažįsta, kad laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2011 metų įmonės pinigus pasisavindavo pervesdama juos į savo sąskaitą bei nuimdama grynus pinigus bankomatuose, atsiskaitydama už pirkinius, paslaugas ir pan. Prisipažįsta, kad pasisavino visas įmonės pinigines lėšas tokiomis sumomis, kurios yra nurodytos jai pareikštame kaltinime pagal BK 183 str. 2 d. Sutinka, kad iš viso galėjo pasisavinti apie 66663,33 Eur, tačiau dalį šių pinigų – 16204,09 Eur, yra grąžinusi. Būdavo taip, kad pasisavintų pinigų neišleisdavo, todėl norėdama, kad nesijaustų, jog įmonei trūksta pinigų, pridėjusi dar savo asmeninių pinigų – grąžindavo. Minėtą grąžintą pinigų sumą yra grąžinusi arba per kasą, arba per banką. Į bankinę sąskaitą yra grąžinusi tokias sumas: 2009-08-03 500 Lt (6 t. 162 b.l.); 2009-08-18 4500 Lt (6 t. 162 b.l.); 2009-10-05 3000 Lt (6 t. 164 b.l.); 2009-12-28 5500 Lt (6 t. 167 b.l.); 2010-03-29 1200 Lt (6 t. 171 b.l.); 2010-11-30 6240 Lt (6 t. 182 b.l.); 2010-12-20 1400 Lt (6 t. 182 b.l.); 2010-12-29 3500 Lt (6 t. 162 b.l.); 2011-03-09 2800 Lt (4 t. 71 b.l.); 2011-04-29 400 Lt (4 t. 71 b.l.); 2011-04-29 600 Lt (4 t. 72 b.l.) 2011-05-30 3000 Lt (4 t. 72 b.l.). Viso: 32640 Lt, kas sudaro 9 453,20 Eur. Į kasą per avansines apyskaitas yra grąžinusi: 2011-06-30 4000 Lt (7 t. 122 b.l.); 2011-07-07 220 Lt (7 t. 124 b.l.); 2011-07-28 2450 Lt (7 t. 124 b.l.); 2011-07-28 3500 Lt (7 t. 124 b.l.); 2011-08-30 2308,60 Lt (7 t. 126 b.l.); 2011-09-30 4983 Lt (7 t. 128 b.l.); 2011-10-20 600 Lt (7 t. 130 b.l.); 2011-10-21 580 Lt (7 t. 130 b.l.); 2011-10-28 1910 Lt (7 t. 130 b.l.); 2011-11-02 200 Lt (7 t. 132 b.l.); 2011-11-02 1340 Lt (7 t. 132 b.l.); 2011-11-15 420 Lt (7 t. 132 b.l.); 2011-12-29 797,86 Lt (7 t. 134 b.l.). Iš viso: 23309,46 Lt, kas sudaro 6 750,89 Eur. Kai turėdavo atliekamų pinigų, visada stengdavosi grąžinti iš įmonės paimtus pinigus. Kartais, norėdama grąžinti įmonei didesnę sumą, net pasiskolindavo.
Parodė, kad įmonė gaudavo pajamų iš patalpų nuomos. Visos įmonės gaunamos lėšos iš nuomininkų buvo daromos bankiniais pavedimais. Į įmonės sąskaitą už patalpų nuomą pervesdavo šios įmonės: UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), daugiau nepamena. Daugiau jokių lėšų įmonė negaudavo, į kasą pinigai irgi nebuvo įnešami iš klientų. Taigi I. K. nurodytos sumos, kurias ji įnešė į įmonę, buvo jos turimos lėšos. Kadangi pinigų pasisavinimo įmonėje niekas nepastebėjo, o I. K. tikėjosi, kad po truputi viską grąžins, todėl visų operacijų netraukė į buhalterinę apskaitą. Į apskaitą neįtraukė visų bendrovės sąskaitose buvusių įplaukų ir išlaidų sumų, t. y. neįtraukė visų pervedimų, kai įmonės pinigus persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą, kai mokėdavo už fiktyvius darbuotojus mokesčius, kai darydavo pinigų grąžinimus į įmonės sąskaitą ir kt. Taip pat įrašydavo klaidingus duomenis į apyvartos žiniaraščius, klaidingas mokėtinų mokesčių sumas, nurodydavo klaidingus duomenis balanse ir taip pat neįregistravo į bendrovės buhalterinę apskaitą 2008-2010 metais iš bankomatų nuimtų piniginių lėšų sumos. Kai įmonėje nebūdavo pinigų, kad galėtų sumokėti visus reikiamus mokesčius, pradėjo klastoti VMI pateikiamas deklaracijas. Sukeisdavo deklaracijose pardavimo ir pirkimo PVM ir tokiu būdu gaudavosi grąžintina įmonei PVM suma ir nereikėjo mokėti VMI PVM mokesčio. Apie iškilusias problemas dėl nemokumo įmonės direktoriui nesakė. Pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė apskaitą, nesilaikė įstatymų numatytų reikalavimų ir visiškai pripažįsta kaltinimą pagal BK 222 str. 1 d.
Pripažįsta, kad sudarė fiktyvias darbo sutartis su G. P., R. Č., R. A., L. B., G. B., M. M., G. S.. Šiuos asmenis įdarbino pagal D. B. prašymą. Šį asmenį pažįsta nuo mokyklos laikų. 2007 metais, dabar tiksliai neatsimena, jis su ja susisiekė ir paprašė gal ji galėtų į UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti šiuos asmenis. B. nurodė, kad darbo užmokestį bei su tuo susijusius mokesčius sumokės jis, t. y. jai duos pinigus. Kodėl D. B. nurodė įdarbinti šiuos žmones ji neklausė, kadangi jis buvo jos klasiokas, jie gerai sutarė, ji juo pasitikėjo. Visus su šių žmonių įdarbinimu susijusius dokumentus pildė ji, įmonės direktorius apie šiuos įdarbintus žmones nieko nežinojo, ji jam nesakė. Tiesiog nenorėjo aiškintis. B. atvažiuodamas pas ją dėl žmonių įdarbinimo turėdavo šių asmenų dokumentų kopijas, ji sudarydavo sutartį, kurią B. paimdavo ir pats surinkdavo tų asmenų parašus. Šių žmonių ji nėra mačiusi ar su jais bendravusi. Įdarbinus asmenis ji B.i nurodydavo, kiek reikės pinigų išmokėti jiems atlyginimus bei mokesčius.
Jokios naudos įdarbindama asmenis negavo, nors B. minėjo, kad jai neliks skolingas. Tačiau jis ją apgavo, liko dar dalis jo nesumokėtų, bet pažadėtų sumokėti, mokesčių už darbuotojus. Visiškai pripažįsta kaltinimus pagal BK 300 str. 1 d. dėl fiktyviai įdarbintų darbuotojų, tuo suklastojant darbo sutartis bei pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir pabaigą. Jos žiniomis B. išvyko į užsienį. Kodėl jis prašydavo įdarbinti šiuos žmones ji nežino, nesidomėjo. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jis dar buvo kažkokių nusikaltimų padaręs. B. minėtų asmenų atlyginimams bei mokesčiams mokėti jai buvo davęs pinigines lėšas, kurias ji įnešė į įmonės sąskaitą. Iš viso B. minėtų asmenų darbo užmokesčiui bei mokesčiams yra davęs 5598,35 Eur. B. pinigus pI kartą buvo atnešęs vėliau nei Petroniui ir Čaplikienei išmokėtas darbo užmokestis bei apmokėti mokesčiai už juos, t. y. iš pradžių už fiktyvius asmenis mokesčius bei jiems tenkantį darbo užmokestį pervesdavo iš įmonės pinigų, o paskui, B. atnešus pinigus, juos įnešdavo į įmonės sąskaitą. B. dingus, jis liko nesumokėjęs už Stankevičių 1533 Lt, kas sudaro 443,99 Eur (6 t., 154 b. l.) ir Čaplikienę 2006,16 Lt, kas sudaro 581,02 Eur (6 t., 142 b. l.), tačiau atsižvelgus į ankščiau buvusią permoką (be minėtų paskutinių išmokų, fiktyviems darbuotojams išmokėta buvo 18641,86 Lt, o B. buvo atnešęs 19330 Lt, skirtumas 688,14 Lt), liko, kad už fiktyvius asmenis įmonės pinigais buvo sumokėta tik 2851,02 Lt, kas sudaro 825,71 Eur. Patikslintą kaltinimą pagal BK 184 str. 1 d. taip pat pripažįsta visiškai, sutinka, kad iššvaistė 1094,02 EUR sumą. B. pinigus atveždavo jai į darbą, grynais, įvairiomis kupiūromis. Tą pačią dieną šiuos pinigus ji įnešdavo į įmonės banko sąskaitą. Nors ji pasisavindavo iš įmonės pinigus, tačiau B. atneštus pinigus tikrai įnešdavo įmonei, kadangi nenorėjo dar labiau įklimpti į skolą įmonei, reikėjo fiktyviai įdarbintiems asmenims išmokėti atlyginimus. Kai B. atnešdavo jai pinigus, įmonės darbuotojai ar kiti asmenys to nematydavo. Jokių dokumentų apie atneštus pinigus su B. nepasirašydavo.
Visiškai pripažįsta ir jai pareikštą kaltinimą pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. L. J. pažįsta kaip buvusią bendradarbę, su ja palaikė draugiškus ryšius, todėl jai pasakius, kad ji norėtų įsidarbinti kur nors dar puse etato, ji pasiūlė įsidarbinti į UAB (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad reikiamus mokesčius turės mokėti pati. Ji suformino visus reikiamus dokumentus dėl L. J. įdarbinimo ir juos pateikė Sodrai. Apie visus įmonėje fiktyviai įdarbintus asmenis direktorius I. K. nieko nežinojo, ji tai nuo jo slėpė. L. J. pati sumokėdavo jai reikiamus mokesčius, kuriuos ji tik įnešdavo į įmonės sąskaitą. Apie tai, kad L. J. tuo metu kai buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) laukėsi, ji sužinojo vėliau. Jai buvo skaičiuojam motinystės pašalpa kai ji buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini). 2012 m. gruodžio mėnesį Kauno rajono savivaldybė nutarė parduoti UAB (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad įmonė bus parduota ji žinojo, jos, kaip vyr. buhalterės paprašė pateikti visus įmonės balansinius dokumentus, ji juos pateikė, tačiau nuslėpė, kad trūksta pinigų. Buvo atsiųstas auditorius, kuriam buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kurių jis prašė, tačiau faktą apie trūkstamas lėšas ji nuslėpė. Tuo metu negalėjo grąžinti įmonei priklausančias lėšas, todėl nieko neinformavo. 2012-12-29 įvyko įmonės pardavimas, ji toliau liko dirbti, o direktorius I. K. buvo atleistas. Buvo paskirta nauja direktorė, praėjus, kuriam laikui nauja įmonės vadovė vyko į banką pasirašyti dokumentų savo vardu ir sužinojo, kad banke piniginių lėšų nėra, kad įmonė turi paėmusi kreditinę kortelę. Buvo paprašyta pasiaiškinti dėl šios situacijos, tada ji iš karto prisipažino, kad pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas. Ji pasirašė vekselį, kur įsipareigojo gražinti iš UAB (duomenys neskelbtini) pasisavintas lėšas. Vekselis buvo perduotas antstoliui, buvo areštuotas jos turtas, parduotas, padengta dalis vekselio. Labai gailisi, dėl to ką padarė, nuoširdžiai prisipažino, kai tik išaiškėjo jos daroma neteisėta veikla, stengėsi atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Iki šiol šią žalą atlygina dalimis. Prašo teismo atsižvelgti, kad yra dirbanti, stengiasi atlyginti padarytą žalą, todėl prašo neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės. Nepateisina savo elgesio, supranta, kad elgėsi nusikalstamai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. K. jai pareikštus kaltinimus pripažino visiškai (9 t., 92-93, 94-96, 112-114 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo ir jos parodymų, pastarosios kaltę įrodo ir baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai:
2013-01-25 specialisto išvadoje Nr. 5-2/14 ir 2013-09-16 specialisto išvadoje Nr. 5-2/158 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (4 t., 73-200 b. l., 7 t., 1-200 b.1., 8 t., 1-150 b. l.), nurodyta, kad:
- pagal DNB banko tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė DnB Nord banko Kauno klientų aptarnavimo skyriui (Laisvės al. 86, Kaunas) 2008-03-07 įgaliojimą, kuriuo vyr. finansininkė I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgaliota tvarkyti ir pasirašyti dokumentus kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti, ir šiame įgaliojime prie įrašų „L.e.p. direktorius I. K.“ ir „Vyr. finansininkė I. K.“ yra parašai (22 priedas, 22.1 lapas). Pagal DnB Nord banko ir bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos vyr. buhalterės I. K., 2008-03-19 „Susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. CMS951003/1“, bendrovei (duomenys neskelbtini) suteiktas 40 000 Lt atstatomasis kredito limitas, arba bendrovei (duomenys neskelbtini) suteikta galimybė imti ir grąžinti kreditus neviršijant 40 000 Lt sumos, ir už gautus kreditus bendrovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti bankui 12% metines palūkanas (22 priedas, 22.2 lapas). Tos pačios datos, 2008-03-19 „Sutikime dėl įsiskolinimo dengimo“ nurodyta, kad 40 000 Lt atstatomasis kredito limitas suteiktas mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kad bankas be atskiro nurodymo kiekvieno mėnesio 16 d. turi teisę nurašyti įsiskolinimo sumą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (22 priedas, 22.3 lapas). Kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) nepagrįstos apskaitos dokumentais 2008-2010 metais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele išimtų 159 730 Lt grynųjų pinigų įplaukų, 33 820,45 Lt sumos panaudojimo mokėjimo kortele atsiskaitymams už pirkinius, I. K. 8 671,90 Lt avansų ūkio išlaidoms pervedimo, V. A. 571,81 Lt avanso pervedimo, 669,84 Lt sumos pervedimo palūkanoms už kreditus ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose, nes bendrovė (duomenys neskelbtini) neišsaugojo jokių duomenų (banko sąskaitos išrašų, mokėjimo pavedimų ar kt.) apie 2008-2010 metais sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas finansines operacijas. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek ir kokias sąskaitas bankuose turėjo bendrovė (duomenys neskelbtini) bei kiek pinigų bankų sąskaitose turėjo bendrovė (duomenys neskelbtini) 2008-2010 metais, kam bendrovė (duomenys neskelbtini) panaudojo 2008-2010 metais iš bankomatų išimtą 159 730 Lt sumą, kam panaudoti pirkiniai už 33 820,45 Lt sumą, kam I. K. ir V. A. panaudojo gautus atitinkamai 8671,90 Lt ir 571,81 Lt avansus, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2010 metus. Bendrovės (duomenys neskelbtini) veikloje buvo nepanaudota 2008-2010 metais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele iš bankomatų išimta 159 730 Lt suma, mokėjimo kortele atsiskaitymams už pirkinius panaudota 33 820,45 Lt suma, I. K. pervestų avansų ūkio išlaidoms 8 671,90 Lt suma, V. A. pervesto avanso 571,81 Lt suma, ir dėl to bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 207 212,74 Lt nuostolį (159 730 + 33 820,45 + 13 090,48 + 571,81). Be to, bendrovė (duomenys neskelbtini) dar patyrė 17 755,98 Lt nuostolį dėl DNB banko iki 2011-12-31 priskaičiuotų ir bendrovės (duomenys neskelbtini) sumokėtų 17 755,98 Lt palūkanų (16 836,92 Lt palūkanos + 919,06 Lt padidintos palūkanos) už kreditą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (20 priedas, 20.1- 20.9 lapai), nes šios sąskaitos lėšos buvo naudojamos ne bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklai. Vyr. finansininkė I. K. 2012-02-07 pasiaiškinime bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorei nurodė, kad nuo 2007 metų spalio mėn. (I. K. priimta į darbą 2007-10-01) naudojo įmonės pinigus, pasinaudojusi tarnybine padėtimi paėmė iš banko kreditinę kortelę, ir dėl to banko likučio suma neatitiko fakto (21 priedas, 21.1 lapas), (7 t., 76; 78; 79; 80 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 21 609,21 Lt nuostolį dėl 2008-2009 metais 7-iems asmenims, G. P., R. Č., R. A., L. B., G. B., M. M. ir G. S. iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke pervestos 21 609,21 Lt sumos kaip darbo užmokestis, nes pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius šie asmenys nedirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), pagal darbo užmokesčio žiniaraščius šiems asmenims nepriskaičiuotas darbo užmokestis už 2008-2009 metus, su šiais asmenimis buvo nesudarytos darbo sutartys, ir tuo bendrovėje (duomenys neskelbtini) pažeista LR Darbo kodekso (2002-06-04, Nr.IX-926) 99 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad „Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 21 609,21 Lt nuostolį, tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad G. P., R. Č., R. A., L. B., G. B., M. M. ir G. S. faktiškai nedirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini). (Specialisto išvados 3.1.3, 5.2-5.3 punktai).
Specialisto išvados 2013-01- punktuose 5.2-5.3 nurodytos konkrečios sumos, kurios, kaip darbo užmokestis, 2008-2009 metais buvo pervestos 7-iems asmenims (G. P., R. Č., R. A., L. B., G. B., M. M. ir G. S.) iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke. Pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke išrašą, kuris pridėtas priedu prie specialisto išvados 2013-01-25 Nr. 5-2/14 (8 priedas, 8.11-8.26 lapai), papildomai pateikiama, į kurias šių asmenų sąskaitas pervesta 21 609,21 Lt suma:
1) 2 185,56 Lt suma per 2 kartus pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke gavėjui G. P.. Tame tarpe:
- 952,80 Lt pervesta 2008-02-11 su nuoroda „Darbo užmokestis už sausio mėn.“;
- 1 232,76 Lt pervesta 2008-03-20 su nuoroda „Darbo užmokestis už vasario mėn. ir nepanaudotas atostogas“.
2) 5 674,06 Lt suma per 3 kartus pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke gavėjui R. Č.. Tame tarpe:
- 1 294,06 Lt pervesta 2008-02-11 su nuoroda „Darbo Aužmokestis už sausio mėn.“;
- 2 190 Lt pervesta 2008-03-20 su nuoroda „Darbo užmokestis už vasario mėn.“;
- 2 190 Lt pervesta 2008-04-04 su nuoroda „Darbo užmokestis už kovo mėn.“.
3) 1 606 Lt suma per 2 kartus pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke gavėjui R. A.. Tame tarpe:
- 803 Lt pervesta 2008-04-04 su nuoroda „Darbo užmokestis už kovo mėn.“;
- 803 Lt pervesta 2008-05-14 su nuoroda „Darbo užmokestis už balandžio mėn.“.
4) 7 529,22 Lt suma per 3 kartus pervesta j sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke gavėjui L. B.. Tame tarpe:
- 2 190 Lt pervesta 2008-05-15 su nuoroda „Darbo užmokestis už balandžio mėn.“;
- 2 190 Lt pervesta 2008-06-12 su nuoroda „Darbo užmokestis už gegužės mėn.“;
- 3 149,22 Lt pervesta 2008-07-10 su nuoroda „Darbo užmokestis už birželio mėn. ir nepanaudotas atostogas“.
5) 660,80 Lt suma pervesta 2008-08-13 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke su nuoroda „Darbo užmokestis už birželio mėn.“ gavėjui G. B..
6) 2 420,57 Lt suma per 2 kartus pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ banke gavėjui M. M.. Tame tarpe:
- 1 106,57 Lt pervesta 2008-07-16 su nuoroda „Darbo užmokestis už birželio mėn.“;
- 1 314 Lt pervesta 2008-08-05 su nuoroda „Darbo užmokestis už liepos mėn.“.
7) 1 533 Lt suma pervesta 2009-01-22 j sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke su nuoroda „Darbo užmokestis“ gavėjui G. S., (6 t., 77-80; 89-91; 139-154 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 159 730 Lt nuostolį dėl 2008-2010 metais iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele iš bankomatų išimtos 159 730 Lt sumos, nes šios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais, neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose ir 159 730 Lt suma nepanaudota bendrovės (duomenys neskelbtini) veikloje (Specialisto išvados 3.2.1 punktas). 2008-2010 metais bendrovės (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele iš bankomatų išimta 159 730 Lt suma pagal konkrečias datas bei sumas detalizuota 24 priede, 24.1-24.14 lapai prie specialisto išvados 2013-01-25 Nr. 5-2/14. Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą 159 730 Lt suma iš bankomatų išimta nuo 2008-03-19 iki 2010-12-30 per 491 kartą, ir šios specialisto išvados priede Nr.2 (2.1-2.11 lapai) sudarytoje lentelėje papildomai pateikiama sąskaitos išraše nurodyta pinigų išėmimo vieta (6 t., 81 b. l.; 7 t., 84-100 b. l.; 8 t., 118-128 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 33 820,45 Lt nuostolį dėl 2008-2010 metais iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele atsiskaitymams už pirkinius panaudotos 33 820,45 Lt sumos, nes šios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais, neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose ir 33 820,45 Lt suma nepanaudota bendrovės (duomenys neskelbtini) veikloje (Specialisto išvados 3.2.2 punktas). 2008- 2010 metais bendrovės (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele atsiskaitymams už pirkinius panaudota 33 820,45 Lt suma pagal konkrečias datas bei sumas detalizuota 24 priede, 24.1-24.14 lapai prie specialisto išvados 2013-01-25 Nr. 5-2/14. Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą 33 820,45 Lt suma atsiskaitymams už pirkinius panaudota nuo 2008-04-20 iki 2010-12-31 per 302 kartus, ir šios specialisto išvados priede Nr.3 (3.1-3.7 lapai) sudarytoje lentelėje papildomai pateikiama sąskaitos išraše nurodyta pirkimo vieta (6 t., 82 b. l.; 8 t., 129-135 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 8 671,90 Lt nuostolį dėl 8 671,90 Lt nuostolio suma dėl 2008-2010 metais iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. pervestų avansų ūkio išlaidoms 8 671,90 Lt sumos, kuri neįvertinta bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje ir nepanaudota bendrovės (duomenys neskelbtini) veikloje, detalizuota šios specialisto išvados punkte 2.6, kuriame nurodytos konkrečios datos, sumos bei I. K. sąskaitų numeriai, į kurias pervestos konkrečios sumos. T.y. 2008-2010 metais iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. pervesta avansų suma pagal konkrečias datas bei sumas detalizuota 9 priede, 9.1-9.7 lapai prie specialisto išvados 2013- 01-25 Nr. 5-2/14. Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą papildomai pateikiama, į kurią I. K. sąskaitą pervesta bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neįvertinta ir veikloje nepanaudota 8 671,90 Lt avansų suma:
1) 200 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2008-12-15 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke gavėjui I. K..
2) 256,32 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2009-07-15 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui I. K.
3) 2 000 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2009-11-19 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui I. K..
4) 400 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-01-15 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui I. K..
5) 300 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-01-18 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui I. K..
6) 800 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-02-12 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui I. K..
7) 300 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-03-02 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke gavėjui I. K..
8) 400 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-03-15 j sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui I. K..
9) 580 Lt avansas, pervestas 2010-04-30 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke gavėjui I. K..
10) 450 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-07-02 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui 1. K..
11) 640 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-07-15 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui L K..
12) 2 345,58 Lt avansas ūkio išlaidom, pervestas 2010-08-05 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavėjui I. K. (8 t., 105-106 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 25 602,80 Lt nuostolio sumą dėl 2011 metais I. K. išduotų ir bendrovės (duomenys neskelbtini) reikmėms nepanaudotų avansų, detalizuota šios specialisto išvados punkte 2.7, kuriame nurodytos konkrečios datos, sumos bei mokėjimo kortele atsiskaitymo už pirkinius vietos, ar pinigų iš bankomatų išėmimo vietos, ar I. K. sąskaitų numeriai, į kurias pervestos konkrečios avansų sumos. T.y. 1) 4 215,99 Lt nuostolį dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele atsiskaitymo už pirkinius, kurie nepanaudoti bendrovės (duomenys neskelbtini) reikmėms (2.7.1 punktas). 2) 10 350 Lt nuostolį dėl 2011 metų sausio mėn. I. K. pinigais išduotų avansų sumos, kuri nepanaudota bendrovės (duomenys neskelbtini) reikmėms ir negrąžinta bendrovei (duomenys neskelbtini) (2.7.2 punktas). 3) 7 837,70 Lt nuostolį dėl 2011 metų vasario mėn. I. K. pinigais išduotų avansų sumos, kuri nepanaudota bendrovės (duomenys neskelbtini) reikmėms (2.7.3 punktas). 4) 3 199,11 Lt nuostolį dėl 2011-03-07 I. K. pinigais išduoto avanso sumos, kuri nepanaudota bendrovės (duomenys neskelbtini) reikmėms (2.7.4 punktas), (8 t., 106- 111 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 2 350 Lt nuostolio sumą 2011 metais I. K. 2 350 Lt darbo užmokesčio permokos detalizuota šios specialisto išvados punkte 2.8, kuriame nurodytos konkrečios datos, sumos ir I. K. sąskaitų numeriai, į kurias pervesta 2 350 Lt darbo užmokesčio daugiau nei priskaičiuota išmokėti. T.y. I. K. darbo užmokesčio daugiau sumokėta nei priskaičiuota už 2011 metų rugsėjo-lapkričio mėnesius: 1) I. K. už 2011 metų rugsėjo mėn. priskaičiuota išmokėti 1 763 Lt darbo užmokestį, ir ši suma išmokėta I. K. grynais pinigais iš bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos 2011-09-29 kasos išlaidų orderiu Nr.24, kuriame nurodyta, kad I. K. išduota 1 763 Lt darbo užmokesčio suma už rugsėjo mėn., ir kuriame prie įrašo „Gavėjo parašas“ yra parašas (6 priedas, 6.1 lapas). I. K. už 2011 metų rugsėjo mėn. permokėta darbo užmokesčio 310 Lt suma, kuri 2011-10-05 pervesta iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su nuoroda „darbo užmokestis rugsėjo mėn.“ į I. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke (7 priedas, 7.1 lapas). 2011-10-05 I. K. pervesta iš viso 750 Lt suma su nuoroda „darbo užmokestis rugsėjo mėn.“, bet pagal 2011 metais priskaičiuotas išmokėti ir išmokėtas darbo užmokesčio sumas, 440 Lt darbo užmokesčio suma (750 - 310) 2011-10-05 I. K. pervesta už 2011 metų rugpjūčio mėn. (29 priedas, 29.1-29.3 lapai prie specialisto išvados 2013-01- 25 Nr. 5-2/14). 2) I. K. už 2011 metų spalio mėn. priskaičiuota išmokėti 1 763 Lt darbo užmokestį, ir ši suma išmokėta I. K. grynais pinigais iš bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos 2011-10-29 kasos išlaidų orderiu Nr.26, kuriame nurodyta, kad 1. K. išduota 1 763 Lt darbo užmokesčio suma už spalio mėn., ir kuriame prie įrašo „Gavėjo parašas“ yra parašas (6 priedas, 6.2 lapas). I. K. už 2011 metų spalio mėn. permokėta darbo užmokesčio 1 840 Lt suma, kuri pervesta per 2 kartus: 840 Lt pervesta 2011-10-29 iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su nuoroda „darbo užmokestis spalio mėn.“ į I. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke ir 1 000 Lt pervesta 2011-11-03 iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke su nuoroda „darbo užmokestis spalio mėn.“ į I. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke (7 priedas, 7.2-7.3 lapai). 3) I. K. už 2011 metų lapkričio mėn. priskaičiuota išmokėti 1 763 Lt darbo užmokestį, ir ši suma 2011-12-06 pervesta iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su nuoroda „darbo užmokestis lapkričio mėn.“ I. K. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke (7 priedas, 7.4 lapas). I. K. už 2011 metų lapkričio mėn. permokėta darbo užmokesčio 200 Lt suma, kuri 2011-12-02 pervesta iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su nuoroda „darbo užmokestis lapkričio mėn.“ į I. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke (7 priedas, 7.5 lapas). Tai yra, I. K. už 2011 metų rugsėjo-lapkričio mėnesius permokėta 2 350 Lt darbo užmokesčio suma (310 Lt + 1 840 Lt + 200 Lt) (8 t., 111-112 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 571,81 Lt nuostolio sumą dėl V. A. pervesto 571,81 Lt avanso, kuris neįvertintas bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, detalizuota šios specialisto išvados punkte 2.9, kuriame nurodyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neįvertintas 571,81 Lt avansas 2010-05-04 pervestas iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbanke gavėjui V. A. (8 t., 113 b. l.).
- bendrovės (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriui 2008-12-24 pateiktu pranešimu L. J. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-12-10 iki 2011-10-07, ir šiame pranešime prie įrašo „l.e.p. direktorius I. K.“ yra parašas (39 priedas). VSDFV Kauno skyriaus 2008-12-17 sprendimu Nr.8.36-15148 „Dėl L. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ L. J. paskirta 54 520,25 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-12-10 iki 2010-10-07, iki vaikui sukaks dveji metai, (41 priedas). Pašalpa apskaičiuota pagal 2008 metų 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas (41 priedas), kaip ir nurodyta LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr.IX-110) 6 straipsnio 2 dalyje (2007-12-04 įstatymo Nr.X-1338 redakcija; galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31) „Kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“. L. J. apskaičiuota 130,49 Lt vidutinė dienos kompensuojama suma, kurios 72,42 Lt sudarė L. J. 2008 metų 2 ketvirtyje priskaičiuotas 4 490,24 Lt darbo užmokestis bendrovėje (duomenys neskelbtini) (4 490,24 Lt : 62 d. (2 ketvirčio darbo dienų skaičius) = 72,42 Lt) ir 58,06 Lt sudarė L. J. 2008 metų 2 ketvirtyje priskaičiuotas 3 600 Lt darbo užmokestis bendrovėje (duomenys neskelbtini) (3 600 Lt: 62 d. (2 ketvirčio darbo dienų skaičius) = 58,06 Lt) (72,42 + 58,06 = 130,49). Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius L. J. nedirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), pagal darbo užmokesčio žiniaraščius jai nepriskaičiuotas darbo užmokestis, pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus ir papildomai surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bendrovėje (duomenys neskelbtini) nebuvo išmokėtas atlyginimas L. J.. Tai yra, tyrimui nepateikta jokių duomenų, kad L. J. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir joje gavo atlyginimą už kokį nors darbą. Draudžiamąsias pajamas apskaičiavus be bendrovėje (duomenys neskelbtini) priskaičiuotos 3 600 Lt darbo užmokesčio sumos, L. J. apskaičiuojama 30 257,93 Lt motinystės pašalpa už tą patį nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (42 priedas), arba 24 262,32 Lt (54 520,25 -30 257,93) mažesnė pašalpa nei priskaičiavo VSDFV Kauno skyrius. Bendrovė (duomenys neskelbtini), priskaičiuodama L. J. 3 600 Lt darbo užmokestį už 2008 metų 2 ketvirtį, priskaičiavo ir sumokėjo 1 223,28 Lt įmokų socialiniam draudimui (42 priedas). Tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad L. J. faktiškai nedirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), VSDFV biudžetas patyrė 23 039,04 Lt nuostolį (motinystės pašalpa pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) L. J. priskaičiuotą darbo užmokestį, 24 262,32 Lt - 1 223,28 Lt, bendrovės (duomenys neskelbtini) sumokėtos VSD įmokos už L. J. priskaičiuotą darbo užmokestį) (8 t., 39; 79-82 b. l.).
- bendrovė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31, tvarkė buhalterinę apskaitą, bet apskaitą tvarkė nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) pažeista LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, dėl to UAB (duomenys neskelbtini):
- nepagrįstos apskaitos dokumentais sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke 2008 metų 164 634,08 Lt išlaidų ir 110 565,03 Lt įplaukų, 2009 metų 146 071,83 Lt išlaidų ir 93 888,97 Lt įplaukų bei 2010 metų 147 676,65 Lt išlaidų ir 92 914,89 Lt įplaukų ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose;
- nepagrįstos apskaitos dokumentais 2008-2010 metais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele išimtų 159 730 Lt grynųjų pinigų įplaukų, 33 820,45 Lt sumos panaudojimo mokėjimo kortele atsiskaitymams už pirkinius, I. K. 13 090,48 Lt avansų ūkio išlaidoms pervedimo, V. A. 571,81 Lt avanso pervedimo, 669,84 Lt sumos pervedimo palūkanoms už kreditus ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose;
- nepagrįstos apskaitos dokumentais 2008-2009 metais asmenims G. P., R. Č., R. A., L. B., L. J., G. B., M. M. ir G. S. 58 315,22 Lt darbo užmokesčio priskaičiavimo (2008 m 52823,75 Lt + 2009 m 5 491,47 Lt) ir 21 609,21 Lt sumos (2008 m 20 076,21 Lt + 2009 m 1 533 Lt), kaip darbo užmokesčio, pervedimo į šių asmenų sąskaitas ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose;
- neišsaugoti duomenys (sąskaitos išrašai, mokėjimo pavedimai ar kitų dokumentai) apie sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke 2008- 2010 metais vykdytas finansines operacijas.
Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kam I. K. panaudojo 2008-2010 metais jai pervestus 40 751,42 Lt avansus (27 591,55 Lt 2008 m + 11 953,70 Lt 2009 m + 1 206,17 Lt 2010 m), kam bendrovėje (duomenys neskelbtini) panaudota I. K. 45 170 Lt grąžintų avansų suma (19 330 Lt 2008 m + 13 500 Lt 2009 m + 12 340 Lt 2010 m), kokiu pagrindu į septynių asmenų sąskaitas pervesta 21 609,21 Lt suma kaip darbo užmokestis (20 076,21 Lt 2008 m + 1 533 Lt 2009 m), kokias sumas bendrovė (duomenys neskelbtini) panaudojo mokesčiams bei socialinio draudimo įmokoms sumokėti, kiek palūkanų sumokėjo už paimtus kreditus, kiek pinigų buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke 2008-2010 metais, kiek ir kokias sąskaitas bankuose turėjo bendrovė (duomenys neskelbtini) bei kiek pinigų bankų sąskaitose turėjo bendrovė (duomenys neskelbtini) 2008-2010 metais, kam bendrovė (duomenys neskelbtini) panaudojo 2008-2010 metais iš bankomatų išimtą 159 730 Lt sumą, kam panaudoti pirkiniai už 33 820,45 Lt sumą, kam I. K. ir V. A. panaudojo gautus atitinkamai 13 090,48 Lt ir 571,81 Lt avansus, kiek darbo užmokesčio buvo priskaičiuota bei išmokėta bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2008 – 2009 metais, kiek lėšų bendrovė (duomenys neskelbtini) panaudojo darbo užmokesčiui pervesti, ir dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2010 metus (Specialisto išvados 3.1,3.2, 5 punktai) (6 t., 96 - 97 b. l.), (6 t., 73 - 200 b. l., 7 t., 1 - 200 b. l., 8 t., 1-150 b. l.).
2008-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, kuriame I. K. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. K. įgalioja vyr. finansininkę I. K. tvarkyti ir pasirašyti dokumentus AB DnB Nord banke, kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti ir už I. K. pasirašė, nors tokio įgaliojimo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nebuvo suteikęs (4 t., 84 b. l.).
2008-03-12 paraiška AB DNB NORD bankui, kurią I. K. užpildė AB DNB NORD bankui kredito limitui 40 000 Lt mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti (4 t., 85 b.1.).
2008-03-19 pasirašytas susitarimas tarp banko atstovo ir I. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. CMS951003/1 (4 t., 81-82 b. l.).
2007-12-03 Darbo sutartis pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovo L.e.p. I. K. ir G. P., pagal kurią G. P. UAB (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti 2007-12-03, darbdavys įsipareigoja mokėti jam 1200 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 161-162 b. l.).
2008-01-15 Darbo sutartis Nr. 104/3 pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovo L.e.p. I. K. ir R. Č., pagal kurią R. Č. UAB (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti 2008-01-15, darbdavys įsipareigoja mokėti jai 3000 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 166-167 b. l.).
2008-03-03 Darbo sutartis pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovo L.e.p. I. K. ir R. A., pagal kurią R. A. UAB (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti 2008-03-03, darbdavys įsipareigoja mokėti jai 1100 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 159-160 b. l.).
2014-07-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo L. J. pateikė 2008-04-01 Darbo sutartį pasirašytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovo L.e.p. I. K. ir L. J., pagal kurią L. J. UAB (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti 2008-04-01, darbdavys įsipareigoja mokėti jai 1200 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 157; 158 b. l.).
2008-04-01 Darbo sutartis pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovo L.e.p. I. K. ir L. B., pagal kurią L. B. UAB (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti 2008-04-01, darbdavys įsipareigoja mokėti jai 3000 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 165 b. l.).
2008-06-05 Darbo sutartis Nr. 8 pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovo L.e.p. I. K. ir M. M., pagal kurią M. M. UAB (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti 2008-06-05, darbdavys įsipareigoja mokėti jam 1800 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 163-164 b. l.).
2008-10-01 Darbo sutartis Nr. 8 pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovo L.e.p. I. K. ir G. S., pagal kurią G. S. UAB (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti 2008-10-01, darbdavys įsipareigoja mokėti jam 2100 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 168-169 b. l.).
2014-10-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu pateikti pranešimai (2 t., 172-186 b. l.):
- 2008-04-11 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1, kurio A10 eilutėje 1.K. įrašyta tikrovės neatitinkanti G. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data - 2008-03-03, A11 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti G. P. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma - 2 688,61 Lt, A12 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti G. P. įmokų suma - 913,59 Lt bei šis pranešimas I. K. 2008-04-11 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A19708), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 173 b. l.).
- 2008-01-15 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1, kurio A9 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti R. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžios data - 2008-01-15 bei šis pranešimas I. K. 2008-04-10 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A 22218), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 174 b. l.).
- 2008-05-12 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 2, kurio A10 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti R. Č. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data - 2008-05-12, A11 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti R. Č. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma – 4 535,40 Lt, A12 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti R. Č. įmokų suma - 1 541,13 Lt bei šis pranešimas I. K. 2008-05-12 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12.A26402), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 175 b. l.).
- 2008-03-03 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 2, kurio A9 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti R. A. valstybinio socialinio draudimo pradžios data - 2008-03-03 bei šis pranešimas I. K. 2008-04-10 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A 22219), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 176 b. l.).
- 2008-05-30 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 3, kurio A10 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti R. A. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data - 2008-05-30, A11 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti R. A. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma - 2 460,24 Lt, A12 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti R. A. įmokų suma - 835,99 Lt bei šis pranešimas I. K. 2008-06-06 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12.A 29920), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 177 b. l.).
- 2008-04-01 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 4, kurio A9 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti L. B. valstybinio socialinio draudimo pradžios data - 2008-04-01 bei šis pranešimas I. K. 2008-05-12 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A-28514), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 178 b. l.).
- 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kurio A10 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti L. B. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data - 2008-07-04, A11 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkančių L. B. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma - 1 314 Lt, A12 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti L. B. įmokų suma - 446,50 Lt bei šis pranešimas I. K. 2008-07-04 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A.37921), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 179 b. l.).
- 2008-04-21 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 5, kurio A9 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti G. B. valstybinio socialinio draudimo pradžios data - 2008-04-21 bei šis pranešimas I. K. 2008-05-12 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11 A-28512), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 181 b. l.).
- 2009-04-01 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kurio A10 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti G. B. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data - 2009-04-06, A11 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkančių G. B. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma - 888,47 Lt, A12 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti G. B. įmokų suma - 355,21 Lt bei šis pranešimas I. K. 2009-04-06 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A 8178), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 182 b. l.).
- 2008-06-05 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 6, kurio A9 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžios data - 2008-06-05 bei šis pranešimas I. K. 2008-06-05 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 24 A-34333), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 183 b. l.).
- 2008-08-13 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kurio A10 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti M. M. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data - 2008-08-13, A11 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti M. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma - 2666,10 Lt, A12 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti M. M. įmokų suma - 905,94 Lt bei šis pranešimas I. K. 2008-08-28 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A 46320), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 184 b. l.).
- 2008-10-01 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 5, kurio A9 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti G. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios data - 2008-10-01 bei šis pranešimas I. K. 2008-10-01 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 11A 60836), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 185 b. l.).
- 2009-01-26 UAB (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, t.y. kurio A10 eilutėje I. K. įrašyta tikrovės neatitinkanti G. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data - 2009-01-26, A11 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti Giedriaus pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma - 2203 Lt, A12 eilutėje įrašyta tikrovės neatitinkanti G. S. įmokų suma - 880,76 Lt bei šis pranešimas I. K. 2009-01-26 pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 12A 4912), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune (2 t., 172-186 b. l.).
2012-09-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė reikalaujamus 2008-2011 m. buhalterinius apskaitos dokumentus (2 t., 148; 149-150; 151-156 b. l.).
2013-01-04 raštu Nr. KN2013/01/04-1 UAB (duomenys neskelbtini) pateikti buhalteriniai dokumentai, (3 t., 12-95 b. l.).
2012-09-12 raštu Nr. (10.6) V10-2297 Kauno apskrities archyvo pateikti prašomi UAB (duomenys neskelbtini) 2008-2011 metų buhalterinės apskaitos dokumentai (3 t., 97; 98-146 b. l.).
2012-11-26 raštu Nr. P2265 AB banko Snoras pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-31 finansinių operacijų išrašas (4 t., 66-74 b. l.).
2012-12-06 raštu Nr. 07.04.04.06-17505 AB SEB banko pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2011-12-31 finansinių operacijų išrašas (4 t., 62; 63-64 b. l.).
2012-11-30 raštu Nr. 30.43-15/1446 AB DNB banko pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2011-12-31 išrašas 1-ame kompaktiniame diske, dokumentai (4 t., 76; 77-85, 86-200 b. l.; 5 t., 1-68 b. l., CD diskas voke 9 t., 130 b. l.).
2013-07-31 raštu Nr. 07.04.08-13183 AB SEB banko pateiktas I. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 finansinių operacijų išrašas kompaktiniame diske (5 t., 79; 80-169 b. l., diskas voke 9 t., 130 b. l.).
2013-07-15 raštu Nr. 30.89-143/1238 AB DNB banko pateiktas I. K. sąskaitos Nr. LT47401004250026224 laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 finansinių operacijų išrašas (5 t., 171; 172-182 b. l.).
2014-01-24 raštu Nr. 30.89-143/232 AB DNB banko pateikti G. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2009-05-01; G. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-03-30; R. Č. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-25 iki 2008-05-30 finansinių operacijų išrašai (5 t., 184, 185-189 b. l.).
2012-07-02 liudytoja apklausta B. R. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktore, o nuo 2012-01-02 UAB (duomenys neskelbtini) vidurio Lietuvos regiono direktore. 2011-12-29 jai tapo žinoma, kad jos darbovietė, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo 100 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų paketą iš Kauno rajono savivaldybės. Akcininkai jai pasiūlė tapti šios įmonės vadove ir jai sutikus ji iš karto buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Tapus šios įmonės direktore, buvęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovas I. K. buvo paskirtas dirbti direktoriaus pavaduotoju ir juo dirbo iki 2012-04-30. Kadangi ir toliau buvęs įmonės vadovas I. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ji, kaip naujai paskirta įmonės vadovė jokio turto priėmimo-perdavimo aktais iš buvusio įmonės vadovo I. K. neperėmė, kadangi nebuvo prasmės tą perdavimą atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai jai taip pat nebuvo perduoti, nes kaip pradėjo gilintis, pamatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes įmonėje vesta įmonės buhalterinė apskaita neatitiko realybės. Ji gilintis į buhalterinius dokumentus pradėjo maždaug 2012 metų vasario mėnesio pradžioje. Iki šio laiko jai tiek buvęs įmonės vadovas I. K., tiek vyr. finansininkė I. K. tikino, kad įmonėje buhalterinė apskaita tvarkoma tinkamai, jokių nesusipratimų, neatitikimų nėra, o ji jais pasitikėjo. Kadangi tapus UAB (duomenys neskelbtini) direktore, ji tuo pat metu buvo ir kelių kitų įmonių vadove, todėl realiai neturėjo galimybės iš karto išsigilinti ir patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) situacijos. Be to, prieš įsigyjant šią įmonė UAB (duomenys neskelbtini) buvo užsakiusi UAB (duomenys neskelbtini) auditą, jis buvo atliktas, viskas buvo sutikrinta, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) priklausė Kauno rajono savivaldybei, todėl įmonė taip pat buvo tikrinta savivaldybės auditorių, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad įmonės buhalterinė apskaita neatitinka realybės. Kai ji pati asmeniškai pradėjo gilintis į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, o visų pI pradėjo domėtis įmonės sąskaitoje esančiais pinigais, iš bankų sužinojo, kad ne tik, įmonei priklausančiose bankų sąskaitose nėra įmonei priklausančių pinigų, bet dar ir daug skolų. Įmonės buhalteriniuose dokumentuose buvo įtraukta, kad įmonės sąskaitoje, esančioje „DnB“ banke yra 134 000 litų, tačiau nuėjusi į banką ji sužinojo, kad pinigų sąskaitoje nėra, o įmonė bankui skolinga beveik 40 000 litų, kurie buvo panaudoti iš įmonei išduotos kreditinės kortelės. Sužinojusi šiuos faktus ji nuvažiavo pas tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) dar dirbusią I. K. ir paklausė ar ji nenori jai ko nors pasakyti. Ji jai pasakė, kad ji prisidirbo, kad tai buvo 2011 metų pradžioje ir, kad pinigus ji panaudojo uošvio reikmėms. Kai 2012 vasario pradžioje ji nuvykus į banko sužinojo, kad banko sąskaitos yra tuščios, ji paprašė, kad bankas jai suteiktų prieigą prie internetinės bankininkystės. Prisijungus prie internetinio banko ji sužinojo, kad jau po keleto dienų, kai I. K. buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini), t.y. maždaug nuo 2008 metų spalio mėnesio, I. K. atliko keliančius įtarimą pinigų pavedimus į kažkokias sąskaitas, prie kurių nebuvo jokių paaiškinimų dėl ko tie pinigai pervesti, nors įprastai, prie kitų banko operacijų buvo nurodyti operacijų atlikimo pagrindai (pagal kokias sąskaitas-faktūras, už kokias paslaugas ir pan.). Taip buvo pervedamos įvairios sumos nuo kelių šimtų, iki keleto tūkstančių. Kiek jai yra žinoma, tai 2008 metais UAB (duomenys neskelbtini) buvo tik du darbuotojai: įmonės direktorius I. K. ir vyr. finansininkė I. K. ir priėjimą prie banko sąskaitų turėjo tik I. K. (taip jai sakė I. K.). 2010 metais buvo įdarbinta dar viena buhalterė, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, kaip papildomas įmonės paslaugas kitoms įmonėms. 2011 metų sausio mėnesį, kai turėjo būti sumokėti atlyginimai darbuotojams už 2011 metų gruodžio mėnesį, pinigai darbuotojams nebuvo pervesti, nes buhalterė jai paaiškino, kad ji negali prisijungti prie banko sąskaitos, kad sugedęs pin kodų generatorius. I. K. jai paaiškino, kad banke žadėjo sutvarkyti prisijungimus prie internetinio banko per dvi savaites. Kai ji vėl jos užklausė apie banką, pasakė, kad reikia susitikti su banko vadybininku ir išspręsti visus tuos klausimus, tada jai buvo pasakyta, kad vadybininkė užsiėmusi, turi kitą susitikimą ar kažkas panašaus, todėl ji pasakė jai nesirūpinti tuo klausimu, kad į banką ji nuvyks pati. Bet kaip vėliau paaiškėjo, tai pinigai darbuotojams nebuvo išmokėti dėl to, kad įmonės sąskaitose nebuvo pinigų. Kiek jai sakė I. K., tai I. K. jam nurodė, kad darbo užmokesčio sumokėti darbuotojams neleidžia ji, o jai sakė, kad ji negali prisijungti prie banko sąskaitos. 2012 metų sausio mėnesį I. K. jai pateikė „ekselinėje“ lentelėje suvestus įmonės buhalterinius duomenis bei šiame atspausdintame dokumente ji pasirašė. Iš to dokumento jai buvo matyti, kad įmonės banko sąskaitoje yra pinigai, kad įmonė neturi jokių didelių įsiskolinimų, kas, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neteisingi duomenys apie įmonės būklę. Mano, kad tas dokumentas, tie suvesti duomenys dokumente jai buvo pateikti siekiant ją suklaidinti, kad ji neprašytų susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais ir, kad atitolinti tuos jai nemalonius procesus, kai paaiškės apie realią įmonės būklę. I. K. jai bandė parodyti, kad įmonės situacija yra gera, kad viskas įmonėje tvarkinga. Gavus tuos I. K. patvirtintus suvestus duomenis apie įmonės finansinę būklę, ji I. K., buvusio įmonė vadovo klausė ar tie duomenys atitinka tikrovę ir jis patikino, kad taip. Sužinojusi, kad banko sąskaitoje nėra pinigų, įmonė priėmė naują darbuotoją, kuri pradėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, o I. K. buvo pažeminta pareigose ir jai nebuvo leista tvarkyti buhalterijos. Kartu su naujai priimta buhaltere pradėta domėtis ar įmonė neturi ir kitų skolų: mokesčių inspekcijai, Sodrai, kitoms institucijoms. Tuo metu paaiškėjo, kad įmonė turi apie 160 000 litų skolos dėl nesumokėtų mokesčių ir rinkliavų, kartu su delspinigiais, UAB „Lesto“ yra skolinga apie 92 000 litų, t.y. 72 000 litų daugiau nei buvo nurodyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, kitų mažesnių įmonės skolų įvairioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, kurios buvo nuslėptos ir neįtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, „DnB Nord“ banke sužinojo, kad 2008-03-19 tarp banko ir UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės, buvo sudarytas susitarimas dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. CMC951003/1, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 40 000 litų kredito limitas, kuris taip pat buvo panaudotas, t.y. sąskaitoje pinigų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad UAB (duomenys neskelbtini), kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėjui buvo padarytas iš viso 390 465,61 litų turtinis nuostolis. Išaiškėjus faktui, kad įmonė banko sąskaitose neturi pinigų, I. K. parašė iš viso keturis paaiškinamuosius raštus, kuriuose nurodė dėl ko atsirado PVM nepriemoka, dėl banko išrašų klastojimo, bei kitus du, kuriuose ji nurodė, kad ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008 metų naudodamasi tarnybine padėtimi iš įmonės sąskaitos savanaudiškais tikslais pasisavino 176 000 litų ir šiuos pinigus įsipareigojo grąžinti įkeisdama nekilnojamąjį turtą, t.y. trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), sodo sklypą bei sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, iki 2012-03-15. Tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į advokatų profesinė bendriją „Advokatai LT“ dėl konsultacijų susidariusiai situacijai išspręsti. Jie, pagal pasirašytą sutartį, suruošė prevencinį ieškinį, kuris buvo pateiktas Kauno apygardos teismui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos tvarka dėl 176 000 litų sumos. Ieškinys nebuvo patenkintas, todėl 2012-02-10 I. K. pasirašė paprastąjį vekselį dėl 176 000 litų sumos, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2012-02-20. Kadangi šis vekselis taip ir nebuvo apmokėtas, todėl I. K. 2012-02-21 buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas, kuriuo primenama, kad pagal 2012-02-10 paprastąjį vekselį ji įsipareigojo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 176 000 litų, tačiau iki 2012-02-21 įsipareigojimų neįvykdė, todėl laiku nesumokėjus atsiskaitymo, be papildomo įspėjimo bus kreiptasi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolius dėl priverstinio išieškojimo, prašant išieškoti skolą bei skolos išieškojimo išlaidas. 2012-02-23 išdavus vykdomąjį raštą buvo kreiptasi į antstolius ir I. K. turto areštavimo. Tą pačią dieną buvo priimtas antstolės G. K. patvarkymas dėl arešto I. K. turtui: trijų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui ir sodo nameliui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma, šiuo metu 30 900 litų yra pervesti į antstolės G. K. depozitinę sąskaitą ir 20 dienų laikotarpyje turėtų būti pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kadangi tokia suma buvo įvertintas I. K. priklausantis žemės sklypas su nebaigtu statyti sodo nameliu, todėl tikėtina, kad ši suma ir buvo gauta būtent pardavus šį turtą. Atlikus buto ekspertizę, I. K. priklausantis butas turėtų būti parduotas ir gautais pinigais taip pat turėtų būti padengta dalis I. K. skolos UAB (duomenys neskelbtini). Prie savo apklausos prideda I. K. ranka rašytų paaiškinimų kopijas, bei kitų dokumentų, susijusių su I. K. skolos UAB (duomenys neskelbtini) išieškojimu susijusių dokumentų kopijas, iš viso 41 lapą (2 t., 107-108 b. l.).
2012-06-05 liudytoja apklausta A. G. parodė, kad dirba Kauno rajono savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėja. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2001-11-29 iki 2011-12- 29 priklausė Kauno rajono savivaldybei ir savivaldybė buvo vienintelė šios įmonės akcininke. Taryba nusprendė, kad yra nenaudinga turėti įmonę prie savivaldybės, nes ši įmonė vertėsi tik turto nuoma, neatliko jokių savivaldybei būdingų funkcijų, todėl nuspręsta, kad galima parduoti šią įmonę, o gautus pinigus už savivaldybei priklausančios įmonės pardavimą panaudoti įgyvendinant savivaldybės funkcijas. 2010-09-23 Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą UAB (duomenys neskelbtini) įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Iš pradžių ši įmonė turėjo atliekų tvarkymo licenciją ir tai buvo pagrindinė šios įmonės veiklos sritis, tačiau pasikeitus atliekų tvarkymo įstatymui, maždaug nuo 2007 metų liepos mėnesio, šios įmonės pagrindinė veiklos sritis buvo turto nuoma. Kadangi Kauno rajono savivaldybė buvo vienintelė šios įmonės akcininke, kiekvienais metais Kauno rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlikdavo šios įmonės auditą. Nors audito išvadose būdavo nustatoma tam tikrų neesminių pažeidimų, tačiau tai neleido suprasti, kad įmonėje buvo klastojami dokumentai. Paskutinis auditas šioje įmonėje atliktas 2011-04-19, šią audito išvados kopiją prideda prie savo apklausos protokolo. UAB (duomenys neskelbtini) atliko UAB (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą, remiantis kuria buvo svarstyta kokia kaina bus parduodamos šios įmonės akcijos ir Kauno rajono savivaldybės privatizavimo komisija nusprendė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kainą padidinti dar 100 000 litų ir nustatyti 940 000 litų. Prie apklausos prideda UAB (duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Buvo paskelbtas aukcionas UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms įsigyti. Taip pat prideda Kauno rajono savivaldybės turto privatizavimo komisijos sprendimą Nr. 8 ir 9, kuriuo buvo pritarta privatizavimo komisijoms projektams, skelbimo kopiją, kuriuo buvo paskelbta apie viešo aukciono būdu parduodamus objektus. Vieninteliai norą dalyvauti aukcione pareiškė UAB (duomenys neskelbtini), kurie vėliau pakeitė savo pavadinimą į UAB (duomenys neskelbtini), kurių paraiškos su priedais kopiją prideda prie savo apklausos. 2011-12-08 Kauno rajono savivaldybės turo privatizavimo komisija patvirtino akcijų pardavimo sutarties projektą, kurio kopiją prideda prie apklausos. 2011-12-12 Kauno rajono savivaldybės ekonomikos skyrius gavo UAB (duomenys neskelbtini) paruoštą ir direktoriaus I. K. bei vyr. finansininkės I. K. pasirašytą pažymą apie tai, kad bendrovei nėra pateikta jokių ieškinių, pretenzijų, nėra pradėta jokių teisminių procesų, ji taip pat nėra išdavusi jokių garantijų, laidavimo raštų ir/ar kitais užtikrinusi trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, nėra sudariusi jokių paskolų, kredito ar panašaus pobūdžio sutarčių. Taip pat buvo pateiktas 2011-10-10 UAB (duomenys neskelbtini) balansas, iš kurio matyti, kad įmonės sąskaitoje yra ne mažiau kaip 143 202 litai, o skolos tiekėjams sudaro tik 10 037 litus. Šis balansas taip pat buvo pasirašytas tiek įmonės vadovo I. K., tiek vyr. finansininkės I. K.. Tiek UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-12, tiek 2011-10-01 balanso kopijas prideda prie savo apklausos. Prieš pasirašant sutartį dėl akcijų pirkimo - pardavimo, kadangi sutartis buvo derinama su akcijų pirkėju, ji asmeniškai pasikvietė atvykti tiek I. K., tiek I. K., kurių keletą kartų perklausė apie įmonės turimus įsipareigojimus. Ji buvo patikinta, kad bendra UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų suma tikrai neviršija 20 000 litų. Taip pat kitas jai aktualus klausimas buvo dėl taršos šaltinio buvimo įmonei priklausančiuose objektuose, nes turimais duomenimis, viename iš objektų, t.y. senoje katilinėje galėjo būti grunto užteršimas mazutu. Buvo patikinta, kad taip nėra. Šis pokalbis vyko žodžiu, siekiant išsiaiškinti pirkėjui aktualius klausimus, kuriuos jai pirkėjas buvo uždavęs derinant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šie klausimai buvo išsiaiškinti žodžiu ir joks dokumentas dėl to nebuvo surašytas. UAB (duomenys neskelbtini) prieš pasirašant akcijų pirkimo sutartį, tai pat buvo pateikti susipažinimui UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, su kuriais susipažinę jie taip pat galėjo įvertinti ketinamos pirkti įmonės situaciją. Dokumentų sąrašas, kurie buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) susipažinimui prieš pasirašant sutartį yra išvardinti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1. Įvykus akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašymui 2011-12-27, Kauno rajono savivaldybė į tolesnius procesus, t.y. šio turto perdavimą nesikišo ir jai, kaip savivaldybės atstovei nėra žinoma kaip šis turtas buvo perimtas. Žino tik tiek, kad I. K. kurį laiką dar dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2012-02-21 Kauno rajono savivaldybė gavo UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl faktinių duomenų neatitikimo su buhalteriniais duomenimis, kurie buvo pateikti pasirašant UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Prie šios pretenzijos buvo pridėti UAB (duomenys neskelbtini) surinkti ir pretenzijoje išdėstytus faktus patvirtinantys dokumentai. Vėliau, t.y. 2012-03-28 ši pretenzija dar kartą buvo papildyta bei patvirtinta pateiktais dokumentais. Kadangi Kauno rajono savivaldybė nebėra UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, tai negali pareikalauti pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų, todėl šių faktų patvirtinti ar paneigti neturi galimybių. Taip pat nėra galimybės Kauno rajono savivaldybei atlikti šios įmonės auditą, nes įmonė nėra pavaldi Kauno rajono savivaldybei. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijų ir kryžminių užklausų į įvairias institucijas bei įstaigas būdu, paaiškėjo, kad I. K. ir I. K. galimai klastojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, neįtraukė visų kreditorinių reikalavimų, galimai pasisavino banko sąskaitose buvusius įmonės pinigus, neteisėtai savo asmeninėms reikmėms pasinaudojo banko UAB (duomenys neskelbtini) suteikta kredito linija, o vieninteliam akcininkui - Kauno rajono savivaldybei teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės realią būklę, todėl ji neturėjo galimybės, informacijos apie įmonės realią situaciją pateikti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną (2 t., 109-110 b. l.).
2012-06-18 liudytoju apklaustas Normantas M. D. parodė, kad nuo 2011 m. birželio mėnesio iki šių metų pradžios jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku. 2011 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, nes neatsimena, Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje buvo patalpinta informacija apie privatizuojamą Kauno rajono savivaldybei priklausančią įmonę - UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) turėjo (duomenys neskelbtini) komercines patalpas, t.y. gretimai UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamo turto ir iš valstybės nuomojamo nekilnojamojo turto, todėl buvo nuspręsta, kad toje teritorijoje, t.y. (duomenys neskelbtini), galima būtų išplėsti UAB (duomenys neskelbtini) turimą teritoriją ir plėtoti veiklą. Be to, privatizavimo dokumentuose buvo nurodyta, kad įmonė turi 156 000 litų sąskaitose, o jos skolos yra tik 15 000 litų. Taip pat buvo pateiktas privatizavimo biuletenis kartu su įmonės balansu, kuris pasirodė patrauklus, kas ir įtakojo, kad buvo nuspręsta dalyvauti šios įmonės privatizavime. Galutinį sprendimą dėl šios įmonės privatizavimo priėmė UAB (duomenys neskelbtini) valdyba 2011-12-02. Valdybai nusprendus, Kauno rajono savivaldybei 2011-12-06 buvo pateikti visi dalyvavimui privatizavime reikalingi dokumentai. Paskelbus UAB (duomenys neskelbtini) privatizavimo aukciono laimėtojais ir pakviesti sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Prieš pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB (duomenys neskelbtini) pasamdė UAB (duomenys neskelbtini), kurios paprašė atlikti UAB (duomenys neskelbtini) auditą, tam, kad įsitikinti ar tikrai verta įsigyti šios įmonės akcijas. Auditorius 2011-12-21 pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, kad iš esmės nėra kažkokių didelių nuokrypių nuo įmonės balanse pateiktų skaičių. Patikrinę įmonės dokumentus auditoriai konstatavo, kad 2011-12-01 bendrovės banko sąskaitoje buvo 132 522 litai. Kaip tiksliai auditorius tikrino UAB (duomenys neskelbtini), jam nėra tiksliai žinoma ir to jis pasakyti negali. Prieš pasirašant UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini), kuri ketina įsigyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, valdybos narys, paprašė, kad auditoriai atsiųstų 2011-12-22 UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, kurioje buvo auditorių ataskaitoje minima pinigų suma, išrašą. Auditoriai paprašė, kad tą išrašą jiems pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu buhaltere dirbusi I. K., o jie jam persiuntė tą banko išrašą faksu. Iš gauto dokumento pamatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos likutis yra 134 006,85 litų. Jį ši informacija tenkino, todėl informavo Kauno rajono savivaldybę, kad po Kalėdų, t.y. kitą savaitę gali pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. 2011-12-27 buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, o 2011-12-29 Kauno rajono savivaldybei buvo pervesti pinigai už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. 2011-12-29 UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo paskirta B. R., o prieš tai buvęs įmonės direktorius I. K. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Tą pačią dieną naujai paskirtai įmonės vadovei buvo perduoti įmonės įstatai ir antspaudas. Buhalterinių įmonės dokumentų B. R. neperėmė, nes įmonės buhalterė nepasikeitė. Prireikus UAB (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus, Bena patikrino įmonės banko sąskaitą ir pamatė, kad pinigų įmonės sąskaitoje nėra. Tai buvo maždaug 2012 metų sausio 20 d., tačiau tiksliai nurodyti negali. Apie tai iš karto buvo informuotas ir jis. Paprašė, kad ji nedelsiant atspausdintų 2011-12-22 UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus, iš kurių buvo matyti, kad tos dienos įmonės sąskaitų likutis buvo 0, nors įmonės vyr. buhalterė buvo pateikusi galimai suklastotą tos dienos banko sąskaitos išrašą su 134 000 litų. B. R. dar atspausdino ir pateikė jam dar vieną banko sąskaitos išrašą (kreditinės) 2011-12-22, iš kurio matyti, kad įmonės kreditinėje sąskaitoje yra -38620,8 litų. Paaiškėjus šiems faktams, jis nedelsiant kreipėsi į teisininkus, klausdamas ką tokiu atvedu daryti. Jie jam patarė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei I. K. priklausančiam turtui. Dėl tolesnio bendravimo teisininkus nukreipė bendrauti su UAB (duomenys neskelbtini) direktore B. R.. Kiek jam žinoma, tai buvo gautas I. K. prisipažinimas, kad ji pati savo reikmėms yra panaudojusi įmonei priklausančius pinigus, ir buvo gautas rašytinis jos pasižadėjimas iki 2012 m. vasario mėnesio, tikslios datos neatsimena, sugrąžinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, tačiau iki šios dienos tie pinigai nėra grąžinti. 2012 metų vasario mėnesio antroje pusėje, I. K. negrąžinus įmonei priklausančių pinigų, jis kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su pretenzija dėl privatizavimo dokumentuose pateiktos informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) neatitikimą realybės. Vėliau dar paaiškėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) taip pat turi dar ir kreditorių, apie kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota. Privatizavimo dokumentuose pateikti įmonės balanso duomenys apie kreditorius neatitiko tikrovės: buvo nesumokėtas žemės mokestis, PVM mokestis, mokesčiai už elektrą. Kiek jam žinoma, tai paaiškėjus, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vesta apgaulingai, I. K. buvo atleista iš užimamų pareigų. Kad išsiaiškinti realią UAB (duomenys neskelbtini) situaciją, vėl buvo pasamdyta UAB (duomenys neskelbtini), kurie iš naujo atliko šios įmonės auditą ir paaiškėjus realiai situacijai, buvo išsiųsta papildoma pretenzija Kauno rajono savivaldybės administracijai. Su I. K. jis 2012-04-30 sudarė sutartį dėl darbo santykių nutraukimo. Visa tai, kas susiję su UAB (duomenys neskelbtini) yra pavesta spręsti šios įmonės vadovei B. R., jis pats 2012-04-16 buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, todėl jis nieko daugiau paaiškinti negali (2 t., 111-112 b. l.).
2013-06-18 liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad maždaug 2007 metų pabaigoje - 2008 metų pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, jam jo bendradarbis su kuriuo dirbo kartu taksi firmoje, t.y. D. B. pasiūlė įsidarbinti įmonėje (duomenys neskelbtini). D. jam sakė, kad jis galės įsidarbinęs pasikelti sau darbo užmokesčio vidurkį. D. B. jis pažįsta jau seniai, nuo 1987-1988 metų, jis su juo bendravo šeimomis, santykiai buvo labai geri ir jis juo pasitikėjo. D. jam tiesiog pasakė, kad jam reikia gauti paskolą banke ir jis jo prašė jam padėti. Jis prašė, kad jis įsidarbintų jo nurodytoje įmonėje, jam būtų rodomas didelis darbo užmokestis, todėl jam bankas suteiktų paskolą. Už šią paslaugą D. jam žadėjo atsilyginti. Tuo metu, kai D. jam pasiūlė įsidarbinti toje įmonėje, jis dirbo taksi vairuotoju ir jo darbo užmokestis buvo labai nedidelis. Kadangi jis Darių pažinojo jau seniai, juo pasitikėjo, nes per visus metus, kai jis jį pažinojo, jokių neigiamų dalykų apie Darių nežinojo, veiksmų, kurie jam keltų kokį nors įtarimą, iš jo pusės nebuvo, todėl jis sutiko jam pagelbėti ir sutiko, kad D. jį įdarbintų įmonėje (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena D. tiesiog jam pateikė paruoštą kažkokį blanką- prašymą įdarbinti ir jis tiesiog jame pasirašė. Tuo viskas ir baigėsi. Prieš tai, jis Dariui pateikė visus savo asmens duomenis, Sodros pažymėjimo duomenis, paso duomenis, kurių jam reikėjo įdarbinant jį. Dariui pasirašė įdarbinimo blanke ir daugiau nieko jo D. neprašė. Kiek laiko jis buvo įdarbintas toje įmonėje, pasakyti negali, nes tiksliai nežino, bet mano, kad arba tris mėnesius arba pusę metų. Jokio piniginio atlygio, kad buvo įdarbintas toje įmonėje jam niekas nemokėjo. Po įdarbinimo (duomenys neskelbtini), D. jam pasakė, kad jis eis į banką pasiimti paskolą ir pirks butus, kuriuos vėliau suremontuos ir parduos. Tačiau tuo metu paminėjo, kad jam dar reikės pinigų smulkioms išlaidoms, t.y. tų butų remontui, todėl paprašė jo, kad jis savo vardu paimtų kreditus, žadėjo už tai jam atsilyginti, kai parduos suremontuotus butus, pasidalins su juo per pusę pinigus, kuriuos uždirbs. Jį viliojo papildomas uždarbis, todėl jis sutiko ir D. paskatintas nuvyko į banką ir užpildė dokumentus kreditui gauti. Kiek atsimena, tai pI kartą D. jį nuvedė į DNB banką, esantį Kaune, Laisvės alėjoje, kur jis jam parodė prie kokios darbuotojos jis turi prieiti. Suprato, kad jie apie jį jau buvo kalbėjęsi, ir pasakė, kad jam reikia jo vardu paimti kreditą. Ta darbuotoja po to pradėjo kalbėti su juo, kalbėjosi kokiomis sąlygomis, kokį kreditą jam bankas suteiks. Kai ėjo į banką paimti kredito D. jau buvo suradęs butą, kurį ketino įsigyti ir jis turėjo pasiimti paskolą šiam butui įsigyti. D., kiek jis suprato, su banko darbuotoja buvo jau aptaręs kokią sumą pinigų bankas jam suteikia. Kiek atsimena, tai tiesiog parašius prašymą dėl paskolos suteikimo, maždaug po mėnesio jam buvo suteikta paskola D. B. surastam butui jo vardu įsigyti. Butas, kuris buvo nupirktas jo vardu ir kurį surado D., buvo (duomenys neskelbtini). Bankui suteikus paskolą šiam butui įsigyti, iš paskolos pinigų jis negavo nei vieno lito. Neatsimena tiksliai kaip ir kam buvo suteikti pinigai, kurie jo vardu buvo gauti kaip paskola iš banko. Gali pasakyti tik tiek, kad tiesiog praėjus dviem-trims mėnesiams po paskolos suteikimo, jam paskambino D. B. ir pasakė, kad jam reikia atvažiuoti pas notarą ir perrašyti nupirktą butą jo vardu. Gali pasakyti tik tiek, kad jis dalyvaudavo tik tada, kai reikėdavo pasirašyti kokius nors dokumentus, bet visą procesą reguliavo D. B., jis su visais tardavosi, bendraudavo, paruošdavo reikiamus dokumentus, o jis atvykdavo tik pasirašyti juose ir per daug į tuos dokumentus, jų turinį, nesigilino. Ką jam pasakydavo daryti D. B., tą jis darė ir kas ir kaip nesigilino, nes D. pasitikėjo ir negalvojo, kad jį jis gali apgauti. Nupirkus butą, t.y. perrašius jį jo vardu notarinėje, esančioje Kaune, Savanorių prospekte, priešais „kalniečių“ prekybos centrą, prie buvusio „Kauno“ kino teatro, D. jo paprašė paimti kelis greituosius kreditus, nes pinigų reikėjo to buto remontui. Ir jis sutiko, nes suprato, kad prieš perparduodant tą butą, jį reikia suremontuoti, kad galima būtų uždirbti. Tokiu būdu jis paėmė kreditą iš kredito 123, atrodo 20 000 litų ir visus tuos pinigus padavė D. B., kad jis suremontuotų tą butą. Po to, maždaug apie pusmetį, D. su juo daugiau nieko apie tą butą, jo remontą nekalbėjo, viską tvarkėsi pats. Tą pusmetį jis mokėjo kredito įstaigoms, kartais jis jam paduodavo pinigus ir jis pats sumokėdavo kredito įstaigoms, tačiau apie tai kas vyksta nupirktame bute jis nežinojo. Kadangi kreditas buvo mokamas, D. arba mokėjo pats, arba jam duodavo pinigus sumokėti, todėl jis buvo ramus ir tikėjo, kad viskas bus gerai, kad suremontavus butą arba parduos, arba įleis į butą nuomininkus. Kažkuriuo momentu tuo metu, kai jo vardu buvo tvarkoma paskolos sutartis banke, D. jo paklausė ar nenorėtų ir jo draugė R. Č. pasiimti paskolą, jis nupirktų jos vardu butą ir ji taip pat galėtų užsidirbti papildomai pinigų. Taip pat pasiūlė Renatą įdarbinti (duomenys neskelbtini) ir taip pakelti jos darbo užmokesčio vidurkį. Kadangi jau tuo metu buvo tvarkomi dokumentai banke jo vardu paskolai gauti, buvo surastas butas, kurį jis pirks, todėl pagalvojo, kad ir Renata gali padaryti tą patį, todėl ir ji D. buvo įdarbinta įmonė (duomenys neskelbtini). Tik vėliau suprato, kad D. tiesiog juos apgavo ir taip iš jų pasipelnė. Tą abu su R. suprato tik po to, kai D. praėjus maždaug pusmečiui po to, kai jo vardu buvo nupirktas butas, pradėjo nemokėti bankui bei kredito įstaigai pinigų. Tačiau jau tuo metu D. buvo pasinaudojęs ir jo drauge R. Č. ir jos vardu taip pat paėmęs paskolas, tiksliau įkalbėjęs R. pasiimti paskolas ir įsigyti jo surastą butą. R. vardu buvo perrašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). D. taip pat suderinęs buvo visus reikalus banke ir R. jos vardu buvo suteikta DNB banke apie 67 000 eurų. Ji taip pat iš tų pinigų nieko negavo, tik jos vardu buvo perrašytas D. surastas butas. Neužilgo po to, kai paėmė R. savo vardu kreditą, D. pradėjo nemokėti už paimtus tiek jo, liek Renatos vardu kreditus ir vėliau iš vis bendravimas su Dariumi nutrūko. Kiek jam žinoma, tai šiuo metu D. B. su šeima yra išvykęs j Angliją, bet daugiau nieko apie jį nežino. Tiesiog gali pasakyti tik tiek, kad įdarbintas tiek jis, tiek jo draugė Renata buvo D. iniciatyva, nes jis juos įkalbėjo tą padaryti, žadėdamas ateityje atsiskaityti su jais už tai, kad jie sutiko būtų įdarbinti šioje įmonėje, taip pasididinti savo darbo užmokesčio vidurkius bei paimti paskolas banke ir įsigyti savo vardu D. surastus butus. Šiuo metu supranta, kad D. buvo apgauti, jis jais pasinaudojo ir galimai pasisavino dalį pinigų, kuriuos bankas buvo suteikęs jiems kreditu, sudarydamas butų pirkimo sutartis jam palankiomis sąlygomis, galimai sumokėdamas pardavėjams vieną kainą už perkamus butus, o skirtumą tarp perkamo buto kainos ir banko suteiktos paskolos pasiimdamas sau. Patikslina, kad UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, jokių pareigų neužėmė, jokio darbo užmokesčio negavo. Joje buvo įdarbintas tik D. B. iniciatyva (2 t., 114- 115 b. l.).
2013-01-06 papildomai liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad banko sąskaitą Dnb Nord banke buvo atidaryta D. B. iniciatyva, kai jo įkalbėtas sutiko būti įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Atidarius banko sąskaitą jo vardu visi banko dokumentai, tame tarpe ir banko mokėjimo kortelė buvo pas D. B.. Jis buvo nurodęs, kad reikia atsidaryti šią sąskaitą tam, kad jis galėtų atlikti mokėjimus bankui, nes jis iš pat pradžių žadėjo mokėti už jo vardu paimtą banko paskolą. Pačioje pradžioje paėmus jo vardu kreditą ir nupirkus butą D. ir mokėjo už tą paimtą paskolą. Apie iš UAB (duomenys neskelbtini) atliktus pervedimus į jo vardu atidarytą banko sąskaitą DNB Nord banke jis nieko nežino ir apie tai nieko negali pasakyti. Jei iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervedami pinigai į šią jo vardu esančią sąskaitą, tai jais disponavo pats D. B.. Šia banko sąskaita jis pats niekada nesinaudojo, į ją jam asmeniškai nebuvo pervedami pinigai, kuriuos jis būtų naudojęs. Jei joje ir buvo pinigai, tai kaip ir minėjo, jais disponavo D. B.. Banko sąskaitos numerio jis nežino, visi jos duomenys buvo pas D.. Tik vėliau, praėjus maždaug pusmečiui, gal daugiau, D. grąžino jam banko kortelę, bet jis ja nesinaudojo (2 t., 116 b. l.).
2013-06-19 liudytoja apklausta R. Č. parodė, kad per savo draugą G. P. ji susipažino su D. B., tai buvo maždaug 2003-2004 metais, tiksliai neatsimena. Visą laiką jie bendravo su juo, jokių kivirčų ar nesusipratimų tarp jų nėra buvę, todėl tiek ji, tiek jo draugas, kuris jį pažinojo daug seniau, juo tikrai pasitikėjo. Maždaug 2007 metų pabaigoje - 2008 metų pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, D. pradėjo verstis veikla, t.y. jis surasdavo butus, padėdavo žmogui paimti paskolą ir nupirkdavo butus. Girdėjo, kad buvo įkalbinęs vieną vaikinuką ir surado jam butą, o vėliau, kiek žino ir sodą, kuriuos nupirko už to vaikinuko vardu paimtą paskolą. Beveik tuo pat metu, jis jos draugui G. pasiūlė taip pat papildomai užsidirbti, žadėdamas padėti nusipirkti butą, jį suremontuoti ir vėliau arba jį išnuomoti, arba brangiau parduoti ir taip papildomai užsidirbti. Kadangi tuo metu G. dirbo firmoje ir darbo užmokestis buvo nedidelis, G. nurodė, kad jam niekas neduos tos paskolos, nes atlyginimas nedidelis. Tada D. pasisiūlė padėti įdarbinanti G., kad pakelti gaunamas pajamas, kad bankas suteiktų kreditą. Kadangi G. ir ji D. pasitikėjo, todėl negalvojo, kad jis gali juos apgauti ir jais pasinaudoti, todėl iš tikrųjų patikėjo, kad jis gali jiems padėti papildomai susikurti pajamų šaltinį, todėl G. sutiko būti įdarbintas. Taip G. D. įdarbino UAB (duomenys neskelbtini). Tiesiog tada G. buvo duoti pasirašyti įdarbinimo dokumentai ir tiek, daugiau nieko iš G. nereikalavo. Tiksliai kaip viskas buvo neatsimena, tačiau G. vardu buvo paimta paskola banke ir buvo nupirktas jo vardu butas Jonavoje. Visą tai organizavo ir reguliavo pats D., o G. reikėjo tik nuvažiuoti ten, kur D. liepdavo ir pasirašyti dokumentus, kuriuos reikėdavo pasirašyti. Kai jau buvo paimta paskola G. vardu, D. pradėjo ją įkalbinėti, kad ji irgi pasiimtų paskolą, kad irgi galėtų jam surasti butą, kurį suremontuotų, o vėliau brangiau pardavus galėtų užsidirbti. Jis tiesiog jai pasakė, kad ji turėtų tik sutikti nupirkti tą butą savo vardu, o jis, kai po kelių mėnesių jį suremontavęs parduos, jai už tai, kad sutiko pirkti butą savo vardu, duos 3000 litų. Be to, jis žadėjo mokėti už jos vardu paimtą paskolą. Kadangi tuo metu jau G. vardu buvo paimta paskola, nupirktas butas, kuris tuo metu buvo remontuojamas, už tą paskolą tuo metu mokėjo D., todėl nieko blogo negalvodama ji suliko. Tačiau iš pat pradžių D. jai pasakė, kad turėtų pasikalbėti su savo darbdaviu, gal jis sutiktų jai pakelti darbo užmokestį. Tačiau kai jos darbdavys nesutiko, D. pasakė, kad ir ją gali įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), kur jau buvo įdarbintas G. Jai sutikus, D. suorganizavo, kad ji būtų įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini), ten jai būtų rašoma, kad gauna darbo užmokestį, taip pakils jos gaunamos pajamos ir bankas suteiks paskolą. D. tą kartą jau pateikė pasirašyti paruoštus dokumentus dėl įdarbinimo, kuriuose ji pasirašė ir taip buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini). Realiai dirbti šioje įmonėje jai nereikėjo, jokių dokumentų, susijusių su šia įmone ji daugiau nepasirašė. Jai nebuvo mokamas atlyginimas šioje įmonėje ir jokios finansinės naudos iš to įdarbinimo ji negavo. Tiesiog dėl šio įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) pakilo jos pajamos ir bankas, kuriame vėl viską organizavo D. B., tiksliau D. B., suteikė paskolą, už kurią jos vardu buvo įsigytas D. surastas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiam butui pirkti ji paėmė 230 000 litų paskolą DNB banke, dėl kurios visus reikalus banke suderino D. Jai tiesiog reikėjo pasirašyti banko paruoštus dokumentus. Kai buvo nupirktas butas jos vardu, D. iš pradžių mokėjo už paskolą, kurią buvo paėmusi ji savo vardu, jis remontavo butą, kurį nupirko jos vardu. Taip pat paaiškino, kad jos vardu buvo nupirktas butas, jį prieš tai D. nuomojosi kartu su savo būsima žmona L. Kai buvo paimta paskola jos vardu, iš tų pinigų ji negavo nei lito. Nežino ar už visus tuos pinigus ir buvo realiai nupirktas tas butas, bet sutartyje dėl buto pirkimo buvo nurodyta visa ta suma, kuri buvo gauta iš banko. Kai paėmė paskolą banke, jai buvo išduota banko mokėjimo kortelė, į kurią, kiek suprato ir turėjo būti pervesti pinigai, suteikti jai, kaip paskola. Tą kortelę D. jai vėliau grąžino, kai joje jau visai nebuvo likę jokių pinigų. Maždaug nuo 2009 metų pavasario, tačiau tiksliai kada pasakyti negali, D. pradėjo nebemokėti pinigų už paskolą. Tada jis pradėjo vengti bendravimo tiek su ja, tiek su G., nes nemokėjo ir už jo paskolą, nors buvo sutarta, kad mokės. Tada pradėjo įtarti, kad D. juos apgavo ir jais pasinaudodamas jis galėjo turėti turtinę naudą. Kiek jai žinoma tai į panašią situaciją D. įtraukė ne tik ją ir jos draugą G. P., bet ir kitus asmenis, kuriuos irgi galimai įdarbino bei jų vardu ėmė paskolas, iš kurių galėjo turėti turtinę naudą. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat galėjo būti įdarbinta R. A., kurią galima sakyti, kad su D. supažindino ji. Tiesiog iš pradžių nieko blogo neįtardama ji ir jai pasiūlė užsidirbti Daručio nurodytu būdu, todėl juos supažindino. Kadangi L., dabartinės D. žmonos, vardu taip pat buvo pirktas butas, todėl ir ji galimai buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) tam, kad ji gautų oficialias pajamas ir galėtų banke gauti paskolą. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, todėl iš ten gauti kažkokį atlygį ir negalvojo, jo nereikalavo, kaip minėjo, ją toje įmonėje įdarbino D. B. tam, kad galėtų ji savo vardu gauti paskolą (2 t., 119-120 b. l.).
2014-01-06 papildomai liudytoja apklausta R. Č. parodė, kad savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus atsimena, juos tvirtina. Papildomai parodo, kad banko sąskaitą Dnb Nord banke atsidarė dėl to, kad D. B. nurodė, kad jai reikia atsidaryti, kad jis galėtų mokėti už banko jai suteiktą banko paskolą. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, D. B. įkalbėjo fiktyviai ją įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasididinti savo darbo užmokestį ir galėtų gauti kreditą, už kurį jis nupirks butą jos vardu, kurį vėliau arba nuomos, arba parduos brangiau ir taip uždirbs. Apie tai, kad į tą banko sąskaitą bus pervedami pinigai, kaip jos darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) jai nebuvo žinoma ir šito D. B. nesakė. Jis sakė, kad sąskaita reikalinga, kad jis galėtų atlikti mokėjimus. Atidarius banko sąskaitą banko mokėjimo kortelę ir PIN kodą atidavė D. B. ir šia banko sąskaita niekada nesinaudojo ir jokios piniginės lėšos jai asmeniškai nebuvo pervedamos. Jei į ją buvo pervesti kokie nors pinigai, tai tais pinigais disponavo D. B.. Praėjus kažkuriam laiko tarpui, D. grąžino jos vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, bet ar banko sąskaitoje buvo pinigų ji neatsimena, galimai buvo ten keliasdešimt litų, bet tikrai nedidelė suma. Šia sąskaita ji nesinaudojo, nes turi banko sąskaitą kitame banke, kuria nuolat ir naudojasi. Apie pervestus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip jos darbo užmokestį ji nieko nežino ir pasakyti negali (2 t., 121 b. l.).
2013-12-02 liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad per savo sesers L. B. vyrą D. B. jis susirado darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir toje įmonėje įsidarbino kiemsargiu. Šioje įmonėje jis dirbo ne pilnai metus, maždaug nuo 2008 metų pavasario, galbūt nuo balandžio mėnesio. 2008 metų pavasarį jis buvo ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, todėl ieškojosi darbo, o D. pasakė, kad jis gali įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), kad jis turi nueiti į tos įmonės personalo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r. tiesiog jam patogiu laiku. Jis nuvyko nurodytu adresu pas kiek suprato personalo darbuotoją, kažkokią moterį ir pasakė, kad jis nori įsidarbinti. Ji jo paklausė ką jis moka ir kokį darbą gali dirbti. Tai moteriai pasakė, kad jam labai reikia darbo, todėl dirbs tokį darbą, kokį duos. Ta moteris pasakė, kad gali jį priimti dirbti kiemsargiu ir kad jis turės tvarkyti aplinką. Įsidarbinant UAB (duomenys neskelbtini) su juo buvo pasirašyta kažkokia sutartis, pildyti dokumentai, bet kokie tiksliai pasakyti negali, nes tiksliai neatsimena. Visus reikiamus dokumentus dėl įdarbinimo suruošė ta moteris, kaip supranta, įmonės personalo darbuotoja. Kas tai įmonei vadovavo nežino ir į tai nesigilino. Atėjęs į darbą jis tiesiog žinojo savo darbą, savo darbo vietą, ateidavo ir dirbdavo. Niekas jam jokių nurodymų neduodavo. Tiesiog dirbo kieme ir tiek. Kai atvažiuodavo automobiliai su konteineriais (šiukšlių) jis prie jų prieidavo, jei reikėdavo padėdavo vairuotojams, nes ten buvo toks kaip ir kontoros kiemas, tai jei sulūždavo koks konteineris ar mašina, tai tame kieme remontuodavo. Už kiemsargio darbą toje įmonėje jam buvo mokamas 600 litų atlygis, kurį gaudavo į savo banko sąskaitą, esančią „DNB Nord“ banke. Kiek atsimena, tai keletą kartų jam buvo duotas pasirašyti kažkoks algalapis, tačiau tai buvo ne kas mėnesį. Tiesiog jam kas mėnesį sutartu laiku buvo mokamas atlyginimas už atliktą darbą, jį tai tenkino, jis jokių nusiskundimų neturėjo. Iš darbo toje įmonėje jis išėjo savo noru, nieko neverčiamas. Kadangi tuo metu jį tenkino visos darbo sąlygos, gaunamas darbo užmokestis, todėl jis per daug nesigilino kas ir kaip toje įmonėje vyko, dirbo savo darbą ir tiek. Kai nebegalėjo toje įmonėje dirbti dėl asmeninių priežasčių, išėjo. Su savo seserimi L. B. jis nebendrauja, žino tik tiek, kad ji lygtai Norvegijoje gyvena. Jokių jos kontaktinių duomenų neturi. Daugiau apie tai pasakyti nieko negali (2 t., 126 b. l.).
2014-09-26 liudytoju apklaustas G. S. paaiškino, kad 2008 m. dabar tiksliai pasakyti negali, dirbdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kartu dirbo su moterimi vardu L. Per ją susipažino ir su jos draugu vardu D., kurio kitų anketinių duomenų nežino. Jis jo paprašė, kad pasiimtų paskolą ir nupirktų butą, kad jis paskui jo vardu pirktą butą iš paskolos perparduos brangiau, uždirbs pinigų ir jam kažkiek sumokės, sumos neįvardino. Už kokią sumą D. ketino pirkti butą jis dabar pasakyti negali, nepamena, bet prisimena, kad negalėjo paimti jis dideles paskolos, nes neužteko jo pajamų gaunamų iš darbo (duomenys neskelbtini), tada D. jį fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini). Jis UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, o darbo sutartį pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, kurios vardo nepamena (kiek pamena sutartis buvo pasirašyta D. automobilyje, kaip suprato netoli UAB (duomenys neskelbtini) ofiso). Paskolą būstui, kokiai sumai dabar pasakyti negali, gavo iš AB SEB bankas. Visus dokumentus su banku buvo sutvarkęs D., jam reikėjo tik pasirašyti. Grynų pinigų jis iš banko negavo, už jo nupirktą butą (2 kambarių butą) pinigus pats bankas pervedė buto pardavėjui. Jis ne labai ką smulkiau pasakyti gali, nes visus reikalus tvarkė D.. Jis taip pat surado ir butą, kurį jis turėjo nupirkti pasiėmęs paskolą. Butas buvo užrašytas jo vardu. Bankui paskolą kažkurį tai laiką, už jo vardu nupirktą butą, mokėjo pats D., vėliau D. paskolos bankui nemokėjo, su juo nutraukė ryšius. Butas buvo areštuotas ir banko parduotas varžytinėse už 35 000 Lt, nes kai D. už paskolą nemokėjo, su juo nutraukė ryšius, tai jis pats nuėjo į banką ir jiems pranešė, kad jis neturi galimybių mokėti paskolos už jo vardu nupirktą butą. Už šią paslaugą, jis iš D. negavo nei lito. D. daugiau niekada sutikęs nebuvo, kur jis yra šiuo metu nežino. Jam asmeniškai jokia materialinė žala nepadaryta (2 t., 131-132 b. l.).
2015-04-16 liudytoja apklausta R. A. parodė, kad 2008 m. vasario ar tai kovo mėnesiais ji per savo pažystamus (kokius dabar jau pasakyti negali, nes praėjo jau apie 7 m.) susipažino su vyru vardu D. (kitų jo anketinių duomenų nežino). Per vieną susitikimą vyras vardu D. jos paprašė paslaugos t.y. ar ji negali savo vardu iš banko paimti kreditą būstui. D. jai sakė, kad čia viskas būtų teisėtai, kad jai paėmus kreditą butui jis tą butą suremontuotų ir jį parduotų brangiau. Kad niekas žalos nepatirtų, kad taip jis uždirbtų kažkiek pinigų, ar jis jai buvo žadėjęs už paslaugą ir atsilyginti ji jau neprisimena. Prieš tai D. jos paklausė kur ji dirba ir kokios yra jos pajamos. Ji tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), pakuotoja. D. sužinojęs, kad jos pajamos bus per mažos, kad su tokiomis pajamomis jai bankas paskolos butui neduos, tai jis pasakė, kad jis viską sutvarkys, kad jai niekuo rūpintis nereikės, tik reiks pasirašyti dokumentus, kuriuos jis jai pateiks. Jis jai pasakė, kad jis ją įdarbins kažkokioje firmoje, kad tai bus tik oficialumas, vien dėl to, kad ji galėtų iš banko gauti kreditą butui. D. 2008 m. kovo mėnesį, tiksliai dabar datos pasakyti negali, jai į namus (adresu (duomenys neskelbtini)) atvežė darbo sutartį, ji darbo sutarties neskaitė, kokios fI buvo sutartis ji nežino. Sutartyje D. liepė pasirašyti, prieš tai pasakė, kad nieko čia blogo jis nedaro, kad nieko neapgauna, kad tai yra tik dėl paskolos gavimo. Realiai ji UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, jokio atlyginimo už tai negavo. Taip pat kiek ji pamena, po darbo sutarties pasirašymo, ją D. buvo nusivežęs į banką (kokį dabar pasakyti negali) ir jos vardu buvo atidaryta sąskaita bei jos vardu išduota banko mokėjimo kortelė, tačiau visus dokumentus ir banko kortelę pasiliko D.. Dėl ko banko kortelė ir visi su ja susiję dokumentai liko pas D. ji pasakyti negali. Ji pasitikėjo ir net nepagalvojo, kad jis daro kažką neteisėto. Dabar kaip prisimena, tai visus dokumentus banke tvarkė D., jai reikėdavo tik pasirašyti. Kreditas būstui buvo suteiktas AB DNB NORD banke, į banką ėjo ne vieną kartą, ir visada eidavo su D. Visus reikiamus dokumentus bankui, kurie buvo susiję su buto kreditu jos vardu, surinkdavo D. ir jis pateikdavo banko darbuotojai, nes kaip ir minėjo jis eidavo su ja. Tikslios datos ji net pasakyti negali, kada jai buvo suteiktas banko kreditas būstui. Kai jos vardu buvo suteiktas kreditas būstui, visus reikalus su butu ir tvarkė D.. Ji tikrai apie kredito sumą ir butą, kurį įsigijo savo vardu pasakyti negali, nes kaip ir minėjo viską tvarkė D., ji tik pasirašydavo. Butą ji yra mačiusi tik vieną kartą, raktų nuo buto neturėjo, nes D. juk planavo jį suremontuoti ir parduoti brangiau. Dar prieš jai imant iš banko kreditą butui, D. sakė, kad bankui mėnesines įmokas jis mokės iki tol, kol jį suremontuos ir parduos. Praėjus keliems mėnesiams nuo kredito paėmimo, t.y. 2008 m. rugpjūčio mėnesį ji išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, ji manė, kad D. kaip ir žadėjo mėnesines įmokas bankui, už suteiktą kreditą butui moka. 2008 m. rudenį, tiksliai dabar datos pasakyti negali, jai į jos asmeninį telefoną paskambino moteris, prisistatė, esanti jos kaimyne, t.y. buto, kurį ji įsigijo už banko suteiktą kreditą (iš kur ji gavo jos telefono numerį ji nežino) ir pasakė, kad iš banko „ateina“ laiškai, kad yra nemokamos mėnesinės įmokos už jos vardu įgyta butą. Ji po šios kaimynės pranešimo, nieko nedarė, į banką nesikreipė, nes neturėjo finansinių galimybių, taip pat žinojo, kad bankui yra įkeitusi tą patį butą, kaip garantą jei neturės galimybių mokėti paskolos už butą. Vėliau, kada dabar tiksliai pasakyti negali, iš tos pačios moters sužinojo, kad bankas butą pasiėmė, kad ji bankui yra skolinga apie 802,22 Eur, šią sumą ji sumokėjo (prideda raštą dėl sumokėto įsiskolinimo, 1 lapą), bankui jau neskolinga. Nuo 2008 m. vasaros, tiksliai nuo kada pasakyti jau net negali, ji D. nematė, su juo nebendravo, kur jis yra nežino, jo jokių kontaktų neturi. Ji tikrai jokių pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip darbo užmokesčio negavo, nes ten ir nedirbo. Be to, D. jai garantavo, kad viskas čia yra teisėta ir net nieko blogo nepagalvojo pasirašydama darbo sutartyje, t.y. kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), nors ten ir nedirbo (2 t., 134-136 b. l.).
2015-04-23 liudytoja apklausta V. A. parodė, kad nuo 2010-04-30 pagal 2010-04-30 darbo sutartį Nr. 9 ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės apskaitininkės pareigose. Jai darbdavio buvo nustatytas darbo užmokestis 1000 Lt per mėnesį. Ją dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) pasikvietė dirbti l.e. direktoriaus pareigas I. K. ir fI buhalterė I. K.. Ji su jais dirbo tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo patalpas fIi, kurioje ji dirbo). UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo iki 2012-01-31. Ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė ne UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o kitų įmonių, kurios buvo sudariusios sutartis dėl jų buhalterinės apskaitos vedimo, todėl kaip buvo tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita pasakyti negali, nes ją tvarkė I. K.. Jai UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimą mokėdavo kaip ir buvo numatyta darbo sutartyje. Darbo užmokestį gaudavo vieną kartą per mėnesį, pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos būdavo pervedami į jos banko sąskaitą. Kad 2010-05-04 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos jai buvo pervesta ne 36,19 Lt darbo užmokesčio, o 608 Lt, ji tikrai nepastebėjo iki dabar, kadangi savo banko sąskaitos netikrino, suma nėra didelė, todėl tikrai ji net nepastebėjo. Taip pat pinigai nebuvo mokami grynaisiais, todėl nereikėdavo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje. Jei būtų pastebėjusi, tai tikrai būtų išsiaiškinusi su buhaltere I. K., ji pasitikėjo buhaltere ir net negalvojo, kad turi tikrinti savo banko sąskaitoje, kokią darbo užmokesčio sumą jai perveda UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė I. K., ji iki dabar galvojo, kad jai buvo pervedamos darbo užmokesčio sumos tokios, kokios ir priklausė pagal darbo sutartį (2 t., 139-140 b. l.).
2013-07-08 I. K., vadovaujantis BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., apklaustas spec. liudytoju parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti 2006-06-30 ir įmonės akcininko - Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas. UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla buvo turimo turto nuoma, administravimas ir priežiūra. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Šiame ofise buvo tiek jo, kaip įmonės vadovo darbo vieta, tiek buhalterės darbo vieta. Jo, kaip laikinai einančio direktoriaus pareigas, asmens pareigos buvo nustatytos pareigybine instrukcija. Jis, kaip įmonės vadovas, atstovavo įmonę, analizavo bendrą įmonės situaciją, pertvarkė sutartis taip, kad jos būtų ekonomiškai naudingos įmonei, ieškojo nuomininkų, sudarinėjo naujas nuomos sutartis. Be jo, tuo metu dar apie mėnesį laiko įmonėje dirbo iki jo laikinai direktoriaus pareigas ėjęs A. M. bei finansininkė D. Z.. Maždaug 2007 metų rudenį, tikslios datos neatsimena, kaip vyr. buhalterė į UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimta I. K.. I. K. jis surado per skelbimą internetinėje erdvėje, nes tuo metu D. Z. jau buvo pareiškusi norą iš darbo šioje įmonėje išeiti savo noru, todėl įmonei reikėjo naujo finansininko. Ją išsirinko iš kelių pretendenčių, nes ji jam pasirodė kvalifikuota, kompetentinga, negavo neigiamų atsiliepimų iš jos buvusio darbdavio, todėl ją ir priėmė į darbą UAB (duomenys neskelbtini). Ji buvo priimta į vyr. buhalterės pareigas ir pareigos buvo surašytos pareigybinėje instrukcijoje. Su I. K. buvo sudaryta pilnos materialinės atsakomybės sutartis, nes ji tiesiogiai priėjo prie įmonės piniginių lėšų. Tai buvo tipinė materialinės atsakomybės sutartis, kurią rado tiesiog internetinėje erdvėje. I. K., kaip vyr. buhalterei jis patikėjo visus įmonės banko sąskaitų prisijungimo internetinėje erdvėje duomenis ir pats galimybės prisijungti prie internetinių įmonės sąskaitų bei peržiūrėti jų duomenų be I. K. negalėjo. Ji, kaip vyr. buhalterė, vedė buhalterinę apskaitą, suvedinėjo balansus, pateikdavo visas ataskaitas valstybės institucijoms, darydavo visus pavedimus. Įmonė kaip ir turėjo kasą, tačiau jis iš karto pradėjęs dirbti direktoriaus pareigose, iš karto nutraukė visus mokėjimus grynaisiais, nes įmonė buvo nedidelė, neturėjo daug lėšų ir jis, norėdamas, kad buhalterinė apskaita būtų kuo paprastesnė ir skaidresnė, todėl visos piniginės operacijos buvo daromos per banko sąskaitas. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo keletą sąskaitų: pagrindinė įmonės sąskaita buvo „DNB Nord banke“ (duomenys neskelbtini), dar vieną sąskaitą įmonė turėjo „Vilniaus banke“- (duomenys neskelbtini) bei vienu metu įmonė turėjo atidarytą sąskaitą banke „Snoras“. Įmonė iš viso neturėjo jokių mokėjimo kortelių, nes jis, kaip įmonės vadovas manė, kad ji nereikalinga. Be to, buvo įsitikinęs, kad nesant mokėjimo kortelės, nesant operacijų įmonės kasoje, o visas finansines operacijas atliekant tik bankiniais pavedimais, jam paprasčiau kontroliuoti įmonės finansus ir buhalterės atliekamus veiksmus. Per šias sąskaitas ir buvo atliekamos visus įmonės finansinės operacijos, tačiau, kaip jau minėjo, pagrinde įmonė naudojo sąskaitą „DNB Nord“ banke. Kadangi įmonė neturėjo jokios mokėjimo kortelės, todėl išsigryninti įmonės piniginių lėšų bankomate nebuvo galima, galima buvo tik atlikti tik mokėjimo pavedimus interneto banke. Visus sąskaitų prisijungimo elektroninėje erdvėje duomenis turėjo tik I. K., nes ji tiesiogiai darė visus bankinius pavedimus, nuolat stebėjo įplaukas į įmonės sąskaitą, o jam tiesiog pateikdavo žodinę ataskaitą apie tai kas iš nuomininkų atsiskaitė už turto nuomą, kas ne, kokios įplaukos gautos, ką ir kur reikia apmokėti ir ką ji apmokėjo. Jis, kaip įmonės vadovas, tiesiog manė, kad nėra galimybės išsigryninti įmonės pinigų, nes įmonė neturėjo jokios mokėjimo kortelės, be to, kartais atliekant įmonės sąskaitos kontrolę tiesiog stebint I. K. tiesioginius prisijungimus prie banko sąskaitos internetinėje erdvėje, kartais stebint ir jos atliekamus pavedimus, jis pakankamai kontroliavo jos, kaip vyr. buhalterės veiksmus bei atliekamus mokėjimus, bei įmonės finansų kontrolę. Vėliau, kai įmonės veikla buvo praplėsta ir buvo nuspręsta teikti buhalterinės apskaitos paslaugas įmonėms, ūkininkams ir bendrovėms, tada į darbą buvo priimta dar viena buhalterė - V. A., kuri įmonėje dirbo apie metus laiko. Kada V. A. buvo priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pasakyti negali, nes neatsimena, bet tai buvo maždaug 2010 metais. Daugiau darbuotojų įmonė neturėjo, nes jie nebuvo reikalingi. Kai atsitikdavo kokia nors komunalinių tinklų avarija, reikiant daryti remonto darbus, būdavo sudaromos sutartys su kitomis įmonėmis, kurios atlikdavo visus reikiamus darbus. Įmonė buvo nedidelė, jos veikla nedavė labai didelių pajamų, todėl jis, kaip įmonės vadovas praktiškai žinojo kiek, kokias įplaukas įmonė gaus, kokios bus išlaidos, todėl visus vyr. buhalterės paruoštus ir jam pateiktus pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus pertikrindavo ir prašydavo jos pagrįsti visus skaičius, kurie jam atrodydavo neteisingi. I. K. kaip vyr. buhalterės atliekamas darbas jam niekada nekėlė jokių įtarimų ir niekada nebuvo jokių nesklandumų. Jam visada buvo pateikiami buhalteriniai dokumentai, kuriuose esantys skaičiai atitiko tiems, kurie jo manymu ir turėjo atsispindėti įmonės buhalteriniuose dokumentuose ir niekada nebuvo taip, kad tos sumos, kurios būdavo įrašomos dokumentuose, neatitiktų toms, kurios turėjo būti ir pagal jo paskaičiavimus. Jam niekada nekilo joks įtarimas, kad įmonės sąskaitoje atliekamos kokios nors bankinės operacijos jam nežinant, nes, jei kartais jis paprašydavo ir I prisijungdavo prie internetinės banko sąskaitos, tai joje esantis likutis būdavo toks, koks ir turėjo būti toje sąskaitoje pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. I. K. ruošė ir valstybinėms institucijoms teikė visas reikiamas ataskaitas ir jas pateikdavo elektroniniu būdu (VMI), Sodrai duomenis teikdavo I. K. taip pat elektroniniu būdu. Ar pateiktos valstybės institucijoms ataskaitos buvo atspausdinamos ir saugomos įmonėje dabar pasakyti negali, tačiau mano, kad jos turėjo būti. Apie tai, kad įmonės vardu I. K. kreipėsi į „DNB bankas“, kur įmonei buvo išduota kredito kortelė suteikiant įmonei 40 000 litų, jis sužinojo tik 2012 metų vasario mėnesį, kada jį apie tai informavo B. R., kuri tapo nauja įmonės vadove, kai įmonę nupirko UAB (duomenys neskelbtini). Tai paaiškėjo po to, kai buvusi įmonės vyr. buhalterė I. K. nevykdė direktorės B. R. reikalavimo ir neatidavė pas ją esančių įmonės banko sąskaitų prisijungimo duomenų ir kaip pati direktorė nuvykusi į bankus pareikalavo pateikti įmonei priklausančių banko sąskaitų likučių bei kitų duomenų. Tada paaiškėjo, kad įmonės banko sąskaitose deklaruotų piniginių lėšų likučių nėra, įmonės vardu atidarytoje kreditinėje banko sąskaitoje yra beveik 40 000 litų neigiamas likutis ir B. R. kilo įtarimas, kad šios piniginės įmonės lėšos yra pasisavintos. Paaiškėjus šiems faktams B. R. paprašė paaiškinti situaciją ir tuomet paaiškėjo tai, ko jis net neįtarė: įmonė visai neturėjo pinigų, be to, įmonei buvo suteikta mokėjimo kortelė su kreditu, kuris taip pat buvo panaudotas. Jam buvo šokas, nes jis per visą darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpį apie tai nieko neįtarė, I. K. pilnai pasitikėjo ir jam nekilo jokių įtarimų, kad ji gali pasisavinti įmonės lėšas. Sužinojęs, kad įmonėje nėra piniginių lėšų, kurios buvo nurodytos visuose įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kurie jam buvo žinomi ir banko pažymoje, kuri buvo pateikta audito įmonei Kabašinskas ir partneriai, kuri atliko UAB (duomenys neskelbtini) auditą prieš įsigyjant UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), jis iš karto nuvyko į įmonės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dar dirbo I. K. ir paprašė, kad ji jam paaiškintų apie tą situaciją. Ji tiesiog jam pasakė, kad nežino kodėl ji taip padarė. Ji jam nepateikė jokio logiško paaiškinimo dėl įmonei priklausančių lėšų dingimo, tačiau surašė B. R. adresuotą paaiškinimą, kad ji savanaudiškais tikslais, naudodamasi tarnybine padėtimi, pasisavino įmonės lėšas. Apie tai, kad Sodrai buvo pateikti duomenys apie aštuonių žmonių įdarbinimą, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, apie jiems priskaičiuotus ir išmokėtus darbo užmokesčius iš įmonei priklausančių sąskaitų, jam nebuvo žinoma iki pat šios dienos ir tą sužinojo tik šios apklausos metu. Nė vieno iš tų asmenų: G. P., R. Č., R. A., L. B.. L. J., G. B., M. M., G. S. jis nepažįsta ir apie šiuos asmenis jam nėra nieko žinoma. Kaip jau minėjo anksčiau, nebuvo būtinybės priimti į darbą nė vieno papildomo darbuotojo, nes jis bei buhalterė, jo supratimu, puikiai susitvarkė su tuo metu buvusiu darbo krūviu ir papildomų darbuotojų nereikėjo. Kas ir kokiu tikslu pateikė duomenis apie šių asmenų įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma. Kadangi elektroninių būdu teikti duomenis Sodrai apie įmonę, įdarbinamus asmenis, teikti ataskaitas, galima tik turint įmonės banko sąskaitos internetinius prisijungimo duomenis, kuriuos turėjo tik I. K., todėl mano, kad tai ji ir padarė. Apie tai, kad šiems asmenims buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, jis išmokėtas, paskaičiuotos Sodros įmokos už šiuos asmenis, jam nebuvo žinoma. Mano, kad I. K., sąmoningai vedė UAB (duomenys neskelbtini) dvigubą buhalterinę apskaitą ir taip siekė pasisavinti bei pasisavino įmonės pinigines lėšas, nes jam buvo pateikiami visai kiti duomenys apie įmonės buhalterinę apskaitą, jos sąskaitas, finansų būklę, pateikiamus duomenis Sodrai bei VMI ir jam visai nebuvo žinoma, kad įmonės reali finansų būklė yra kitokia, kad valstybės institucijoms teikiami visai kiti duomenys negu jam. Tyrėjos pateiktame susipažinti 2008-03-07 įgaliojime, ties atspausdintu įrašu - L. e. p. direktorius I. K. esantis parašas yra ne jo ir net nepanašus į jo parašą. Jokio įgaliojimo vyr. finansininkei I. K. tvarkyti ir pasirašyti dokumentus AB „DnB Nord banke“ kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti nėra suteikęs. Kaip jau ir minėjo, jo žiniomis, jokios mokėjimo kortelės ir neturėjo, todėl joks įgaliojimas gauti kredito limitą mokėjimo kortelės sąskaitoje negalėjo būti duotas jau vien todėl, kad tokios mokėjimo kortelės įmonėje nebuvo (2 t., 145-147, 143-144 b. l.).
2014-07-11 L. J. apklausta įtariamąja parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai, kad su I. K. pažįstama maždaug nuo 2006 metų, nes kartu dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2008 metais, tikslios datos neatsimena, tai galimai buvo pavasarį, kai jau laukėsi vaiko, susitikus su I. K. jai pasakė apie savo nėštumą. Tuo metu ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini). I. sužinojusi, kad ji laukiasi, jai pasakė, kad jai pašalpa už vaiką bus skaičiuojama pagal 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas ir pasiūlė ją įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirbo, kiek jai buvo žinoma buhaltere. I. nurodė, kad įsidarbinus šioje įmonėje ji galės pasididinti 2008 metų II ketvirčio pajamas ir gaus didesnę pašalpą jau gimus vaikui. Ji tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bet norėdama gauti didesnę, nei priklausytų motinystės pašalpą, sutiko būti įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini). Tiksliai neatsimena kada, tačiau žino, kad I jai pateikė pasirašyti 2008-04-01 data darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) su l.e. direktoriaus pareigas I. K. parašu (ir pati niekada asmeniškai nebendravo ir nebuvo susitikusi su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi), jai pasirašius I pasakė, kad ji visą kitą sutvarkys pati. Kokie dar buvo pateikti dokumentai pasirašyti ji neprisimena. I. K. už įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) nieko neprašė, tiesiog nurodė, kad ji pati iš savo lėšų turės susimokėti reikiamus mokėti mokesčius nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Ji suprato, kad pasirašiusi darbo sutartyje, savo parašu patvirtino melagingus duomenis, t.y., kad yra įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere apskaitininke pusę etato ir, kad jai nustatytas darbo užmokestis 1200 Lt. Nors šioje įmonėje niekada realiai nedirbo, buvo įdarbinta, kad būtų padidinta ir išmokėta motinystės ir ligos pašalpa iki vaikui sueis dveji metai. Kiek atsimena, tai visus reikalus, susijusius su jos įdarbinimu UAB (duomenys neskelbtini) I. tvarkė atvykdama pas ją į darbą UAB (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ten, kiek atsimena, pasirašė ir jos pateiktus dokumentus, kai reikėdavo sumokėdavo I. mokesčius valstybei bei Sodrai. Kokį darbo užmokestį rodydavo, kad ji gauna UAB (duomenys neskelbtini) ji tiksliai neatsimena, žino, kad mokesčiams apmokėti Ii duodavo po 800 litų kas mėnesį. Ar jai reikėjo pasirašyti kokiuose nors algalapiuose ji pasakyti negali, nes neatsimena, tačiau gali pasakyti tiek, kad joks darbo užmokestis nebuvo mokamas, o mokesčius, apskaičiuotus nuo jos rodomo darbo užmokesčio ji Ii sumokėdavo pati. Šiuos pinigus Ii mokėjo kas mėnesį, iki išėjo į dekretą. 2008-09-11 ji nuvykusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, užpildė, pasirašė ir pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama ir darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), taip pat 2008-12-15 nuvykusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, užpildė, pasirašė ir pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydama ir darbovietę UAB (duomenys neskelbtini). Taip apgaule savo naudai, laikotarpiu nuo 2008-12-10 iki 2011-01-20, įgijo 24 185,12 Lt bendros vertės svetimo turto - Lietuvos Respublikos VSDFV biudžeto lėšų. 2014-01-16 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą dėl padarytos 24 185,12 Lt žalos atlyginimo išdėstymo dalimis ir pasižadėjo žalą atlyginti per 12 mėnesių. VSDFV Kauno skyriaus direktorė, išnagrinėjusi jos prašymą, 2014-03-17 priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo ir nusprendė išdėstyti 24 185,12 Lt dydžio sumos mokėjimą dalimis iki 2015-03-31. Iki 2014-07-03 atlygino 17 185,12 Lt sumą. 2014-07-03 Fondo biudžetui skola 7000 Lt, juos ketina atlyginti anksčiau nei jai nustatyta grafike. Jei nebūtų fiktyviai įsidarbinusi UAB (duomenys neskelbtini), tai motinystės pašalpos būtų gavusi beveik dvigubai mažiau, nei gavo. Pirmus vaiko auginimo metus, jai buvo mokama 100 procentų nuo jai mokėto darbo užmokesčio ir kiekvieną mėnesį už vaiką gaudavo virš 2000 litų, įskaitant ir su fiktyviai skaičiuotu darbo užmokesčiu. Motinystės pašalpa jai buvo pervedama į jos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai baudą, baudą susimokės, kadangi yra dirbanti (9 t., 6-7 b. l.).
Kaltinamosios I. K. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais bei išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų parodymais ir kitoje byloje pripažinta kalta L. J. parodymais, pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu ir jos parodymais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais: UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, paraiška AB DnB NORD bankui, susitarimu su banku, darbo sutartimis, Sodros pateiktais pranešimais, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais buhalteriniais dokumentais, AB banko Snoras, AB SEB banko, AB DnB banko finansinių operacijų išrašais ir kt.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjimas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes.
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas), kai kaltininkas sukčiavimo būdu siekia gauti atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2012, 2K-243/2012, 2K-38/2011, 2K-331/2011, 2K-448/2010, 2K-606/2010). Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei VSDFV pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-331-693/2015).
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant iššvaistymą nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, pvz. įsigyjant bevertes kitos įmonės akcijas. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. BK 184 straipsnio 1 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Svetimo turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimą arba iššvaistymą grupėje iš anksto susitarusių asmenų padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 24 str. Jeigu asmuo organizavo, kurstė ar padėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 184 str. vienam vykdytojui, ar keliems, bet nesant bendrininkų grupės požymio, jo veika kvalifikuojama pagal BK 24 str. atitinkamą dalį ir BK 184 str.
Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė nustatyta už keleto veikų padarymą: už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą už buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).
Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji I. K. suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra ji suklastojo tikrą dokumentą 2008-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. K. įgalioja vyr. finansininkę I. K. tvarkyti ir pasirašyti dokumentus AB DnB Nord banke, kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti, nors pasak I. K., jis tokio įgaliojimo kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nebuvo suteikęs, ir turėdama tikslą apgaule savo naudai, UAB (duomenys neskelbtini) vardu įgyti svetimą turtą - AB Dnb Nord bankui priklausančius pinigus, banko darbuotojui pateikusi suklastotą 2008-03-07 įgaliojimą, kaip įgaliotas asmuo užpildė paraišką kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti, tarp banko atstovo ir I. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens, pasirašė susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo, tokiu būdu ji apgaule savo naudai, nes šiuo atveju apgaulė sukčiavimo atveju buvo naudojama kaip turto užvaldymo būdas, UAB (duomenys neskelbtini) vardu, įgijo didelės vertės svetimą turtą - 11 584,80 Eur (40 000 Lt) (BK 190 str. nustatyta didelė turto vertė ir žala BK 300 str. 3 d. prasme), kuriuos 2008-03-19 AB DnB Nord bankas suteikė kaip kreditą UAB (duomenys neskelbtini) išduotai mokėjimo kortelei ir pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.
Taip pat I. K. pasisavino jai užimamų pareigų pagrindu, kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei patikėtą svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės svetimą turtą - pinigus, iš viso 66 663,33 Eur (230 175,15 Lt) ir tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 66 663,33 Eur (230 175,15 Lt) turtinę žalą. Šios nusikalstamos veikos padarymą patvirtina visiškas kaltinamosios I. K. prisipažinimas ir teismo ištirtų objektyviųjų duomenų visuma. Kaltinamoji I. K. neteisėtai, neatlygintinai, didelės vertės svetimą ir jai patikėtą turtą pavertė savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo jos žiniai sąlygas, t. y. ji su jai patikėtu didelės vertės turtu elgėsi kaip su nuosavu ir taip padarė žalą turto savininkui, t. y. I. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 183 str. 2 d.
Be to, I. K. dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose, kaltinime nurodytais laikotarpiais suklastojo ir panaudojo tikrus kaltinime nurodytus dokumentus apie fiktyviai į UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintus: G. P., R. Č., R. A., L. B., G. B., M. M., G. S., nors žinojo, kad jie realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs ir jokių darbų neatliks, tai yra padarė septynias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. Šiuos nusikalstamus I. K. veiksmus neginčytinai patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, kurie teisme įstatymo nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka buvo ištirti, ir kurie paneigė, kad realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Tik liudytojas G. B., nurodė, kad neva dirbo įmonėje kiemsargiu, tačiau, jo parodymus paneigė ir pati kaltinamoji I. K. ir liudytojas I. K., ir kiti teismo ištirti objektyvūs bylos duomenys, tarp kurių nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad liudytojas G. B. būtų realiai dirbęs UAB (duomenys neskelbtini). Byloje buvo nustatyta, kad liudytojas G. B. yra L. B. brolis, kurios pasislėpęs sutuoktinis D. B., pagal bylos duomenis, taip pat yra galimai įvykdęs nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad liudytojas G. B. yra suinteresuotas padėti savo sesers sutuoktiniui išvengti teisinės atsakomybės ar sušvelninti jo teisinę padėtį, todėl jo parodymai atmestini, kaip prieštaraujantys teismo ištirtų kitų įrodymų visumai.
Pirminiame pareikštame kaltinime I. K. dėl BK 184 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos buvo nurodyta, kad I. K. 8-iems asmenims – G. P., R. Č., R. A., L. B., G. B., M. M., G. S. bei V. A. pervedė iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos 22181,02 litus, t.y. iššvaistė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių 22181,02 Lt. Tačiau, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (6 t., 139, 140, 142 b. l.) matyti, kad G. P. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos I. K. pervedė ne per 2 kartus ir ne 2185,56 Lt, o per 3 kartus: 926,40 Lt, 952,80 Lt, 1232,76 Lt, iš viso 3111,96 Lt. Taigi, iš viso 8 darbuotojams yra pervesta ne 22 181,02 Lt, kaip buvo nurodyta pirminiame kaltinime, o 23 107,42 Lt. Fiktyviai įdarbintiems asmenims buvo išmokėti atlyginimai, iš viso 22 535,61 Lt + V. A. pervesta permoka 571,81 Lt = 23 107,42 Lt (3111,96 Lt + 5674,06 Lt + 1606 Lt + 571, 81 Lt + 7529, 22 Lt + 2420,57 Lt + 660,80 Lt + 1533 Lt = 23107,42 Lt, kas sudaro 6692,37 Eur).
Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino I. K. parodymai apie tai, kad D. B. jai duotus iš viso 19 330 Lt už UAB (duomenys neskelbtini) nedirbusius, fiktyviai įdarbintus asmenis ji iš tiesų įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą: iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių AB banko SNORAS Kauno filialo kliento UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašų matyti (6 t., 141, 143, 145, 146, 152, 153 b. l.), kad iš tiesų ši nurodyta piniginė suma yra įnešta į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Vadinasi 19 330 Lt, kas sudaro 5598,35 Eur sumos, priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), I. K. nėra nei iššvaisčiusi nei pasisavinusi. Darytina išvada, kad I. K. yra iššvaisčiusi UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 3777,42 Lt (23107,42 Lt - 19330 Lt = 3777,42 Lt), kas sudaro 1094,02 Eur.
Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu I. K. paaiškino, kad D. B. liko skolingas už išmokas G. S. ir iš dalies R. Č.. Į G. S. sąskaitą I. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos yra pervedusi 1533 Lt, V. A. neteisėtai permokėta atlyginimo suma 571,81 Lt, vadinasi R. Č. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos neteisėtai I. K. pervedė 1672,61 Lt (3777,42 Lt - 1533 Lt – 571,81 Lt = 1672,61 Lt).
Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis BPK 256 str. prokurorės prašymu, kaltinamajai I. K. buvo pakeistas kaltinimas dalyje dėl BK 184 str. 1 d., su kuriuo kaltinamoji taip pat sutiko ir pripažino padariusi šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad ji iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, tai yra, kad ji laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės pareigose ir disponuodama, jai kaip UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei patikėtomis įmonės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei turėdama galimybę atlikti bankines operacijos su šioje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2009-01-22 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, į R. Č., G. S., V. A. sąskaitas neteisėtai pervedė 3777,42 Lt, kas sudaro 1094,02 Eur, kaip darbo užmokestį. I. K. kaltę padarius jai šią inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 1 d., tai yra, kad kaltinamajai patikėtą turtą ji neteisėtai ir neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims, patvirtina teismo ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios, liudytojų R. Č., G. S., V. A. parodymai ir byloje esantys, teismo ištirti objektyvieji bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais.
Be to, byloje buvo visiškai įrodyta, kad I. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su L. J., laikotarpiu nuo 2008-12-10 iki 2011-01-20, apgaule L. J. naudai įgijo 7 004,49 Eur ((24 185,12 Lt) (23 873,57 Lt + 263,08 Lt + 48,47 Lt)) bendros vertės svetimo turto - Lietuvos Respublikos VSDFV biudžeto lėšų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., kadangi yra neginčytinai nustatytas L. J. darbo santykių fiktyvumo faktas. I. K. kaltę dėl šio nusikaltimo įrodo, pačios kaltinamosios parodymai, L. J. parodymai, kuri dėl šios veikos, bendrininkaujant su I. K. yra nuteista kitoje byloje, nuosprendis įsiteisėjęs, paskirta bausmė – bauda, sumokėta, I. K. parodymai bei kiti teismo ištirti objektyvieji duomenys.
Pažymėtina, jog suformuluojant kaltinimą, kuomet nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma BK 25 str. 2 d. papildomai neinkriminuojama. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. yra apibrėžta bendrininkų grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sąvoka, ir tai neturi reikšmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., kvalifikavimui, nes kiek tai liečia formalią nuorodą į BK 25 str. 2 d., tai yra akivaizdu iš kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, BK 25 str. 2 d. iš I. K. kaltinimo šalintina, nustatant, kad kaltinamoji I. K. veikdama bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Taip pat iš I. K. parodymų, specialisto išvadų ir kitų byloje ištirtų įrodymų visumos neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 Kaune, UAB (duomenys neskelbtini), patalpose, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigose, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reglamentuojamą buhalterinę apskaitą, atlikdama kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus ir neatlikdama buhalterinei apskaitai reikalingų veiksmų, ir dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31. Šiuo atveju yra visiškai įrodytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, kadangi iš byloje sunktų ir teismo ištirtų įrodymu nustatyta, kad I. K., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos buhalterinę apskaitą, įmonėje buhalterinės apskaitos tvarkymą vykdė sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, todėl I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji I. K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., (7 nusikalstamos veikos), 184 str. 1 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d.
Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažintinos, kad ji nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., padarė veikdama bendrininkų grupėje su L. J..
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas bausmę kaltinamajai I. K. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, asmens kaip bendrininko formą ir rūšį, kad ji padarė tyčinius, baigtus, devynis nesunkius nusikaltimus, du apysunkius, ir du sunkius nusikaltimus, tai yra padarė nusikaltimus valdymo tvarkai, taip pat susijusius su dokumentų klastojimu, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bei finansų sistemai, juos padarė iš savanaudiškų paskatų, būdama vykdytoja, vieną nesunkų nusikalstamą veiką padarydama bendrininkų grupėje. Atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o taip pat į jos asmenybę, kad ji susituokusi, turinti šeimą, aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (10 t., 100 b. l.), anksčiau teismo neteista, bausta administracine tvarka, byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, nes kaltinamoji geranoriškai per antstolę išieškotojai UAB (duomenys neskelbtini) reguliariai pagal grafiką atlygina padarytą turtinę žalą, ir iš 51 132,10 EUR 2015-11-06 buvo neatlyginta mažesnė negu pusė išieškotina suma, tai yra 24 204,76 EUR (10 t., 110 b. l.).
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padaryta trylika nusikalstamų veikų kaltinamajai I. K. skirtina Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriais ji yra kaltinama, sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nes paskyrus kitos rūšies bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei teisingumo ir protingumo principus, kaltinamajai skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės, nei sankcijose numatytas vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ str., laisvės atėmimo bausmė kaltinamajai mažintina vienu trečdaliu.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ne tik į formalius BK 75 str. reikalavimus, bet ir į tai, jog byloje nustatyta I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nors taip pat buvo nustatytos ir jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamoji yra susituokusi, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, geranoriškai atlygina išieškotojui padarytą turtinę žalą, yra neteista. Taigi esant BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajai I. K. bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam trijų metų terminui, paskiriant kaltinamajai kelias pareigas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus kaltinamajai I. K., ji bus sulaikyta nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausta, jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei turės didesnę galimybę atlyginti padarytą turtinę žalą ir tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, išspręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas M. P. teismui pateikė išrašytą 1540 EUR sąskaitą už atstovavimą ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (10 t., 108-109 b. l.). Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir atliktų veiksmų mąstą byloje, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios I. K. (BPK 103 str., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307-308 str. teismas
nusprendžia:
pagal BK 300 str. 3 d. ir nuteisti ją dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti ją ketverių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 183 str. 2 d. ir nuteisti ją penkerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 184 str. 1 d. ir nuteisti ją šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteisti ją vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 222 str. 1 d. ir nuteisti ją dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes pagal BK 300 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmę pagal BK 183 str. 2 d. subendrinti bausmių apėmimo būdu, su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 str. 1 d. (7 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d., 184 str. 1 d., ir paskirti subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintas bausmes subendrinti tarpusavyje, o taip pat su likusia nesubendrinta bausme pagal BK 222 str. 1 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios subendrintos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 3 d. I. K. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išieškotojui UAB (duomenys neskelbtini) atlyginti neatlygintą turtinės žalos dalį.
Palikti galioti I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš kaltinamosios I. K. UAB (duomenys neskelbtini) 1540 EUR advokato paslaugoms apmokėti.
Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (6 t., 63; 64-65; 66 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti UAB (duomenys neskelbtini);
AB SEB banko pateiktą CD diską, kuriame I. K. sąskaitos išrašas ir AB DNB banko pateiktą CD diską, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, saugomus byloje, voke (9 t., 130 b. l., 4 t., 76 b. l., 5 t., 79 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.