- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-37-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11951-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.20.16Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas (BK 246 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (1 500 Eur) bauda, nustatant trijų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jai sumokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. M. nuteistas už tai, kad paslėpė jam patikėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent: jis, 2022-11-21 būdamas pasirašytinai supažindintas su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44109-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laikotarpiui nuo 2022-11-21 iki 2023-05-21 laikinai apribota jo nuosavybės teisė į jam priklausantį 1 680 Eur vertės automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paskiriant jį minėto turto saugotoju, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, raštu įsipareigojęs minėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugoti, savo įsipareigojimo nevykdė ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2023-04-04 automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį paskirta 30 MGL (1500) bauda, ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti A. M. 100 MGL (5 000 Eur) baudą.
2.1. Nurodo, kad teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tinkamai ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
2.2. BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai reglamentuoja BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos.
2.3. Spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
2.4. Skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai pagrįstai motyvavo, kad A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo nurodymą, kur yra konfiskuotinas automobilis, teisminio nagrinėjimo metu prilygindamas tai savanoriškam žalos atlyginimui; sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nusikalstamą veiką A. M. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nurodė, kad A. M. teistas, teistumas neišnykęs, paskirtos baudos nėra sumokėjęs; baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Yra darbingo amžiaus, nedirba, turi faktinę šeimą. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, proporcingą padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo turtinei padėčiai (BK 47 straipsnis). Su šiais teismo motyvais prokuroras visiškai sutinka, tačiau pažymi, jog teismas paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę.
2.5. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, ši nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. BK 47 straipsnyje 3 dalies 2 punktas numato, jog už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL. Taigi teismas paskyrė mažesnę (30 MGL) nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 50 MGL baudą.
2.6. Teismas, norėdamas skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, turėjo vadovautis BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o tokį savo sprendimą motyvuoti ir nurodyti, kodėl daro tokią išvadą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik išimtiniais atvejais teismas skirdamas bausmę gali išeiti už sankcijos ribų, tačiau skirdamas švelnesnę bausmę teismas savo sprendimą turi motyvuoti. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose, tačiau nagrinėjamu atveju sąlygų, atitinkančių šias nuostatas, nenustatyta.
2.7. Skundą paduodantis prokuroras sutinka su jau paminėtais teismo motyvais dėl baudos dydžio nustatymo, jų neatkartodamas prašo A. M. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį paskirtą 30 MGL (1 500) baudą padidinti iki 100 MGL (5 000 Eur).
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras nesutinka su ta skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023-10-16 nuosprendžio dalimi, kuria šis teismas nuteistajam A. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 30 MGL (1 500) baudą, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad BK 47 straipsnyje 3 dalies 2 punktas numato, jog už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL bauda.
6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę nuteistajam nurodė tokius bausmės skyrimo motyvus: A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo nurodymą, kur yra konfiskuotinas automobilis, teisminio nagrinėjimo metu prilygindamas tai savanoriškam žalos atlyginimui, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis teistas, teistumas neišnykęs (paskirtos baudos nėra sumokėjęs), baustas administracine tvarka (paskirtas baudas sumokėjęs), turi galiojančių nuobaudų, nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, turi faktinę šeimą. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, proporcingą padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistojo turtinei padėčiai (BK 47 straipsnis).
7. BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
8. Pirmosios instancijos teismas už šio nusikaltimo padarymą, kaip minėta, nuteistajam A. M. paskyrė baudos bausmę, jos dydį, kaip nurodė skundžiamame nuosprendyje, nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis (BK 47 straipsnis).
9. Tačiau BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Taigi minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą yra 50 MGL. Tuo tarpu apylinkės teismas A. M. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 30 MGL baudą, t. y. mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta minimali bauda (50 MGL), nors skundžiamo nuosprendžio motyvuose aiškiai nurodė, jog skiria nuteistajam BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. M. už padarytą nesunkų nusikaltimą mažesnę baudą nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą). Ši apylinkės teismo padaryta klaida lėmė neteisingos, t. y. per švelnios baudos nuteistajam A. M. paskyrimą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskiriant A. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, baudą, jos dydį nustatant ne mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šio bausmės už nesunkų nusikaltimą minimumas. Nors prokuroras prašo skirti nuteistajam A. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, didesnę nei minimalus dydis baudą – 100 MGL (5 000 Eur), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad padaryta nusikalstama veika pagal savo pobūdį nėra labai pavojinga ir ženklesnių neigiamų pasekmių nesukėlė (bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pats nuteistasis A. M. nurodė, kur yra konfiskuotinas automobilis ir tai teismas prilygino savanoriškam žalos atlyginimui), yra pagrindas paskirti nuteistajam A. M. minimalią, t. y. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti: A. M. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.