- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- II-50-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01256-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9435-2021 (ROIK: 21137954638) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2021 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 30-ANR_P-26763-2021, pasiūlant iki 2021 m. spalio 6 d. savanoriškai sumokėti 15 eurų baudą, V. G. už tai, kad jis 2021 m. sausio 6 d. 09.03 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 181 punkto reikalavimus, gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo automobiliu „T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (KET 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1, 21), nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą.
Institucija 2021 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9435-2021 V. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 30 Eur baudą.
Šalies argumentai
V. G. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimą kaip ir kitus nutarimus administracinio nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskirti vieną subendrintą administracinę nuobaudą, motyvuodamas tuo, kad minėtose bylose nutarimai priimti dėl tos pačios tęstinės veikos, atliktos tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (jis teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai buvo priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką. Be to, pareiškėjas skunde kelia abejones ir dėl teisinio reguliavimo, kai taksi ir keleivių vežimo nustatytais maršrutais paslaugų teikėjai turi skirtingas sąlygas dėl galimybės naudotis „A“ juosta, nors tiek taksi, tiek ir keleivių vežimo nustatytais maršrutais paslaugų teikėjai atitinka tuos pačius požymius (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį ir kt.), taip, pareiškėjo įsitikinimu, yra diskriminuojami taksi paslaugų teikėjai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo V. G. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2021 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9435-2021 nepakeistą. Nurodo, kad V. G. skundas yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo V. G. prašymo sujungti administracinių nusižengimų bylas netenkino ir grąžino skundą pareiškėjui, nes buvo praleistas skundo padavimo terminas. ANK nenumato administracinių nusižengimų bylų sujungimo galimybės. ANK 612 straipsnio 2 dalyje „Administracinio nusižengimo protokolo surašymas padarius kelis administracinius nusižengimus“, kurioje buvo numatyta galimybė surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą už kelis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotus administracinius nusižengimus, nuo 2019 m. sausio 1 d. neteko galios (ANK 612 straipsnio pakeitimas: Nr. XIII-1862, 2018 m. gruodžio 20 d., paskelbta TAR 2018 m. gruodžio 28 d., i. k. 2018-21888), todėl nėra įstatyme numatytos galimybės už kelis administracinius nusižengimus paskirti vieną administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu V. G. patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Pažeidimą pripažįsta, jį tikrai padarė ir prašo jo visus padarytus nusižengimus vertinti kaip tęstinius ir šiuo nutarimu paskirtą baudą panaikinti. Neįsigilinęs į KET jis drąsiai važinėjo „A“ juosta, ir taip darė kokius 3 mėnesius, kol negavo pirmo protokolo. Pirmas tris baudas apmokėjo. Savo pažeidimus suprato ir jų nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kelio ženklus ir ženklinimą reglamentuojančias KET.
KET 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. XXII skyriaus 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: 181.1. dviračius ir mopedus; 181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; 181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; 181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. 3 priedo I skyriaus 1.21 papunktyje numatyta, kad raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 181 ir 182 punktuose nustatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog maršrutinė transporto priemonė – tai viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
V. G. neginčija fakto, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau teigia, kad visi jo padaryti nusižengimai buvo toje pačioje vietoje ir panašiu laiku, todėl mano, kad jis padarė vieną tęstinę veiką.
Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).
Iš skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. G. skirtingose vietose ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), skirtingomis dienomis ir laiku, vairuodamas automobilį „T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą lengvasis automobilis „Taksi“ nėra priskiriamas maršrutinei transporto priemonei, nes juo nėra reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis. Iš teismo posėdžio metu V. G. duotų paaiškinimų matyti, kad jis važiavo minėta eismo juosta teikdamas taksi paslaugas, t. y. šias paslaugas kiekvienu atveju teikė skirtingiems asmenims. Iš to seka išvada, kad V. G. padarytų KET pažeidimų nejungė joks vieningas, bendras sumanymas, vieninga tyčia ir tokius jo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Kaip minėta, V. G. neginčija, jog 2021 m. sausio 6 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas KET 181 punkto reikalavimus, gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo automobiliu „T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą, todėl V. G. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9435-2021 (ROIK: 21137954638) V. G. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Nepaisant išdėstyto, teismo nuomone, skundžiamu nutarimu V. G. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur bauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui bei jo asmenybei.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
V. G. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, iš jo paaiškinimų matyti, kad šį nusižengimą, kaip ir kitus panašiu metu padarytus nusižengimus, padarė klaidingai suvokdamas KET reikalavimus, gavęs pirmą baudą suprato klydęs ir „A“ juosta nebevažinėja, pirmas baudas sumokėjo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
V. G. skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9435-2021 (ROIK: 21137954638) V. G. paskirtą administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.