Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. kovo 23 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2012 m. sausio 12 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

3) 2012 m. sausio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto;

4) 2012 m. kovo 9 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

5) 2014 m. spalio 17 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6) 2014 m. lapkričio 11 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

7) 2014 m. gruodžio 11 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams;

8) 2015 m. kovo 13 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

9) 2017 m. gruodžio 21 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 4 dalį (du epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

11) 2019 m. kovo 29 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

15) 2021 m. gruodžio 28 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra. 2022 m. kovo 7 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi bausmė pakeista į 45 paras arešto;

22) 2023 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, prie 2022 m. lapkričio 29 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į paskirtą bausmę įskaityta bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. lapkričio 29 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendį;

23) 2023 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmės atliktos pagal 2023 m. vasario 22 d. Utenos apylinkės teismo Visagino nuosprendį ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį;

24) 2025 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. 2025 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi ir 2025 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu (patikslintu 2025 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi), paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 6 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2025 m. birželio 30 d. apie 11.06 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio krepšinio aikštyne, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia mažiausiai vieną kartą kumščiu sudavė K. D. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam K. D. padarė sumušimą viršutinėje lūpoje ir kraujosruvą ant lūpos, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025 m. rugsėjo 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo, nustatyta, kad apžiūrėtas stacionarios kameros vaizdo įrašas, kuris pateiktas 2025 m. liepos 7 d. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo. Vaizdo įraše pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“ (stacionarios kameros įrašas) 11:06 val. matyti kaip į aikštyną ateina pareigūnas, kuris stebi nuteistuosius, prie tvoros stovi nuteistasis K. D., nuo jo į aikštelės vidurį nueina J. K., toliau matyti, vaikšto nuteistasis R. Z. su nuteistuoju S. V., staigiu judesiu S. V. smogia kumščiu kartus R. Z. į veido sritį, šiam nugriuvus jis 1 kartą įspiria gulinčiam R. Z. ir dar 2 kartus smogia kumščiu jam gulinčiam į veido sritį. Tuo pat metu prie gulinčio ant žemės R. Z. prieina nuteistasis K. D. ir 1 kartą spiria jam į galvos sritį ir nueina tolyn, nes pastebi, kad link jo ateina pareigūnas ir atbėga nuteistasis J. K.. Matyti, kaip prie nuteistųjų R. Z. ir S. V., kurie mušasi, prieina pareigūnas ir bando juos išskirti. Tuo pat metu prie K. D. pribėga J. K. ir ne mažiau kaip 7 kartus kumščiu smogia K. D. į galvos sritį. Tai pamatęs prie jų pribėga S. V. ir bando pulti J. K., jam smogia kumščiu ne mažiau vieną kartą į galvos sritį. J. K. gindamasis trenkia jam atgal. Tuo metu pribėgęs pareigūnas išskiria nuteistuosius. Į aikštyną atbėga daugiau pareigūnų. Matyti kaip pareigūnai išsiveda nuteistuosius (t. 1, b. l. 61, 62-64).

Iš 2025 m. birželio 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuteistajam K. D. nustatytas sumušimas, viršutinė lūpa, bei dantis 1 mm hematoma ant lūpos (t. 1, b. l. 17-18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad K. D. konstatuotas sumušimas viršutinėje lūpoje. Sumušimas atsirado nuo traumuojančio kontakto su kietu buku daiktu. Atsakyti kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado sumušimas nėra teismo medicinos gydytojo galimybė. Aprašyta tik viena sužalota veido sritis, gali būti sužalota vienu ar daugiau traumuojančių kontaktų. Viršutinės lūpos sumušimas ir kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi fiziniai sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (t. 1, b. l. 69-70).

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis J. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pamatė, jog tarp kitų nuteistųjų yra kilusios muštynės, matė, kad yra mušamas jo kambariokas, todėl pribėgo prie nuteistųjų ir nukentėjusiajam K. D. sudavė smūgius į veido sritį. Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina ir nukentėjusiojo K. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2025 m. birželio 30 d. nuo 10 val. ėjo į 11 korpuso krepšinio aikštyną pasivaikščioti. Kiek vaikščiojo nuo 10 val. minėtame krepšinio aikštyne, matė ir girdėjo kaip nuteistieji R., pravarde R., kurio pavardės nežino ir S. V. konfliktavo žodžiu. Apie 11.00 val. jam toliau vaikščiojant po aikštyną ratais, išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kad R. buvo pagriuvęs ant žemės, o šalia jo parklupęs buvo S. V.. Norėjo juos išskirti, todėl ėjo link jų, tuo metu prie jo pribėgo tame pačiame aikštyne vaikščiojęs nuteistasis J. K., kažką jo paklausė ir jam be priežasties sudavė mažiausiai du kartus kumščiu į veido sritį. Netrukus pajautė skausmą viršutinėje lūpoje ir burnoje. Bėgo kraujas ir pamatė, kad jo vienas priekinis dantis sulindęs iki pusės į burnos vidaus pusę (t. 1, b. l. 33-36, 37-40). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis K. D. nurodė ir savo 2025 m. liepos 2 d. pareiškime, kuriuo be kita ko prašė ir pradėti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo atžvilgiu (t. 1, b. l. 2-6).

Aplinkybes apie nukentėjusiajam K. D. kaltinamojo J. K. suduotus smūgius patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V., kuris paaiškino, kad 2025 m. birželio 30 dieną apie 11.00 val. būdamas 11 korpuso sporto aikštyne – krepšinio aikštelėje vaikščiojo su kitais nuteistaisiais, o būtent kartu vaikščiojo su R., pavardės nežino. Netrukus pamatė, kad prie nuteistojo K. D. priėjo nuteistasis Ž. K., kuris mažiausiai du kartus kumščiu sudavė K. D. į veido ir galvos sritis. Netrukus į minėtą sporto aikštyną subėgo pareigūnai, kurie juos visus išskyrė ir nuvedė atgal į savo gyvenamąsias patalpas (t. 1, b. l. 53-56). Kaltinamojo nukentėjusiajam suduoti smūgiai buvo fiksuoti ir įvykio vietoje buvusiomis stacionariomis stebėjimo kameromis fiksuotu vaizdo įrašu pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 61, 62-64). Minėtasis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas 2025 m. rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir jame fiksuota, kad prie nuteistųjų R. Z. ir S. V., kurie mušasi, prieina pareigūnas ir bando juos išskirti. Tuo pat metu prie K. D. pribėga J. K. ir ne mažiau kaip 7 kartus kumščiu smogia K. D. į galvos sritį. Tuo metu pribėgęs pareigūnas išskiria nuteistuosius.

Taigi, visi virš aptarti įrodymai patvirtina, kad J. K. 2025 m. birželio 30 d. apie 11.06 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio krepšinio aikštyne, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajam K. D. į veido sritį. Nors kaltinamasis nurodė, kad toks jo veikimas buvo impulsyvus kambarioko gynimas, tačiau vaizdo įrašas, o ir tai, kad teritorija, kurioje nukentėjusysis konfliktavo su kitu nuteistuoju, kurį neva tai norėjo apginti kaltinamasis, nuolat buvo stebima pareigūnų, paneigia regimybę apie kaltinamojo kito nuteistojo gynybą. Juo labiau, kad kaip iš vaizdo įrašo matyti, kaltinamasis smūgius nukentėjusiajam suduoda jau po to, kai nukentėjusios konfliktas su kitu nuteistuoju buvo baigtas, o į jį buvo įsikišę ir pareigūnai. Be to, kaltinamasis paisydamas tik savo asmeninių impulsų ir vidinių įsitikinimų smurtavo prieš nukentėjusįjį, kai tuo tarpu, jei, kaip jis suvokė, norėjo apginti kitą nuteistąjį, gynybos priemones turėjo rinktis adekvačias ir kreiptis į teritorijoje buvusius pareigūnus, o ne, kaip šiuo atveju pats demonstruoti perteklinę jėgą nukentėjusiojo atžvilgiu, tuo labiau, kad kaltinamojo veikimas, kaip atskleidė byloje esantis vaizdo įrašas, buvo ne tik po pasibaigusio nukentėjusiojo konflikto su kitu nuteistuoju, tačiau smurto panaudojimas buvo intensyvus ir sukėlė nukentėjusiajam sužalojimus. Nepaneigiamai nustatyta, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai, nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas yra konstatuota byloje esančia Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad K. D. konstatuotas sumušimas viršutinėje lūpoje. Sumušimas atsirado nuo traumuojančio kontakto su kietu buku daiktu. Viršutinės lūpos sumušimas ir kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi fiziniai sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą. Sužalojimai konstatuoti ir iš karto po įvykio įkalinimo įstaigoje apžiūrint nukentėjusįjį, 2025 m. birželio 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. D. nustatytas sumušimas, viršutinė lūpa, bei dantis 1 mm hematoma ant lūpos (t. 1, b. l. 17-18).

Šių duomenų visuma teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis J. K. 2025 m. birželio 30 d. apie 11.06 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio krepšinio aikštyne, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia mažiausiai vieną kartą kumščiu sudavė K. D. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam K. D. padarė sumušimą viršutinėje lūpoje ir kraujosruvą ant lūpos, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, teismas vertina, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu suvokė, jog jo veiksmai gali sukelti tiek fizinį skausmą, tiek ir sveikatos sutrikdymą ir savo aktyviais veiksmais vieno iš padarinių siekė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodamas ne vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, veikė tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. K. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis teistas daugiau nei dvidešimt kartų, už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias be kita ko vykdė ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o šiuo nuosprendžiu pripažintą veiką, kaltinamasis įvykdė taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, už kitų tyčinių nusikaltimų įvykdymą, kuriuos įvykdė būdamas pilnametis ir įkalinimo įstaigoje, taigi akivaizdu, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys pasižymi neabejotinu pakartotinumu. Visų šių duomenų rezultate, teismas kaltinamąjį J. K. pripažįsta recidyvistu.

Teismas sprendžia, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai yra nors baigiamųjų kalbų metu buvo prašoma pripažinti kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia atsakomybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vis tik teismas šios aplinkybės lengvinančia nepripažįsta. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017) Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-212/2013, Nr. 2K-352-511/2015). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltės prisipažinimas, nors ir paaiškinant įvykio aplinkybes, tačiau labiau laikytinas formaliu prisipažinimu, tai yra kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau savo indėlį į nusikalstamą veiką siekė menkinti, nurodydamas aplinkybes, kurios neatitinka objektyvių bylos duomenų. Be to, teismas nenustatė kaltinamojo prisipažinime kartu ir nuoširdaus gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, priešingai kaltinamasis savo veiksmus vertina dviprasmiškai, kaip pat nurodė ir gailisi ir ne, taigi, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamojo gailestis yra sietinas tik su nepatogumais, kurie kilo jam, tačiau ne dėl smurto, kurį jis naudojo prieš nukentėjusįjį. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) asmeniui veikiant tiesiogine tyčia, o kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į kito asmens sveikatą, kas valstybės yra itin saugoma vertybė. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas ir už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, o šiuo nuosprendžiu pripažintą veiką, padarė įkalinimo įstaigoje, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, kartoja ta pačias klaidas. Pažymėtina ir tai, jog akivaizdu, kad kaltinamasis negeba racionaliai spręsti iškilusių problemų, naudoja fizinį smurtą, kaip priemonę konfliktinėse situacijose, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. J. K. ne kartą teistas, jo nusikaltimai pasižymi skirtingu pavojingumo laipsniu, trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 113-115). Nors yra įrašytas tiek psichiatro, tiek psichologo įskaitoje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad psichiatrinės ekspertizės skyrimas nebūtų tikslingas (t. 1, b. l. 130), o kaltinamojo psichikos būklė ir teismui nekėlė abejonių. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nuteistąjį J. K. charakterizuoja neigiamai, kaip nuteistąjį negebantį laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nei karto nebuvo skatintas, tuo tarpu drausmės komisijoje buvo svarstytas trisdešimt tris kartus (t. 1, b. l. 120-123). Pateikta kaltinamojo charakteristika atskleidžia vien neigiamas kaltinamojo savybes, o būtent tai, kad jis nelinkęs mokytis iš ankstesnio patyrimo, nesuinteresuotas keisti savo kriminalinių nuostatų, yra priešiškas taikomų ribojimų atžvilgiu, o tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nėra linkęs keisti neigiamų nuostatų ir savo elgesį kreipti išimtinai teigiamai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika vertinama išskirtinai neigiamai, nes kaip jau minėta buvo nukreipta į valstybės itin saugomą gėrį, o ir apskritai buvo įvykdyta įkalinimo įstaigoje, kur bausmę atliekantys asmenys turėtų elgtis išskirtinai teigiamai ir koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kita nei BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, nepasiektų bausmės tikslų, todėl šiuo atveju kaltinamajam skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką padarė anksčiau nei buvo priimta 2025 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartis dėl bausmių bendrinimo, todėl šiuo nuosprendžiu ir teismo nutartimi skirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Todėl, atsižvelgus į tai, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirtingais teismų sprendimais skirtos bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežtesnės nutartimi skirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos (3 mėnesius) laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti visą ar iš dalies atliktą bausmę pagal 2025 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartį.

Kardomoji priemonė byloje neskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, objektyvių duomenų apie kaltinamojo turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo J. K. nepriteistinos.

- laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, iš dalies sudedant subendrinti su 2025 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi skirta bausme, prie griežtesnės 2025 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi skirtos 6 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirti galutinę subendrinta bausmę – 7 (septynis) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal 2025 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti J. K. recidyvistu.

Nepriteisti iš kaltinamojo J. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

– laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.