Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-444-407/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2-444-407/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02203-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Metal and Mineral Group“
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-444-407/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02203-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metal and Mineral Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2084-864/2019, kuria iškelta minėtos atsakovės bankroto byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Metal and Mineral Group“ bankroto bylą dėl nemokumo. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga valstybės biudžetui 45 735,70 Eur, iš jų: 0,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 43 137,77 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 2 597,27 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. lapkričio mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Metal and Mineral Group“ iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė nemoki; įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Iflas“.

3. Spręsdamas dėl atsakovės nemokumo teismas įvertino UAB „Metal and Mineral Group“ paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metų laikotarpį, taip pat atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017–2018 metus. Teismas nustatė, kad įmonės deklaruotas turtas 2018 metais sudarė iš viso 89 977 Eur – ilgalaikį turtą sudarė 851 Eur, trumpalaikį turtą – 89 126 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 139 439 Eur. Taip pat teismas įvertino, kad panaši įmonės finansinė padėtis buvo ir 2017 m. Atsakovės pateikti pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys už 2017–2018 m., patvirtina, jog įmonės veikla buvo nuostolinga. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pradelsti atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

4. Teismas pažymėjo, kad VMI mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus vykdo nuo 2018 m. sausio 8 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Metal and Mineral Group“ neturi nuosavybės teise nekilnojamo turto bei transporto priemonių. Nors atsakovė atsiliepime nurodė dirbanti pagal naujus projektus, derinanti naujus sandorius, tačiau teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. SODRA duomenimis įmonėje yra vienas apdraustas asmuo. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl skolos iš atsakovės UAB „Metal and Mineral Group“ priteisimo, nutarties priėmimo dienai skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 373,95 Eur, skola VMI – 45 820 Eur.

5. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs faktiškai pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, įmonės veiklos nuostolingumą, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Metal and Mineral Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas, nenustatinėjęs tikslios atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumos (visus įsipareigojimus vertinęs kaip pradelstus), negalėjo daryti išvados dėl atsakovės nemokumo ir iškelti atsakovei bankroto bylą. Teismas pažeidė teisės aktų nuostatas ir teisminę praktiką dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies taikymo ir teismo sprendimo argumentavimo.

6.2. Teismas neanalizavo, kokį turtą atsakovė realiai turi, ar atsakovė tebevykdo veiklą, ar jo veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan.

6.3. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl į bylą pateikto atsakovės balanso už 2018 m. duomenų, kurie patvirtina, kad atsakovė turi ilgalaikio turto už 851 EUR (įranga), atsargų piniginė vertė 40 223 Eur (turimos prekės pardavimui (akmens anglis)); atsakovės atlikti išankstiniai mokėjimai 274 Eur sumai; pirkėjų (debitorių) įsiskolinimai atsakovei sudaro 8 332 Eur, kitos gautinos sumos – 35 687 Eur – tai yra atsakovės kasa. Balanse taip pat nurodyta, kad atsakovė turi 4 610 Eur kito turto ir pinigų. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į balanse nurodytą turtą, nevertino šio turto atsakovės mokumo kontekste.

6.4. Nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, yra padengtas visas turėtas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (345,19 Eur), atsiskaityta su vienu iš kreditorių UAB „TELE2“ (751,89 Eur). Taip pat VMI 2019 m. sausio 22 d. pranešime Nr. RMA-19688 dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos, nurodyta, kad atsakovė buvo atleista nuo 2 768,44 Eur delspinigių, taigi tokiai sumai sumažėjo atsakovės skola.

6.5. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam ir veiklos išsaugojimo tikslams. Atsakovė yra iki šiol realiai veikianti įmonė, turinti tik laikinų sunkumų, yra aktyvi ir siekia išspręsti savo finansinę situaciją, teikdama prašymus VMI dėl nepriemokų išdėstymo, derėdamasi su UAB „FPK Resursgrup“ dėl bendradarbiavimo, sudariusi ketinimų sutartį su įmone OOO „Uglemet“ dėl produkcijos tiekimo. Atsakovė realiai veikia, ieško naujų verslo partnerių, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktorių ir jų įtakos atsakovės mokumui visiškai nevertino.

Atsiliepimas

7. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas pagal apeliantės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. nustatė, kad deklaruotas turtas sudarė 89 997 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 139 439 Eur. Taip pat teismas nurodė, kad teismų praktikoje pažymima, jog bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Atsakovė teikdama atsiliepimą į ieškinį neįrodinėjo, kad 2018 m. balanse nurodytos mokėjimo sumos ir kiti įsipareigojimai nėra pradelsti, su atsiliepimu atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, kuriame matytųsi, pradelsti ir nepradelsti atsakovės įsipareigojimai. Apeliantė teisingai nurodė, kad šiuo metu jos įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs, yra sumažėjęs, atsakovę atleidus nuo 2 768,44 Eur delspinigių, ir sudaro 43 047,77 Eur. Tačiau antstolių informacinės sistemos duomenimis, apeliantė turi dar bent 5 kreditorius, kuriems pavėlavo įvykdyti įsipareigojimus, bendrai 12 281,70 Eur sumai, todėl apeliantė iš viso turi bent 55 329,47 Eur pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Todėl deklaruotam turtui už 2018 m. sudarant 89 997 Eur, o pradelstiems įsipareigojimams – 55 329,47 Eur, apeliantė atitinka nemokios įmonės apibrėžimą.

7.2. Nepaisant apeliantės argumentų, kad ji veikianti įmonė, matyti, jog mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. lapkričio mėn., ir įmonė per beveik 2 metus jos nesugebėjo sumokėti, taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs.

7.3. Nurodydama savo aktyvumą ir siekį išspręsti finansinę situaciją, apeliantė pažymi prašymų teikimą VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau nenurodo, kad prašymas nebuvo tenkintas. Pažymėtina, kad atsiskaitydama su kreditoriais apeliantė pažeidžia CK 6.930¹ straipsnį.

7.4. Tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių apeliantė pažeidžia ne tik kreditorės VMI, bet ir visuomenės, valstybės interesus, yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliaciniame teisme 2019 m. vasario 20 d. gautas apeliantės UAB „Metal and Mineral Group“ prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ne anksčiau kaip 2019 m. kovo 21 d., nes apeliantė siekia taikiai susitarti dėl skolos padengimo su pagrindine kreditore VMI, 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuris bus išspręstas per 30 dienų nuo jo pateikimo.

9. Apeliacinis teismas sprendžia, nesant pakankamam pagrindui atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė duomenis, kad 2018 m. kovo 13 d. buvo teikusi prašymą VMI atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagal grafiką, tačiau duomenų apie tokio prašymo patenkinimą nepateikė. Aplinkybė, kad VMI inicijavo bankroto bylos iškėlimą apeliantei neatsiskaitant, leidžia spręsti, kad toks prašymas nebuvo tenkintas. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie naujai pateikto prašymo galimą patenkinimą apeliantė nepateikė. Prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą galimą netenkinimą, pagrindžia toliau nutartyje nurodomos bei įvertinamos aplinkybės dėl atsakovės ne(mokumo).

10. Apeliantė teismui pateiktame atskirajame skunde suformuluotu reikalavimu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-4431-866/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantė klaidingai suformulavo atskirojo skundo dalyką – vietoje prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2084-864/2019, nurodė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-4431-866/2018. Šis atskirojo skundo netikslumas laikytinas akivaizdžiu apeliantės padarytu rašymo apsirikimu. Atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutu dėl šios priežasties nesinaudotina, nes apeliantės procesinė valia apeliacinio proceso dalyviams ir bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui yra aiški.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Metal and Mineral Group“ iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2019 m. sausio 22 d. mokėjimo patvirtinimą; 2019 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymą; 2018 m. kovo 13 d. prašymą išdėstyti nepriemoką; 2018 m. kovo 13 d. prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagal grafiką; susirašinėjimą su UAB „FPK Resursgrup“, 2019 m. sausio 5 d. sutartį dėl ketinimų dėl prekių tiekimo. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, grįsdama atsiliepime nurodytus argumentus ieškovė pateikė mokesčių mokėtojo 2019 m. sausio 29 d. balansą; išrašą iš antstolių informacinės sistemos.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės ir ieškovės pateikti dokumentai gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl šie įrodymai priimami.

Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą

15. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovę esant nemokia, remdamasis Juridinių asmenų registrui pateikto 2016 m. balanso duomenimis, atsakovės pateiktų 2017 m., 2018 m. finansinių atskaitomybių duomenimis, viešai prieinamais registrų duomenimis dėl privalomai registruotino turto nebuvimo bei atsakovės pateikta kontrahentų suvestine. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tikslios atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumos (visus įsipareigojimus vertinęs kaip pradelstus), nepasisakė dėl į bylą pateikto atsakovės balanso už 2018 m. duomenų, todėl negalėjo daryti išvados dėl atsakovės nemokumo ir iškelti atsakovei bankroto bylą.

17. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

18. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, tenkinęs atsakovės prašymą pratęsė atsakovei terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Tačiau atsakovė išsamių duomenų nepateikė, teismas atsakovės finansinę padėtį vertino pagal pateiktus duomenis.

19. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017-2018 metus ir nustatė, jog įmonės deklaruotas turtas 2018 m. sudarė iš viso 89 977 Eur – ilgalaikį turtą sudarė 851 Eur, trumpalaikį turtą sudarė – 89 126 Eur. Taip pat teismas vadovavosi VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal kuriuos UAB „Metal and Mineral Group“ privalomai registruotino turto neturi. Apeliantės skundo argumentai, detalizuojantys turimo turto sudėtį, nepaneigia teismo išvadų, kad jos turimo turto vertė laikytina 89 126 Eur, taip pat apeliantė neteikė jokių kitų įrodymų kitokiai turimo turto vertei pagrįsti.

20. Deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų apeliantės argumentai, kad teismas nenustatinėjo tikslios atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumos, visus įsipareigojimus vertino kaip pradelstus. Atsakovės 2018 m. balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2018 m. buvo 139 439 Eur. Apeliantė su atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė kreditorių sąrašo, kuriame matytųsi, pradelsti ir nepradelsti atsakovės įsipareigojimai – pateikta tik kontrahentų suvestinė, kurioje nurodyti tiek atsakovės kreditoriai, tiek debitoriai, tarčiau ar skolos pradelstos nenurodyta. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat neteikė duomenų, pagrindžiančių visus jos turimus pradelstus ir nepradelstus įsipareigojimus. Pateikti duomenys, kad 2019 m. sausio 22 d. atsakovė buvo atleista nuo 2 768,44 Eur delspinigių VMI mokėjimo, bei 2019 m. sausio 22 d. atsiskaitė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir vienu iš kreditorių UAB „TELE2“, nepaneigia teismo išvadų apie atsakovės turimus pradelstus įsipareigojimus.

21. Bylos duomenimis, apeliantės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 43 047,77 Eur. Teismui prieinamais antstolių informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), antstoliai be išieškojimo VMI naudai vykdo dar 5 vykdomąsias bylas, kuriose bendra išieškoma iš atsakovės suma – 12 888,82 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovės UAB „Metal and Mineral Group“ 1 246,60 Eur skolą, 49,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjęs. VSDFV informacinės sistemos 2019 m. vasario 19 d. duomenimis UAB „Metal and Mineral Group“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 37,49 Eur. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 57 299,08 Eur. Todėl deklaruotam turtui už 2018 m. sudarant 89 997 Eur, o pradelstiems įsipareigojimams – 57 299,08 Eur, apeliantė atitinka nemokios įmonės apibrėžimą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

22. Tik atskirajame skunde nurodyti apeliantės argumentai dėl prioriteto reabilitaciniam ir veiklos išsaugojimo tikslams teikimo, dėl to, jog atsakovė yra iki šiol realiai veikianti įmonė, turinti tik laikinų sunkumų, yra aktyvi ir siekia išspręsti savo finansinę situaciją, ieško naujų verslo partnerių, stokoja pagrįstumo. Atsižvelgiant į didelę pradelstų skolų sumą, aplinkybę, kad VSDFV informacinės sistemos duomenimis įmonėje dirba tik vienas asmuo, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės sunkumai laikino pobūdžio ir ji pajėgi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Pabrėžtina, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

23. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis), tinkamai motyvuota. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis