Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. e2A-830-273/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
e2A-830-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01357-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Linėja transport“, uždaroji akcinė bendrovė „LR Group“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-830-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01357-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.2.; 2.6.4.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato T. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1989-887/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuruna“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Linėja transport“, uždaroji akcinė bendrovė „LR Group“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Autojuruna“ 3 814,46 Eur turtinės žalos atlyginimą, 187,48 Eur palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Linėja transport“ 2015-03-13 sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovė (vežėjas) įsipareigojo UAB „Linėja transport“ (siuntėjo) užsakymu pergabenti krovinį (fasadines aliuminio plokštes) maršrutu Vilnius–Telšiai–Kretinga. 2015-03-17 pristačius krovinį gavėjui, pastebėta, kad krovinys apgadintas. Ieškovė, kaip UAB „Linėja transport“ draudikas, priėmė sprendimą kompensuoti dėl krovinio apgadinimo atsiradusią žalą. Ieškovė išmokėjo 3 814,46 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį. Atsakovė kaip vežėjas yra atsakinga už krovinio išdėstymą ir tvirtinimą transporto priemonėje. Ieškovės turimais duomenimis, krovinys sugadintas dėl to, kad jis nuvirto transporto priemonėje. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už kroviniui padarytą žalą. Dėl šios žalos atsiradimo yra kaltas krovinio siuntėjas UAB „LR Group“, kuris netinkamai pakrovė krovinį į atsakovės automobilį, dėl ko šis krovinys buvo apgadintas. Visa tai akivaizdžiai matyti iš nepriklausomų ekspertų - UAB „Klaipėdos Netas“ atlikto krovinio apžiūros raporto. Kadangi atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „DK PZU Lietuva“ buvo sudariusi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1705778/2), todėl 2015-03-17 pristačius krovinį gavėjui ir jam pastebėjus krovinio apgadinimą, atsakovė iš karto, tą pačią dieną informavo savo draudėją apie šį įvykį. Remiantis krovinio apžiūros raporte pateiktais duomenimis bei išvadomis bei kitais žalos bylos administravimo metu surinktais duomenimis buvo nustatyta, kad įvykio metu atsakovės civilinė atsakomybė nekilo, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Siuntėjas UAB „LR Group“ žinodamas savo siunčiamų prekių specifiką, privalėjo užtikrinti, kad krovinio pakavimo ir pakrovimo puspriekabėje darbai būtų atlikti tinkamai, apsaugant krovinį nuo galimų pažeidimų. Atsakovė mano, kad šioje civilinėje byloje ji yra netinkamas atsakovas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 12,69 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas nustatė, kad 2015-03-13 atsakovė ir UAB „Linėja transport“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 15031015. 2015-03-20 pristačius krovinį, UAB „Linėja transport“ informavo ieškovę apie įvykį, t. y. kad buvo apgadintas krovinys. Trečiojo asmens draudikas priėmė sprendimą kompensuoti dėl krovinio apgadinimo atsiradusią žalą ir išmokėjo 3 814,46 Eur draudimo išmoką. Atsakovė ir UAB DK „PZU Lietuva“ (šiuo metu ADB Gjensidige) sudariusios Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį. UAB DK „PZU Lietuva“, remdamasis JSC „Klaipėdos Netas“ 2015-03-20 krovinio apžiūros raportu atsisakė atlyginti žalą. UAB „Klaipėdos Netas“ prie nuostolių priežasčių yra nurodęs, kad fasado plokščių krovinys puspriekabėje buvo sukrautas į du štabelius. Plokštės sukrautos vertikaliai, dviem aukštais ir atremtos prie dešiniojo puspriekabės borto. Plokštės palaidos – tarpusavyje nesurištos, nesutvirtintos. Viršutinių ir apatinių plokščių kantai tiesiogiai liečiasi viena su kitu, nėra apsauginių priemonių. Tarp plokščių nėra apsauginių priemonių apsaugančių nuo trinties viena į kitą. Taip pat plokštėse rasta gamybinių atliekų. Plokščių štabelis esantis puspriekabėje vidurinėje dalyje nenuvirtęs, o galinėje dalyje pavirtęs link puspriekabės kairiojo borto. Mano, jog gale pakrautos plokštės nuvirto dėl netinkamo plokščių sukrovimo – skirtingų matmenų plokštės buvo sukrautos dviem aukštais, tarpusavyje nesurištos. Parapetinės fasado plokštės, kurių galai gali susilenkti 90 laipsnių kampu, sukrautos kartu, todėl štapelis neturi stabilumo ir jo neįmanoma tinkamai sutvirtinti diržais.Teismo nuomone, atsakovė UAB „Autojuruna“ yra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovė pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsnių nuostatas ir suformuotą teismų praktiką turi įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nustatė, kad dėl to, jog krovinys buvo pažeistas dėl jo netinkamo supakavimo tarp šalių ginčo nėra. UAB „Klaipėdos Netas“ nurodė, kad krovinys buvo pažeistas dėl jo netinkamo paruošimo transportavimui, t. y. netinkamo supakavimo ir dėl netinkamo sukrovimo puspriekabėje. Teismas atmetė ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, kad žala atsirado netinkamai užveržus bei atsilaisvinus vienam iš tvirtinimo diržų ir kad tą diržą tvirtino atsakovės vairuotojas ir kad vežėjas turėjo pasirūpinti tinkama tvirtinimo įranga, matydamas netinkamą pakrovimą turėjo įrašyti pastabas važtaraštyje arba atsisakyti vežti krovinį.Teismo nuomone, eksperto UAB „Klaipėdos Netas“ nurodytos krovinio pažeidimo priežastys leidžia daryti išvadą, kad įvykį nulėmė visiškai netinkamas plokščių paruošimas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas. Eksperto aiškiai nurodyta, kad taip kaip buvo pakrautos plokštės, jų nebuvo įmanoma tinkamai sutvirtinti diržais. Kas paneigia ieškovės atstovo argumentus, kad įvykis įvyko dėl netinkamai užtvirtinto diržo. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio pakrovimo poreikis - plokščių sutvirtinimas tarpusavyje, apsauginių priemonių tarp plokščių sudėjimas, plokščių pakrovimas įvertinus jų lankstumą yra priskirtina išimtinai specialisto – siuntėjo kompetencijai, nes tik gamintojas gali žinoti, kokių apsaugos priemonių turi būti imamasi gabenant jo pagamintą prekę. Jau nekalbant apie tai, kad niekas kitas apart gamintojo negali atsakyti už gamybinių atliekų plokštėse – metalo drožlių, kniedžių palikimą, kas eksperto nuomone galimai padidino sugadinimų apimtis. Todėl ne vežėjas, o siuntėjas turi įvertinti gaminio savybes ir užtikrinti saugų krovinio pakrovimą - gabenimą.Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintas Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Visus šiuos veiksmus atliko siuntėjas, kitokių susitarimų tarp šalių nebuvo, taigi, už visus pirmiau nurodytus veiksmus atsako siuntėjas. Savo ruožtu vežėjas užtikrino, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, bei užtikrino tvirtinimo įrangos (diržų), tokį tvirtinimo būdą pasirinkus siuntėjui, buvimą ir tinkamumą. Kad vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis būtų viršijusi nustatytas normas, teismui įrodymų nepateikta. Teismass nurodė, kad vežėjas turi pareigą, kilus įtarimams, kad krovinys transporto priemonėje pakrautas nesaugiai, kreiptis į siuntėją prašydamas krovinį perkrauti, o šiam to nepadarius, atsisakyti vežti krovinį arba užfiksuoti netinkamo pakrovimo faktą važtaraštyje. Tačiau eksperto išvadoje nurodyti netinkamo sukrovimo momentai nesietini su vežėjui keliama pareiga tikrinti krovinio išdėstymą pagal Kelių eismo taisyklių ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą ir Kelių eismo taisykles tik yra specializuotos – detalesnės. Pagal jas vežėjas turi patikrinti krovinio svorio centrą, įvertinti krovinio tvirtinimą ir inercijos jėgas, į stabdymo metu krovinį veikiančią trinties jėgą, diržų tvirtinimą bei transporto priemonės judėjimo kryptį ir panašiai. Taip pat ir Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis nustato, kad vežėjas turi užtikrinti krovinio vežimo saugą, siekiant sumažinti keliamą pavojų žmonėms, turtui ir aplinkai. Turi įsitikinti, kad krovinio masė neviršija sutartyje nurodytos, kas vėlgi patvirtina, kad vežėjas tikrina krovinio pakrovimą ir tvirtinimą saugaus eismo prasme. Teismas nurodė, kad Siuntėjas UAB „LR Group“ sutikdamas, kad jam būtų išmokėta dalis draudimo išmokos, pripažino, kad kroviniui padaryta žala yra susijusi su jo paties netinkamai atliktais krovinio pakavimo ir sukrovimo darbais. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, kadangi turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Ieškovė negalėjo detaliau paaiškinti ar pateikti savo paskaičiavimus, kodėl buvo nuspręsta reikalauti iš atsakovės būtent tokio dydžio žalos atlyginimo. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog draudėjas patyrė būtent tokio dydžio žalą, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvada, kad neįrodytas ir nepagrįstas ieškovės argumentas, jog krovinį diržais tvirtino atsakovės vairuotojas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje esantis A. S. paaiškinimas tvirtina, kad: 1) krovimo metu jis buvo transporto priemonės, į kurį buvo kraunamas krovinys, kabinoje; 2) pakrovus krovinį į transporto priemonę A. S. patikrino krovinį, sutvirtino jį diržais, pastabų važtaraštyje neparašė. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad krovinį diržais sutvirtino atsakovės darbuotojas;Teismas nepagrįstai sprendė, kad krovinys buvo pažeistas išimtinai dėl jo netinkamo supakavimo ir dėl netinkamo sukrovimo puspriekabėje. Ši teismo išvada grindžiama išimtinai JSC „Klaipėdos Netas“ išvada. Ieškinys buvo grindžiamas taip pat aplinkybe, kad netinkamai pritvirtintas krovinys transportavimo gavėjui metu nuvirto ir buvo apgadintas. Analogiškas krovinys (kurio pakuotė ir krovinio sukrovimo ant paletės būdas bei tvirtinimas paletėje, krovinio apsauga nuo subraižymo buvo identiški) buvo vežamas daug kartų, bet toks įvykis (vežamo krovinio sugadinimas) įvyko pirmą kartą. Byloje esantys įrodymai (A. S. paaiškinimas) tvirtina, kad krovinį tvirtino atsakovės darbuotojas A. S.. JSC „Klaipėdos Netas“ išvada patvirtina, kad krovinio neįmanoma sutvirtinti diržais. Krovinio vežimo sutartimi atsakovė AB „Autojuruna“ įsipareigojo pervežti krovinį ir įsipareigojo: užtikrinti krovinio vežimo saugą (3.3 punktas); užtikrinti saugų krovinio pakrovimą ir iškrovimą. Pakrovimo bei iškrovimo metu patikrinti krovinio būklę (3.4 punktas); priimant krovinį patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, ženklinimas, išorinė krovinio ir pakuotės būklė (3.9 punktas). Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56) (toliau rašome – Taisyklės) 6 punktą krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė butų tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama. Pagal Taisyklių 10 punktą vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Pagal Taisyklių 10.1. punktą vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu. Papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Byloje esantis vairuotojo paaiškinimas tvirtina vairuotojo žinojimą apie galimą pavojų kroviniui apgadinti, tačiau apie tai pastabų krovinio važtaraštyje neįrašyta. Nagrinėjamu atveju vežėjas turėjo teisę atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. Atsakovės darbuotojas priėmė krovinį vežti ir į važtaraštį neįrašė pastabų dėl krovinio išdėstymo ar pritvirtinimo. Šiuo atveju netinkamai išdėstytas ir pritvirtintas krovinys transportavimo gavėjui metu nuvirto ir buvo apgadintas, todėl už pusę dėl krovinio sugadinimo atsiradusių nuostolių atsakingas vežėjas; Ieškovė neginčija aplinkybės, kad daliai krovinio sugadinimo turėjo įtakos netinkamas plokščių paruošimas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas. Tačiau ieškovė ginčija teismo išvadą, kad netinkamas plokščių paruošimas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas buvo vienintelė krovinio sugadinimo priežastis. Teismas dėl padarytų grubių procesinės ir materialiosios teisės pažeidimų neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą, bei neteisėtą sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Nėra jokio pagrindo abejoti JSC „Klaipėdos Netas“ išvados tikslumu ir išsamumu. Atsakovė kaip vežėja tinkamai vykdė krovinio pervežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Krovinio sugadinimą lėmė netinkamas krovinio pakrovimas, kurį vykdė ir už kurį atsako krovinio siuntėjas trečiasis asmuo UAB „LR Group“; Apeliantas nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis. Apelianto nurodyti taisyklių reikalavimai yra skirti tik kelių eismo dalyvių saugumui užtikrinti ir išvengti eismo įvykių, tai yra, kad gabenamas krovinys būtų stabilus ir neiškristų iš transporto priemonės bei nepadarytų žalos pačiam vairuotojui ar kitiems asmenims bei jų turtui. Šios teisės normos neapima tokių vežėjo ir siuntėjo santykių, nuo kurių priklauso pačios gabenamos prekės tinkamas įpakavimas, pakrovimas ir iškrovimas tam, kad prekė būtų pristatyta visiškai nepažeista;Nesutiktina, kad atsakovės vairuotojas žinojo apie galimą pavojų kroviniui apgadinti, tačiau apie tai pastabų krovinio važtaraštyje neįrašė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Atsakovės vairuotojas priimdamas krovinį privalėjo tik patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jokiuose teisės aktuose nenumatyta pareiga patikrinti ar tinkamai pakrautas ir sutvirtintas krovinys, todėl apelianto argumentas, kad vežėjos vairuotojas žinojo apie pavojų kroviniui apgadinti yra visiškai nepagrįstas. Atsiliepime apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Apeliantas nepagrįstai sureikšmina krovinio tvirtinimo darbų etapo reikšmę nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi žala kroviniui atsirado dėl visiškai kitų priežasčių, t. y. dėl netinkamo krovinio supakavimo ir sukrovimo puspriekabėje. Šie darbai priskiriami išimtinai siuntėjo kompetencijai;Apeliantas nesutikdamas su raporte nurodytomis aplinkybėmis ir nepriklausomų ekspertų nustatytomis žalos atsiradimo priežastimis, galėjo kviesti savo ekspertus krovinio apžiūrai atlikti, žalos atsiradimo priežastims bei dydžiui nustatyti, tačiau to nepadarė;Apeliacinio skundo argumentas, kad analogiškas krovinys buvo vežamas daug kartų, bet toks įvykis (vežamo krovinio sugadinimas) įvyko pirmą kartą yra deklaratyvus. Byloje jokių duomenų apie analogiškų krovinių pervežimą, jų sutvirtinimo bei pakrovimo būdus ir/ar kitas aplinkybes nėra; Nei iš ieškinio, nei iš apeliacinio skundo nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo prašomos iš atsakovės priteisti žalos dydį, kokios proporcijos ir kodėl buvo taikomos. Ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas yra pagrįstas subjektyviu paties ieškovės vertinimu, o ne objektyviais kriterijais.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2015-03-13 atsakovė UAB „Autojuruna“ ir trečiasis asmuo UAB „Linėja transport“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 15031015. 2015-03-20 pristačius krovinį, UAB „Linėja transport“ informavo ieškovę apie įvykį, t. y. kad buvo apgadintas krovinys. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, kaip trečiojo asmens UAB „Linėja“ transport“ draudikas priėmė sprendimą kompensuoti dėl krovinio apgadinimo atsiradusią žalą ir išmokėjo 3814,46 Eur draudimo išmoką. Ieškovės nuomone, už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Ieškovė nurodė, kad Krovinio vežimo sutartimi atsakovė AB „Autojuruna“ įsipareigojo: užtikrinti krovinio vežimo saugą (3.3 punktas); užtikrinti saugų krovinio pakrovimą ir iškrovimą, pakrovimo bei iškrovimo metu patikrinti krovinio būklę (3.4 punktas); priimant krovinį patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, ženklinimas, išorinė krovinio ir pakuotės būklė (3.9 punktas). Atsakovės darbuotojas privalėjo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, nes vežėjas atsakingas už krovinio išdėstymą ir tvirtinimą transporto priemonėje. Atsakovė AB „Autojuruna“ priėmė krovinį vežti ir į važtaraštį neįrašė pastabų dėl krovinio išdėstymo ar pritvirtinimo. Šiuo atveju netinkamai išdėstytas ir pritvirtintas krovinys transportavimo gavėjui metu, nuvirto ir buvo apgadintas, dėl to atsakovės kaltė dėl atsiradusios žalos grindžiama netinkamu krovinio sukrovimu puspriekabėje.Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).Nagrinėjamojoje byloje, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.UAB „Klaipėdos Netas“, UAB DK PZU Lietuva draudimo kompanijos pavedimu, atliko fasado plokščių Alucobond krovinio apžiūrą, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, o taip pat nuostolių dydį ir 2015-03-20 krovinio apžiūros raporte nurodė, kad Alucobond fasado plokštės buvo pažeistos dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui, t. y. plokštės nebuvo tinkamai supakuotos, bei dėl netinkamo plokščių sukrovimo puspriekabėje. Krovinio apžiūros raporte konstatuota, kad fasado plokščių krovinys puspriekabėje buvo sukrautas į du štabelius. Plokštės sukrautos vertikaliai, dviem aukštais ir atremtos prie dešiniojo puspriekabės borto. Plokštės palaidos – tarpusavyje nesurištos, nesutvirtintos. Viršutinių ir apatinių plokščių kantai tiesiogiai liečiasi viena su kitu, nėra apsauginių priemonių. Tarp plokščių nėra apsauginių priemonių apsaugančių nuo trinties viena į kitą. Taip pat plokštėse rasta gamybinių atliekų: metalo drožlių bei kniedžių, kurios galimai padidino sugadinimų apimtus. Plokščių štabelis esantis puspriekabėje vidurinėje dalyje nenuvirtęs, o galinėje dalyje pavirtęs link puspriekabės kairiojo borto. Gale pakrautos plokštės nuvirto dėl netinkamo plokščių sukrovimo – skirtingų matmenų plokštės buvo sukrautos dviem aukštais, tarpusavyje nesurištos. Parapetinės fasado plokštės, kurių galai gali susilenkti 90 laipsnių kampu, sukrautos kartu, todėl štapelis neturi stabilumo ir jo neįmanoma tinkamai sutvirtinti diržais. Krovinio paruošimą transportavimui ir pakrovą į transporto priemonę atliko UAB „LR Group“ atstovai. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykį ir žalos padarymą nulėmė visiškai netinkamas plokščių paruošimas pakrovimui ir netinkamas pakrovimas ir šiuo atveju ne vežėjas, o siuntėjas turėjo įvertinti gaminio savybes ir užtikrinti saugų krovinio pakrovimą - gabenimą.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56) 6 punktą krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė butų tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama. Pagal Taisyklių 10 punktą vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Pagal Taisyklių 10.1. punktą vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu. Papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Nagrinėjamu atveju vežėjas turėjo teisę atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. Pažymėtina, kad šie reikalavimai yra skirti kelių eismo dalyvių saugumui užtikrinti ir išvengti eismo įvykių, tai yra, kad gabenamas krovinys būtų stabilus ir neiškristų iš transporto priemonės bei nepadarytų žalos pačiam vairuotojui ar kitiems asmenims bei jų turtui. Tačiau šios teisės normos neapima tokių vežėjo ir siuntėjo santykių, nuo kurių priklauso pačios gabenamos prekės tinkamas įpakavimas ir pakrovimas tam, kad prekė būtų pristatyta visiškai nepažeista. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad vežėjas dėl netinkamo prekių pakrovimo būtų sukėlęs eismo įvykį, todėl ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Krovinių išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis.Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tų pačių Taisyklių 5, 7, 8 punktai nustato krovinio siuntėjo pareigas ir atsakomybę, t. y., kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus (5 punktas). Krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina (7 punktas). Krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų (8 punktas). Kaip nustatė teismas, visus šiuos veiksmus atliko siuntėjas, kitokių susitarimų tarp šalių nebuvo, todėl už visus pirmiau nurodytus veiksmus atsako siuntėjas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės vairuotojas žinojo apie galimą pavojų kroviniui apgadinti, tačiau apie tai pastabų krovinio važtaraštyje neįrašė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Atsakovės vairuotojas priimdamas krovinį privalėjo tik patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. UAB „Klaipėdos Netas“ krovinio apžiūros išvadoje nurodyti netinkamo sukrovimo aplinkybės nesietinos su vežėjui keliama pareiga tikrinti krovinio išdėstymą pagal Kelių eismo taisyklių ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju, vežėjui nekilo pareiga padaryti įrašus važtaraštyje. Kadangi byloje nenustatyta, kad vežėjas būtų pažeidęs jam teisės aktuose ar sutartyje nustatytas pareigas, dėl to apelianto argumentas, kad vežėjo vairuotojas žinojo apie pavojų kroviniui apgadinti yra visiškai nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo vairuotojas, gabendamas krovinį, būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar atlikęs kitokio pobūdžio neteisėtus ar neatsargius veiksmus, kurie būtų nulėmę prekių apgadinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834 8,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė