Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senasis dvaras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-77/2010 pagal ieškovo UAB „Senasis dvaras“ ieškinį atsakovui UAB „Veroeva“ dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomininko kaltės, delspinigių, baudos ir palūkanų priteisimo, ir pagal atsakovo UAB „Veroeva“ priešieškinį ieškovui UAB „Senasis dvaras“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Senasis dvaras“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp ieškovo UAB „Senasis dvaras“ ir atsakovo UAB „Veroeva“ 2007 m. sausio 1 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 7 prieš terminą dėl nuomininko (atsakovo) kaltės; priteisti iš atsakovo 25,48 Lt delspinigius; 500,00 Lt baudą pagal sutarties 4.2.10 p.; 21 412,69 Lt baudą pagal sutarties 4.2.15 p.; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 658,15 Lt žyminį mokestį už turtinį reikalavimą ir 132,00 Lt žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą.

Nurodė, kad 2007 m. sausio 1 d. šalys sudarė nuomos sutartį Nr. 7 su vėlesniais papildymais, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui Šiaulių mieste, Vilniaus g. 212, 409,50 kvadratinių metrų prekyvietę, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį ir kitus mokėjimus sutartyje numatytais terminais ir tvarka bei vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovas, neinformavęs ieškovo ir negavęs jo rašytinio sutikimo uždaryti prekybos vietą, su visu inventoriumi 2009-06-30 savavališkai išsikėlė iš ieškovo nuomojamų patalpų ir ieškovo išnuomotose patalpose veiklos nebevykdė, tuo grubiai pažeisdamas sutarties 4.2.10 punktą. Atsakovas, savavališkai išsikeldamas iš ieškovo nuomojamų patalpų, pažeidė sutarties 4.2.15 punktą, todėl turi sumokėti 3,5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą su PVM.

Atsakovas UAB „Veroeva“ su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ 25 174,00 Lt žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuomodamas ieškovo patalpas, atsakovas 2009 m. birželio mėnesį patyrė didelę 25 174,00 Lt žalą dėl to, kad lyjant lietui, per nuomojamų patalpų stogą ir sienas bėgo vanduo, išmirko dalis medinių baldų ir baldai pardavimui nebetiko. Nebuvo galima tinkamai naudoti ekspozicijos prie lango, nes per langą taip pat bėgo vanduo. Nors nuo pirmo užliejimo 2009 m. birželio 4 d. iki birželio 16 d. parduotuvė nebuvo uždaryta, tačiau prekyba nevyko, nes nuolat reikėjo semti nuo grindų vandenį ir 30 kv. metrų nuomojamo ploto iš viso nebuvo galima naudoti, nes toje vietoje visą laiką sunkėsi vanduo. Po avarijos, buvo atėję ieškovo vadovai, matė avarijos padarinius, kalbėjo dėl galimo sugadintų baldų perpirkimo iš atsakovo, tačiau realiai nieko nepasiūlė ir nesprendė.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Veroeva“ ieškovui UAB „Senasis dvaras“ 6117,91 Lt baudą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6117,91 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-30 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 184,00 Lt žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ atsakovui UAB „Veroeva“ 23 744,00 Lt žalą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 23 744, 00 Lt sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme 2009-09-29 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4357,00 Lt bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Priteisė iš ieškovo 18,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.

Dėl ieškinio pirmos instancijos teismas nurodė, kad 2007-01-01 Nuomos sutarties 4.2.10 punkte buvo numatyta, jog „turgavietėje esanti prekybos vieta privalo būti atidaryta ir vykdyti realią veiklą visomis dienomis Nuomotojo nustatytu darbo laiku. Pažeidus nustatytą darbo laiką ar neprekiaujant produkcija, Nuomininkas privalo sumokėti 500 Lt dydžio baudą Nuomotojui už nustatytą kiekvieną tokį pažeidimą. Sutarties 4.2.15 punkte numatyta, kad Nuomininkas turi sumokėti Nuomotojui dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio su PVM baudą už sutarties nutraukimą prieš terminą per 5 dienas, jeigu ši sutartis nutraukiama prieš terminą Nuomininko iniciatyva ar dėl jo kaltės. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 6.5 punktą Nuomotojo iniciatyva vienašališkai Sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą, o Nuomininkas iškeldinamas iš užimamos prekybos vietos dėl Nuomininko kaltės, jeigu Nuomininkas daugiau negu 1 kalendorinę dieną nesumokėjo nuomos mokesčio ar kitų priklausančių mokėjimų. Teismas nustatė, kad 2009-06-15 pranešimu Nr.6-183 ieškovas sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė, todėl šioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal 2009-06-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SDF Nr.004179 500 Lt baudą pagal Sutarties 4.2.10 p. už tai, kad atsakovas 2009 m. birželio 30 d. iš nuomojamų patalpų išsikėlė ir Sutartyje numatytos veiklos ieškovo Turte nebevykdė yra niekuo nepagrįstas, nes, ieškovui nutraukus Nuomos sutartį ir atsakovui įvykdžius ieškovo reikalavimą išsikraustyti iš nuomojamų patalpų, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti veiklą „ieškovo turte“ po 2009 m. birželio 30 d. Todėl šios ieškovo reikalavimas teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį pagal 6.5. punktą, nes atsakovas daugiau negu vieną kalendorinę dieną vėlavo visiškai apmokėti dalį ieškovo 2009 m. balandžio-birželio mėnesiais išrašytų sąskaitų ir visiškai ieškovui pagal jas atsiskaitė, tik gavęs 2009 m. birželio 17 d. Teismo įsakymą. Konstatavo, kad ieškovas pagal Sutarties 4.2.15 punktą turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų baudą, kai Sutartis nutraukiama prieš terminą dėl Nuomininko kaltės. Teismas, atsižvelgiant į atsakovo kaltę dėl ieškovo vienašališkai nutrauktos Sutarties, t. y. laiku neapmokėtų sąskaitų sumą – 3467,59 Lt, kuri nesudaro net nuomos mokesčio už vieną mėnesį dydžio, į tai, kad ieškovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį atsakovui labai nepatogiu laiku, tuoj po to, kai 2009 m. birželio 4, 7 dienomis dėl pastato techninio broko lietaus vandeniu buvo užpiltos atsakovo nuomojamos patalpos, sugadinti baldai, dėl ko atsakovas neturėjo normalių sąlygų vykdyti savo prekybinę veiklą ir pagrįstai tikėjosi geranoriško žalos atlyginimo iš ieškovo, konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti 3,5 mėnesių nuomos mokesčio su PVM 21412,69 Lt dydžio bauda yra neproporcinga atsakovo kaltei, aiškiai per didelė ir prieštarauja bet kokiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 21412, 69 Lt baudą tenkintino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo vieno mėnesio nuomos mokesčio su PVM 6117,91 Lt dydžio baudą. Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 25,48 Lt delspinigius.

Dėl priešieškinio pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovui išnuomotos patalpos buvo apipiltos vandeniu, dalis atsakovo prekių apgadinta, jos prarado prekinę išvaizdą, netinkamos pardavimui. Pažymėjo, kad iš Žalos vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad žala sudaro 25174 Lt, tame tarpe baldų rinkos vertė - 10115,00 Lt, grynųjų pajamų praradimo vertė – 12 948,00 Lt, nuomos išlaidos nenaudojamam plotui – 2111,00 Lt. Teismas konstatavo, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti objekto savininkas (LR CK 6.266 str.), todėl iš ieškovo priteisė atsakovui 23 744,00 Lt žalos atlyginimo, sumažindamas atsakovo prašomą priteisti žalos dydį parduotų sugadintų (nekondicinių) prekių suma, t. y. 1430,00 Lt. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Senasis dvaras“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą ieškinio dalyje pakeisti ir iš atsakovo UAB „Veroeva“ priteisti ieškovui UAB „Senasis dvaras“ 21 412,68 Lt baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir teismo išlaidas. Sprendimą priešieškinio dalyje panaikinti ir toje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo.

1. Teismas nepagrįstai taikė LR CK 1.5 str. 2, 4 d. nuostatas, nurodydamas, kad taikyti 21412,69 Lt dydžio baudą būtų socialiai neteisinga ir apsiribojo nuompinigių 1 mėnesio dydžio su PVM baudos priteisimu, t.y. 6117,91 Lt.

2. Pagal turto vertintojus netinkami pardavimui baldai (10 vnt.) faktiškai tapo tinkamais pardavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog pirkėja iš Sutkūnų kaimo, Šiaulių rajono, iš karto nupirko ne vieną, bet du prieškambarius (t. 2, 114 b. l.), pirkėjas iš Neringos taipogi nupirko sekciją ir spintą (t. 2, 116 b. l.), o pirkėja iš Kužių miestelio, Šiaulių rajono, tokio netinkamo pardavimui prieškambario pirkimui netgi pasinaudojo banko kreditu. Negana to, kad turto vertintojų išvada dėl baldų likvidumo akivaizdžiai neteisinga (baldai parduoti) yra pagrindas teigti, jog baldai (10 vnt.) parduoti dar ir nerealiai mažomis kainomis. Todėl teismas, pasitelkęs ekspertą arba nesant galimybės tai padaryti, pasinaudodamas diskrecijos teise turi šią klaidą ištaisyti, nustatyti tikrą apgadintų baldų rinkos kainą, tokiu būdu nustatyti realią žalą.

3. Teigia, kad turto vertintojas UAB „Rezultatas“ nurodė, kad parduotuvė birželio mėnesį dėl avarijos 13 dienų nedirbo, tame pat dokumente yra nuoroda, jog dirbo nepilnai, todėl prarado 12948 Lt pajamų. Šiais duomenimis teismas taipogi grindė savo sprendimą. Tačiau su tuo apeliantas nesutinka, nes byloje esantys kasos operacijų duomenys, pardavimo operacijos patvirtina, kad parduotuvė birželio mėnesį dirbo 21 dieną, kai visuotinai žinoma, jog birželis turi viso 30 dienų. Negautos pajamos buvo skaičiuojamos tik už 13 visiškai nedirbtų dienų (996 Lt x 13 d. d.). Apelianto nuomone, yra būtina nustatyti, kiek gi buvo faktiškai nedirbta, kiek nepilnai dirbta ir tik tada bus galimybė nustatyti negautas pajamas.

4. Mano, kad neištyrus aukščiau išdėstytų aplinkybių priešieškinio dalyje, nėra galimybės nustatyti ir kitų atsakovo patirtų išlaidų dėl vandens avarijos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Veroeva“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

1. Nurodo, kad teismas, priteisdamas vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Teismas teisingai sprendė dėl atsakovo UAB „Veroeva“ kaltės dėl ieškovo UAB „Senasis dvaras“ vienašališkai nutrauktos sutarties, įvertindamas, kad ieškovo prašoma priteisti 3,5 mėnesių nuomos dydžio su PVM - 21412,69 Lt bauda yra neproporcinga atsakovo kaltei, aiškiai per didelė ir prieštarauja bet kokiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl socialiai neteisinga.

2. Teigia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pagal turto vertintojus netinkami pardavimui baldai (10 vnt.) faktiškai tapo tinkamais pardavimui ir paklausiais. Bendrovė, matydama, kad ieškovas neieško jokio kompromiso dėl galimo žalos atlyginimo ir siekdama sumažinti patirtos žalos dydį, pardavė apeliaciniame skunde aptariamus baldus nukentėjusius nuo vandens - nekondicinius, todėl už mažesnę nei rinkos kainą. Pirkimo dokumentuose - priėmimo -perdavimo aktuose yra nurodyta, kad parduodami nekondiciniai baldai, t. y. baldai nukentėję nuo vandens. Tai, kad pirkėjas pasirinko mokėti pasinaudodamas kreditu, yra pirkėjo teisė.

3. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas, pasitelkęs ekspertą arba pasinaudodamas diskrecijos teise, turėtų klaidą ištaisyti ir nustatyti realią apgadintų baldų rinkos kainą. Ieškovas bylinėjimosi teisme metu turėjo galimybę ir pareigą užginčyti turto vertintojo nustatytą sugadintų baldų rinkos vertę, tačiau neprašė skirti ekspertizės, nepateikė nei vieno alternatyvaus žalos įvertinimo.

4. Apeliantas neginčija žalos apskaičiavimo metodų ir būdų, o apeliaciniame skunde pateikė tik savo samprotavimus, kaip turėjo būti nustatyta negautų pajamų dalis, nepagrįsdamas jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais. LR CPK 328 str. draudžia naikinti sprendimą formaliais pagrindais.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Senasis dvaras“ apeliacinį skundą atmetė, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 2011 m. kovo 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalis priteisti iš ieškovo AB ,,Senasis dvaras“ atsakovui UAB ,,Veroeva“ 12 948 Lt grynųjų pajamų, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

UAB „Senasis dvaras“ apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tenkintinas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas UAB „Veroeva“ priešieškinis grynųjų pajamų praradimo dalyje ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, panaikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu be kitų priešieškinio reikalavimų, patenkino atsakovo UAB „Veroeva“ reikalavimą priteisti iš ieškovo (patalpų, esančių Vilniaus g. 212 Šiaulių mieste, nuomotojo) UAB „Senasis dvaras“ 12 948,- litų negautų (prarastų) grynųjų pajamų, kurių, kaip priešieškinyje ir teismo posėdžiuose nurodė atsakovas, jis negavo dėl ieškovo (negyvenamųjų patalpų nuomotojo) kaltės, nes 2009 m. birželio 4 d. atsakovo baldų prekybai nuomojamos patalpos, kurias jis nuomojo iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“, dėl netvarkingo stogo ir langų buvo aplietos vandeniu, todėl atsakovas UAB „Veroeva“ nuo 2009 m. birželio 4 dienos 13 darbo dienų negalėjo prekiauti baldais, be to, dėl minėtos avarijos 30 kv. metrų nuomojamų patalpų tapo prekybai nenaudingu plotu, nes atsakovo baldai buvo sudėti vieni ant kitų.

Pirmos instancijos teismas, patenkindamas atsakovo UAB „Veroeva“ reikalavimą dėl 12948,- litų negautų (prarastų) grynųjų pajamų, vadovavosi atsakovo UAB „Veroeva“ teismui pateiktu antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kad 2009 m. birželio 8 d. UAB “Veroeva“ nuomojamose patalpose, esančiose Vilniaus g. 212, priklausančiose UAB “Senasis dvaras“, parduotuvėje baldai atitraukti nuo lango, lubose aiškiai matosi vandens pratekėjimas, visos sienos sudrėkę, ant grindų pribėgę vandens; dėžės su neišpakuotais baldais permirkę, grindys ir sienos apačioje šlapios; aplink baldus telkšo vanduo, baldų apatinė dalis išbrinkusi, jų nugarėlės šlapios, baldai peršlapę ir praradę prekinę išvaizdą. Taip pat vadovavosi UAB “Rezultatas“ žalos vertės nustatymo ataskaita, kad atsakovo UAB „Veroeva“ nuomojamos patalpos 2009 m. birželio 4 d. ir kitomis dienomis buvo apipiltos vandeniu; dalis prekių sugadintos, prarado prekinę išvaizdą, netinkamos pardavimui ir tai įtakojo parduotuvės įvaizdį ir pardavimus; parduotuvė pilnai nedirbo 13 dienų; dėl avarijos 30 kv. m nuomojamų patalpų tapo nenaudingu plotu. Taip pat teismas vadovavosi turto vertintojos B. T. parodymais, UAB „Senasis dvaras“ administratorės J. B., liudytojų A. V. bei N. R. parodymais. Teismas nurodė, kad nors ieškovo atstovas D. D. su priešieškiniu nesutiko, tačiau savo nesutikimo su priešieškiniu nepagrindė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, nepateikė teismui jokių įrodymų „Žalos vertės nustatymo ataskaitai“ nuginčyti (t.2, b.l.141-146) .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 25 d. nutartyje konstatavo, kad tiek pirmos instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais įrodymais, tame tarpe UAB „Rezultatas“ žalos vertės nustatymo ataskaita, ir priteisdamas iš ieškovo UAB ,,Senasis dvaras“ atsakovui UAB ,,Veroeva“ 12948 Lt negautų grynųjų pajamų, netinkamai įvertino atsakovo negautas pajamas ir netinkamai aiškino LR CK 6.249 str. 1 dalies nuostatas dėl atsakovo negautų pajamų (negautos naudos) (t.2, b. l. 232-241).

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo negautas pajamas, turi įvertinti įrodymus, kuriais atsakovas įrodinėja gautas pajamas dirbant įprastinėmis sąlygomis, tų pajamų struktūrą – kaip dėl ekonominės veiklos sukurtą pridėtinę vertę, kuri nustatoma iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Šiame negautų pajamų apskaičiavimo modelyje išlaidos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti reiškia parduoti įsigyto daikto ar daiktų kainą, kuri užfiksuota daiktų įsigijimą (įvairiausiais būdais) patvirtinančiuose dokumentuose. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar pajamos negautos dėl daiktų sunaikinimo (sugadinimo) ir šiuo atveju jų vertė kompensuojama tiesioginių nuostolių atlyginimo forma, ar jos negautos dėl įmonės prastovos dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir šiuo atveju tiesioginis neigiamas poveikis parduoti skirtiems daiktams nepadarytas, negautos pajamos yra tik kaip dėl ekonominės veiklos sukuriama pridėtinė vertė. Ją ne visada galima tiksliai nustatyti, todėl tokiais atvejais teisinga būtų apskaičiuoti vidutinę sukuriamą pridėtinę vertę laikotarpiu, kai buvo dirbta įprastinėmis sąlygomis, padauginus iš dienų, kai veikla buvo sutrikdyta dėl kitos sutarties šalies neteistų veiksmų (neveikimo), skaičiaus. Toji kaip dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė ir būtų negautos pajamos, priteistinos CK 6.249 straipsnio pagrindu žalą patyrusiam asmeniui. Pažymėjo, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas) neišeinant iš šio ginčo ribų negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Kad teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Pažymėjo, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai (žr., pvz., Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos (Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnis), ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Vieniems subjektams kaip negautas pajamas priteisiamas žalos atlyginimo sumas įstatymų leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms (Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kiti subjektai nuo tokių priteisiamų sumų moka mokestį bendra tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas). Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip antai mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt. (Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis). Kad bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad, priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų.

Atsakovas UAB „Veroeva“ bylą dalyje dėl 12 948 Lt negautų grynųjų pajamų priteisimo nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka pateikė UAB „Nepriklausomas auditas“ 2011m. gegužės 13 d. „Raštą apie atliktą darbą“, kuriame nurodoma, kad UAB „Nepriklausomas auditas“ patikrino UAB „Veroeva" pateiktą informaciją apie prekių įsigijimą, prekių pardavimą už laikotarpį nuo 2009-02-05 iki 2009-06-16; patikrino prekių įsigijimo, prekių pajamavimo pirminius dokumentus norėdamas patikrinti prekių įsigijimą, užpajamavimą ir teisingą apskaitymą buhalterinėje apskaitoje, buhalteriniuose registruose; patikrino prekių gabenimo važtaraščius, sąskaitas faktūras, apmokėjimą už prekes; patikrino prekių pardavimų apskaitą kasos aparatu, kuriame duomenys pateikti pagal kasos aparato skaitiklio rodmenis ir šios įplaukos gautos ir apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Remiantis patikrinimu, siekė paskaičiuoti įmonės veiklos dienos pajamas, turėdamas tikslą – paskaičiuoti, kiek įmonė patyrė nuostolių dėl to, kad nedirbo nuo 2009-06-04 iki 2009-06-16 dėl avarijos nuomojamose patalpose, esančiose Vilniaus g. 212 Šiauliuose, ir nustatė, kad dienos pardavimų pridedamoji vertė 996,- Lt; įmonė nedirbo 13 darbo dienų, todėl patirtą nuostolį įvertino 12 948,- litų. Nurodė, kad patikrinimo metu vadovavosi atsakovo UAB „Veroeva" pateiktais dokumentais, tačiau neatliko pilno apskaitos dokumentų bei finansinių ataskaitų patikrinimo, todėl tai nėra išvada apie nuostolį, kuris apskaitytas finansinėse ataskaitose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius dėl 12 948,- Lt negautų grynųjų pajamų ir pateikti įrodymus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje, tenka atsakovui UAB „Veroeva“, tačiau iš vienintelio atsakovo pateikto UAB „Nepriklausomas auditas“ 2011-05-13 „Rašto apie atliktą darbą“, spręsti apie atsakovo UAB „Veroeva“ negautas grynąsias pajamas ir jų dydį, nėra pagrindo, nes „raštas“ nėra paremtais konkrečiais skaičiavimais, nenurodyti dokumentai, kuriuos pateikė atsakovas UAB „Veroeva“ ir kurių pagrindu UAB „Nepriklausomas auditas“ padarė savo išvadą. Byloje dalyvavusi atsakovo atstovė nurodė, kad daugiau įrodymų teismui pateikti neturi, prašymų nepareiškė.

LR CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties akivaizdu, kad nepakanka atsakovo pateiktų įrodymų įvertinti jo priešieškinio reikalavimo dėl 12 948 Lt grynųjų pajamų priteisimo iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ pagrįstumą, tačiau atsakovo UAB „Voroeva“ pateiktas UAB „Nepriklausomas auditas“ raštas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės neįrodo jokių naujų aplinkybių, todėl ieškovo UAB „Senasis dvaras“ apeliacinis skundas dalyje dėl 12 948 Lt grynųjų pajamų atsakovui UAB „Voroeva“ priteisimo tenkintinas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas UAB „Veroeva“ priešieškinis grynųjų pajamų praradimo dalyje ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, panaikintina bei šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - UAB „Veroeva“ priešieškinio reikalavimas dėl 12 948 Lt grynųjų pajamų priteisimo iš UAB „Senasis dvaras“ atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Voroeva“ byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ 25 174,00 Lt žalą. Pirmosios instancijos teismui patenkinus priešieškinį iš dalies ir priteisus atsakovui iš ieškovo 23744,00 Lt žalos, buvo patenkinta 94 proc. priešieškinio reikalavimų, o iš ieškovo atsakovui atitinkamai priteista 712,00 Lt žyminio mokesčio, 747,00 Lt turėtų išlaidų dėl vertimo iš lenkų į lietuvių kalbą, 2898,00 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 4357,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus priešieškinio reikalavimus dalyje dėl 12 948 Lt grynųjų pajamų priteisimo, atitinkamai patenkinta ne 94 proc., o 49 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai šioje dalyje keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.), priteisiant atsakovui iš ieškovo ne 4357,00 Lt, o 2271,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose paskirstymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijama 39038,77 Lt suma, dėl ko ieškovas buvo sumokėjęs 1171,20 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 157). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus priešieškinio reikalavimus dalyje dėl 12 948 Lt grynųjų pajamų priteisimo, buvo patenkinta 33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tarp šalių paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei.

Kaip jau minėta, ieškovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 1171,20 Lt žyminį mokestį, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo UAB „Voroeva“ ieškovui UAB „Senasis dvaras“ priteistina 386,50 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 78 str., 93 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas UAB „Voroeva“ turėjo 1818,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 2., b. l. 171, 252), taip turėjo 484,00 Lt išlaidų, kurias sumokėjo UAB „Nepriklausomas auditas“ už atliktą prekių patikrinimą (t. 2, b. l. 253), iš viso atsakovas turėjo 2302,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 67 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 1542,34 Lt.

Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, ieškovo kasacinis skundas buvo patenkintas, kurį ieškovas buvo apmokėjęs 847,00 Lt žyminiu mokesčiu (t. 2, b. l. 186), tačiau bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo paliktas spręsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl esant patenkintam ieškovo kasaciniam skundui, iš atsakovo ieškovui priteistina 847,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėtos kasacinės instancijos teisme.

Įskaičius iš atsakovo ieškovui priteistiną 386,50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 847,00 Lt žyminį mokestį už kasacinį skundą į bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri priteistina atsakovui iš ieškovo, viso atsakovui UAB „Voroeva“ priteistina iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ 308,84 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Nagrinėjant kasacinį skundą, kasacinis teismas patyrė 47,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 240, 242), todėl kasacinį skundą patenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei 47,43 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nagrinėjant apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 162), todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovo priteistina valstybei 5,13 Lt, o iš atsakovo 2,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Sudėjus iš atsakovo priteistiną valstybei sumą su suma, kuri priteista iš atsakovo už kasacinio teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas, viso iš atsakovo UAB „Voroeva“ priteistina valstybei 49,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas UAB „Veroeva“ reikalavimas dėl 12 948,00 litų negautų grynųjų pajamų priteisimo iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“, panaikinti ir priimti naują sprendimą: UAB „Veroeva“ (į. k. 300013285) priešieškinio reikalavimą dėl 12 948,00 Lt (dvylikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų) negautų grynųjų pajamų priteisimo iš UAB „Senasis dvaras“ (į. k. 144686267) atmesti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovo, priteisiant iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ (į. k. 144686267) atsakovui UAB „Veroeva“ (į. k. 300013285) 2271,00 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ (į. k. 144686267) atsakovui UAB „Veroeva“ (į. k. 300013285) 308,84 Lt (tris šimtus aštuonis litus 84 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ (į. k. 144686267) valstybei 5,13 Lt (penkis litus 13 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Veroeva“ (į. k. 300013285) valstybei 49,95 Lt (keturiasdešimt devynis litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.