Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Senasis dvaras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškovo UAB „Senasis dvaras“ ieškinį atsakovui UAB „Veroeva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Veroeva“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo turtui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi. Nurodė, kad vykdymo procese šalys atliko įskaitymą ir UAB „Veroeva“ nebėra skolinga ieškovui UAB „Senasis dvaras“.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Veroeva“ turtui, taikytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-31 nutartimi. Teismas nurodė, kad pagal 2011-06-29 antstolio Ričardo Kudrausko pažymą tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas įskaitymo aktas, kuriuo atsakovas UAB „Senasis dvaras“ užskaitė UAB „Veroeva“ skolą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebetenka prasmės.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Senasis dvaras“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo UAB „Veroeva“ prašymą dėl arešto turtui panaikinimo atmesti. Nurodė, kad atsakovas suklaidino teismą dėl turto arešto panaikinimo, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl ieškovo skolos dydžio atsakovui, kasacinio teismo 2011-03-25 nutartimi iš dalies buvo panaikinti, o Šiaulių apygardos teismas , bylą išnagrinėjęs pakartotinai, 2011-06-17 nutartimi atsakovo reikalavimą, dalyje dėl 12 948,00 Lt skolos priteisimo iš ieškovo, atmetė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Veroeva“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas yra skolingas ieškovui bei būtų suklaidinęs teismą, nurodydamas, kad po įskaitymo nebėra skolos. Nepateikė įrodymų, kad antstolio R. Kudrausko 2011-06-29 pažyma, patvirtinanti, jog nebėra atsakovo skolos ieškovui, yra neteisinga. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 2009-07-31 nutartimi 21 938,17 Lt sumai, o po galutinio teismo sprendimo pripažinta, kad atsakovo UAB „Veroeva“ skola tesudaro 6 117,91 Lt, todėl laikinosios apsaugos priemonės tokiai sumai nebūtų ekonomiškos.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

Pirmosios instancijos teismas 2009-07-31 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Veroeva“ turtui 21 938,17 Lt sumai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad galutiniais teismo sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-03-25 nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2011-06-17 nutartis) iš atsakovo UAB „Veroeva“ ieškovui UAB „Senasis dvaras“ buvo priteista 6 117,91 Lt, o iš ieškovo UAB „Senasis dvaras“ atsakovui UAB „Veroeva“ buvo priteista 10 826,00 Lt. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-07-07 nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turui vadovaudamasis 2011-06-29 antstolio Ričardo Kudrausko pažyma, kurioje nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 23 d. buvo sudarytas įskaitymo aktas tarp atsakovo UAB „Veroeva“ ir ieškovo UAB „Senasis dvaras“, kuriuo UAB „Senasis dvaras“ užskaitė UAB „Veroeva“ skolą. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių svarių rašytinių įrodymu, jog antstolio R. Kudrausko pažyma yra neteisinga, joje pateikti duomenys apie skolos užskaitymą yra nepagrįsti, melagingi. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Veroeva“ turtui, taikytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, nustatęs, jog nesant skolai, laikinosios apsaugos priemonės netenka prasmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.