Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-27 · Administracinė byla Nr. I-2545-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
I-2545-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00776-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Beata Martišienė, Mefodija Povilaitienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini), A. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2545-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00776-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir A. B. (A. B.) skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir A. B. pateikė teismui skundą, kurį papildė, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2019-02-04 sprendimą Nr. (15/4-1)31-00111 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B.“ (b. l. 1–4, 9–11).

Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia pareiškėjų interesus bei stabdo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) veiklą. Teigia, kad sprendimas dėl leidimo užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ar įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ankščiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Tokių veiksmų pagrindu galima daryti išvadą ar grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai yra pakankamai reali ir akivaizdi.

Nors atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nėra dirbančių darbuotojų, tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes nuo 2019-01-02 bendrovėje įdarbinta D. G., kuri priimta eiti direktorės pareigas, taip pat bendrovėje būtų įdarbintas pareiškėjas A. B., jeigu jam būtų išduota daugkartinė nacionalinė viza.

Pareiškėjai taip pat kritikuoja atsakovo ginčijamame sprendime nurodytą argumentą, kad bendrovė turi licenciją kroviniams vežti, tačiau neturi Bendrijos licencijos kroviniams vežti kopijų. Pareiškėjų teigimu, (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartis su Vokietijos partneriais dėl tokių transporto priemonių naudojimo kroviniams vežti. (duomenys neskelbtini) yra pasirašę ir preliminarias sutartis dėl transporto priemonių naudojimo, tačiau atsakovo sprendimas pakenkė santykiams su partneriais ir sukėlė grėsmę dėl jau pasirašytų sutarčių vykdymo. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo turėti nuosavas transporto priemones kroviniams tarptautiniais maršrutais vežti.

Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 57–61).

Paaiškino, kad atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) nevykdo realios ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad pareiškėjas A. B., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą Lietuvos Respublikoje – dirbti šioje bendrovėje. Nagrinėjant pareiškėjo A. B. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus Migracijos departamento Imigracijos skyrius nustatė, kad bendrovė įsteigta (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-11-03 vienintelis bendrovės akcininkas yra A. B.. VĮ „Registrų centras“ Bendrovės pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2017 metus, Bendrovė nurodo, kad vidutinis metinis darbuotojų skaičius yra 0, o bendrovės deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Patikrinus informaciją apie bendrovės turimas Bendrijos licencijas kroviniams vežti, nustatyta, kad bendrovė turi išduotą Bendrijos licenciją kroviniams vežti, tačiau neturi jos kopijų. Jeigu bendrovė neturi šių kopijų, ji neturi krovininių kelių transporto priemonių skirtų kroviniams tarptautiniais maršrutais vežti. Pažymėjo, kad pareiškėjas A. B. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju bendrovėje. Todėl pareiškėjas A. B. neketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju bendrovėje, nes bendrovė faktiškai nevykdo veiklos, susijusios su krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais. Pareiškėjų į bylą pateikiama sutartis su užsienio partneriu dėl transporto priemonių naudojimo kroviniams vežti taip pat nepatvirtina vykdomos veiklos realumo, nes kartu su ja nėra pateikti jokie realiai vykdytos ekonominės veiklos įrodymai.

Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius išsiuntė pranešimą bendrovei, prašydamas ne vėliau kaip iki 2019-01-31 pateikti: bendrovės vadovo pasirašytą paaiškinimą apie bendrovės vykdomą veiklą, turimas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemones, bendrovėje įdarbintus asmenis, turimą Bendrijos licenciją kroviniams vežti ir jos kopijas. Bendrovė buvo informuota, kad išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu per pranešime nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai. Pareiškėjai neteisingai interpretuoja Migracijos departamento siųstus pranešimus pareiškėjams, neva Migracijos departamentas nustatė terminą papildomiems dokumentams pateikti ne vėliau kaip iki 2019-01-31. Bendrovė iki nurodytos datos nepateikė trūkstamų dokumentų. Nei bendrovė, nei A. B. nebandė susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu su Migracijos departamento Imigracijos skyriumi ir informuoti, kad negali laiku pateikti pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui A. B. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą teisėtumo bei pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. B. Migracijos departamentui pateiktu prašymu siekė, kad leidimas laikinai gyventi jam būtų išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu - kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 80–93). Ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui A. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, argumentuojant tuo, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14, 16 punkto d papunktyje įtvirtinti pagrindai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

Įstatymo 44 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris ketina dirbti, sąlygas, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; 3) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c sąlygų tenkinimo, t. y. atsakovas neginčija pareiškėjo kvalifikacijos dirbti prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytą profesiją, tačiau aktualus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytų nuostatų aiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta sąlygą, akcentavo, jog nėra reikalaujama, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su minėta profesija. Šiuo aspektu vienintelis formalus reikalavimas yra darbdavio įsipareigojimas ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, kuris, kaip darbo sutarties šalis, įsipareigotų atlikti darbo funkcijas, kurių (funkcijų) turinys atitiktų Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą profesiją. Išskyrus kai kuriuos siaurus ir atskirus aspektus, Įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų ir reikalavimų tarp darbdavio ir užsieniečio susiklostančių individualių darbo santykių formai ir turiniui, šių santykių dalyvių teisės ir pareigos įgyvendinamos Darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų bei darbo sutarties nustatyta tvarka. Tačiau tai niekaip nepaneigia reikalavimo, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius darbo sutarties pagrindu būtų realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme numatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019).

Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas) ir jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, nevykdo ekonominės veiklos (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. 2019-01-09 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina dirbti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, numatytas atlyginimas – 430 Eur per mėnesį (b. l. 80–93). Pareiškėjas prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi taip pat pateikė tarpininkavimo raštą (b. l. 76–79), iš kurio turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojo, kad pareiškėjas A. B. bus įdarbintas ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, jis dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, patvirtino, kad užsieniečiui bus mokamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis darbo užmokestis ir jis bus apdraustas socialiniu draudimu.

Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto išrašo matyti, kad pareiškėjas A. B. yra visų (duomenys neskelbtini) akcijų valdytojas, jam priklauso visos 2 500 vnt. bendrovės akcijų (b. l. 72). Taip pat iš Juridinių asmenų registro pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo šios bendrovės vadovas ir 2019-01-02 vienintelio akcininko, t. y. savo paties, sprendimu atleistas iš vadovo pareigų, nuo 2019-01-02 paskiriant bendrovės direktorę D. G. (b. l. 134). Pažymėtina, kad pagal Sodros duomenis 2019-01-02 dienai (duomenys neskelbtini) kitų darbuotojų, išskyrus D. G., nebuvo (b. l. 16, 70). Be to, pastebėtina, kad pagal pateiktą D. G. ir (duomenys neskelbtini) 2019-01-02 darbo sutartį, sulygta, kad bendrovės direktorei bus mokamas 50 Eur atlyginimas vieną kartą per mėnesį (b. l. 13–15). Iš tokių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. B. siekė gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje su tikslu dirbti bendrovėje, kurioje jis būtų vienintelis darbuotojas, išskyrus vadovę, ir kurioje jis pats yra vienintelis akcininkas, be to, kurioje bendrovės direktorei mokamas atlyginimas siekia tik 50 Eur per mėnesį.

Analizuojant byloje esančius dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos matyti, kad pateikti dokumentai realiai vykdomos veiklos nepatvirtina. Pareiškėjai pateikė (duomenys neskelbtini) įstatus, pagal kurių 5 punktą, bendrovės veiklos tikslai yra krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla, transportui būdingų paslaugų veikla ir didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, taip pat numatyta, kad bendrovė gali užsiimti bet kokia kita teisės aktams neprieštaraujančia veikla (b. l. 17–18). Pareiškėjai tokios veiklos vykdymui pagrįsti pateikė dvi sutartis. Pagal pirmąją sutartį, sudarytą 2018-09-11, (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–44), (duomenys neskelbtini) GmbH perleido (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – IVECO Stralis (duomenys neskelbtini), sutartimi sulygta, kad ši transporto priemonė gali būti naudojama įmonės ir komerciniais tikslais, susijusiais su paslaugų teikimu. Antrąja sutartimi, sudaryta 2018-09-18 (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–49), (duomenys neskelbtini) GmbH pavedė (duomenys neskelbtini) vykdyti paslaugų teikimą – teikti pervežimo paslaugas pagal teikiamus užsakymus, rengti važtos dokumentus, valyti transporto priemonę, už tokias paslaugas sutartas (duomenys neskelbtini) 150 Eur per dieną atlyginimas pagal pateiktą sąskaitą. Teismas pažymi, kad šių sutarčių pateikimas nepatvirtina, kad bendrovė vykdo realią ekonominė veiklą, nurodytą savo įstatuose ar bet kokią kitą neprieštaraujančią teisės aktams. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė būtų realiai teikusi pervežimo, perkraustymo, paslaugas, gautų už suteiktas paslaugas atlygį, nėra pateikta jokių duomenų apie bendrovės gautą užmokestį už nurodomas teiktas paslaugas. Tokios nustatytos aplinkybės lemia, kad bendrovė, siekdama įdarbinti pareiškėją A. B. nevykdo realios ekonominės veiklos, nors tokia veikla, įdarbinant užsienietį turi būti faktiškai vykdoma, o ne tik preliminariai planuojama. Būtent todėl ir (duomenys neskelbtini) nurodomi argumentai apie sudarytas preliminarias sutartis nekeičia ginčo situacijos teisinės kvalifikacijos ir neįrodo bendrovės faktiškai vykdomos veiklos.

Teismas sutinka su Migracijos departamento ginčijamame sprendime padarytu teisiniu vertinimu dėl Bendrijos licencijų kroviniams vežti kopijų. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad bendrovei nuo (duomenys neskelbtini) išduota licencija tarptautiniams krovinių vežimui keliais už atlygį, galiojanti iki 2028-11-27 (b. l. 136). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 5 punktu, vežėjo, turinčio Taisyklių 4 punkte nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai kelių transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Pagal šią nuostatą, bendrovė, kiekvienai transporto priemonei, naudojamai kroviniams vežti, privalėjo turėti licenciją atitinkančią jos kopiją. Nors, kaip analizuota aukščiau, bendrovei 2018-09-11 sutartimi (duomenys neskelbtini) GmbH perleido transporto priemonę – IVECO Stralis (duomenys neskelbtini), o 2018-09-18 sutartimi (duomenys neskelbtini) GmbH pavedė vykdyti paslaugų teikimą – teikti pervežimo paslaugas pagal teikiamus užsakymus, bendrovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie šiai transporto priemonei išduotą licenciją atitinkančią kopiją. Tokių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėja faktiškai sutartimi perduotos transporto priemonės krovinių ar keleivių pervežimo veiklai nenaudojo, taigi nurodytos ekonominės veiklos nevykdė.

Atsižvelgus į teismo nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad bendrovė faktiškai veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, o tai reiškia, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką, t. y. siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, siekdamas įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse ir nevaržomai po jas keliauti.

Vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) nuostatomis, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, be kita ko, atsižvelgiama į kriterijus, įskaitant ir jeigu nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas). Nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis) (7 punktas). Įvertinus su konkrečiu užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes ir nustačius bent du aprašo 6.2–6.8 papunkčiuose, 7 punkte nurodytus kriterijus arba bent vieną aprašo 6.1, 6.9–6.12 papunkčiuose nurodytą kriterijų, laikoma, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (9 punktas). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką – darbą (duomenys neskelbtini), o tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Papildomai pastebėtina, kad atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, jis neatitinka 2016-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos atvykimo sąlygos, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Todėl ginčijamu sprendimu Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti daugkartinę nacionalinę vizą A. B..

Teismas papildomai pastebi, kad nagrinėjamoje byloje skundą pateikė ne tik užsienietis A. B., kurio atžvilgiu priimtas ginčijamas sprendimas, tačiau ir pati (duomenys neskelbtini), t. y. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas užsieniečio darbdavys. Teismas akcentuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas išnagrinėjus A. B. prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtas tik dėl šio asmens. (duomenys neskelbtini) į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti nustatytos aplinkybės, jog ginčijamu sprendimu neišdavus leidimo laikinai gyventi A. B. ir pareiškėjai nesant galimybės įdarbinti būtent šį asmenį iš esmės bus pažeisti bendrovės interesai, sutrikdyta jos ūkinė veikla. Taigi laikytina, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) reikšdama skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo iš esmės siekia apginti ne savo, o A. B. teises ir teisėtus interesus, nes bendrovė nurodė tik abstraktų suinteresuotumą panaikinti ginčijamą sprendimą, nedetalizuojant kokius realius teisinius padarinius toks sprendimas jai sukelia. Kadangi asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (LVAT 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4232-520/2019), todėl skundas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taip pat laikytinas nepagrįstu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2019-02-04 sprendimas Nr. (15/4-1)31-00111 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B.“ priimtas teisėtai bei pagrįstai, jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata Martišienė Iveta Pelienė Mefodija Povilaitienė