- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- eA-4232-520/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03000-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- O. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – O. A. (O. A.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gisas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-12)3I-00687 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. A.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Gisas“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. (O. A.) 2018 m. birželio 20 d. kreipėsi į Departamentą, prašydami išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendimu minėtą prašymą atsisakė tenkinti. Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas remiantis argumentais, kurie nėra pagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai. Sprendimu apribota trečiojo suinteresuoto asmens teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir teisėtai joje dirbti. Priimtas Sprendimas užkerta kelią UAB „Gisas“ turėti darbuotojų, reikalingų jo vykdomai veiklai.
3. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Gisas“ yra statybų ir pramonės techninių darbų rangos paslaugas teikianti bendrovė. Pareiškėjas yra įdarbinęs įvairių sričių statybos ir pramonės darbų specialistus: metalo konstrukcijų (metalinių laivų) surinkėjus, suvirintojus. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje trūksta specialistų, galinčių vykdyti darbus, kuriuos paslaugų sutarčių pagrindais teikia savo klientams, pareiškėjas įdarbino reikiamos kvalifikacijos asmenis iš užsienio valstybių. Pareiškėjui suvirintojo ir / ar metalinių korpusų laivų surinkėjo kvalifikacijas turintys darbuotojai šiuo metu yra itin reikalingi, nes pagrindiniai jo darbų užsakovai yra laivybos pramonės bendrovės, pavyzdžiui, UAB „VLL Group“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vakarų laivų gamykla“, UAB „MacGregor BLTR Baltic“, UAB „Vakarų konstrukcijos“ ir kt. arba bendrovės, susijusios su metalo konstrukcijų gamyba, pavyzdžiui, UAB „Resursas“, UAB „Lankstinys“, UAB „Roteksas“ ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų įdarbintas dirbti metalinių laivų korpusų surinkėju.
4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas iš esmės neteisingai nustatė UAB „Gisas“ veiklos pobūdį (nustatė darbuotojų nuomos veiklą). Nors UAB „Gisas“ įstatuose ir yra nustatyta, kad veiklos objektas yra darbuotojų nuoma, tačiau pareiškėjas faktiškai jokios darbuotojų nuomos veiklos niekada nevykdė. Atsakovas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėjas teikė paslaugas savo klientams pagal rangos sutartis ir tarp šalių (paslaugų pirkėjo ir pardavėjo) susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl jos darbuotojai, vykdydami darbo funkcijas užsakovų (paslaugų pirkėjų) objektuose, veikė ne kaip užsakovo darbuotojai, o kaip rangovo paskirti vykdyti sutartį rangovo darbuotojai. Pareiškėjo teigimu, jo vykdomos komercinės veiklos požymiai akivaizdžiai rodė tarp UAB „Gisas“ ir jo klientų susiklosčiusių rangos, o ne darbuotojų nuomos, teisinių santykių požymius, nes pavyzdžiui, pareiškėja visais atvejais savo klientams suteikia ne mažiau kaip 12 mėnesių garantijas atliktiems darbams. Pareiškėjas paaiškino, kad jis su užsakovais periodiškai, sutartyse nustatytais terminais, sudaro atliktų darbų perdavimo aktus, kuriais yra fiksuojami atlikti darbai ir jų trūkumai, kuriuos jis privalo ištaisyti savo sąskaita ir rizika. Pareiškėjas prisiima garantinius įsipareigojimus dėl savo klientų, kas iš esmės lemia, kad pareiškėjo ir jo klientų tarpusavio sutarčių esmę sudaro darbų rezultato sukūrimas ir perdavimas užsakovui.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad jo darbuotojai nėra saistomi jokiais darbo santykiais su pareiškėjo klientais, nes jie tik atlieka pareiškėjo pavestas užduotis klientų veiklos vietose. Tik UAB „Gisas“ ir niekas kitas darbuotojams moka atlyginimus, dienpinigius ir kitas tikslines išmokas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas vienodai vertino skirtingoje padėtyje esančius subjektus ir iš esmės pažeidė viešojo administravimo principus, nes pareiškėjo darbuotojai nėra atsiųsti į Lietuvą kaip į komandiruotę, jie yra įdarbinti pagal darbo sutartimis, todėl jų padėtis, lyginant su užsienio bendrovių komandiruotų darbuotojų padėtimi yra iš esmės skirtinga.
6. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendimą grindė UAB „Balttiekimas“ veiklos tyrimu, tačiau iš jo turinio nėra aišku, kokia veikla užsiėmė UAB „Balttiekimas“ ir koks ryšys yra tarp šios bendrovės bei pareiškėjo vykdomos veiklos. Sprendime nepaaiškintos ir neįvardytos minimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto išvados ir priėmimo aplinkybės. Be to, atsakovas nesuteikė galimybės pasisakyti trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pateikti paaiškinimus dėl planuojamos vykdyti veiklos.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, jog 2018 m. birželio 20 d. O. A., ketindamas dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (metalinių laivų korpusų surinkėju) UAB „Gisas“, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Departamentas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens ir Migracijos skyriaus pateiktus dokumentus, priėmė Sprendimą ir jame konstatavo, kad UAB „Gisas“ darbuotojai dirba laikiniems darbo naudotojams, jiems prižiūrint ir vadovaujant, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) nustatytai užsieniečių įdarbinimo tvarkai, nes pagal ją užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, su kuriuo sudarė darbo sutartį. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas kaip savo pagrindinę veiklą deklaruoja darbuotojų nuomą, todėl Departamentas padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, dirbtų ne pas darbdavį, nurodytą prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, o pas kitą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, šiam prižiūrint ir vadovaujant.
9. Atsakovas nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad UTPĮ nėra įtvirtinta galimybė išduoti leidimą laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams, sudariusiems laikinojo įdarbinimo sutartis, Sprendime konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų gauti leidimui laikinai gyventi ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – dirbti UAB „Gisas“. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir į tai, kad kilo pagrįstos abejonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamentas konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti trečiojo suinteresuoto asmens nelegalios migracijos grėsmė.
10. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Gisas“ sudarytose paslaugų teikimo sutartyse su įmonėmis AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Eime transportas“, UAB „Vakarų konstrukcijos“ ir UAB „MacGregor BLRT Baltic“ nurodyta, kad pareiškėjas (vykdytojas arba rangovas) yra atsakingas už darbuotojų draudimą, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, sertifikatus bei darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos ir aplinkos apsaugos įvadinį instruktavimą, o užsakovas yra atsakingas už darbo įrankius, medžiagas, darbinę aprangą ir avalynę, taip pat užsakovo paskirtas įgaliotas asmuo yra tiesioginis vykdytojo arba rangovo darbų vadovas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad minėtose sutartyse dėl darbų kainos nurodoma, kad už darbus bus apmokėta už faktiškai dirbtas valandas nustatytu tarifu. Užsakovai pareiškėjui moka ne už darbo rezultatą (naujo daikto sukūrimą ar naujų savybių jam suteikimą), bet už darbo valandas. Atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovas Sprendime konstatavo, kad tarp pareiškėjo darbuotojų ir užsakovų yra tiesioginis pavaldumo ryšys, visi UAB „Gisas“ darbuotojai, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietę A. J., dirba pagal sudarytas sutartis skirtingų juridinių asmenų, o ne UAB „Gisas“ objektuose, t. y. užsieniečiai dirba pas kitą darbdavį ir tai neatitinka UTPĮ nustatytų užsieniečių įsidarbinimo sąlygų ir tvarkos. Pareiškėjas nevykdo veiklos nei pramonės, nei statybos srityse, kurioms vykdyti būtina įdarbinti suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus, metalinių konstrukcijų montuotojus.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus. Atsakovo Sprendimas priimtas įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus ir atlikus reikalingą patikrinimą. Atsakovo vertinimu, Departamento atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami siekiant padaryti Sprendime nurodytas išvadas. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
12. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad skundą dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teismui gali pateikti tik pats užsienietis, dėl kurio priimtas sprendimas, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo O. A., o šiuo atveju pareiškėjas neįrodė savo teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Atsiliepimas
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. atsiliepime į skundą prašė Sprendimą panaikinti.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepimą į skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjas, akcentuodamas, kad Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi iš esmės nenurodydamas nei vienos priežasties, susijusios su jo atitikimu UTPĮ keliamiems reikalavimams.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Gisas“ skundą.
16. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. 2018 m. birželio 20 d. Migracijos skyriui pateikė prašymą (registracijos Nr. 30-311861) išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketino dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (metalinių laivų korpusų surinkėju), UAB „Gisas“. Kartu su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė UAB „Gisas“ 2018 m. birželio 20 d. tarpininkavimo raštą Nr. LLG-18/24 bei dokumentus, patvirtinančius turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį – suteiktos profesinės kvalifikacijos pažymėjimą bei TOV „KORUS TR“ 2017 m. liepos 23 d. pažymą Nr. 23072017, UAB „Gisas“ 2018 m. birželio 20 d. sutikimą suteikti deklaruotą gyvenamąją vietą bei kitus su prašymu susijusius dokumentus.
17. Taip pat nustatyta, kad Migracijos skyrius 2018 m. gegužės 18 d. atliko tikslinį patikrinimą UAB „Gisas“ biuro patalpose, esančiose Mainų g. 8-411, Klaipėdoje. Patikrinimo metu biure dirbo UAB „Gisas“ vadovas A. G. (A. G.) ir kiti darbuotojai. Pareiškėjo vadovas pateikė paaiškinimą raštu, kad per patikrinimą UAB „Gisas“ dirbo 41 darbuotojas. Jis informavo, kad pagal sudarytas bendradarbiavimo, paslaugų teikimo bei specialiąsias rangos sutartis darbuotojų faktinės darbo vietos yra Mažeikiuose, Rygoje ir Klaipėdoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Gisas“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. kvietė 107 užsieniečius. Minėtu laikotarpiu vizos išduotos 103 užsieniečiams, iš kurių 31 dirba UAB „Gisas“ (kiti 10 dirbančių turi pagal iki 2018 m. sausio 1 d. pateiktus prašymus išduotas vizas), 10 užsieniečių vizos išduotos tuo pagrindu, kad jie pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, 3 užsieniečių vizos nebegalioja, o 59 užsieniečiai nėra įdarbinti UAB „Gisas“. Taip pat nustatyta, kad UAB „Gisas“ įstatuose nurodytas bendrovės veiklos tikslas – plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę-komercinę veiklą, teikti paslaugas siekiant gauti pelno, taip pat nurodyta pagrindė veiklos sritis – darbuotojų nuoma. UAB „Gisas“ nevykdė veiklos nei pramonės, nei statybos srityse, kurioms vykdyti būtina įdarbinti suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus, metalinių konstrukcijų montuotojus. Visi UAB „Gisas“ darbuotojai, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietę A. J., dirba pagal sudarytas sutartis skirtingų juridinių asmenų objektuose, o ne UAB „Gisas“ objektuose. Iš nurodytų duomenų daryta išvada, kad užsieniečiai atvyksta dirbti į laikinojo įdarbinimo įmonę UAB „Gisas“, o vėliau siunčiami dirbti į kitas įmones, o tai neatitinka nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nustatė, kad Departamentas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei Migracijos skyriaus pateiktus dokumentus, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimu atsisakė išduoti O. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad UAB „Gisas“ darbuotojai dirba laikinojo darbo naudotojams, jiems prižiūrint ir vadovaujant, kas prieštarauja UTPĮ reglamentuojamai užsieniečių įdarbinimo tvarkai. Be to, UAB „Gisas“ kaip savo pagrindinę veiklą, juridinių asmenų registro duomenimis, deklaruoja darbuotojų nuomą. Padaryta išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, dirbtų ne pas darbdavį, nurodytą prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, o pas kitą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, šiam prižiūrint ir vadovaujant. Sprendime konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – dirbti UAB „Gisas“.
19. Teismas analizavo UTPĮ 138 straipsnį, kuriame nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Iš aptarto teisinio reglamentavimo teismas darė išvadą, kad UPTĮ išimtinai reglamentuoja tik užsieniečių atvykimo ir išvykimo bei kitus jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus ir todėl tik užsienietis, nesutinkantis su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti minėtam teismui. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Sprendimas yra individualus administracinis aktas.
20. Įvertinęs atsakovo priimto Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad Sprendimo adresatas yra konkretus subjektas – trečiasis suinteresuotas asmuo O. A., o ne pareiškėjas UAB „Gisas“. Sprendimas priimtas, išsprendus fizinio asmens O. A., o ne pareiškėjo UAB „Gisas“ prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimu nėra išspręsta dėl UAB „Gisas“ teisių ir pareigų, t. y. pareiškėjui nėra suformuluota privalomojo pobūdžio elgesio taisyklė, o būtent trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes tik jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tik šiam fiziniam asmeniui, t. y. O. A., Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir tik jis, toliau siekdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali formuluoti teismui reikalavimą panaikinti Sprendimą ir reikalavimą Departamentui iš naujo išnagrinėti jo prašymą.
21. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad skundžiamas Sprendimas užkerta jam kelią įdarbinti darbuotojus, reikalingus jo vykdomai veiklai, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) patvirtintų Nuostatų II skyriuje nėra nustatytas Departamento veiklos tikslas ir funkcija – aprūpinti įmones darbuotojais užsieniečiais. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas konkrečiam užsieniečiui ir savaime neužkerta kelio pareiškėjui įdarbinti kitus užsieniečius ar Lietuvos Respublikos piliečius.
22. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi materialiosios reikalavimo teisės į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą, nes Sprendimas nesukelia jam tiesioginių teisinių pasekmių. Teismas nevertino kitų skunde nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų.
III.
23. Pareiškėjas UAB „Gisas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad UTPĮ netaikomas pareiškėjui, ir apribojo jo teisę kreiptis į teismą, nors UTPĮ 137 straipsnis nenustato subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą, rato. Vertinant UTPĮ 4 straipsnį kartu su ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar saugomi interesai pažeisti.
23.2. Byloje yra pateikti duomenys, leidžiantys spręsti, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą Sprendimu, nes jame spręsti klausimai, susiję ir su pareiškėjo veikla.
23.3. Atsakovo Sprendime nėra nei vienos aplinkybės, susijusios su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o pateikiamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiklos vertinimu.
23.4. Teismas, nepagrįstai neanalizavo Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus dėl Sprendimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuotas atsakovo Sprendimo turinys, ar jis atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
23.5. Nei atsakovas, nei teismas neatskleidė rangos sutartimis nustatytų įsipareigojimų specifikos, todėl padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjo darbuotojai faktiškai dirba kitiems asmenims, kurie naudojasi laikinojo darbuotojų nuomos paslaugomis.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, akcentuojant, kad:
Šalies argumentai
24.1. Pareiškėjo įstatuose nurodyta pagrindinė veikla – darbuotojų nuoma. Iš sutarčių su AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Eime transportas“, UAB „Vakarų konstrukcijos“ ir UAB „MacGregor BLRT Baltic“ nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigojo aprūpinti darbuotojus draudimu, kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais, sertifikatais, darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos ir aplinkos apsaugos įvadiniais instruktavimais, o užsakovas yra atsakingas už darbo priemones, medžiagas, darbo aprangą, o užsakovo paskirtas asmuo yra darbuotojo tiesioginis vadovas, o darbo užmokestis nustatytas ne už darbo rezultatą, o už darbo valandas. Šie duomenys įrodo, kad dalį darbdavio pareigų vykdo ne pareiškėjas, o užsakovai, su kuriais sudaromos sutartys su pareiškėju.
24.2. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas ir atsakovas neatkreipė dėmesio į rangos sutarties specifiką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 3 dalį, pagal kurią užsakovas turi teisę duoti nurodymus rangovo darbuotojams, tačiau tokiu atveju jų nesieja pavaldumo ir kitokie priklausymo santykiai. Darbuotojas, kuris turi leidimą laikinai gyventi, turi dirbti tik pas darbdavį, su kuriuo sudarė darbo sutartį, todėl negali būti laikinuoju darbuotoju.
24.3. Departamentas nėra įpareigotas teisės aktais visuomet papildomai apklausti užsienietį. Nagrinėjamu atveju poreikio apklausti trečiąjį suinteresuotą asmenį nebuvo, nes užteko turimų pareiškėjo pateiktų dokumentų ir patikrinimo metu gautų duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-12) 3I-00687, kuriuo atsisakyta išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui Ukrainos piliečiui O. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent trečiasis suinteresuotas asmuo Ukrainos pilietis O. A. 2018 m. birželio 20 d. Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (metalinių laivų korpusų surinkėju), UAB „Gisas“, t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje: kai pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (a); pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį (b); Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (c)). Kartu su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė UAB „Gisas“ 2018 m. birželio 20 d. tarpininkavimo raštą Nr. LLG-18/24 ir kitus dokumentus. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Sprendimu atsisakė išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Primintina, kad Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, kt. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nurodo, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu.
28. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. Akcentuotina, kad šiuo atveju prašymą padavė užsienietis, o ne UAB „Gisas“.
29. Įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Įstatymo 138 straipsnyje nurodyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju užsienietis (trečiasis suinteresuotas asmuo) neteikė skundo dėl jam priimto nepalankaus Sprendimo, kuris jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes.
30. Skundą byloje padavė UAB „Gisas“, teigdamas, jog jis turi suinteresuotumą Sprendimu, nes jame išspręsti klausimai, tiesiogiai susiję su pareiškėjo veikla, Sprendimu užkirstas kelias apsirūpinti reikiamu darbuotoju. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas, skirtas trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne pareiškėjui, priimtas išsprendus fizinio asmens (Ukrainos piliečio O. A.), o ne pareiškėjo UAB „Gisas“ prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento veiklos tikslas ir funkcija nėra aprūpinti įmones darbuotojais užsieniečiais, Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui įdarbinti kitus užsieniečius ar Lietuvos Respublikos piliečius, padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra tas subjektas, kuriam Sprendimas sukelia teisines pasekmes ir kuris turi materialiąją reikalavimo teisę į skunde nurodytų reikalavimų patenkinimą.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama minėta išvada, pirmiausia nurodo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.
32. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 p.); įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (3 p.). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
33. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą.
34. Pažymėtina, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą.
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, šioje byloje reikšdamas skundo reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš esmės siekia apginti trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus (šio asmens interesą dirbti Lietuvos Respublikoje ir gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), tačiau pareiškėjas, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimus, nenurodė teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas turi teisę ginti trečiojo suinteresuoto asmens teises bei įstatymų saugomus interesus.
36. Kaip nustatyta, Sprendimas priimtas išnagrinėjus konkretų trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtas tik dėl šio asmens, o ne apskritai dėl visų užsieniečių įdarbinimo UAB „Gisas“. Pažymėtina, kad Migracijos skyrius patikrinimo metu yra nustatęs, jog 103 užsieniečiams, kurie siekė įsidarbinti UAB „Gisas“, buvo išduotos vizos, 31 užsienietis dirba UAB „Gisas“, 59 užsieniečiai nebuvo įdarbinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti nustatytos aplinkybės, jog Sprendimu neišdavus leidimo laikinai gyventi trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A. ir pareiškėjui nesant galimybės įdarbinti būtent šį asmenį, atsižvelgiant į jo profesiją, turimą kvalifikaciją ir kt., iš esmės bus pažeisti pareiškėjo interesai, sutrikdyta jo ūkinė veikla ir pan.
37. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog Sprendimas pažeidžia jo (pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus, kurie turi būti ginami panaikinant Sprendimą ir įpareigojant Departamentą iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, dėl kurios nebuvo tenkintas pareiškėjo skundas, pripažintina pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „Gisas“ ūkine-komercine veikla, darbo organizavimu, darbuotojų įdarbinimu, rangos sutarčių sudarymu, ir dėl jų pagrįstumo / nepagrįstumo nepasisako.
38. Kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo suinteresuotumo ir jo teisių ir teisėtų interesų gynimo skunde nurodytu būdu nepripažinti teisiškai pagrįstais ir įrodytais, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.