Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jonavos r., a. k. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Kauno profesinio rengimo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

O. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jonavos r., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini),

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92, 82, 85 ir 87 straipsniais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jonavos r., a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini),

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-03-16 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ str. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92, 82, 85, 87 straipsnius, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-06-22 ir 2016-11-25 nutartimis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-03-16 baudžiamuoju įsakymu ir 2016-04-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92, 82, 85, 87 straipsniais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 5 d. apie 19,30 val. Ž. B., O. Š., A. B., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, per atidarytas namo duris įsibrovė į N. M. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., A. B., ant galvos užsidėjęs kaukę ir N. M. grasindamas atsuktuvu, o O. Š. grasindamas peiliu, Ž. B. būnant šalia N. M. namo viduje, bendrais veiksmais pagrobė 550 eurų ir automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais pagrobė prie namo stovėjusį N. M. priklausantį automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų vertės bei jame buvusias įvairias prekes - odinius diržus, pinigines, akinių dėklus, peilius, žirkles bendros 3000 eurų vertės ir padarė nukentėjusiajai N. M. 4050 eurų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. birželio 9 d. tikslesnis laikas nenustatytas A. B. (duomenys neskelbtini). ribose esančiame miške, norėdamas nuslėpti 2016 m. birželio 5 d. su bendrininkais Ž. B. ir O. Š. padarytą nusikalstamą veiką – plėšimą, kurio metu pagrobė pinigus bei automobilį, apipylė pagrobtą N. M. priklausantį 1500 eurų vertės automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) benzinu bei jį padegė, ko pasėkoje automobilis visiškai sudegė, ir taip sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su broliu A. B. ir O. Š. susitiko (duomenys neskelbtini) kaime ir išsimaudė (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Po to visi trys parėjo į namus, kur A. B. persirengė tamsiais rūbais: juodu megztiniu ir mėlynomis kelnėmis. Jis pats buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Po to jis, A. B. ir O. Š. nuėjo apie 15-16 val. į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes A. B. pasakė, kad ten reikia eiti darbo ieškoti. A. B. jam ir O. Š. liepė nueiti paklausti, ar moterys turi darbo, nes A. B. pas šias moteris buvo anksčiau dirbęs. Jis su O. Š. nuėjo prie namo, tuo metu dvi moterys buvo lauke. Jie moterų paklausė, ar jos turi darbo, tačiau jos pasakė, kad neturi ir kad yra nukentėjusios nuo jaunų vyrų. Jie atsakė, kad jie ne tokie, jiems reikia darbo. Moterys pasakė, kad jos neturi darbo, tada jie atsisveikino ir išėjo. Jis su O. Š. nuėjo iki A. B., kuris buvo ant kelio, maždaug 30 - 40 metrų atstumu nuo namo. Kai jis su O. Š. priėjo prie A. B., šis pasakė, kad žino, jog moterys turi pinigų ir norėtų jas apiplėšti. A. B. O. Š. davė peilį, kuriuo A. B. nusipjovė gaubtuvą nuo megztinio, gobtuve išsipjovė „akis“ ir tada jie ėjo iš kitos namo pusės. A. B. su atsuktuvu rankoje ėjo pirmas, o jis su O. Š. iš paskos. A. B. greitai pirmas įbėgo į namą, o jis su O. Š. įbėgo iš paskos. Namo viduje jis pamatė dvi stovinčias moteris, prie kurių stovėjo A. B., laikydamas atsuktuvą smailiu galu į priekį, liepė moterims duoti pinigus, o moterys pasakė, kad neturi. A. B. liepė moterims nemeluoti, jis sakė, kad jis žino, jog jos turi pinigų. Tada moterys davė kažkiek pinigų, tačiau nežino kiek, nes tuo metu jis stovėjo virtuvėje prie spintelės. Jis prisimena, kad O. Š. kambaryje stovėjo prie lovos ir rankoje laikė peilį. Viena moteris rankoje laikė maišą, iš kurio A. B. kažką išplėšė, po to A. B. pasakė, kad moterys atiduotų mašinos raktelius. Moterys pasakė, kad neatsimena, kur padėjusios raktelius. A. B. liepė nemeluoti ir moteris iš kažkokios spintelės ištraukė raktus nuo mašinos. Kai moterys atidavė raktelius, jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis sėdėjo gale, automobilį vairavo A. B., o šalia A. B. sėdėjo O. Š.. Jie nuvažiavo į kažkokį mišką ir išmetė daiktus, kurie buvo automobilio bagažinėje ir ant galinės sėdynės. Ten buvo maždaug 5 - 6 maišai daiktų: piniginės, diržai, žirklės, kurių jiems nereikėjo. A. B. jam davė 130 eurų, pinigus jie pasidalino po lygiai. Jis nuėjo namo. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies.

Kaltinamasis O. Š. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad jam būnant namuose, paskambino ar parašė A. B. ir pasiūlė ateiti išsimaudyti prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) kaime. Jis iš (duomenys neskelbtini) mišku per 15-10 minučių nuėjo prie tvenkinio, kur jiems išsimaudžius ir pabuvus, A. B. pasiūlė nueiti į jo namus, kad jis persirengtų. Ateidamas prie tvenkinio, jis atsinešė peilį, kurį visada nešiojasi savigynai. A. B. namuose persirengė ir jam paskolino megztinį, nes jis buvo tik su palaidine ir šortais. Tada A. B. pasiūlė eiti iki močiutės, kur jie padirbėtų ir užsidirbtų pinigų. Nuėjus į kaimą, A. B. jam ir Ž. B. pasakė nueiti paprašyti darbo. Jis su Ž. B. nuėjo iki moterų, kur jie pasisveikino, paklausė, ar turi darbo. Moterys atsakė, kad neturi, kad kažkokį kitą žmogų pasisamdžiusios. Tada jie atsisveikinę išėjo. Kai jis sugrįžo prie A. B., šis jam pasakė duoti peilį, todėl jis peilį jam ir padavė. Peiliu A. B. nusipjovė gobtuvą. Tada jis su A. B. nuėjo toliau nuo Ž. B. ir jam A. B. pasiūlė „padaryti pinigų“, t. y. kad jie nuėję truputį pagrasintų ir jiems atiduotų pinigus. Jie apėjo miškelį, esantį prie namo, užėjo už namo ir už tokio didelio krūmo atsitūpę laukė, kol moterys įeis į namo vidų. Kai moterys įėjo į vidų, jie trise įbėgo į namų vidų. A. B., turėdamas atsuktuvą, kurį pasiėmė iš namų, įbėgo į namo vidų, paskui įėjo jis, turėdamas peilį, kurį laikė ašmenimis į priekį nuleistoje rankoj ir visi stovėjo ir sakė: „Duodat pinigus“. Jiems įbėgus į namą, moterys pradėjo rėkti, sakydamos, „Ką jūs, vaikinai, darot, mes gi senos moterys“. Jie moterims pasakė, kad jos nerėktų ir nieko nebus. Vienai moteriai jis pasakė, kad nusiramintų, nerėktų, nes bus blogai, ir viskas, jie nieko nedarė. Po to moteris atsinešė kažkokią rankinę, kurioje buvo po 5 eurus. Moteris pasakė, kad neturi pinigų, sakė, kad ji pensininkė. A. B. nepatikėjo, čiupo už tos rankinės ir ištraukė popierinius pinigus. Tada A. B. jam padavė rankinę, iš kur jis pasiėmė visus buvusius metalinius pinigus. Po to A. B. moterų paklausė, kur mašinos rakteliai. Moterys pradėjo meluoti, iš pradžių sakė, kad rakteliai mašinoje. A. B. nuėjo ir patikrino, tačiau automobilis buvo užrakintas ir raktelių nebuvo. Tada A. B. moterų klausė, kur automobilio rakteliai. Moterys pasakė, kad kieme ar darže paslėpė, po to padavė mašinos raktelius, tik pasakė: „Nesugadinkit mašinos, kaip aną sugadinot“. Jis nesuprato, apie ką čia kalba. Moterys sakė, kad nesikreips į policiją, jei mašiną jie grąžins. Rakteliai buvo padėti kažkokioj spintelėj už stiklainių ar už kibirėlių. A. B. paėmė tuos raktelius, tada jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. A. B. vairavo automobilį. Nuvažiavę į pamiškę, išlipo, pasidalino popierinius pinigus. Jis turėjo 130 eurų. Jis neatsimena, kiek buvo metalinių pinigų, kuriuos pasidalino su Ž. B.. Pasidalinę pinigus, pavažiavo toliau, nes reikėjo išmesti tašes, kuriose buvo pridėta kažkokių skudurų, bagažinėje buvo kažkokios prekės. Jis, atsegęs vieną tašę, pamatė moteriškas pinigines, vyriškas pinigines, peiliai, nagų žirklutės, pigūs diržai. Išmetę viską griovyje pasivažinėjo ir išsiskyrė. A. B. vairavo automobilį, o jis vairavo automobilį nedaug, tačiau bevažinėdami jie automobilį apgadino. Civilinis ieškinys tikrai per didelis, sutinka atlyginti tik pusę sumos.

2016 m. lapkričio 28 d. vykusiame teisiamajame posėdyje O. Š. parodė, kad peilio jis pas N. M. namuose neturėjo, nes kai jis įėjo į namo vidų, jam A. B. liepė duoti peilį, kurį jis jam ir padavė. A. B. peilį jam atidavė tik automobilyje, o jis peilį išmetė pro mašinos langą.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su Ž. B. atėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur susitiko su O. Š.. Tada jie išsimaudė ir jam prireikė laisvalaikiui pinigų, todėl jis sugalvojo padaryti plėšimą. Jis pasiūlė Ž. B. ir O. Š. nueiti iki jo namų, kur jis apsirengė megztiniu su gaubtuvu, tamsiomis kelnėmis, iš namų pasiėmė atsuktuvą. Jis pasakė, kad žino tokią vietą, kurią jis parodys, kur gyvena viena moteriškė ir galima gauti darbo. Jie trise nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jis liepė Ž. B. ir O. Š. nueiti ir paklausti pas moteriškes, ar jos turi darbo. Jis laukė, kol sugrįš Ž. B. ir O. Š. ir tuo metu apsižiūrėjo kitą keliuką, jog jei moterys neturės darbo, tada įvykdyti plėšimą ir pasišalinti iš tos sodybos nematomiems kitu keliu. Stovėdamas ant keliuko jis nusipjovė gobtuvą, iš kurio pasidarė kaukę, išpjaudamas gobtuve skyles. Ž. B. ir O. Š. sugrįžo prie jo ir pasakė, kad moterys neturi darbo, todėl jis O. Š. pasakė, kad galima padaryti plėšimą ir eidamas pirmas rodė keliuką, vedantį link sodybos. Jis pirmas įbėgo į namą su atsuktuvu ir pamatęs dvi moteris pasakė, kad jos duotų pinigus. Tuo metu Ž. B. ir O. Š. buvo užėję į vidų, kai jis prašė pinigų, jie kaip ir nieko nedarė. O. Š. rankoje laikė peilį. Moterys pradėjo rėkti, jis joms pasakė, kad nerėktų. Jis atsuktuvą laikė rankoje nuleidęs. Kai jis pasakė, kad atiduotų pinigus, moterys sakė, kad jos neturi, tada jis pasakė, kad jos nemeluotų, ir N. M. padavė kelias kupiūras po 5 eurus. Jis nepatikėjo, kad moterys turi tiek mažai pinigų ir pasakė, kad duotų visus ir išplėšė rankinuką iš N. M. rankų. Iš rankinuko jis pasiėmė popierinius pinigus, o O. Š. padavė geležinius pinigus. Tada jis dar pasakė, kad moterys jam duotų nuo mašinos raktelius. Moterys pasakė, kad rakteliai lauke. Jis nuėjęs į lauką, pasižiūrėjo ir suprato, kad jį apgaudinėja ir sugrįžęs pasakė, kad nemeluotų. Tada N. M. iš spintelės ištraukė raktelius ir padavė jam. Jie išėjo iš namo, jis atsisėdo už vairo, O. Š. šalia jo, o Ž. B. – gale ir jie išvažiavo. Jie visur važinėjo, miškelyje sustojo ir išmetė 6 - 7 turgines tašes, kurios buvo bagažinėje ir ant galinės sėdynės. Šiose tašėse buvo peiliai, žirklės, diržai, piniginės, stalo įrankių: peiliai, šaukštai, buvo žirklės ir žirklučių, šie daiktai gal ir verti 1500 eurų. Miške jis išmetė ir atsuktuvą. Pavogtus pinigus jie pasidalino ir kiekvienas gavo tik po 130 eurų. Pinigus išleido, nes pylė kurą, gėrė alų, valgė kartu su O. Š.. Ž. B. pasiėmė 130 eurų ir nuo jų atsiskyrė. Jis su O. Š. važinėjosi automobiliu, su kuriuo įvažiavo į griovį, automobilio buvo lūžęs ratas, sprogusios padangos, o sužinojęs, kad yra paieškomas apipylė automobilį benzinu ir padegė, nes norėjo nuslėpti pirštų antspaudus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes toks automobilis nekainuoja 1500 ir nebuvo tiek daiktų už tokią didelę sumą. Jis mano, kad vis turėtų atlyginti 2000 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji N. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kaltinamųjų visiškai nepažįsta. 2016 m. birželio 6 d. buvo sekmadienis, jis su savo automobiliu AUDI 80 su seserimi I. M. apie 18 val. atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Jos susitvarkė, ji virtuvėje padarė valgyti ir pakvietė seserį I. M. į virtuvę. I. M. jai šūktelėjo ateiti, nes du vaikinai prašo darbo. Ji tik trumpam išbėgo į kiemą ir pasakė, kad nereikia, darbo neturi ir vaikinai išėjo. Po kokio pusvalandžio staigiai įsiveržė į namą trys jaunuoliai: vienas buvo kaukėtas, kiti – ne. Durys nebuvo užrakintos. Vaikinai įsiveržė labai staigiai, agresyviai ir netikėtai. O. Š. laikė atstatęs ir atkišęs į ją peilį, A. B. laikė atstatęs atsuktuvą ar kaltą. Ji su seserimi tiesiog apmirė. Trečiasis vaikinas Ž. B. stovėjo už tų dviejų vaikinų, jokio ginklo neturėjo, bent ji nepastebėjo, Ž. B. joms nieko nedarė. Visi vaikinai įsiveržė į virtuvę ir sustojo daugiau prie virtuvės durų, lyg neleisdami joms išeiti. O. Š., atstatęs peilį, pareikalavo pinigų. Kiti asmenys tuo metu pinigų nereikalavo. Tai buvo taip netikėtai, ji su seserimi išsigandusios pradėjo klykti, rėkti, o O. Š. joms liepė tylėti. Kai O. Š. pareikalavo pinigų, ji dar luktelėjo ir delsė. A. B. stovėjo šalia jos, A. B. buvo kauke ir jos seseriai I. M. pasakė: „Tu mano draugą pasodinai į kalėjimą“. Tada ji iš karto suprato, kad čia yra A. B. grupuotė. A. B. apsimetė kitu asmeniu ir pasakė, kad jie nieko nepadarė. Gal po 15 minučių ji nuėjo į kambarį, paėmė rankinę ir iš jos ištraukė pluoštelį pinigų po 5 eurus ir padavė juos O. Š., kuris pasakęs kažką neaiškaus, griebė ir išplėšė iš jos rankų tą rankinę, pagrobė pinigus, net metalinius iškratė, o rankinę atidavė. Rankinėje buvo apie 750 eurų, pinigų ji nebuvo suskaičiavusi, tačiau buvo prekiauta kelias dienas. Ji labai abejoja, kad rankinėje buvo 400 eurų, buvo tikrai daugiau. Galėjo būti nuo 650 eurų iki 800 eurų. Dar, kai pačiupo rankinė, O. Š. sušuko „Oho“ ir labai apsidžiaugė, kad čia tiek rado. Po to O. Š. dar pakišo peilį jos seseriai I prie veido ir pareikalavo, kad jos abi parodytų abi rankas, ar neturi auksinių žiedų. O. Š. sakė: „Nukaposiu nagus, papjausiu“, pavadino „žiurkėm“. Jos abi parodė rankas, bet žiedas buvo nevertingas. Tada O. Š., atkišęs peilį, pareikalavo atiduoti automobilio raktelius Ji bijojo, bet vis delsė, nes jai buvo gaila automobilio AUDI, kurį pirko prieš tris savaites iki įvykio už 1500 eurų, kurie buvo skolinti. Ji vis delsė ir išsisukinėjo atiduoti raktelius, sakė, kad neranda, galų gale ji paėmė nuo spintelės ir atidavė raktelius O. Š., nes bijojo, kad ją sužalos peiliu. Tada O. Š. išeidamas iš namo pasakė, kad jas papjaus, jei jos skųsis policijai ir pasakė, kad gal dar ras mašinoje. O jos automobilio bagažinėje ir salone buvo sudėtos ką tik (duomenys neskelbtini) turguje nupirktos prekės, kurių prekyba ji užsiima, už 3500 eurų, t. y vyriški platūs odiniai diržai – 15 vienetų po 7 eurus, diržai vyriški kiti platūs – 6 vienetai po 18 eurų, diržai vyriški - 10 vienetų po 7 eurus, vėl kiti platūs vyriški diržai – 12 vienetų po 6,5 euro, siauresni vyriški diržai - 24 vienetai po 4,8 euro, pigesni diržai – 33 vienetai po 3,80 euro, dar siauresni diržai – 28 vienetai po 3,2 euro. Moteriškų diržų buvo labai daug: 80 vienetų po 3,80 euro, 12 vienetų po 4,80 euro, 45 vienetai po 3,50 euro, moteriški platūs diržai 36 vienetai po 5,50 euro, 43 vienetai po 5 eurus, petnešos 10 vienetų po 3,50 euro. Akinių futliarai: 58 vienetai po 4 eurus, pigesni futliarai - 30 vienetų po 3,50 euro, kosmetinės 18 vienetų po 5 eurus, raktinės 36 vienetai po 2,50 euro, piniginės ant kaklo 12 vienetų po 4,50 euro, kitos piniginės taip pat ant kaklo 6 vienetai po 3,20 euro; kortelių dėklai 12 vienetų po 3,50 euro, 18 vienetų po 2,10 euro; moteriškos piniginės 12 vienetų po 9,50 euro, vyriškos piniginės 9 vienetai po 8.50 euro; vyriškos piniginės - 12 vienetų po 12 eurų, 8 vienetai po -14 eurų; moteriškos piniginės - 20 vienetų po 8 eurus. Po to dar buvo smulkmenos: virtuviniai peiliai: 25 vienetai po 3,80 euro, 16 vienetų po 2,10 euro, 72 vienetai po 0,93 euro. Buvo bulvių skutikliai: 28 vienetai po 0.90 euro, įvairios žirklės: 24 vienetai po 3 eurus, rankų nagams žirklės: 35 vienetai po 5,50 euro, rankų nagams dildės: 15 vienetų po 2,80 euro ir plaukų žirklės: 12 vienetų po 3,50 euro. Prekių pirkimo dokumentai buvo automobilio daiktų dėtuvėje. Gal po savaitės ji sužinojo, kad A. B. kartu su automobiliu sudegino ir visus prekių įsigijimo dokumentus. Ji prašo priteisti 3500 eurų už prekes, 1500 eurų už automobilį AUDI ir 750 eurų pagrobtų grynų pinigų. Taip pat prašo priteisti 5000 Eur moralinės žalos, nes jai buvo toks stresas, ji geria vaistus ir negali atsipeikėti, nors pas gydytoją nesikreipė. Pagrobus prekes ir automobilį, ji liko be darbo, nes dirbo pagal patentą. Nuo 2016 m. birželio 1 d. ji gauna senatvės pensiją. Automobilio pirkimui ji prisiskolino pinigų, o dabartiniu metu negali atiduoti skolų. Ji jaučiasi nesaugi, nes tame laikotarpyje, kai A. B. buvo paleistas po pirmo jos automobilio sudaužymo, buvo išdaužyti langai ir sugadinta spyna jos namo. Pagrindinį vaidmenį nusikaltime atliko O. Š., o kaltę verčia A. B., nes jie yra tarpusavyje susitarę.

Liudytoja I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų ji faktiškai nepažįsta. Nukentėjusioji N. M. yra jos sesuo. 2016 m. birželio 5 d. apie 18 val. iš pradžių atėjo du vaikinai, kurių niekada ji anksčiau nebuvo mačiusi ir pasisiūlė truputį padirbėti. Ji atsakė, kad nereikia. Po kokių 40 minučių, jau jai esant virtuvėje, pasirodė trys vaikinai, vienas iš tų vaikinų buvo su kauke. Vaikinai į namą įtėjo labai tyliai, nes namo durys buvo neužrakintos ir ją labai išgąsdino, ji su seserimi N. M. pradėjo labai klykti. Jai pradėjo labai skaudėti viršugalvį. Kai vaikinai įėjo, ji buvo virtuvėje, arčiau kambario, o sesuo N. M. staigiai pasitraukė ir buvo kairiau nuo jos. Ž. B. buvo neutralus, jis stovėjo kairėje pusėje, kur yra siauras koridorius ir nieko nedarė. Tas, kuris buvo su kauke, laikė daiktą, panašų į atsuktuvą, jį buvo atkišęs. Jie buvo šiek tiek tolėliau, lyg sargybiniai. O trečias vaikinas, kuris turėjo peilį, priėjo prie sesers N. M.. Vaikinas su peiliu abstrakčiai pasakė pinigus duoti, pamosavo jai peiliu prieš veidą. Ji iš tikrųjų neturėjo pinigų ir tai pasakė. Tada tas vaikinas priėjo prie N. M., laikydamas peilį N. M. prieš veidą, pasakė: „Duok pinigus“. N. M. neskubėjo, tas pats vyrukas pasižiūrėjo prie rankinių, kurios buvo virtuvėje. Po to N. M. atnešė iš kambario pinigus, kurie buvo kažkokioje rankinėje. Ji nežino, kiek N. M. turėjo pinigų. Iš pradžių N. M. padavė vieną pluoštą pinigų tam vaikinui, kuris turėjo peilį, o kitą pluoštą pinigų pasiliko sau. Tada vaikinas, kuris rankoje turėjo peilį, ištraukė iš sesers N. M. rankų ir kitą pluoštą pinigų. Jai atrodo, kad tas pats vaikinas, kuris paėmė pinigus, reikalavo mašinos raktelių. Raktelius N. M. atidavė nelabai greitai, bet nesipriešino, nesistumdė. Jos sesuo N. M. bijojo, todėl ir atidavė raktelius tam vaikinui, kuris turėjo peilį. Išeinant šis vaikinas prigrasino, kad jos nesiskųstų policijai, nes jas papjaus. Tą dieną ji su seserimi N. M. jos automobiliu AUDI buvo atvažiavusios į sodybą iš (duomenys neskelbtini). Automobilyje N. M. turėjo daug prekių, tačiau ji nežino, už kokią pinigų sumą. Tas taikus vaikinas išeidamas pasakė: „Nebijokit, mašina bus grąžinta“. Dar ji kažkokią viltį turėjo, galvojo, kad liūdniau viskas baigsis.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji apie nusikaltimą sužinojo, kai Ž. B. paėmė kriminalistai ir atvežė iki jos. Jai pasakė, kad padarė negerai, ieškojo jos sūnaus A. B. ir dar vieno. Nukentėjusiųjų M ji nepažįsta. Ji mano, kad nukentėjusioji N. M. prašo per didelę sumą už automobilį. Ji mano, kad iš visų trijų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti užtektų 5000 eurų. Ji niekur nedirba, neregistruota darbo biržoje. Ji turi du vaikus: Ž ir A, kurių tėvas miręs. Padarytą žalą reikės atlyginti. Ji mano, kad tai yra O. Š. neigiama įtaka. Sūnus A turėjo mokytis (duomenys neskelbtini), bet jis nėjo į mokyklą, bėgo iš namų, su draugais girtuokliaudavo, ji mokėjo baudas dėl to už sūnų, A. norėjo kito gyvenimo, todėl gavo.

Apžiūros protokolu (1 t. b. l. 8-11) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). esantis medinis vieno aukšto namas su prieangiu, kuriame yra metalinės grotos. Namo viduje kairėje virtuvė, kurioje yra pečius, dujinė viryklė, spintelės. Virtuvėje netvarka. Perėjus virtuvę yra kambarys, kuriame yra dvi lovos. Pėdsakų, tinkančių identifikacijai, nerasta.

Apžiūros protokolu (1 t. b. l. 14-20) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) miško 70 kvartalas ir miško keliuko dešinėje rasta sudegęs automobilis AUDI 80, aplink kurį yra įvairios apdegusios nuolaužos. Automobilio priekyje ant žemės guli apdegęs valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis sudegęs visiškai, t. y. išdegęs salonas, variklio skyrius, bagažinė, išorinės detalės, ratai. Pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta. Po apžiūros automobilis aprašytas (1 t. b. l. 21) ir perduotas saugoti M. J. IĮ (1 t. b. l. 22).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 27) nustatoma, kad N. M. pateikė automobilio AUDI 80 registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, draudimo liudijimą, kurie gražinti N. M. (1 t. b. l. 28), o registracijos liudijimo kopija prijungta prie bylos (1 t. b. l. 29), ja nustatoma, kad automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. M. įsijo 2016-05-14, automobilio pagaminimo data 1993 m.

Asmens parodymo atpažinti protokolu (1 t. b. l. 30-34) nustatoma, kad nukentėjusioji N. M. atpažino Ž. B. iš kūno sudėjimo, veido bruožų atmintyje išlikusio bendro vaizdo. Ž. B. kartu su kitais dviem vaikinais 2016-06-05 įsibrovė į jos namą ir pagrobė pinigus bei automobilį. Jis neturėjo jokio įrankio, nieko nekalbėjo ir negrasino, tik stovėjo už kitų dviejų vaikinų.

Asmens parodymo atpažinti protokolu (1 t. b. l. 35-39) nustatoma, kad nukentėjusioji N. M. atpažino O. Š. nurodydama, kad jis yra panašiausias į asmenį, kuris kartu su dviem bendrininkais padarė plėšimą, kurio metu pagrobė pinigus ir automobilį.

Asmens kratos protokolu (1 t. b. l. 90-91) nustatoma, kad Ž. B. asmens kratos metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas su Pildyk kortele, piniginė su 15,19 Eur, asmens tapatybės kortelė, moksleivio pažymėjimas. Moksleivio pažymėjimas ir piniginė grąžinti Ž. B. (1 t. b. l. 93).

Apžiūros protokolu (1 t. b. l. 40-45) nustatoma, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas LG, paimtas 2016-06-07 Ž. B. asmens kratos metu. Telefone yra ikona „Programos“, kurios viduje yra vienas vaizdo įrašas, kurį įjungus matyti, kad yra nufilmuotas automobilis, kuris sukasi ratu, aplink jį didelis dulkių debesis, matyti automobilis AUDI 80 ir jo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Netrukus automobilis sustoja, iš vairuotojo vietos išlipa A. B., o iš priekinio keleivio vietos – O. Š.. Vienas nenustatytas vaikinas stovi prie automobilio. A. B. ir O. Š. bando atidaryti automobilio variklio dangtį, jį atidaro ir žiūri variklio skyrių. Įrašas baigiasi. Mobiliojo ryšio telefonas LG grąžintas Ž. B. (1 b. l. 46).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t. b. l. 82-85) nustatoma, kad Ž. B. parodė medinį gyvenamąjį namą ir paaiškino, kad kartu su broliu A. B. ir jo draugu O. šiame name įvykdė plėšimą, kurio metu pagrobė pinigus bei ant keliuko stovėjusį automobilį AUDI 80.

Nutarimu (1 t. b. l. 96) nustatoma, kad skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Ž. B. jam priklausančio turto -15,19 Eur.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t. b. l. 133-138) nustatoma, kad O. Š. parodė medinį gyvenamąjį namą ir paaiškino, kad šiame name kartu su broliais B įvykdė plėšimą, kurio metu pagrobė pinigus ir automobilį AUDI 80, parodė vietą, kur stovėjo automobilis. Asmens kratos protokolu (1 t. b. l. 143-144) nustatoma, kad O. Š. kratos metu rasta asmens tapatybės kortelė, mobilaus ryšio telefonas HUAWEI, vienuolika eurų. Asmens tapatybės kortelė ir telefonas „Huawei“ prijungti prie bylos.

Nutarimu (1 t. b. l. 148) nustatoma, kad skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas O. Š. jam priklausančio turto -11 eurų.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (2 t. b. l. 66-68) nustatoma, kad O. Š. nustatytas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t. b. l. 82-89) nustatoma, kad A. B. parodė medinį gyvenamąjį namą ir paaiškino, kad šiame name kartu su broliu Ž. B. ir draugu O įvykdė plėšimą, kurio metu pagrobė pinigus ir automobilį AUDI 80, parodė vietą, kur stovėjo automobilis, parodė už (duomenys neskelbtini) gyvenvietės 3 km atstumu vietą kelkraštyje, kur paliko automobilį, kurį sekančią dieną padegė. Šioje vietoje matosi apdegusi žolė.

Asmens kratos protokolu (2 t. b. l. 94-96) nustatoma, kad A. B. asmens kratos metu buvo rasta ir paimta juodos spalvos piniginė ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kurie prijungti prie bylos.

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi (3 t. b. l. 120) nustatoma, kad 2016 m. gegužės 14 d. D. B. pardavė, o N. M. nupirko automobilį AUDI 80 už 500 eurų.

Kaltinamieji Ž. B., O. Š., A. B. kaltais padarę nusikaltimą prisipažino, nukentėjusiosios N. M., liudytojos I. M. parodymai, rašytiniai įrodymai įrodo, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą, t. y. veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė pro neužrakintas duris į N. M. gyvenamąjį namą ir grasindami atsuktuvu ir peiliu užvaldė N. M. priklausantį turtą – pinigus, automobilį ir jame buvusias prekes, todėl kaltinamųjų padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir šią aplinkybę įrodo jų veiksmų bendrumas ir ruošiantis šio nusikaltimo padarymui, bendri veiksmai N. M. namuose, bendro tikslo siekimas, pasidalinimas pagrobtų pinigų, išvykimas iš N. M. sodybos pagrobtu automobiliu su daiktais, važinėjimasis automobiliu, daiktų išmetimas iš automobilio. Kaltinamieji įsibrovė į gyvenamąjį namą pro neužrakintas duris, grasindami peiliu ir atsuktuvu užvaldė N. M. turtą, todėl jų padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamieji Ž. B., O. Š., A. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad iš N. M. pagrobtus pinigus jie pasidalino ir kiekvienam teko po 130 eurų. Nukentėjusioji N. M. 2016 m. birželio 5 d. protokole pareiškime ir liudytojos apklausos protokole (1 t. b. l. 7, 51) tuoj po įvykio nurodė, kad ji kaltinamiesiems atidavė rankinėje turėtus 550 eurų. 2016 m. birželio 6 d. liudytojos apklausos protokole ( 1 t. b. l. 52-53) N. M. nurodė, kad pinigų rankinėje buvo nuo 550 iki 650 eurų, nes pinigų prieš tai suskaičiavusi nebuvo, o prekių buvo už 3000 eurų. 2016 m. birželio 16 d. liudytojos apklausos protokole (1 t. b. l. 54) N. M. nurodo, kad pinigų rankinuke buvo 750 eurų, prekių automobilyje buvo už 3500 eurų. Teisiamajame posėdyje N. M. jau nurodė, kad grynųjų pinigų rankinėje buvo 750 eurų, bet galėjo būti nuo 650 iki 800 eurų. Šie nukentėjusiosios N. M. parodymai yra nenuoseklūs ir kiekvienos jos apklausos metu pagrobtų pinigų suma ir prekių vertė nuolat didėjo. Teismas laiko įrodyta, kad iš nukentėjusiosios N. M. buvo pagrobta 550 eurų ir prekių už 3000 eurų, nes ši suma realiausiai atitinka faktines bylos aplinkybes, nes kaltinamieji nuosekliai teigia pasidalinę popierinius banknotus po 130 eurų, o taip pat jie buvo pagrobę pinigų monetomis, taip pat pagrobę prekes, kurios buvo sudėtos 6-7 krepšiuose, atitinka nukentėjusiosios N. M. parodymus protokole pareiškime ir pirmosios apklausos metu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų kaltinime kaltinamiesiems patikslinama pagrobtų pinigų suma, nurodant, kad kaltinamieji pagrobė 550 eurų ir patikslinama pagrobtų prekių vertė, nurodant, kad buvo pagrobta prekių už 3000 eurų.

Kaltinime kaltinamiesiems patikslinama ir pagrobto automobilio Audi 80 vertė, nurodant vertę 500 eurų, nes pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta, kad N. M. už automobilį 2016 m. gegužės 14 d. sumokėjo 500 eurų, o N. M. nepateikė įrodymų, kas ji pagerino automobilio techninę būklę ar sumokėjo didesnę sumą pirkdama automobilį.

Kaltinamasis A. B. kaltu dėl automobilio sudeginimo kaltu prisipažino ir parodė, kad automobilį sudegino norėdamas paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Kaltinamasis A. B. automobilį Audi padegė jį apipildamas benzinu, automobilis buvo padegtas miške vasaros metu, kur galėjo sukelti gaisrą miške ir tik atsitiktinumo dėka pavyko to išvengti, todėl teismas laiko įrodyta, kad tai buvo padaryta visuotinai pavojingu būdu, todėl A. B. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1500 eurų už automobilį, 3500 eurų už pavogtas prekes, 750 eurų pagrobtų pinigų ir 5000 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir priteistina už pavogtą automobilį Audi 500 eurų, nes pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta, kad N. M. už šią sumą nusipirko 2016 m. gegužės 14 d. automobilį iš D. B.. Nukentėjusioji N. M. teismui nepateikė įrodymų, kad ji už automobilį sumokėjo didesnę pinigų sumą, arba tą automobilį taisė ir jo techninę būklę pagerino, taisydama šį automobilį. Nukentėjusiosios atstovo pateikti skelbimai apie automobilių pardavimą ir jų kainas (4 t. b. l. 8-12) neįrodo ir nepatvirtina, kad už skelbime nurodytą kainą automobiliai buvo parduoti. Teismas laiko įrodyta, kad iš N. M. buvo pavogta 550 eurų grynųjų pinigų ir prekių už 3000 eurų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, iš viso N. M. priteistina 4050 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Civilinė atsakovė J. B. šiuo atveju yra atsakinga už jos nepilnamečio sūnaus padarytą neturtinę žalą, kuri tenka jos vaikui. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.276 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad tiek nepilnamečiai tarpusavyje, tiek ir drauge su suaugusiais asmenimis už bendrai padarytą žalą atsako solidariai. CK 6.276 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ši jų pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės ar prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Taigi už nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą atsakingų asmenų atsakomybė nukentėjusiajam yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-540/2009). Nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamųjų Ž. B., O. Š., A. B., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkama žalos dalis – 1350 eurų išieškotina iš civilinės atsakovės J. B.. Ta aplinkybė, kad automobilį sudegino vienas A. B. atlyginant žalą reikšmės neturi, nes automobilis buvo užvaldytas bendrais visų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais.

Nukentėjusioji N. M. prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 daimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nustatydamas nukentėjusiajai N. M. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, t. y. į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, patirti išgyvenimai jos atžvilgiu daromo nusikaltimo metu ir patirta psichinė prievarta, t. y. grasinimas peiliu, sukėlė nukentėjusiajai emocinį sukrėtimą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad prieš nukentėjusiąją N. M. buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, teismas nukentėjusiosios prašomą priteisti už jos atžvilgiu padarytą apysunkį nusikaltimą 5000 eurų neturtinės žalos sumą šiuo atveju įvertina per didele ir nukentėjusiajai N. M. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 3000 EUR suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių. Civilinė atsakovė J. B. šiuo atveju yra atsakinga už jos nepilnamečio sūnaus padarytą neturtinę žalą, kuri tenka jos vaikui. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.276 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad tiek nepilnamečiai tarpusavyje, tiek ir drauge su suaugusiais asmenimis už bendrai padarytą žalą atsako solidariai. CK 6.276 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ši jų pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės ar prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Taigi už nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą atsakingų asmenų atsakomybė nukentėjusiajam yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-540/2009). Neturtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų Ž. B., O. Š., ir A. B., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkama neturtinės žalos dalis – 1000 eurų išieškotina iš civilinės atsakovės J. B..

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-07-04 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2676-10570 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą N. M. valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b. l. 26). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11, 14.4.1, 14.4.3.1, 30.1 punktais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-694, patvirtinančią 523,96 eurų dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo N. M., atstovaujant ją nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 5). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje pažymoje nurodytą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dydį, į tai, kad kaltinamieji niekur nedirba, visiems kaltinamiesiems gynėjai skirti Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos Kauno skyriaus, be to BPK numato būtinąjį gynėjų dalyvavimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, todėl iš kaltinamųjų Ž. B., O. Š., A. B. nukentėjusiajai N. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. B., O. Š. ir A. B. nepriteistinos, t. y. jos apmokėtinos iš valstybės biudžeto.

Kaltinamųjų Ž. B., O. Š., A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų O. Š., A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas kaltinamajame akte kaltinamiesiems O. Š. ir A. B. nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jie visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamieji neprisipažino visiškai, be to jie dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, o šią aplinkybę patvirtina jų iššaukiamas ir netinkamas elgesys teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, jis yra jauno amžiaus, PSPC PSC priežiūroje neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, į vaidmenį nusikaltimo padaryme, nes Ž. B. buvo pasyviausias bendrininkų grupės dalyvis, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, nes tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaltinamasis O. Š. teisiamas ne pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, nepraėjus nei dviem mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo ir tai įrodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, atsižvelgtina į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, Jonavos PSPC PSC lankėsi epizodiškai, priežiūroje neįrašytas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgtina į jo vaidmenį ir pobūdį nusikaltimo padaryme, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant subendrintą bausmę O. Š. taikytinas visiškas bausmių sudėjimas, nes kaltinamasis O. Š. nepraėjus nė dviem mėnesiams po Jonavos rajono aplinkės teismo 2016-04-18 nuosprendžio paskelbimo padarė jau sunkesnį nusikaltimą.

Kaltinamasis A. B. teisiamas ne pirmą kartą, jis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, jo vienas padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, kitas – prie apysunkių nusikaltimų, šiuos nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nei dviem mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo ir tai įrodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, atsižvelgtina į tai, kad jis administracine tvarka baustas, Jonavos PSPC PSC priežiūroje neįrašytas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgtina į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsižvelgtina į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant galutinę subendrintą bausmę A. B. taikytinas visiškas bausmių sudėjimas, nes kaltinamasis nepraėjus nė dviem mėnesiams po Jonavos rajono aplinkės teismo 2016-04-13 nuosprendžio paskelbimo padarė vėl sunkų nusikaltimą.

Daiktiniais įrodymai - O. Š. mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ su Sim kortele nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas O. Š., A. B. mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, piniginė nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B., CD diską palikti saugoti byloje, O. Š. asmens tapatybės kortelė nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina pataisos namų administracijai, prijungimui prie asmens bylos.

Daiktinis įrodymas – automobilis Audi 80, saugomas M. J. IĮ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas N. M..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas Ž. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms 15 eurų 19 euro centų ir O. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms 11 eurų, paskirto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės L. G. 2016 m. birželio 28 d. nutarimais, kurio terminas pratęstas trims mėnesiams Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus pinigai perduotini civilinio ieškinio dengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu Ž. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir įpareigoti jį pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę Ž. B. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką Ž. B. įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 8 d.

O. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant visiškai, ir paskirti O. Š. galutinę keturių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu O. Š. į bausmės laiką įskaičiuoti suėmimą nuo 2016 m. birželio 9 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti O. Š. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą O. Š. palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. B. subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nuosprendžiu ir Jonavos rajono aplinkės teismo 2016-06-22 ir 2016-11-25 nutartimis paskirta subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant visiškai ir paskirti galutinę subendrintą penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu A. B. į bausmės laiką įskaičiuoti suėmimą nuo 2016 m. birželio 9 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti A. B. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą A. B. palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

Priteisti N. M. keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti solidariai iš Ž. B., O. Š., A. B., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą turtinės žalos dalį – vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų išieškoti iš civilinės atsakovės J. B., likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti N. M. tris tūkstančius eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti solidariai iš Ž. B., O. Š., A. B., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą neturtinės žalos dalį – vieną tūkstantį eurų išieškoti iš civilinės atsakovės J. B..

Daiktinius įrodymus - O. Š. mobilaus ryšio telefoną Huawei su Sim kortele nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. Š., A. B. mobilaus ryšio telefoną Samsung, piniginę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. B., CD diską palikti saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą – automobilį Audi 80, saugomą M. J. IĮ, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. M..

O. Š. asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti pataisos namų, kuriuose O. Š. atliks laisvės atėmimo bausmę, administracijai prijungimui prie asmens bylos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą Ž. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms 15 eurų 19 euro centų ir O. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms 11 eurų, paskirto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės L. G. 2016 m. birželio 28 d. nutarimais, kurio terminas pratęstas trims mėnesiams Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus pinigus perduoti N. M. civilinio ieškinio dengimui.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu. Nuteistiesiems nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.