Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-99-383/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2012-12-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-14Kauno apygardos teismas
  3. T-2326-954/2015Nutartis · 2015-12-16Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
1S-99-383/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00982-2007-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
I. J.
Byla Nr. 1S-99-383/2014
Proceso Nr. 1-25-1-00982-2007-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-12 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – iojoje valdyboje 2013-11-12 nutarimą (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. J. lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J., nuteistas 2011-04-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1d., 135 str. 2 d. 9 p., 63 str. 1 d., 5 d. paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metai laisvės atėmimo. 2012-12-04 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2011-04-08 nuosprendis pakeistas, pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p. paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d. ir 5 d. paskirta bausmė pagal BK 135 str. 2d. 9 p. ir 180 str. 1 d. subendrinta apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013-03-04, bausmės pabaiga – 2016-03-03.

Žemesnės instancijos teismas

2013-11-12 Komisijos priimtu nutarimu (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. J., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 2 metų 3 mėnesių 25 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2013-11-07) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p. ir 3 d., kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-12 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Pataisos įstaigos socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose nurodytos aplinkybės taip pat charakterizuoja I. J. kaip nuteistąjį ir yra priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo. Nuteistasis pažymi, kad visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nutartyje dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Apylinkės teismas viename iš atsisakymo argumentų pažymėjo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nepateikdamas jokių jo elgesio neatitikimo įrodymų vidaus tvarkos taisyklėms. Pažymi, jog nebuvo baustas drausmine tvarka visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės metu. Nuteistasis taip pat nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytas motyvas dėl per didelės likusios neatliktos bausmės dalies visiškai neturi pagrįstumo ir yra naikintinas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnyje, padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nenurodytos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. J. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).

Spręsdamas klausimą dėl I. J. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, kolegijos manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl I. J. lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgė ir į skirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai švelnesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o neatlikta laisvės atėmimo dalis palyginus su paskirtąja pakankamai didelė – 2 metai 3 mėnesiai ir 25 dienos. Todėl nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama spręsti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta kriminogeninių veiksnių, galinčių turėti įtakos nusikalstamam elgesiui ateityje ir yra žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (18 balų), bausmės atlikimo vietoje drausmine tvarka nebaustas, administracijos charakterizuojamas teigiamai ir prokurorės atsiliepime į komisijos nutarimą pritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau šios aplinkybės šiuo metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas. Tai, kad jis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebuvo baustas drausmine tvarka, mokosi baldų apmušėjo specialybės ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įvertintina didelė likusi neatlikta bausmės dalis, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis I. J. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013-11-12 nutarimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo I. J. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Arūnas PaštuolisViktoras Preikšas