Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ ieškinį atsakovui D. N. dėl be pagrindo gauto turto sugrąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jei šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Manvesta“ pagal 2017 m. liepos 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. - dirbo atsakovas D. N., užėmęs vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. Minėta darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. sausio 2 d. Pasibaigus darbo teisiniams santykiams atsakovui buvo išmokėtos visos priklausančios išmokos (ieškinio priedai Nr. 2, 3, 10). Ieškovė 2019 m. balandžio 16 d. per klaidą į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 1300 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už komandiruotę“ (ieškinio priedas Nr. 4). Mokėjimo atlikimo dieną atsakovas jau nebedirbo ieškovės įmonėje daugiau nei tris mėnesius, taigi į komandiruotę nevyko, o klaida įsivėlė, nes tokiu pat vardu ir pavarde pas ieškovę dirba kitas asmuo, kuriam šios lėšos jo komandiruotei ir buvo skirtos (ieškinio priedai Nr. 5, 9). Atsakovas ne kartą buvo įspėtas žodžiu apie grąžintiną sumą, tačiau visus pranešimus ignoravo. Ieškovės autovežių parko direktorius 2019 m. balandžio 30 d. susisiekė su atsakovu per elektroninę susirašinėjimo programą „Messenger“ ir paragino atsakovą gera valia grąžinti gautas lėšas, tačiau atsakovas, nors ir patvirtino 1300 Eur sumos gavimą, tačiau jos negrąžino (ieškinio priedas Nr. 6). Atsakovui 2019 m. gegužės 16 d. buvo įteikta ieškovės 2019 m. gegužės 13 d. pretenzija Nr. (GB)-911, kuria ieškovė pareikalavo atsakovą gautus pinigus grąžinti iki 2019 m. gegužės 17 d., tačiau atsakovas ieškovei be pagrindo gautos 1300 Eur sumos negrąžino (ieškinio priedai Nr. 7, 8).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6.2 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų.

CK 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl CK 6.237 straipsnio taikymo tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 389-687/2018). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

Teismas vertina, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymui, t. y. nėra jokio teisinio pagrindo pagal kurį atsakovas gavo 1300 Eur sumą iš ieškovės; ieškovė pervedė šias lėšas atsakovui per klaidą, t. y. norėdama mokėjimą už komandiruotę atlikti tokiu pat vardu ir pavarde dirbančiam kitam darbuotojui; apie šias aplinkybes ir be pagrindo gautą sumą atsakovas buvo įspėtas žodžiu ir raštu, atsakovas patvirtino, kad nurodytą pinigų sumą gavo ir ją panaudojo savo poreikių tenkinimui, į raginimus grąžinti gautą pinigų sumą nereaguoja, todėl toks prievolės nevykdymas laikytinas jo nesąžiningu veikimu. Darytina išvada, atsakovas praturtėjo ieškovės nuostolio sąskaita be jokio pagrindo.

Faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo iš ieškovės gavo 1300 Eur sumą, šiuos pinigus panaudojo savo poreikių tenkinimui, gautų pinigų negrąžino, todėl laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl iš atsakovo priteistina be pagrindo gauta 1300 Eur suma ieškovės naudai (CK 6.237 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2019 m. gegužės 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl savo pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 67 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 424 straipsniu, 427 straipsniu, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vieno tūkstančio trijų šimtų eurų (1300 Eur) be pagrindo gautas lėšas, penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šešiasdešimt septynių eurų (67 Eur) žyminį mokestį uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016, buveinės adresas Jurbarke, P. Paulaičio g. 13B, naudai.

Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareikalauti, kad atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos įvykdytų sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateiktų motyvuotus prieštaravimus.

Nurodyti, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimų nepateikus, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.