Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal J. Ž. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24-2023 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Ž. 2023 m. sausio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 170 Eur bauda bei 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pateiktas J. Ž. skundas, kuriame prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ir neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. J. Ž. su jai inkriminuojama veika sutinka ir gailisi, supranta, kad privalo vairuoti automobilį dėmesingai ir atsakingai, nesukeliant situacijų kelyje, nes tokių neapgalvotų poelgių pasekmės gali būti labai skaudžios ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Dėl pareiškėjos argumentų taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracini nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. J. Ž. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. Institucijos nuomone, nutarimą Nr. 10-ANR_N-24-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio l ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybės, nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti 2023 m. sausio 2 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR N-24-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ir neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, ir tenkinti J. Ž. skundo (b. l. 55-57).

9. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

11. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių buvo laikytasi tinkamai, atsižvelgta į J. Ž. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jai paskirta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, specialiosios teisės atėmimas, paskirta minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Iš pareiškėjos J. Ž. skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėja neginčija nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, nei paskirtos nuobaudos ir (arba), iš esmės, administracinio poveikio priemonės teisingumo, tačiau prašo atsižvelgti į jos asmenybę, į tai, kad yra trijų vaikų motina, specialiosios teisės būtinumą tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje, ir neskirti specialiosios teisės atėmimo, paliekant jai paskirtą baudą.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (šiuo metu galiojančioje redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 dalis) nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017)..

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018).

15. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis bei Institucijos atsiliepime išsakytą nuomonę, darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti. Kaip nurodo pareiškėja, ji nėra bausta už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą ar kitus, šiurkščius, kelių eismo taisyklių pažeidimus. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie J. Ž. pradėtas teisės pažeidimų bylas nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Ž. yra dirbanti (duomenys neskelbtini) pareigose, taip pat (duomenys neskelbtini) pareigose; darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 31). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalinga transporto priemonė, kadangi pareiškėja į darbo vietą ir iš jos turi vykti, kaip nurodo, 25 km kiekvieną dieną, taip pat kelis kartus per mėnesį vizituoja kitose Lietuvos vietose esančius įmonės padalinius. Pareiškėja augina 3 nepilnamečius vaikus (b. l. 32-34), kuriuos reikia vežioti į ugdymo įstaigas ir į popamokinius užsiėmimus. Taip pat, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais bei anyta, kuri turi sveikatos problemų. Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. Ž. su paskirtąja bauda sutinka, prašo tik neskirti administracinio poveikio priemonės. Nors pareiškėja ir kritiškai vertina kito asmens, kuris dėl pareiškėjos manevro turėjo keisti važiavimo kryptį ir staigiai mažinti greitį, vairavimą, tačiau pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad galėjo lėčiau važiuoti, įsitiktini, kad nesudarys kliūčių kitiems vairuotojams. Teismas vertina ir tai, kad pareiškėjos veika nesukėlė padarinių, padarytas pažeidimas nėra sisteminga pareiškėjos veika.

16. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas (ANK 420 straipsnis), ne tik pačiam vairuojančiam, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai ir gyvybei yra pavojinga veika, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, J. Ž. asmeninės savybės, jos požiūris į administracinį nusižengimą, egzistuojanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, specialiosios teisės turėjimo poreikis kasdienėje profesinėje veikloje ir šeimos gyvenime, rūpinantis vaikų ir senyvo amžiaus tėvų sveikata, leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į J. Ž. asmenybės bruožus, jos charakteristiką, šeimos sudėtį, dirbamą darbą, galima daryti išvadą, kad baudos skyrimas ir bylos nagrinėjimas Institucijoje ir teisme bus pakankama poveikio priemonė už padarytą administracinį nusižengimą, taip pat turės pakankamą prevencinį poveikį.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, J. Ž. asmenybę, būtinumą tiek asmeninėje, susijusioje su kitais šeimos nariais, tiek darbinėje veikloje turėti teisę vairuoti transporto priemones, jos elgesį iki administracinio nusižengimo bei šio nusižengimo tyrimo metu, vertinant jos administracinį nusižengimą labiau kaip atsitiktinį, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas manyti, jog administracinių nusižengimų darymas nėra dėsninga J. Ž. elgesio pasekmė, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nuobauda – bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir J. Ž. neskirti administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjos J. Ž. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24-2023 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti J. Ž. specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.