Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, per nustatytą laikotarpį (ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) (toliau – Juridinių asmenų registro nuostatai), 120, 123 ir 127 punktai.

V. A. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

V. A. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti dokumentai nebuvo pateikti laiku. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklauso įmonių grupei, kuriai privalomas auditas. 2018 m. auditas buvo pradėtas daryti šių metų 2019 m. birželio mėn., o baigtas rugpjūčio mėn. Kol nebuvo audituoti visi duomenys, jie nepateikti VĮ „Registro centras“. Jie norėjo pateikti teisingus duomenis ir nieko neslėpti. Vėliau pateikė reikalingas duomenis, kaip to reikalauja įstatymai.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V. A. paskirtas nuo 2016 m. balandžio 25 d., bendrovė 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Finansinių metų pradžia – sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d. (b. l. 4–10).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

V. A. teismo posėdžio metu ir rašytiniame paaiškinime iš esmės pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra dukterinė UAB (duomenys neskelbtini) įmonė, todėl jos duomenys reikšmingi grupės požiūriu. Esant tokioms aplinkybėms UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui buvo pateiktos praleidus nustatytą terminą, t. y. tik tada, kai buvo užbaigtos visos grupės audito ir finansinių ataskaitų peržiūros procedūros. Taigi V. A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, jog 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Tokią aplinkybę įrodo byloje esantis rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad V. A. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymiai, nes buvo pažeistos CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktų nuostatos. Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, minėtas UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų rinkinys nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nes UAB (duomenys neskelbtini) yra dukterinė įmonė, o jos finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui buvo pateiktos tik tada, kai buvo užbaigtos visos grupės audito ir finansinių ataskaitų peržiūros procedūros, savaime nešalina V. A. administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Minėtos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos V. A. individualizavimo. Teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra įregistruota Juridinių asmenų registre, turi savo buveinę, juridinio asmens kodą, todėl ji turi laikytis teisės aktų nustatytos dokumentų teikimo Juridinių asmenų registrui tvarkos ir terminų.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

V. A. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. V. A. paaiškinimai, kad nesilaikyta teisės aktų reikalavimo laiku pateikti dokumentus Juridinių asmenų registrui dėl užsitęsusios patronuojančios įmonės audito ir jos finansinių ataskaitų peržiūros procedūros, nėra paneigti. Be to, 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinys, nors ir pavėluotai (2019 m. rugsėjo 6 d.), buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi V. A., kaip bendrovės vadovo, padarytas administracinis nusižengimas buvo pašalintas, be to, jis netruko ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti V. A. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, anksčiau neteistas (b. l. 18), keturis kartus trauktas (2016 m.) administracine tvarka už nešiurkščius administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET nesilaikymu, tačiau administracinės nuobaudos negalioja, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 14–17). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. A. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Be to, V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 200 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir V. A. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį, nei nustatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.