Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. J. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), jokių nusikalstamų veikų nedarė. Bendrovei priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi kuro „techniniai pylimai“ ir pylimai „savo reikmėms“, tokią tvarką nustatė centrinė įmonė, esanti Mažeikiuose. „Savo reikmėms“ kuras buvo atleidžiamas po 0,01 ct. Iš asmenų, kuriems buvo pilamas kuras „savo reikmėms“ pinigų neėmė. Gavus nurodymą iš Mažeikių, buvo sudaromas asmenų, kuriems bus pilamas kuras „savo reikmėms“ po 0,01 ct, sąrašas. Telefonu, taip pat būdavo nurodoma, kam ir kokį kiekį įpilti kuro „savo reikmėms“. Tokių asmenų apskaitai buvo vedamas sąsiuvinis, į kurį būdavo surašomos tų asmenų pavardės ir sąsiuvinis atiduodamas į Mažeikius. „Techninis pylimas“ būdavo atliekamas sugedus benzino kolonėlei. Nurodymas pilti kuro „savo reikmėms“ po 0,01 centą būdavo žodinis. Kompiuterinėje laikmenoje buvo nurodyta kuro „savo reikmėm“ kaina 0,01 centas. Kompiuterinėje apskaitoje ši operacija būdavo taip ir įvardinama „savo reikmėms“. Kurą „savo reikmėms“ pildavo ne tik pagal skambučius, bet ir asmenims, kuriuos jis pažinojo ir jiems, kaip darbuotojams reikėdavo vykti į Mažeikius. Būdavo, kad ir vairuotojams iš Mažeikių, pagal žodinį nurodymą įpildavo kuro už 0,01 centą. Žodinis nurodymas buvo numatytas vidaus tvarkos taisyklėse ir jomis vadovavosi, taip darydavo visi operatoriai. Tai gali patvirtini ir kiti liudytojai. Kai degalinėje būdavo gedimai, taip pat pildavo kurą po 0,01 centą. Taip buvo daroma, nes paskui tas kuras, atlikus „techninį“ pylimą grįždavo į rezervuarą. Po to reikėdavo surašyti aktus ir juos nusiųsti į Mažeikius. Atvykus meistrui ir pašalinus techninius nesklandumus, tikrinama, ar kolonėlė veikia tinkamai, pilamas kuras į automobilį ir tikrinama, ar teisingas kiekis kuro iš kolonėlės supilamas į automobilį. Atliekamas derinimas, vadinamas - kalibravimu. Keičiantis orų temperatūrai „techninis pylimas“, t.y. kalibravimas yra būtinas, nes benzinas turi tokią savybę, kad kylant temperatūrai jis plečiasi, krentant traukiasi. Dėl temperatūrų skirtumo benzinas kolonėlėje gali išsiplėsti arba susitraukti, todėl būtina atlikti „kalibruotę“ ir viską sureguliuoti, tai atlieka specialistai. Kodėl atsirado nesutarimai su degalinės vadovais ir kodėl vienas teisiamųjų suole, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės operatoriumi, kurą sąmoningai pardavinėjo pritaikydamas didesnes nuolaidas nei priklauso. Apie tai niekas iš degalinės darbuotojų nežinojo. Jei kuras kainuodavo 2,98 Lt, tai jį pardavinėdavo už 0,01 ct. Klientams čekio neduodavo. Todėl prašė degalinės vadovų suteikti jam galimybę atlyginti padarytą žalą už 42 929,04 Lt. Sutiko su 2005-08-22 tarnybiniame pranešime išdėstytais faktais dėl kuro pardavimo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15 parduotą kuro kiekį - 1578,21 litrais ir padarytą žalą už 42 771,68 litus. Žala per visą laikotarpį gali būti padaryta ir didesnė (1t., b.l. 39). Tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, todėl, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, siūloma prisipažinti ir viską prisiimti sau, tuomet bus atleistas nuo atsakomybės. Jam pasirašant tokį pareiškimą, dalyvavo aštuoni žmonės, kurių jis nepažinojo ir nežinojo pavardžių. Vienas iš tų žmonių dabar yra teismo salėje. Iš darbo išėjo savo noru, tačiau jo išėjimas iš darbo buvo susijęs su to pareiškimo parašymu, jam buvo pasakyta išeiti iš darbo, nes kitu atveju bus imtasi tam tikrų priemonių. Nuolaidos, parduodant kurą buvo taikomos degalinės darbuotojams ir direktoriaus draugams. Pritaikyta asmeniui nuolaida buvo fiksuojama segtuve „savo reikmėms“. Taip pat kompiuteriniu būdu įvedama mokėjimo suma į skyrių „savo reikmėms“. Grynais nebuvo mokama už parduotą kurą už 0,01 ct. Pamainos metu visada būdavo įpylimų „savo reikmėms“, kiek kartų dabar neatsimena, tačiau keli įpylimai per pamainą tikrai būdavo. Po 0,01 centą kuro pylimas būdavo arba „techninis“ arba „savo reikmėms“. Pats savarankiškai jokių nuolaidų niekam nedarė, kuras už 0,01 ct buvo pilamas paskambinus iš Mažeikių J. A. arba S. R., arba tiesiog degalinės vedėjo R. E. nurodymu. Visi pardavimai vyko per kasą. Kasos kvitai turėjo kontrolines juostas, kasos juosta yra dviguba - viena dalis atiduodama klientui, kita lieka kasos aparate, per dieną sunaudodavo po dvi tokias juostas. Juostas, išimtas iš kasos perduodavo į Mažeikius, jas nuveždavo vairuotojas. Kartu su juo operatoriais degalinėje dirbo P. V., S. J., A. K., B. R., pamaina truko parą. Bendru susitarimu kartais keisdavo vienas kitą. Jis mokėsi Universitete, dieniniame skyriuje, todėl dirbdavo naktį ir jo pavarde dieną dirbdavo kitas operatorius ir atvirkščiai. Operatoriaus duomenys būdavo įvedami vieną kartą pamainos pradžioje ir keičiami, tik po pamainos.

Civilio ieškovo atstovė J. A. parodė, kad prašo iš kaltinamojo R. J. priteisti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 20 000 Lt žalą. Ji pati atliko tyrimą ir nustatė, kad buvo pardavinėjamas kuras po 0,01 centą. Nustatė, kad pardavėjas, tai operatoriumi degalinėje dirbęs R. J.. Jis, parduodamas kurą po 0,01 ct, kuro pylimus fiksavo ne į skyrių „savo reikmėms“ o į atsiskaitymą „grynais“. Tuo metu „kortelinės“ nuolaidų sistemos dar nebuvo, buvo tik magnetinė kortelė. Kurą po 0,01 buvo galima pilti tik įmonės automobiliams. Kuras būdavo pilamas po 0,01 ct, įmonės reikmėms, o ne pardavimui, nes šis kuras pagal savikainą būdavo nurašomas. Tokiais veiksmais nebuvo siekiama išgryninti pinigų, vedant apgaulingą buhalterinę apskaitą, nes kurą nurašydavo už savikainą, t.y. už 2 Lt bei nurašymą pagrįsdavo įmonės transporto priemonių kelionės lapais. Asmenys, kuriems kuras būdavo pilamas po 0,01 ct - įmonės darbuotojai, kurie transportą naudodavo darbo reikalais. Apie sąsiuvinį „savo reikmėms“ nieko nežino. Kad operatoriai keisdavosi pamainomis, ji nežinojo, tai jie darydavo be vadovų sutikimo. Pylimus „savo reikmėms“ gali daryti tik operatorius, o ne degalinės vadovas, nes tik operatorius atsako už kasos aparatą. Sąrašai asmenų, kurie kurą pilasi po 0,01 ct gal ir yra, tačiau dabar tai reikia patikslinti. R. J. pamainoje būdavo daugiausiai įpilama kuro po 0,01 centą, į kasą būdavo įmušama, net po 20 kvitų per dieną. Iškviestas į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą Mažeikiuose, jis paaiškino, kad jis yra studentas, mokosi Universitete, jam reikalingi pinigai ir todėl pardavinėjo kurą po 0,01 centą. Įmonė neturėjo tikslo nubausti darbuotoją, o su juo gražiuoju susitarti. Todėl R. J. pats pasisiūlė atlyginti įmonei padarytą žalą ir parašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. R. J. rašant susitarimą, UAB (duomenys neskelbtini) juristas nedalyvavo, tuo metu kabinete buvo dvi moterys ir vyras. Niekas jam psichologinio spaudimo nedarė, tačiau jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru, o bendrovės juristas tik padėjo susitarimą teisiškai surašyti. Mokesčių inspekcijai susidomėjus kuro pardavimais, užklausė UAB (duomenys neskelbtini) - aptarnaujančios įmonės degalinių tinklo kompiuterines kuro išpilstymo sistemas - kuro pardavimų išrašo. Kasos juostos taip pat yra saugomos už jas atsakingas degalinės vadovas. Mokesčių inspekcija pažeidimus nustatė ne iš kasos kontrolinių juostų, nes kai kurių pirminių juostų trūko. Pagal įmonės vidaus tvarką R. E. vežė kasos juostas į mokesčių inspekciją, tačiau kiek jis juostų paėmė ir kiek nuvežė į mokesčių inspekciją, ji nežino, tačiau, patikrinus esamas kontrolines kasos juostas, jų parodymai su išrašais sutapo. Apie generalinio direktoriaus S. R. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ji nieko nežino.

Liudytoja specialistė Rita Mikulskytė parodė, jog išvadoje nurodyta, kad nustatyta 1312 atvejų, kai kuras buvo parduotas už 0,01 ct į kasą įmušant 157,36 Lt, nors faktiškai kuro iš viso parduota už 15 728,21 Lt, kai jo realizavimo kaina 42 929,04 Lt. Išvadoje nurodyta, kad trūksta pinigų apskaitos dokumentų, t.y. kasos juostų ir dėl to negalima pilnai nustatyti kiek UAB (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių. Pagal tyrimui 2011-02-14 pateiktus klausimus nustatė, kad kiekvienas degalinės darbuotojas, t.y. operatorius įvedė į kasą tam tikrą kiekį degalų, parduotų po 0,01 ct. Tačiau neaišku, kodėl už tokius padarytus pažeidimus atsako tik vienas darbuotojas R. J.. Jos nuomone, tikriausiai todėl, kad daugiausiai degalų po 0,01 ct pardavė R. J.. Tokiomis kainomis degalus jis pardavė 559 kartus, A. K. 144 kartus, P. V. 101 kartą, B. R. 180 kartų, „Administrator“ 264 atvejus. Civilinės ieškovės R. A. teigimu „Administrator“, tai sukurtas vartotojas, kurio vardu buvo parduodamas kuras po 0,01 ct. Nuostolius įmonė patyrė, degalinės operatoriumi dirbant kaltinamajam R. J.. Dokumentinį tyrimą ji atliko pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus. Kadangi kasos juostų laikymo terminas yra ribotas, jai atliekant tyrimą nebuvo pateiktos visos kontrolinės kasos juostos. Informacija gauta iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) su, kuria UAB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi kompiuterinės degalų išpilstimo sistemos aptarnavimo sutartį, duomenys yra patikimi. Tiriamojo laikotarpio išvadas surašė pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus kontrolinių juostų duomenis, tačiau juostų už tiriamąjį laikotarpį trūko. Kiek konkrečiai degalų pylimų po 0.01 ct padarė R. J., pagal pateiktas kontrolines juostas dabar gerai neatsimena. Kam buvo suteikęs nuolaidas UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius S. R., ji negali pasakyti, nes atliekant tyrimą toks klausimas nebuvo suformuluotas. Ar įmonė, parduodama degalus po 0,01 ct, tokiu būdu siekė sumažinti pelną, negali pasakyti, nes jai toks klausimas užduotyje nebuvo suformuluotas. Tyrimui buvo pateikti visi važtaraščiai dėl kuro sąnaudų perkėlimo iš skyriaus „savo reikmėms“ atgal į sandėlį. Važtaraščiai buvo naudojami tik toms operacijoms atlikti. Važtaraščių numeracija sudarinėjama pagal įmonės vidaus taisykles. Pagal duomenis, gautus iš UAB (duomenys neskelbtini), ji galėjo pasakyti, kiek kuro po 0,01 ct buvo parduota juridiniams ir fiziniams asmenims. Visi pardavimai, t.y. piniginės operacijos UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos per fiskalinį kasos aparatą, todėl galima nustatyti visus pardavimų faktus. Iš fiskalinių kasos aparatų išimta informacija yra teisinga. Aparatas fiksuoja visas operacijas ir jei neišlieka kontrolinės juostos, fiskalinio aparato atmintyje išlieka informacija. Apskaitos duomenys su UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis sutapo. Duomenų, kad operatorius keisdavosi fiskalinio kasos aparato atmintyje esančius duomenis, nėra. Jos pateikta teismui išvada pagrįsta, ji padaryta pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, iš pagrindinių buhalterinės apskaitos dokumentų. Duomenys identiški pirminiams apskaitos dokumentams. Antrinė informacija yra identiška kasos juostų parodymams.

Liudytojas, UAB (duomenys neskelbtini) juristas D. L. parodė, kad R. J. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti 2004 m., operatoriumi. Dirbdamas degalinės operatoriumi, klientams taikė neteisėtas nuolaidas. Kasos aparatu fiksuodavo pardavimo operaciją po 0,01 ct, o pinigus iš kliento paimdavo pagal tos dienos pardavimo kainas. Pinigų skirtumą pasiimdavo sau. Tai jis patvirtino savo paaiškinimu generaliniam direktoriui, 2005 m. atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) biurą Mažeikiuose. Degalinės klientams kuras po 0,01 ct nebuvo pardavinėjamas, tokia kaina kuras buvo pilamas tik „techniniams“ pylimams ir „įmonės reikmėms“. Jokiems klientams nei juridiniams nei fiziniams asmenims tokių nuolaidų nebuvo taikoma. R. J., atvykęs į biurą, paaiškino, kad imdavo iš klientų pinigus pagal pardavimo kainą, o į kasą mušdavo po 0,01 ct už litrą. Pokalbyje su R. J. Mažeikiuose jis asmeniškai nedalyvavo ir su R. J. nebendravo. Tuo metu, kai jis dirbo bendrovėje, juridiniam skyriui vadovavo D. J.. Jis kelis kartus rašė skundus į prokuratūrą dėl nutrauktų ikiteisminių tyrimų. Kurą po 0,01 ct, jo žiniomis, pardavinėjo J. J., kitų asmenų taip dariusių, jis nežino. Mažeikiuose 2005 m. UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo juristu, R. J. sutarties dėl skolos sumokėjimo nerengė. Juridinio skyriaus direktorius D. J. surašė tokį susitarimą. Jis asmeniškai tyrimo dėl kuro grobstymo neatliko.

Liudytojas V. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko kompiuterinės sistemos remonto darbus. Jis dirba kompiuterines sistemas aptarnaujančioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Kažką apie kuro pasisavinimą bendrovėje girdėjo. Kompiuterinio spausdintuvo spausdinimo mechanizmas yra įrenginys, kuriame įsistato popierinė kasos juosta, ant kurios spausdintuvas spausdina kasos aparato kvitą su įsigytos prekės įmonės rekvizitais ir kitais duomenimis. COM portas (prievadas) yra jungtis, per kurią prijungiamas spausdintuvas prie procesoriaus. Spausdintuve įmontuotas fiskalinės atminties modulis. Jo remontas pasireiškia tuo, kad keičiamos sugedusios detalės naujomis. Modulyje esantys atminties duomenys išlieka. Spausdintuvo mechanizmo keitimas, tai sugedusių detalių keitimas naujomis, taip pat yra ir su COM portu. Tokie remonto darbai negalėjo sutrikdyti UAB (duomenys neskelbtini) degalinės darbo, kasos ir kitų kompiuterinės technikos duomenų, taip pat negalėjo dėl to dubliuotis kuro įpylimo duomenys, pakisti degalinės kompiuteryje įvestų, klientams taikomų nuolaidų dydžiai. Po remonto jokie duomenys negalėjo pakisti degalinės technikoje. Kiek pamena, 2007 m. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo remontuojama kuro kolonėle, daugiau nieko apie tos degalinės techniką negali pasakyti. Jo nuomone, visus taikomus nuolaidų dydžius klientams kompiuterinėje programoje gali pakeisti tik operatorius, kaip ir keisti kintančias kuro kainas. Daugiau nieko negali pasakyti. Pozicija „Operator“ turi slaptažodį ir kurą gali įpilti tik operatorius. Atlikus kompiuterinės sistemos remonto darbus jokių pakitimų negali būti. Degalinėje buvo naudojama „Windos“ operatorinė sistema. Ši nuotolinė valdymo sistema galėjo būto naudojama ir iš Mažeikių. Tačiau jis nepamena, ar tokia sistema buvo įdiegta degalinėje. Naują operatorių gali sukurti vadybininkas arba degalinės vadovas, jeigu turi tam prioritetus, t.y. prieigas prie internetinės sistemos.

Liudytojas D. P. parodė, kad jam, kaip kompiuterinės sistemos specialistui, teko aptarnauti UAB (duomenys neskelbtini) degalinę. Tuo metu jis dirbo kompiuterines sistemas aptarnaujančioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Jis nežino, ar degalinėje buvo įdiegta nuotolinio valdymo operatorinė sistema. Tačiau, jei UAB (duomenys neskelbtini) buvo „Windos“ kuro pardavimų valdymo programa, tai buvo galima pardavimus valdyti ir nuotoliniu būdu. Visi duomenys kompiuteryje yra rašomi į diską, ir į kietąjį diską. Iš kompiuterinės sistemos kietojo disko ištraukti duomenis įmanoma, būnant kompiuterių specialistu ir turint specialią įrangą, tuo labiau tai padaryti per 5-6 metus. Ar įmanoma kietojo disko fisklaėje (atmintyje) esančius duomenis redaguoti, tikslai pasakyti negali.

Liudytojas P. V. parodė, kad 2005 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), operatoriumi prie kasos. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti gal kokiais 2000-2001 m. Tuo metu degalinės vadovu buvo R. E.. Degalinėje dirbo pagal vadovybės nurodytą tvarką, t.y. pagal M. I. ir bendrovės vyr. finansininkės nurodymus. Atvykdavo VIP klientai, kuriems kuras buvo pilamas po 0,01 centą. VIP klientai, kiek pamena buvo (duomenys neskelbtini), jo nuomone šie asmenys nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Degalus VIP klientams po 0,01 ct pilti galėjo degalinės vadovas ir kiti operatoriai. Jei iškildavo klausimų dėl VIP klientų, eidavo klausti pas vadovą R. E., kurio kabinetas buvo netoli jo darbo vietos. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai taip pat kurą pildavo „savo reikmėm“, jeigu bendrovės darbuotojų nepažinodavo, klausdavo vadovo R. E.. Jei jo nebūdavo šalia, skambindavo telefonu ir klausdavo dėl konkrečių asmenų, ar jiems pilti kurą po 1 centą. Buvo VIP klientų sąrašas, kurį sudarė ponia iš Mažeikių. Prieš pildamas kurą tokiems klientams, patikrindavo asmens dokumentą ir pažiūrėdavo, ar tas asmuo yra sąraše, jei kildavo neaiškumų, skambindavo vadovams ir klausdavo. Degalų pardavimą po 0,01 ct. kontroliavo degalinės vadovas R. E.. Būdavo atvejų, kad paskambindavo iš vadovybės Mažeikiuose ir nurodytam asmeniui liepdavo įpilti kuro po 0,01 ct. Asmenys, kuriems pildavo kurą po 0.01 ct, už kurą atsiskaitydavo mėnesio gale. Su juo, kaip su operatoriumi asmeniškai jie neatsiskaitydavo. Prieš Kalėdas darbuotojams buvo skirtos premijos, t.y. kortelė su pinigais ir tuos pinigus buvo galima išnaudoti kurui. Tokią kortelę jis buvo gavęs ir degalus su šia kortele galėjo pilti „savo reikmėms“, t.y. po 0,01 ct., tačiau buvo nustatytas tokio kuro limitas. Per mėnesį kuro „savo reikmėms“ buvo parduodama kokia tona ir daugiau. Kuro, realizuoto po 0,01 ct, kiekis kas mėnesį skirdavosi, tačiau, pasikeitus vadovui, tokio kuro pardavimai sumažėjo. Kuras buvo pilamas ir į kreditą, pagal nurodytą juridinių asmenų sąrašą. Įmonių, kurioms kuras buvo pilamas į kreditą, buvo apie 50, su jomis buvo sudaromos sutartys. Po 0,01 ct kurą pildavo, mušdami į kasą skiltyje „grynais“. Vyko ir barteriniai mainai, kuru atsiskaitydavo už atliktus darbus. Degalinėje buvo vykdomi kuro pylimai „savo reikmėms“ ir „techniniai“ pylimai. Magnetinių kortelių tuo metu nebuvo, todėl buvo naudojamos popierinės kortelės. Įmonės vairuotojams kuras taip pat buvo pilamas po 0,01 ct, jie už įpiltą kurą pasirašydavo kortelėse. Po pamainos būdavo surašoma dienos ataskaita, dėl po 0,01 ct pilto kuro. Sutikrinęs ataskaitą su pinigais, esančiais kasoje, ją atiduodavo degalinės vadovui, vadovas peržiūrėdavo duomenis kompiuteryje. Mėnesio ataskaitas siųsdavo į Mažeikius. Degalų pylimas po 0,01 centą buvo fiksuojamas kompiuterinėje programoje. Būdavo atvejų, kai programa sugesdavo, tada surašydavo gedimo aktą. Gedimo atveju kuro pylimai nevykdavo. Degalinėje buvo vienas kompiuteris kuro pylimui, kitas kompiuteris kontrolei. Degalinėje apskaitą ir kontrolę vykdė degalinės vadovas R. E.. Dabar tiksliai nepamena, į kokį kasos skyrių prieš septynis metus mušė degalų pardavimą po 0,01 centą, nes degalinėje dirbo 13 metų ir kompiuterinės programos keitėsi. Būdavo atvejų, kad operatoriai pasikeisdavo pamainas arba pasikeitę dirbdavo po pusę pamainos, t.y. ne po 24 val., o po 12 val. Operatorių pasikeitimai vykdavo suderinus su degalinės vadovu. Su operatoriais buvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys. Jis, taip pat klientams pylė kurą po 0,01 centą, tačiau tokių nuolaidų savarankiškai niekam nedarė ir pinigų iš klientų, kaip už tikrą kainą, neėmė.

Liudytoja B. R. parodė, kad 2005 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, (duomenys neskelbtini), operatore. „Savo reikmėm“ degalai buvo pilami po 0,01 centą. Tokius degalus pildavosi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir asmenys degalinės vadovo nurodymu. Buvo sudarytas sąrašas su dvylika asmenų, kurie pylėsi kurą po 0,01 ct, tą sąrašą davė degalinės vadovas R. E.. Tame sąraše, kiek pamena, buvo įrašyti (duomenys neskelbtini) iš projektavimo instituto, šie asmenys (duomenys neskelbtini) nedirbo. Atvykus tokiam klientui patikrindavo jo dokumentą ir pagal sąrašą įpildavo degalų po 0,01 ct, pinigus įmušdavo į kasą. Pasibaigus pamainai, darydavo ataskaitas. Ji nematė, kad grynus pinigus už kurą po 0,01 ct asmeniškai mokėtų klientai R. E.. Buvo nurodymas, kad kurą, parduotą po 0,01 ct, rašyti į grafą „savo reikmėms“. Premijos kuru ji nėra gavusi, tačiau už gerą darbą darbuotojai gaudavo premiją kuru. Tas kuras buvo įtraukiamas į sąrašą „savo reikmėms“. Eiliniams klientams kurą parduoti po 0.01 ct nebuvo galima, jis parduodamas tik asmenims, nurodytiems sąraše. Operatoriai pakeitimų kompiuterinėje sistemoje daryti negalėjo, tai daryti galėjo, tik R. E.. Taip pat generalinis direktorius S. R. telefonu nurodydavo, kokiam žmogui kuro reikia užpilti „savo reikmėms“, t.y. po 0.01 centą. Ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo jos įkūrimo ir pažinojo generalinį direktorių. Degalų, parduotų po 0,01 ct, per mėnesį buvo nemažas kiekis, tokių degalų pardavimus fiksuodavo į skiltį „savo reikmėms“. Pinigai buvo mušami į kasą skiltyje „grynais“. Asmenims, pilantiems kurą po 0,01 ct, kuro limito nebuvo. Kaip buvo tvarkomi apskaitoje pinigai už kurą po 0,01 ct, ji nežino. Asmenys, pylę kurą už grynus pagal pilną kainą, atsiskaitydavo grynais ir gautus pinigus dėdavo į kasą, o po 0,01 ct iš klientų neimdavo, patys centus įdėdavo į kasą. Pinigus nuo viso pilto kuro po 0,01 ct reikėjo patiems įnešti į kasą, kad sueitų pinigai kasoje, darant kasos ataskaitą „Z“. Pinigus už parduotą kurą po 0,01 ct į kasą įnešdavo iš savo lėšų. Negali paaiškinti, kodėl reikėjo iš savo lėšų įnešti į kasą pinigus, gautus už kurą, parduotą po vieną centą. Kurą po 0,01 ct pildavo pagal sąrašą, jis buvo apskaitomas „savo reikmėms“. Degalinėje buvo keli kuro pylimo būdai, „grynais“, „techniniai pylimai“ ir „kreditiniai“. Eiliniai klientai, pilantys kurą, atsiskaitydavo grynais ir gauti pinigai būdavo mušami į kasą skiltyje „grynais“. Nuolaidų kortelių kurui po 0,01 centą nebuvo. Bendrovės darbuotojai kuru gaudavo premijas ir priedus. Kaip degalinės operatorė buvo pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį. Darbas degalinėje vyko pamainomis, pamaina tuko 24 val., pamainomis keisdavosi degalinės vadovo leidimu. Dažniausiai pamainomis keitėsi operatorius R. J., nes jis buvo studentas ir mokėsi. Dienos ataskaitas darydavo operatoriai, o mėnesio atskaitą darė degalinės vadovas R. E.. Baigę pamainą, dokumentus perduodavo R. E.. Jei kasoje būdavo kokia klaida, tai ją galėjo kompiuteryje ištaisyti, tik R. E..

Liudytoja A. K. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje nuo 2006 m. iki šių metų rugpjūčio mėn. Degalinėje buvo pilami degalai po 0,01 ct, grįžusi iš dekretinių atostogų, rado sąrašus asmenų, kuriems pilti kurą po 0,01 centą. Sąraše buvo nurodytas vardas, pavardė, mašinos numeris. Kuras po 0,01 ct buvo pilamas ir asmenims, nurodytiems R. E. ir J. A.. Įvairiems žmonėms tekdavo pilti kurą po 0,01 centą, tuos žmones nurodydavo S. R. ir J. A.. Degalinės vadovas po pamainos priimdavo dienos ataskaitas. Atskaitose būdavo nurodyti pylimai po 0,01 ct, kurie buvo vykdomi pagal sąrašą arba viršininkų nurodymu. R. E. patikrindavo pamainos ataskaitas, mėnesio ataskaitas darydavo pats ir jas išsiųsdavo į Mažeikius. Ji, kaip operatorė, prisijungdavo prie kompiuterio, tačiau duomenis kompiuteryje galėdavo keisti vadovas R. E. bei aptarnaujančios kompiuterius įmonės (duomenys neskelbtini) personalas. Degalai po 0,01 ct buvo pilami vadovų giminėms, draugams, darbuotojams. Klientai, kuriems buvo pilamas kuras po 0,01 ct, pinigų grynais jiems nemokėdavo, tačiau kartą matė, kaip vadovas parsinešė grynų 8000 Lt. Už ką buvo tie pinigai, ji nežino. Kuro gavimo dokumentus kartais tvarkydavo vėliau, nei gaudavo kurą. Gavus kuro dokumentus vėliau, nei atveždavo kurą, juos pasirašydavo dokumentų gavimo dienos data. Degalinė turėjo 1 tonos talpos kuro cisterną, kuri nebuvo apskaitoma. Iš ten kurą pildavo bendrovės vairuotojai. Vairuotojams pilant kurą po 0,01 centą, jie turėdavo pasirašyti sąraše. Kai kuro degalinėje pritrūkdavo, kurą buvo galima pilti ir iš tos cisternos. Dėl tos neapskaitytos cisternos UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. mokėjo baudą. Mano, kad viršinis kuro kiekis buvo parduodamas juridiniams asmenims. Pamaina degalinėje truko 24 val., jei pasikeisdavo pamainos operatorius, kompiuterinėje sistemoje likdavo pamainos operatoriaus pavardė. Degalinėje buvo tokios pardavimų apskaitos skiltys – „gryni“, „savo reikmėms“ „kreditas“ ir „techninis pylimas“. Taip pat buvo sudarytas sąrašas asmenų, kuriems pilti kurą po 0,01 ct. Buvo, kad įpylus 250 litrų, į kasą įnešdavo 0,25 centus. Vyr. buhalterė buvo įspėjusi, kad nieko apie tai nekalbėtume per ikiteisminį tyrimą, todėl dabar duoti parodymai ir skiriasi. Buvo susitarimas ir pasirašytas raštas, kad neprisipažintume ir nieko apie tai nesakytume. Kodėl apie tai nesakė prieš tai apklausti kolegos, negali pasakyti. Centus už kurą po 0,01 ct mušdavo į kasos skyrių „grynais“. Po 0,01 ct kurą pylė pamainos metu, bet kokiu paros metu, tai atsispindėdavo skiltyje „gryni“ pinigai. Po kiekvienos pamainos pateikdavo atskaitą degalinės vadovui. Buvo pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį. Pamainomis ji keitėsi, tik degalinės vadovo leidimu. Per Kalėdas už gerą darbą gavo priedą grynais. Ji turėjo UAB (duomenys neskelbtini) sidabrinę kortelę su 500 Lt kurui pilti. Tas kuras buvo apskaitomas, kaip už 0,01 centą.

Liudytoja S. J. parodė, kad ji 2005 m dirbo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje operatore. Asmenims po 0,01 ct buvo pilami degalai generalinio direktoriaus S. R. ir degalinės vadovo R. E. atskiru nurodymu, apskaitant „savo reikmėms“. Degalinės vadovas asmenis nurodydavo žodžiu, generalinis direktorius paskambindavo telefonu. Buvo ir VIP klientų sąrašas, kuriems degalus pildavo po 0,01 centą. VIP klientai buvo ne tik įmonės darbuotojai. Kuro pildavo po 0,01 ct (duomenys neskelbtini), tai kelios pavardės iš to sąrašo. Asmenys užsipildavo kuro po 0,01 centą, o operatorius padengdavo tą sumą iš savo lėšų. Degalinės dokumentus ir visą apkaitą tvarkė degalinės vadovas. Nėra mačiusi, kad asmenys, kurie pylė kurą po 0,01 ct, pinigus grynais duotų degalinės vadovui. Operatoriai ataskaitą darydavo pasibaigus pamainai ir jas perduodamos R. E.. Mano, kad ataskaitoje nebuvo nurodyta pilto kuro kiekis „savo reikmėms“. Tačiau ataskaitoje buvo skiltis „savo reikmėms“. Kasos kontrolinės juostas buvo perduodamos į Mažeikius. Įmonėje išdirbo 13 metų, iš operatorių būdavo daromi atskaitymai, jei nesutapdavo parduoto kuro kiekis ir pinigai kasoje. Tačiau ne visada atitikdavo atvežtas iš Mažeikių kuro kiekis su dokumentuose nurodytu kuro kiekiu. Degalinėje buvo ir papildomas kuro rezervuaras. Po 0,01 ct kuro per pamainą buvo pilama daugiau nei 100 litrų. Asmenys, kurie pagal sąrašą pylė kurą po 0,01 ct, pinigų nemokėjo, tuos centus operatoriai įnešdavo patys. Už klientus, kuriems pildavo kuro po 0,01 ct nedidelį kiekį, patys centus įnešdavo į kasą, jei pildavo didelį kiekį, tai prašydavo patiems susimokėti po 0,01 ct centą už litrą. Kompiuteryje atsispindėjo kuro kiekis, pilamas po 0,01 ct, nes asmenims pagal sąrašus ir atskiru nurodymu, kuriems kurą pildavo po 0,01 ct, apskaitai į kompiuterį vesdavo grafoje „gryni pinigai“. Operatorius nuolaidų į kompiuterį pats įvesti negalėjo, tą galėjo padaryti degalinės vadovas. Per pamainą vadovas ne kartą sėsdavo prie kompiuterio ir surašydavo nuolaidas. Nuolaidos, reikalui esant, buvo keičiamos ir kelis kartus. Įmonė buvo davusi ir darbuotojams lengvatą kurui, vėliau ją panaikino.

Liudytojas R. E. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje dirbo vadovu, kai operatoriumi dirbo R. J.. Jo, kaip degalinės vadovo, pareigos buvo sudaryti darbo grafikus, pateikti ataskaitas buhalterijai, suvesti sąskaitas - faktūras. Jam pateiktose ataskaitose neatsispindėjo, kad degalinėje daromos kažkoks sukčiavimas. Apie daromus sukčiavimus išaiškėjo, kai juos patikrino mokesčių inspekcija. Grafoje „savo reikmėms“ buvo fiksuojamas kuras pilamas darbuotojams su nuolaida. Buvo toks sąrašas, kurį atsiuntė vadovybė iš Mažeikių ir pagal tą sąrašą buvo taikomos nuolaidos. Nuolaida 99% ir kaina už litrą paskaičiavus gaudavosi po 0,01 ct, nes pagal įstatymą už dyką kuro nebuvo galima pilti, todėl padarė kainą už 1 centą. Nepamena atvejo, kad būtų skambučiai iš Mažeikių su nurodymu, kad kažkokiems asmenims reikia užpilti kurą su nuolaida, t.y. po 0,01 ct. Darbuotojams, kurie dirbo Mažeikiuose UAB (duomenys neskelbtini) buvo galima pilti kuro su nuolaida po 0,01ct Klaipėdos kolonėlėje. Tačiau nuolaida 99% buvo taikoma griežtai pagal sąrašą. Grafa apskaitoje vadinosi „savo reikmėms“, į kurią įvesdavo atleistą kurą po 0,01 ct. Centų iš sąrašinių klientų už keletą litrų neprašydavo, nes būdavo kad klientai ir taip palieka po kelis centus, tai tuos centus ir įnešdavo į kasą. Darbuotojams nebuvo skiriamos premijos ir priedai prie atlyginimo kuru, darbuotojams skatinti buvo leidžiant pilti kurą po 0,01 ct. Tačiau darbuotojams asmeninėms reikmėms kuro po 0,01 ct nebuvo leidžiama pilti. Jis pats taip pat savo reikmėms negalėjo įsipilti kuro su nuolaida. Važinėdamas darbo reikalais, kurą su nuolaida po 0,01 ct pildavo. Pamainos gale jis tikrindavo ataskaitas ir kasa sutapdavo su dienos kasos čekių ataskaita. Po 0,01 centą buvo mušama į kasos skyrių „grynais“, todėl ataskaitoje pritaikytų nuolaidų nesimatė. Kuro, trūkumo taip pat nesimatė, nes kuras būdavo apskaitytas įmušant į kasą. Jo darbo laikas nuo 08.00 iki 17.00 val., operatoriai dirbo pamainomis po 24 val. Ateidami į darbą operatoriai privalėjo kompiuteryje užsiregistruoti, kas tą dieną dirba. Grafikas būdavo sustatomas mėnesiui į priekį, juo ir vadovavosi. Būdavo retas atvejis, kad vienam susirgus, ateidavo į jo vietą kitas darbuotojas ir dirbdavo tuo pačiu vardu. Pasikeitimai tarp darbuotojų buvo reti, nebuvo išskirtas nei vienas darbuotojas, kuris galėjo tuo piktnaudžiauti. Darbuotojai žinojo savo darbą ir jiems atskirų nurodymų duoti nereikėjo. Pasibaigus pamainai išmušama kasos „Z“ ataskaita, užpildoma kasos knyga, degalų knyga, suskaičiuojami kasoje esantys pinigai ir tada pasikeičiama pamainomis. Degalinėje buvo grynų pinigų žurnalas ir kasos žurnalas. Buvo vedamas ir pamainos žurnalas, kaip vidaus kontrolės forma kur buvo kontroliuojamos kuro sąnaudos. Kito mėnesio pradžioje visos sąskaitos-faktūros perduodamos į buhalteriją. Atskirų nurodymų pilti kurą su nuolaida jis neduodavo, būdavo nurodoma, kad atvažiuos asmuo iš sąrašo ir reikės jam įpilti kuro su nuolaida. Kitokių nurodymų nei kaltinamajam, nei kitiems darbuotojams, kaip nustatyta vidaus tvarkos taisyklėse, nėra davęs. Iš Mažeikių buhalterijos skambindavo, tik su reikalu, jei būdavo neatitikimų su sąskaitomis. Visi darbuotojai buvo apmokyti kaip dirbti su kasos aparatu. Į skiltį „grynieji“ nebuvo galima mušti kuro, praduoto su nuolaida po 0,01 ct. Vienašališkai pakeiti kasos aparato duomenų negalima, bei duomenų jau įmuštų į kasą, pakeisti taip pat negalima. Užfiksuotų duomenų kasoje pakeiti negalima techniškai. Po mokesčių inspekcijos patikrinimo sužinojo, kad 99 % nuolaida buvo taikoma ne tik asmenims iš sąrašo, bet ir kitiems asmenims ir į kasos skyrių „gryni“ buvo mušami pinigai už pritaikyta nuolaidą, nors to pagal įmonės tvarką daryti buvo negalima. Jei įmušama į kasą skyriuje „savo reikmėms“ ir kuras parduodamas su nuolaida, tai tas matosi, nes asmuo pasirašo. Kuro pylimų „savo reikmėms“ per pamainą galėjo būti 10-20, kartais, tik vienas. Galėjo būti sudaroma lentelė, kurioje matosi mokėjimai po 0,01 ct. Į kurią kasos grafą mušdavo pylimus, už kuriuos nebuvo mokama, t.y. įmonėms pilant kurą kreditu, dabar neatsimena, gal į grafą „įmonės“. Įmonę, kuri nurodyta lentelėje „Autokrosas“ jis žino, tačiau kas tokie yra asmenys, nurodyti lentelėje „savo reikmėms“ - V. A., R., L. S., nežino. Ar šie žmonės dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administracijoje, taip pat nežino. Jei lentelėje yra minėtų asmenų parašai, tai kuro duomenys turėjo būti apskaityti. Dabar neatsimena, kas tokie yra (duomenys neskelbtini), nes asmenų, kuriems buvo pilamas kuras po 0,01 ct, sąraše būdavo nurodoma tik pavardė. Visos kasos juostos buvo perduotos į Mažeikius, kodėl jos visos nebuvo išsaugotos - nežino, ataskaitas Klaipėdos mokesčių inspekcijai teikdavo jis, be to, 2004-2005 metais apskaitos vedimas degalinėje nebuvo pasikeitęs. Per tą laikotarpį dėl R. J. darbo nebuvo kilę jokių įtarimų. Tiriamuoju laikotarpiu nebuvo užfiksuota atvejo, kad R. J. būtų į kasą mušęs kurą po 0,01 ct, o iš žmogaus paimtų pinigus už visą kainą. Jo darbo kabinetas degalinėje šalia operatoriaus darbo vietos ir niekada nebuvo užfiksavęs R. J. sukčiavimo. Degalinėje kompiuterinę sistemą įdiegė UAB (duomenys neskelbtini) ir jam buvo suteikta prieiga prie kompiuterinės sistemos. UAB (duomenys neskelbtini) įdiegė visus vartotojus ir vartotoją „administrator“. Liudytojų minėtų asmenų (duomenys neskelbtini), lentelėje nurodytos UAB (duomenys neskelbtini) jis neprisimena, nes tiesiogiai bendravo tik su kai kurių įmonių vadovais. Įmonės atsiskaitydavo pavedimu arba iš karto grynais, sumokant į kasą. Nežino ar buvo gryninami pinigai per skyrių „savo reikmėms“.

Liudytojas S. R. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius, R. J. dirbo vienoje iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių degalinių operatoriumi ir įmonei padarė žalą už 42 000 Lt. Nuolaidų sistema nebuvo taikoma „korteliniu“ būdu, tačiau išskirtiniams klientams buvo taikoma 0,20 ct nuolaida. Maksimali nuolaida 0,25 ct, kuri buvo suteikta A. G. autotransporto įmonei. Degalinėms būdavo išsiuntinėjami sąrašai, kokioms įmonėms taikoma kokia nuolaida. Atlikus patikrinimą 2005 m. buvo nustatyta, kad iš įmonės buvo išgrobstyta apie 40 000 Lt pajamų. Gudraujant buvo taikoma nuolaida eiliniams klientams ir pinigai atspindintys faktinę kuro kainą pasiimami sau. Išleisto kuro kiekis litrais parsisukdavo per kolonėlės automatą ir mėnesio gale viskas ataskaitose sutapdavo. Asmenys, grobstę kurą, sąmoningai vogdavo po 7-6 tūkstančius litais, nes degalinės pelnas būdavo nuo 20 000 iki 50 000 litų ir būdavo neįmanoma nustatyti nuostolių. Pradėjo sklisti kalbos, kad degalinėje kuras naktimis ir paryčiais būdavo pardavinėjamas po 0,01 ct. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad kurą su nuolaida pardavinėjo R. J. ir taip vogdavo degalus ir taip pasipelnydavo. R. J. buvo iškviestas į ofisą pasiaiškinti, tačiau jis tuo metu buvo išvykęs į užsienį ir pokalbyje nedalyvavo. Pokalbio metu su R. J. buvo sutarta, kad jis pagal sudarytą grafiką kompensuos padarytą įmonei žalą. Kaltinamasis pasižadėjo pinigus grąžinti ir savo ranka parašė paaiškinimą, kuriame prisipažino, kad pinigus pavogė. To rašto savo akimis nėra matęs, tačiau apie bylą pasikalba su įmonę teisme atstovaujančiais asmenimis. Nėra jokių duomenų, kad R. J. buvo darytas psichologinis spaudimas ir dėl to jis parašė prisipažinimo raštą, jo nuomone taip R. J. nori išsisukti nuo atsakomybės. Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gali patvirtinti, kad R. J. tokį raštą rašė savo ranka. Be to, R. J. nesikreipė į teismą dėl neva jam daryto spaudimo. Tačiau, jis kaip įmonės vadovas 2005 m. kreipėsi į teismą dėl bylos iškėlimo, nes kaltinamasis nesilaikė savo pasižadėjimo pinigus grąžinti pagal sutartą grafiką. Patikrinus visas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias degalines, buvo nustatyta, kad dar vienas operatorius taip sukčiaudavo parduodamas alų. Prokuratūroje net du kartus buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis pasiekė, kad byla pasiektų teismą. Atlikus išsamų tyrimą, nustatyta, kad R. J. veikė su kitais asmenimis ir tai matosi iš pateiktų ataskaitų. 2011 m. nustatyta, kad sukčiaujant pinigus pradėjo savintis ir kiti degalinės operatoriai, todėl tie žmonės buvo atleisti. Gerai, kad mokesčių inspekcija išaiškino, kad įmonėje daromi tokie dalykai. Viskas prasidėjo nuo gandų, jei tokią situacija būtų pastebėję anksčiau, būtų pakeitę apskaitos sistemą. Nuolaidų sistema taikoma pagal kuro pirkimus, kuo didesnė įmonė, tuo daugiau perka kuro, tuo didesnė nuolaida įmonei taikoma. 2005 m. kuro nuolaidų taikymą klientams kontroliavo pats. Regiono vadybininkai surasdavo klientus ir pasirašydami su jais sutartį, aptardavo, kokią nuolaidą taikyti bei numatydavo atsiskaitymų terminus. A. G. įmonei ir „Autopunkto taksi“ buvo suteikęs didžiausias nuolaidas. Degalinės turėjo lenteles, kuriose nurodyta, kokiai įmonei, kokias nuolaidas taikyti. Fiziniams asmenims buvo taikoma 6-10 ct nuolaida. Kuro pylimas po 0,01 ct, tai pinigų grobstymas, tokių nuolaidų niekam netaikė. Bendrovėje buvo atliekami „techniniai pylimai“, kai buvo dozuojamos kolonėlės. Po to, tas kuras būdavo supilamas atgal į kolonėlę. Kurą pilant įmonės sunkvežimiams jis nurašomas po 0,01 ct, pagal kelionės dokumentus ir apskaitomas, kaip „savo reikmėms“. Tie pinigai apskaitomi per kasą. Degalinė vesdavo kuro knygą bei lenteles, kur surašydavo kiek sunaudojama kuro, iš lentelių buvo galima matyti kuro trūkumus. Pinigų inkasaciją darydavo degalinės vadovas. Jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus asmeniškai tie dokumentai nepasiekdavo, nebent iškilus kokiems klausimams, jis prašydavo parodyti dokumentus. Degalinės Klaipėdoje vadovu buvo R. E.. Jis buvo atsakingas už tos degalinės veiklą – žurnalų tvarkymą, pinigų apskaitą, tačiau teikti nuolaidų klientams jis neturėjo teisės. Degalinės žurnalai nėra griežtos atskaitomybės dokumentai ir jų neprivalo saugoti. Pagrindiniai dokumentai, kuriuos privalu saugoti, yra kasos knyga, kasos juostos ir kasos aparato „Z“ ataskaitos. Buvo sudaryti ir darbuotojų sąrašai, kurie galėjo pilti kurą „savo reikmėms“. Teismo posėdžio metu jam pateiktas dokumentas, kuriame buvo apskaitomi pylimai „savo reikmėms“. Jame nurodytus asmenis jis žino - V. A. įmonės vairuotojas, G. komercijos direktorius, L. S. regiono vadybininkė. K. P. atsakingas už statybas. F. tikriausiai yra UAB „Lavrena“ techninis darbuotojas, tačiau nežino ar jis galėjo pilti kurą po 0,01 ct. K. ir K. turėjo maksimalią nuolaidą 0,20 ct už litrą, nes K. jo draugas, o K. draugo sesuo. Degalinės aptarnaujamiems Juridiniams asmenims sąrašas nebuvo sudaromas. Pagal sąrašuose nurodytus kuro pylimus pinigai buvo iš karto sumokami į kasą, tačiau dabar tiksliai to pasakyti negali. Skyriai „savo reikmėms“ ir skyrius „grynieji“ tai ne tas pats. Kokias paslaugas bendrovei teikė UAB „Protecus“ negali pasakyti. Per mėnesį kuro savo reikmėms buvo užpilama už 200-300 Lt, jei kuro nepildavo įmonės sunkvežimiai. „Techninių“ pylimų kuras, kuris buvo naudojama kolonėlių dozavimui, sugrįždavo atgal į kolonėlę. Po „techninio“ pylimo kiekvieną kolonėlės kuro pistoletą reikia prapilti kelis kartus, o jei degalinėje yra 8 pistoletai, tai galima paskaičiuoti, kiek gaunasi išpilti kuro litrais. Nežino, ar tie „techniniai“ pylimai buvo mušami į kasą po 0,01 ct., tačiau visi operatoriai buvo apmokyti dirbti su kasos aparatu ir žinojo, kaip apskaityti „techninius“ pylimus kasoje. Duomenys „savo reikmėms“, taip pat turėjo būti apskaitomi. Įmonės už kurą atsiskaitydavo ir pagal kasos pajamų orderį. Visi mokėjimai buvo atliekami per banką. Dokumentai, kuriuose užfiksuoti fiziniai asmenys, kuriems kuras pilamas su nuolaida nėra saugomi. Saugomi dokumentai, kuriuose užfiksuota kam kuras pilamas su nuolaida ir į kreditą. Tačiau gal kokias ataskaitas ir galima būtų surasti. Tiriamuoju laikotarpiu degalinėje padaryta inventorizacija, ar buvo surašyti inventorizacijos aktai, negali pasakyti. Darbuotojams, kurie vykdavo darbo reikalais, kuras būdavo užpilamas po 0,01 ct ir apskaitoma skyriuje „savo reikmėms“. Tiriamojo laikotarpio kontrolines juostas galimai sunaikino kaltinamasis, siekdamas išvengti atsakomybės, nes juostos buvo vežamos mokesčių inspekcijai, o po to vėl grąžintos į degalinę. Tačiau jis kreipėsi į degalinės kompiuterinę sistemą aptarnaujančią įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir ji iš kasos aparato išėmė visus duomenis. Už kontrolinių kasos juostų saugojimą buvo atsakingas degalinės vedėjas.