- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-533-417-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-1-00743-2005-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- R. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „duomenys neskelbtini“
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-533-417/2012
Teisėja A. Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.1.;2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.1.
2012 m. spalio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros III-iojo skyriaus prokurorės Reginos Bučinskaitės ir civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės V. Z.-S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti bei prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo 2005-09-19 iki žalos atlyginimo dienos, jas skaičiuojant nuo padarytos žalos dydžio, paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d. tuo, kad dirbdamas operatoriumi UAB „duomenys neskelbtini“ filiale, įmonės kodas 266916280, degalinėje, adresu duomenys neskelbtini“, , 2004-11-30 visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu vykdydamas kasos operacijas, turėdamas tikslą pasisavinti patikėtą svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15, tiksliau nenustatytomis dienomis, 595 atvejais pritaikydamas kuro pardavimo nuolaidą, kasos aparato kvitais pagrindė 7461,47 litrų kuro pardavimą, kurio vertė pardavimo kainomis buvo 20 225,25 Lt, už 74,58 Lt, tai yra parduodamo kuro kainą sumažino iki 0,01 Lt už litrą, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius 20150,67 Lt.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros III-iojo skyriaus prokurorė Regina Bučinskaitė pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendį ir R. J. priimti naują nuosprendį – R. J. pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laivės atėmimo bausmę. Taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p. 7 p. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Tenkinti UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Prokurorė nurodo, kad 2009-07-16 išvadoje Nr. 5-3/59, kuria teismas rėmėsi, nėra duomenų apie teismo nurodytą aplinkybę, kad dingo informacija iš fiskalinio kasos aparato atminties bloko dėl tos dalies, kurioje trūko kontrolinių kasos juostų.
Pažymi, kad 2009-07-16 išvadoje Nr. 5-3/59 nurodyta, jog Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galimybės palyginti 1291 vnt. kuro pardavimo ataskaitoje nurodytų elektroninės kasos kvitų duomenų su kontrolinių elektroninės kasos aparato juostų duomenimis, nes elektroninio kasos aparato kvitai, kuro pardavimo ataskaitoje įregistruoti eilės numeriais nuo 1 iki 188 ir nuo 191 iki 1293, ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti. Šioje išvadoje konstatuota, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nepateikė degalinės, adresu duomenys neskelbtini“, Klaipėdoje, 6548 vnt. kontrolinių kasos kvitų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15 UAB „duomenys neskelbtini“ degalinėje, adresu duomenys neskelbtini“, Klaipėdoje, vykdydama veiklą patyrė nuostolius.
Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi 2009-07-16 išvada Nr. 5-3/59, kurioje dėl nepateiktų kontrolinių kasos kvitų nebuvo galimybės nustatyti, ar nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15 UAB „duomenys neskelbtini“ degalinėje, adresu duomenys neskelbtini“, Klaipėdoje, vykdydama veiklą, patyrė nuostolius, tačiau suabejojo 2011-03-07 išvada Nr. 5-3/22 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos, kuri atlikta remiantis UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktais duomenimis, kurių patikimumu FNTT Klaipėdos skyriaus specialistė R. M. neabejoja. Teismo posėdžio metu apklausta FNTT Klaipėdos skyriaus specialistė R. M., patvirtindama specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 pateiktus duomenis, nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti duomenys, kurių pakako išvadai pateikti, sutapo su pirminiais apskaitos dokumentais, todėl išvadoje pateiktais duomenimis abejoti nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat akcentuoja, kad 2005-08-24 susitarimu dėl žalos atlyginimo nustatyta, jog kaltinamasis R. J. su UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė susitarimą dėl turtinės žalos bendrovei atlyginimo, padarytos R. J. veiksmais, pastarajam minėtoje bendrovėje dirbant nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15. Teismas šio susitarimo nevertino, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu R. J. savo kaltę dėl UAB „duomenys neskelbtini“ padarytos žalos, taikant nuolaidas asmenims savo iniciatyva ir nežinant įmonės vadovybei, pripažino. kaltinamojo raštišką prisipažinimą dėl bendrovei padarytos žalos teismas vertino kaip gautą dėl psichologinio spaudimo. Prokurorė pažymi, kad teismas, darydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovo J. A. parodymus, kad prisipažinimą R. J. surašė laisva valia, žadėdamas atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą bei bendrovės vadovų prašydamas kurį laiką nesikreipti į policijos įstaigą.
Šalies argumentai
Civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-16 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti R. J. apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį. Nurodo, kad UAB „duomenys neskelbtini“, teikdama 2005-09-01 pareiškimą Nr. 159 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. J., kartu pateikė ir paties R. J. 2005-08-24 rašytą paaiškinimą UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui, kuriuo jis visiškai prisipažino, jog sąmoningai kurą parduodavo degalinės klientams, neteisėtai pritaikydamas nuolaidas. Šiuo paaiškinimu R. J. taip pat visiškai prisipažino, kad savo nusikalstamais veiksmais nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15 padarė UAB „duomenys neskelbtini“ žalą už 42 171,68 Lt sumą, kad ši žala per visą jo darbo laikotarpį gali būti net ir didesnė. Tačiau teismas šiuos paaiškinimus atmetė motyvuodamas tuo, kad R. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog tokį prisipažinimą parašė, nes jam UAB „duomenys neskelbtini“ biure Mažeikiuose aštuoni žmonės jam darė psichologinį spaudimą. Tačiau atstovė akcentuoja, kad R. J. įvardijo tik vieną iš tariamų asmenų – UAB „duomenys neskelbtini“ finansų direktorę J. A.. Taip pat atstovė akcentuoja, kad R. J. nurodo ir vis kitas vietas, kuriose tariami prieš jį buvo vartojamas psichologinis smurtas. Ir tai, atstovės nuomone, tik įrodo, kad šie parodymai yra R. J. pasirinkta gynybos pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio ieškovo atstovė taip pat pažymi, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra dvi specialisto išvados: 2009-07-16 Išvadoje Nr. 5-3/59 specialistė pasisakė, jog pagal tuo metu byloje esančius duomenis nebuvo galimybės nustatyti, ar bendrovė patyrė nuostolius. Tokia išvada buvo priimta, nes buvo dingusi dalis degalinės kontrolinių kasos juostų. 2010-10-30 ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymu UAB „duomenys neskelbtini“, aptarnaujanti degalinės kasos aparatą, pateikė Klaipėdos apskrities VPK 2-ajam policijos komisariatui detalias kuro pardavimo ataskaitas nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15, kuriose pateikta informacija yra identiška kontrolinių kasos kvitų duomenims. Dėl pateiktų UAB „duomenys neskelbtini“ ataskaitų ir naujai atsiradusių duomenų byloje, FNTT specialistė R. M. (ta pati specialistė, kuri surašė 2009-07-16 FNTT išvadą Nr.5-3/59) pateikė naują 2011-03-07 specialisto išvadą Nr.5-3/22. R. M. buvo apklausta kaip liudytoja ir patvirtino, jog „jos pateikta teismui išvada pagrįsta, ji padaryta pagal UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktą informaciją, iš pagrindinių buhalterinės apskaitos duomenų. Duomenys identiški pirminiams apskaitos duomenims. Antrinė informacija yra identiška kasos juostų rodmenims. Specialistė R. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nušalinta, ji davė priesaiką dėl parodymų tikrumo, nebuvo jokių abejonių dėl specialistės kompetencijos, kvalifikacijos, nebuvo pastabų dėl Išvados išsamumo ir pagrįstumo, todėl Teismas privalėjo remtis 2011-03-07 specialisto išvada Nr.5-3/22 arba nurodyti motyvus, kodėl atmeta šį įrodymą.
Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimu UAB „duomenys neskelbtini“, aptarnaujanti degalinės kasos aparatą, pateikė detalias kuro pardavimo ataskaitas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-07-15 iš fiskalinės kasos aparato atminties (fiskalinio bloko). Atmesdamas UAB „duomenys neskelbtini“ ataskaitas kaip įrodymą UAB „duomenys neskelbtini“ yra sertifikuota bendrovė, prižiūrinti kasos aparatus, teikianti kasos techninio aptarnavimo paslaugas, teikianti detalizuotas ir išsamias atsiskaitymų už grynuosius, į kreditą ir kt. ataskaitas, jos ataskaitos yra pateikiamos iš fiskalinės kasos aparato atminties (fiskalinio bloko), todėl yra patikimos ir visiškai atitinka prarastų kasos kvitų duomenis.
Tuo tarpu UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai V. G. ir D. P., apklausiami kaip liudytojai, išsamiai apibūdino duomenų kaupimo ir saugojimo fiskaliniame bloke esmę ir pažymėjo, jog spausdintuvo mechanizmo ar COMporto (prievado) keitimas, sugedusių detalių keitimas naujomis ir tokie remonto darbai negalėjo sutrikdyti UAB „duomenys neskelbtini“ degalinės darbo, kasos ir kitų kompiuterinės technikos duomenų, taip pat negalėjo dėl to dubliuotis kuro įpylimo duomenys, pakisti degalinės kompiuteryje įvestų klientams taikomų nuolaidų dydžiai.
Todėl, atstovės įsitikinimu, nusikalstama veika ir žala bendrovei „duomenys neskelbtini“buvo padaryta tik dėl neteisingai kasos aparate užfiksuotų pylimų „už grynuosius pinigus“, o ne dėl pylimų „įmonės reikmėms“, „kreditan“, „techninių pylimų“. Tad teismas neteisingai suvokė nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir gilinosi į pylimų „įmonės reikmėms“, „kreditan“, „techninių pylimų“ tvarką, nors šie pylimai visiškai nesusiję su pylimais „už grynuosius pinigus“ ir su R. J. padaryta nusikalstama veika.
Taip pat atkreipia dėmesį, jog R. J., kaip ir B. R., R. E., duodami parodymus, nieko nekalbėjo apie pylimus „už grynuosius pinigus“, kalbėjo tik apie pylimus „įmonės reikmėms“, „techninius pylimus“, pasakojo, kokiu būdu buvo atliekami šie pylimai.
Apeliantė taip pat pažymi, kad R. E. parodė, jog operatorius R. J., kaip ir visi kiti operatoriai, buvo apmokytas dirbti kasos aparatu, dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2002-12-09, tad puikiai žinojo, kaip reikia tinkamai fiksuoti kuro pardavimo operacijas, žinojo, kokiu atveju yra fiksuojami kasos aparatu pylimai „už grynuosius pinigus“, o kokiu atveju fiksuojami pylimai „savo reikmėms“, „techniniai pylimai“, pylimai „kreditan“. R. J. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2002-12-09.
Be to, civilinio ieškovo atstovė nurodo, jog byloje esantis sąrašas yra susijęs su asmenimis, kuriems kuras buvo pilamas „įmonės reikmėms“, o t. 5, b. 1.122, esantis sąrašas yra susijęs su asmenimis, kurie pylėsi kurą, operacijas užfiksuojant kaip „pylimas kreditan“. Šie pylimai kasos aparatu buvo užfiksuoti atitinkamose grafose, t. y. pylimas „įmonės reikmėms“ ir pylimas „kreditan“. Akcentuoja, jog pylimai „įmonės reikmėms“, „kreditan“, „techniniai pylimai“ ir įvairūs sąrašai, susiję su šiais pylimais, neturi jokio ryšio su nusikalstamais pylimais „už grynuosius pinigus“, kai kuras buvo pardavinėjamas už l ct/l pašaliniams asmenims (ne įmonės darbuotojams, ne juridiniams asmenims, sudariusiems sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, ir ne techninių pylimų metu). Tad 2011-03-07 Specialisto išvada Nr.5-3/22 yra paruošta ir žala nustatyta tik pagal pylimų „už grynuosius pinigus“ informaciją. Be to, 2005 m., duodami parodymus, degalinės operatoriai A. K., S. J., P. V., B. R. paliudijo, jog tokios nuolaidos, jog litras degalų kainuotų 1 centą, niekada nebuvo. Degalinės klientams – fiziniams asmenims – perkant vieną litrą degalų nuolaida buvo 5 centai, juridiniams asmenims pagal sutartyje nurodytą nuolaidos dydį. Vienas litras degalų kainavo 1 centą techninio pylimo metu ir degalinės reikmėms. Taip pat pažymi, kad iš 2011-03-07 specialisto išvados Nr. 5-3/22 duomenų matyti, jog nusikalstami pylimai „už grynus“ pritaikant beveik 99,8 proc. nuolaidą, buvo fiksuojami kasos aparatu po UAB „duomenys neskelbtini“ administracijos darbo valandų (t. y. anksti ryte arba vėlai vakare), todėl neįmanoma, jog UAB „duomenys neskelbtini“ būtų davusi žodinius nurodymus po darbo valandų.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat pažymi, jog 2011-11-22 teikė prašymą dėl prokurorės Reginos Bučinskaitės nušalinimo, nes prokurorės nutarimu du kartus (2008-07-22 ir 2009-08-31) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.34-1-00743-05, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182str. Prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą, nepaisant aplinkybės, jog byloje yra rašytinis R. J. prisipažinimas ir įsipareigojimas padengti visą bendrovės patirtą žalą, t. y. 42771,68 Lt. Ikiteisminis tyrimas būdavo atnaujinamas bendrovei teikiant skundus, kurių nagrinėjimas užėmė daug laiko. Dėl ilgo ikiteisminio tyrimo suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl kitų įtariamųjų A. K., P. V., B. R., S. J. atžvilgiu. Kadangi tyrimas dėl jų buvo nutrauktas, prarado galimybę baudžiamojo proceso tvarka išsiieškoti dalį patirtos žalos (22621,01 Lt). K. K. miesto apylinkės teismas atmetė prašymą dėl prokurorės Reginos Bučinskaitės nušalinimo, mano, jog pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nebuvo užtikrinta įmonės, kaip civilinės ieškovės, teisė į objektyvų ir išsamų procesą, dėl to nebuvo nustatyta objektyvi tiesa ir priimtas neteisingas nuosprendis.
Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašo pateiktus apeliacinius skundus patenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašo pateiktus apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros III-iojo skyriaus prokurorės Reginos Bučinskaitės ir civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės V. Z.-S. apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliančių skunduose nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti R. J. kaltę pasisavinus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą. Ir šių išvadų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.
Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 312 str. 3 d. numato, jog civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Tuo tarpu, kaip matyti iš civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės V. Z.-S. apeliacinio skundo turinio, civilino ieškovo atstovė nemažą dėmesį skiria R. J. veikos kvalifikavimui. Tačiau vadovaudamasi minėtąja BPK 312 str. 3 d. nuostata, teisėjų kolegija UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą nagrinėja tik dėl civilinio ieškinio pagrįstumo.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamam turtui. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.
Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita( LAT 2K-P-78/2012).
Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo argumentų, ji pagrindinį dėmesį skiria byloje esančių specialistų išvadose fiksuotų aplinkybių analizei, teigdama, kad būtent šiose išvadose konstatuoti duomenys įrodo, kad R. J. pasisavino UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius 20 150,67 Lt.
2011-03-07 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos, nustatyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal išrašo duomenis operatorius R. J., 595 atvejais pritaikydamas kuro pardavimo nuolaidą, kasos aparato kvitais pagrindė 7461,47 litrų kuro pardavimą, kurio vertė UAB „duomenys neskelbtini“ pardavimo kainomis buvo 20 225,25 Lt, už 74,58 litų, tai yra, parduodamo kuro kainą pagal išrašo duomenis sumažino iki 0,01 lito už litrą. Tuo operatorius R. J. padarė 20 150,67 Lt nuostolį (t. 3, b. l. 143–152).
Specialistė R. M. taip pat buvo paklausta apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą ir paaiškino, į kokius papildomai klausimus buvo atsakyta 2011-03-07 specialisto išvadoje, kokiais duomenimis buvo vadovautasi darant atitinkamas išvadas.
Tuo tarpu teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtąją išvadą, pažymi, kad konstatuoti, kas kaltas dėl UAB „duomenys neskelbtini“ patirtų nuostolių, galima tik detaliai ištyrus visas svarbias aplinkybes, kiek pagrįstai R. J. visais nustatytais atvejais taikė nuolaidas, taip kuro kaina buvo sumažinta iki 0, 01 Lt. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, specialistė atsakydama į klausimą, ar UAB „duomenys neskelbtini“ per tiriamąjį veiklos laiką patyrė nuostolius, kokia jų suma ir ar galima nustatyti patirtų nuostolių priežastį, pasirinko netikslias formuluotes, taip peržengdama savo kompetencijos ribas konstatavo, kad R. J. padarė 20150,67 Lt nuostolį UAB „duomenys neskelbtini“. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad specialisto išvada vis dėlto yra tik vienas iš įrodymų byloje, neturintis išskirtinės įrodomosios reikšmės. Ir asmens kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo gali būti grindžiama tik esant įrodymų visumai. Tai yra nė vienas įrodymas neturi viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Todėl ir šiuo konkrečiu atveju vien minimoje specialisto išvadoje, kad UAB „duomenys neskelbtini“ patirti nuostoliai atsiradę, kai degalinės operatoriai, tarp jų ir R. J., parduodami kurą, taikė nuolaidas, negali būti laikomi duomenimis, kurie neginčytinai įrodo, kad R. J., 595 atvejais pritaikydamas kuro pardavimo nuolaidą, kasos aparato kvitais pagrindė 7461,47 litrų kuro pardavimą, kurio vertė pardavimo kainomis buvo 20 225,25 Lt už 74,58 Lt, tai yra parduodamo kuro kainą sumažino iki 0,01 Lt už litrą, pasielgė neteisėtai ir gautus 20150,67 Lt, kurie faktiškai priklausė UAB „duomenys neskelbtini“, pasisavino.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą, ar R. J., disponuodamas bendrovės turtu, jį pasisavino, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo R. J. disponuodamas jam patikėtu (buvusį jo žinioje) bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. ar pardavęs bendrovei priklausantį kurą įprasta kaina, į kasą įmušdavo kuro kainą, sumažintą iki 0,01 Lt už litrą, ir susidariusį skirtumą pasisavindavo, ar vis dėlto R. J. veikė teisėtai pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką – kurą sumažinta kaina – 0,01 Lt už litrą – pardavė asmenims, kuriems degalinės vadovybės leidimu taip buvo leista parduoti.
Šiuo atveju akivaizdu, kad tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudarė galimybes padaryti teisingas išvadas. Tačiau vien tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atstovai nurodo, jog R. J. parduodamo kuro kainą sumažino iki 0,01 Lt už litrą, o susidariusį skirtumą tarp realios kuro kainos ir fiksuotos kasoje, pasisavino, nepateikdami jokių konkrečių duomenų, nepatvirtina turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl R. J. pateikti kaltinimai dėl pinigų pasisavinimo turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.
Apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis R. J. parodė, kad kuras UAB „duomenys neskelbtini“ degalinėje, Klaipėdoje, po 0,01 Lt buvo pilamas asmenims, degalines vadovo R. E. bei bendrovės finansininkės J. A. žodiniu nurodymu. Taip pat operatoriams buvo pateikiami sąrašai asmenų, kuriems kuras būdavo pilamas po 0,01 Lt, tokius sąrašus sudarydavo gavus nurodymą iš įmonės biuro Mažeikiuose. Vadovybės nurodymu buvo vykdomi kuro „techniniai“ pylimai ir pylimai „savo reikmėms“. „Savo reikmėms“ kuras buvo parduodamas po 0,01 Lt. Kurą „savo reikmėms“ pildavo ir asmenims pagal bendrovės biuro Mažeikiuose telefoninį nurodymą bei vedamas tokių asmenų sąrašas. Kuras pilamas po 0,01 Lt ir bendrovės darbuotojams bei bendrovės vairuotojams. „Techniniai“ pylimai vykdavo po kuro kolonėlės gedimo pašalinimo bei atliekant kolonėlės derinimą – kalibravimą, pasikeitus oro temperatūrai. Kuro „techninis pylimas“ taip pat buvo įtraukiamas į apskaitą po 0,01 Lt, nes jis grįždavo atgal į rezervuarą. Visi kuro pylimai ir pardavimai vyko per kasą ir kuras, piltas po 0,01 Lt, buvo fiksuojamas kasos skyriuje „savo reikmėms“ arba „techninis pylimas“. Pamainos pabaigoje degalinės vadovui R. E. būdavo pateikiamos ataskaitos apie kuro, parduoto po 0,01 Lt, kiekius, nurodant asmenų, kuriems buvo įpiltas kuras su nuolaida, pavardes. Savo iniciatyva niekam nuolaidų kurui nedarė. Dažnai tekdavo dirbti naktinėje pamainoje, nes buvo dieninio skyriaus studentas. Su kolegomis keisdavosi pamainomis, degalinės vadovu leidimu, nekeičiant kompiuterinėje sistemoje pamainos operatoriaus pavardės.
Apie tai, kad išteisintojo R. J. nurodytas sąrašas asmenų, kuriems buvo galima piltis degalus po 0,01 Lt už litrą, patvirtino ir civilio ieškovo atstovė J. A. bei degalinės vadovas R. E., duodami parodymus apylinkės teismui. Tačiau J. A. parodė, kad šių sąrašų dėl neaiškių aplinkybių pateikti teismui negalėjo. Taip pat nurodė, kad už kasos juostą buvo atsakingas ne R. J., o degalinės vadovas, t. y. R. E.. Šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytojas šioje byloje apklaustas P. V.. Taigi akivaizdu, kad tuo yra paneigiama UAB „duomenys neskelbtini“ atstovų deklaratyvi versija, jog R. J. iniciatyva dingo kai kurios kontrolinės kasos juostos. Šiuo atveju degalinės vadovui R. E. kilo pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad minėtomis kasos juostomis negalėtų savavališkai disponuoti kiti asmenys, juolab, kai pastarosios priklauso griežtos finansinės atskaitomybės dokumentams. Tačiau pirmosios instancijos teisme paklaustas, kodėl nebuvo išsaugotos visos kasos juostos, R. E. atsakyti negalėjo, nors nepaneigė aplinkybės, kad jis buvo atsakingas už jas. Taip pat R. E. parodė, kad ataskaitas jis pateikdavo VMI ir būtent iš jos darbuotojų sužinojo apie pritaikytas 99 procentų nuolaidas.
Kad po 0,01 Lt už litrą degalus galėjo pilti įmonės vadovas, kiti darbuotojai bei vadovų nurodyti asmenys, parodė ir kaip liudytojas apklaustas P. V., UAB „duomenys neskelbtini“ degalinėje dirbęs operatoriumi. Be to šis liudytojas parodė, jog taip pat turėjo kortelę, kurioje esančią pinigų sumą galėjo naudoti pirkti kurui po 0,01 Lt. Ir šiuos pirkimus–pardavimus kontroliavo degalinės vadovas. Buvo sąrašai žmonių, kuriems operatoriai turėjo pilti degalus po 0,01 Lt, ir šį sąrašą sudarė ponia iš Mažeikių. Be to, nurodė, jog tokius nurodymus davė R. E., M. I. ir vyr. finansininkė.
Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl degalų už 0,01 Lt pylimo degalinės vadovams ir jų nurodytiems asmenims bei asmenims, kurių sąrašas buvo pateiktas operatoriams, nurodė ir kaip liudytojos apklaustos B. R., A. K., S. J.. Be to, pastarosios pažymėjo, kad pašaliniams asmenims kuras po 0,01 Lt pilamas nebūdavo. Asmenis, kuriems kuro kainą reikėjo skaičiuoti po 0,01 Lt, nurodydavo ir R. E., ir A, ir S. R.. Tiek dienos ataskaitas priimdavo, tiek mėnesio ataskaitas, kuriose aiškiai matėsi pylimų kiekis, darydavo ir siųsdavo į Mažeikius, degalinės vedėjas ir tik jis arba „duomenys neskelbtini“ darbuotojai galėjo ištaisyti padarytas klaidas, keisti duomenis. Pinigai, gauti pardavus kurą po 0,01 Lt, būdavo vedami į grafą „grynieji pinigai“.
Taip pat liudytoja A. K. parodė, kad buvo ir vienos tonos talpos cisterna, kurioje kuras neįtrauktas į apskaitą ir tuo kuru naudodavosi įmonės vairuotojai, ir kai degalinėje trūkdavo kuro, šis buvo imamas iš minėtos cisternos. Tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ vadovai griežtai uždraudė ikiteisminio tyrimo metu apie tai kalbėti, nes šioje cisternoje buvęs kuras nebūdavo įtrauktas į apskaitą.
Kaip matyti iš byloje apklaustų degalinės operatorių P. V., B. R., A. K., S. J. bei UAB „duomenys neskelbtini“ degalinės vadovo R. E., savininko S. R., teisininko D. L., finansininkės J. A. parodymų, nė vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad R. J. darbo UAB „duomenys neskelbtini“ metu būtų girdėję ar patys asmeniškai matę, kad išteisintasis būtų nesąžiningai mažinęs parduodamo kuro kainą iki 0,01 Lt/l. Pirmosios instancijos teisme degalinės vadovas R. E. paklaustas, ar yra kada buvę nustatyta, kad R. J. pardavęs kuro, į kasą muštų sumą, pritaikius 99 procentų nuolaidą, tačiau iš kliento būtų paėmęs visą kainą, šias aplinkybes paneigė. Teisininkas D. L., finansininkė J. A. tiesiog formaliai konstatavo, kad R. J. elgėsi pagal jų nurodytą degalų pardavimo mechanizmą, savo teiginių nepatvirtindami jokiais faktiniais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu degalinės direktorius S. R. teismui nurodė, kad iš gandų sužinojo, jog kuras jo kainą sumažinant iki 0,01 Lt už litrą pardavinėjamas naktį ir anksti ryte. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kodėl jei UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui S. R. buvo žinoma, kad kuro taikant 99 proc. nuolaida prekyba itin suaktyvėja nakties metu ir paryčiais ir apytiksliai žinant, koks operatorius dažniausiai dirba, nebuvo pasirūpinta atlikti „kontrolinį pirkimą“, kurio metu būtų buvę patikrinti įtarimai dėl neteisėto kuro prekiavimo sumažintomis kainomis iki 0,01 Lt už litrą. Taip pat lieka neaišku, ar iš tikrųjų už apskaitą atsakingi bendrovės darbuotojai, o būtent R. E., kuriam po kiekvienos pamainos būdavo pateikiamos ataskaitos, nebūtų pastebėjęs įtarimą keliančių itin dažnų atvejų būtent naktį ir ankstyvą rytą kuro sumažinta kaina iki 0,01 Lt/l pirkimų. Galiausiai tokios ataskaitos, kaip nustatyta, buvo daromos kiekvieną mėnesį. Tad įvertinant aplinkybę, kad R. J. buvo kaltinamas, jog UAB „duomenys neskelbtini“ turtą savinosi nuo 2005- 01- 01 iki 2005- 07- 15, 595 atvejus tokių kuro pardavimų kasdien turėjo būti ne mažiau kaip trys, ir kaskart panašiu laiku naktį arbą ankstyvą rytą, tad vargu ar bendrovės vadovybė nebūtų pastebėjusi tokių sisteminių kuro pylimų taikant išskirtines nuolaidas.
Turto pasisavinimo būtinasis požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi ir kvalifikuojant veiką kaip turto pasisavinimą reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, aplaidžiai siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme (LAT 2K-P-78/2012). Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad už kasos juostų paėmimą, saugojimą, pristatymą VMI buvo atsakingas degalinės vadovas R. E.. Tuo tarpu paklaustas, kodėl VMI nebuvo pateiktos visos kasos kontrolinės juostos, R. E. atsakyti negalėjo. Tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ patirti nuostoliai buvo nustatyti tik iš pateiktų dokumentų, patvirtino ir specialistė R. M.. Be to apylinkės teisme apklaustas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius S. R. parodė, jog nebuvo saugomi sąrašai tų klientų, kuriems nuolaida buvo pritaikyta iškart. Tai, kad detali Klaipėdoje parduoto kuro ataskaita nebuvo daroma, parodė ir UAB „duomenys neskelbtini“ finansų direktorė J. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, įvertintina ir liudytojos A. K. nurodyta aplinkybė apie bendrovės finansiniuose dokumentuose neįtrauktą kurą, kuris buvo laikomas tam tikroje cisternoje.
Taigi akivaizdu, kad įvertinus paminėtąsias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad byloje yra objektyvių duomenų, jog R. J. pasisavino UAB „duomenys neskelbtini“ turtą. Tuo tarpu UAB „duomenys neskelbtini“ interesams atstovaujančių asmenų deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai, kad R. J., pritaikydamas kuro pardavimo nuolaidą, kasos aparato kvitais pagrindė 7461,47 litrų kuro pardavimą, kurio vertė pardavimo kainomis buvo 20 225,25 Lt, už 74,58 Lt, tai yra parduodamo kuro kainą sumažino iki 0,01 Lt už litrą, negali būti pagrindas išteisintąjį R. J. pripažinti kaltu dėl turto pasisavinimo.
Taigi vertinant tiek prokurorės, tiek UAB „duomenys neskelbtini“ atstovų poziciją, kaip vieną iš pagrindinių R. J. kaltės įrodymų yra jo 2005-08-24 paaiškinimas – prisipažinimas dėl žalos padarymo ir įsipareigojimo ją atlyginti, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog šis paaiškinimas buvo gautas esant psichologiniam spaudimui. Juolab, kad, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu užsiminė liudytoja A. K., atliekant ikiteisminį tyrimą, kalbėti apie tai, kad įmonėje buvo parduodamas kuras po 0,01 Lt, buvo uždrausta.
Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog R. J. tyčia jam, kaip darbuotojui, patikėtą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – degalus, pavertė savo nuosavybe, t. y. realizavo savo iniciatyva nustatyta kaina po 0,01 Lt už litrą, tokiu būdu padarydamas bendrovei turtinę žalą, todėl R. J. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d., 1 p.). Atitinkamai teisėjų kolegija sutinka su priimtu sprendimu civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo 2005-09-19 iki žalos atlyginimo dienos, jas skaičiuojant nuo padarytos žalos dydžio, palikti nenagrinėtą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinio ieškinio palikimas negarinėto civiliniam ieškovui neužkerta kelio kreiptis civilinio proceso tvarka dėl žalos priteisimo. Tas pats pasakytina ir dėl civilinio ieškovo atstovės apeliacinio skundo argumento, kad nutraukus baudžiamąjį procesą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminams, UAB „duomenys neskelbtini“ neteko galimybės išsireikalauti žalos iš kitų degalinėje dirbusių operatorių.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl mano, kad nėra pagrindo R. J. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai konstatuota, jog R. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d., požymių, todėl panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendį apygardos teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros III-iojo skyriaus prokurorės Reginos Bučinskaitės ir civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės V. Z.-Steponavičienės apeliacinius skundus atmesti.