- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-2890-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02494-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovei V. O., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui, nedalyvaujant atsakovui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. O. ieškinį palaiko, prašo vaikų J. K. ir L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove- vaikų motina V. O., o iš atsakovo R. K. priteisti vaikų J. K. ir L. K. išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-01 iki vaikų pilnametystės.
Ieškovė savo ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad gyvenant ne santuokoje su atsakovu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra J. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K.. Nuo 2011 m. ieškovė su atsakovu kartu negyvena. Atsakovas yra darbingas, tačiau jo turtinė padėtis ieškovei žinoma – atsakovas jokio turto neturi, atsisakė seniūnijos pasiūlymo registruotis darbo biržoje, prie vaikų auklėjimo ir jų išlaikymo visiškai neprisideda, kaip vaikai buvo ligoninėje, jų net nebuvo atėjęs aplankyti, buvo girtas grįžęs į namus ir vaikus išvaręs į gatvę. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra neįgali. Ieškovės pajamos – neįgalumo pašalpa ir socialinės išmokos už vaikus. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ji neturi. Dukros specialiųjų poreikių neturi, abi mokosi mokykloje, jų išlaikymui reikalinga ieškiniu prašoma suma. Dalį prekių ieškovė perka turguje ir šių išlaidų ji pagrįsti negali. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl išlaikymą vaikams teikti gali. Neįgalumas nenustatytas.
Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai ir asmeniškai. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negautas. Ieškinys su priedais atsakovui įteiktas per artimąjį šeimos narį, atsiliepimo į ieškinį atsakovas teismui nepateikė. Ieškovė paaiškino, kad apie iškeltą bylą jis žinojo, tačiau demonstratyviai ignoravo procesą.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. Baranauskas su ieškinio reikalavimais sutinka. Pateikė išvadą, kad šalys neįrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ieškovė gyvena nuomotame name kaime su daliniais patogumais, švara ir tvarka nepriekaištinga, dukroms sudarytos tinkamos sąlygos, vaikai aprengti švariai, ieškovė seniūnijos charakterizuojama itin teigiamai, nors ir neįgali, bet sugeba užsiauginti daržovių, laiko vištas. Vaikai išreiškė norą gyventi su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovės paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K. (b.l. 5-6). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad šalys nustojo kartu gyventi nuo 2011 m. Nuo to laiko atsakovas jokio išlaikymo dukroms neteikė.
Ieškovės paaiškinimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad ieškovės pajamas sudaro neįgalumo pašalpa 490 Lt ir socialinės išmokos už vaikus 355 Lt (b.l. 16). Registruotino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nei ieškovė, nei atsakovas neturi.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas R. K. yra darbingas, registruotis darbo biržoje pagal seniūnijos siūlymą atsisakė. VSDFV, VĮ Regitra, VĮ Registrų centras, Centrinėje hipotekos įstaigos duomenų bazėse duomenų apie atsakovo turtą ar finansinius įsipareigojimus nėra, o pats atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė.
LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).
Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės ir absoliučios prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 (Žin., 2012 Nr.70-3608) nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 850 Lt.
Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.
Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai.
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.),o nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas; kad kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius .
Kita vertus nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. R. A., byla Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).
Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, bei tai, kad atsakovas būdamas informuotas apie iškeltą civilinę bylą ir pareikštus reikalavimus jo atžvilgiu, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra neįgali, jos vienintelės gaunamos pajamos –pašalpos, kurios įstatymo nustatyta tvarka ateityje mažės. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas ar ribotai darbingas byloje nėra, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas būdamas darbingas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, kad vaikui galėtų teikti bent minimalų išlaikymą, nereiškia, kad jo teikiamo išlaikymo nepilnametėms dukroms dalis gali būti mažesnė, negu ieškovės. Teismo nuomone ji turėtų būti didesnė.
Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaikų poreikius įrodinėja ieškinyje pateikdama vaikų poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis yra mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 850 Lt. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaikų poreikiams paskaičiavimai yra realūs ir objektyviai atitinka šalių turtinę padėtį bei minimalius vaikų poreikius, kurie ateityje vaikams augant taip pat didės.
Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, į vaikų norą gyventi su mama, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas visiškai tenkinti ieškovės reikalavimus ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams po 300 Lt per mėnesį, šią sumą ir indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2012-11-29 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei motinai V. O..
Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2012-10-01. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), todėl atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, teismas konstatuoja, kad yra įrodytas pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą vaikams J. K. ir L. K. už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2012-11-28, t.y. už du kalendorinius mėnesius po 300 Lt/mėn., iš viso 600,00 Lt.
Sutinkamai su CPK 80 str., 85 str., 92 str., 93 str., 96 str. ir 99 str., iš atsakovo priteistina valstybei 360,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (216,00 Lt už reikalavimą dėl vaikams išlaikymo priteisimo ir 144,00 Lt už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo), 15,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 336,00 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą (b.l. 18).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 3.194 str. ir CPK 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina V. O., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant po 300 Lt (tris šimtus litų), kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki J. K. ir L. K. pilnametystės, pavedant vaikų išlaikymo lėšomis disponuoti uzufrukto teise vaikų įstatyminiam atstovui – motinai V. O. a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. O. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Lt (šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.
Priteisti valstybei iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) nesumokėto žyminio mokesčio, 15,50 Lt (penkiolika litų 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti “Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) bei 336,00 Lt (tris šimtus trisdešimt šešis litus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti “Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.