- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- A5.-1049-571/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00546-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui M. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugsėjo 22 d. inspektuojant statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini) kurioje lopšelio - darželio „Rasa“ stogo remonto darbus parapeto murinimo darbus vykdė (duomenys neskelbtini) registracijos adresas (duomenys neskelbtini) priėmus paaiškinimą iš R. G., gim. (duomenys neskelbtini) sav., ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini) R. K., gim. (duomenys neskelbtini) atlikus kitus veiksmus vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, konstatuotina, kad R. K., būdamas atsakingu asmeniu, 1) esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2020 m. rugsėjo 21- 22 dienomis R. G. ir G. D. leido dirbti plataus profilio darbuotojo darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) : R. G. ir G. D. maišė skiedinį, mūrijo stogo parapetą, teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su R. G. ir G. D. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. Tokiais veiksmais R. K. padarė pažeidimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltę dėl padarymo pažeidimo pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2020-09-21 vyko darbuotojų apmokymai, o po pietų vyko į darbą. Asmuo teigė, jog nežiojo, kad prieš vieną darbo dieną reikia pranešti Sodrai apie darbo sutarties sudarymą su asmenimis, R. K. žiniomis tai padaryti reikėjo per tris dienas. Asmuo nurodė, jog įmonė įsikūrusi nuo 2016 metų, darbuotojų priėmimu į darbą ankščiau rūpinosi buhalterė, tačiau dėl didelio darbo krūvio , šią pareigą perėmė pats įmonės vadovas, t. y. R. K.. Šiuo metu įmonėje dirba 8 asmenys. Turi du vaikus, vienas iš jų mažametis, šeimos pajamos nėra didelės, šeima turi finansinių įsipareigojimų, taip pat yra paimta paskola 25000 Eur įmonės apyvartinėms lėšoms, iš kurios grąžinta tik 5000 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo prašo skirti kuo mažesnę baudą.
VDI atstovas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarytą pažeidimą pripažino iš karto, jo neginčijo. Nusižengimą padarė asmuo savo pasyviu elgesiu, t. y. nepateikė Sodrai nustatytos formos apie asmenis priimamus dirbti prieš vieną darbo dieną, kaip numato įstatymai. Teigė jog R. K. padėjo išsiaiškinti padarytą nusižengimą, viską VDI pateikė laiku.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartis Nr. D-36 buvo sudaryta su R. G.. Sutartyje numatyta, kad R. G. pradeda dirbti nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. Taip pat 2020 rugsėjo 21 d., darbo sutartis sudaryta ir su G. D., kurioje taip pat numatyta, jog asmuo pradeda dirbti 2020 m. rugsėjo 21 d. VDI patikrinimas buvo vykdomas 2020 m. rugsėjo 22 d. Byloje pateikti pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, iš kurių matyti, kad G. D. ir R. G. valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2020 m. rugsėjo 21 d., tačiau pranešimas Valstybiniam socialiniam draudimui buvo perduoti 2020 m. rugsėjo 22 d.
Nustatytas faktines aplinkybes ir R. K. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20123444299, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 3-4), R. K. paaiškinimas (b. l. 5), R. G. paaiškinimas (b. l. 6), G. D. paaiškinimas (b. l. 7), Darbo sutartis Nr. D-36 (b. l. 8- 11), Darbo sutartis D-35 (b. l. 12-15), ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Taigi, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau teismas sprendžia jog padarytas pažeidimas yra tik formalus. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų savo kaip darbdavio įgaliojimais. Nusižengimas padarytas dėl apsirikimo, tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl to (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad darbuotojai nelegaliai dirbto tik formaliai ir tik vieną darbo dieną. Teismas sprendžia jog šis pažeidimas nėra R. K. daromas sistemingai, didele apimtimi. Nėra duomenų, kad R. K. atžvilgiu anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai, jis anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra baustas. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo prašo skirti kuo mažesnę baudą. Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, minimali bauda numatyta 1000 Eur. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad asmuo padėjo VDI išsiaiškinti nusižengimą, pateikė reikiamus dokumentus laiku, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai jog padarytas pažeidimas yra tik formalus, sprendžia jog R. K. skirtina mažesnės nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume numatyta piniginė bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20123444299. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.