- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- I-1293-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04293-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 28 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas. Teigia, jog kamerose sąmoningai tyčia įrengtos perteklinės lovos. Dėl to vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 1 kv. m ploto. Anot pareiškėjo, jis buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose, kadangi visi Lukiškių TI-K pastatai VĮ Registrų centre įregistruoti kaip pagalbinės patalpos. Teigia, jog buvo išduodami blogos būklės čiužiniai, pagalvės ir antklodės, tai yra išduoti daiktai buvo riebaluoti, purvini, į juos buvo įsigėręs prakaito kvapas, jie buvo dulkėti bei dvokiantys. Be to, Lukiškių TI-K nėra sanitarinės švaryklos, dušinėje nėra persirengimo kambario, dezinfekavimo patalpos. Taip pat nebuvo išduodamas muilas, atskiras rankšluostis, valymo priemonės, skirtos valyti kameras. Tvirtinta, jog nebuvo sudarytos sąlygos skalbtis asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jo drabužių Lukiškių TI-K neskalbė, o švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais neaprūpino. Teigia, kad neturtinė žala išreiškiama pinigais ir priskiriama prie bendrųjų nuostolių, todėl jos dydis neįrodinėjamas, o nustatomas pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Padarytą neturtinę žalą už praleistą kalinimo laiką Lukiškių TI-K neleistinomis sąlygos, negyvenamos paskirties patalpose, pažeidžiant higienos normų reikalavimus, pažeidžiant konstitucinę asmens teisę į orumą, pareiškėjas vertina 5 000 eurų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas, atsikirsdamas į Lukiškių TI-K atsiliepimą, nurodo, kad duše jis buvo priverstas maudytis su kitu asmeniu (dviese prie vieno dušo čiaupo), be to, naudotis dušu galėjo tik 15 minučių. Taip pat teigia, kad kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, be kita ko, išnagrinėjo ir pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kildinamą iš vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Teigia, kad iš pateiktų duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko įstatymuose įtvirtintus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimus. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpos įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Tvirtina, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta valyti kameras, kriaukles bei unitazus. Į kameras išduodamas ir universalus valiklis, tinkantis plauti indus. Lukiškių TI-K nuomone, nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl valstybei pareiga atlyginti žalą negali kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 28 d.
Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir naudojimosi dušu tvarkos
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 28 d.) kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalaus ploto reikalavimas. Taip pat teigia, kad jis buvo priverstas maudytis su kitu asmeniu (dviese prie vieno čiaupo), o dušu naudotis galėjo tik 15 minučių. Be to, kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1326-1063/2018 pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas šioje byloje neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. kad jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas, privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesuteikta galimybė pasinaudoti dušu ir kt., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d.
ABTĮ 105 straipsnio 4 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas skundą palieka nenagrinėtą.
Šiuo atveju, kaip nustatyta, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2018 m. kovo 28 d. sprendimą, išnagrinėjo bylą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą ir šioje byloje. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimo byloje dar nėra priėmęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, pareiškėjo skundo dalis, kurioje reikalavimas priteisti turtinę žalą, kildinamą iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. neužtikrinus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, privatumo naudojantis dušu ir nesuteiktos galimybės naudotis dušu, paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 straipsnio 4 punktas).
Dėl minkštojo inventoriaus ir patalynės
Pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodami blogos būklės čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kadangi jie buvo riebaluoti, purvini, į juos buvo įsigėręs prakaito kvapas, jie buvo dulkėti bei dvokiantys.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). Pagal HN 134:2015 42 punktą, draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) (toliau – Aprūpinimo aprašas), 3 punktas nustato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. sausio 12 d. pranešime (b. l. 23–25) nurodyta, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje; patalynė išduodama pagal nustatytas normas. Patikrinimo akte nustatyta, kad patalynė patikrintose kamerose (124, 125, 116, 277, 360) buvo vizualiai švari, nesuplyšusi (b. l. 45). Duomenų apie pareiškėjui išduotą minkštojo inventoriaus būklę nepateikta, tačiau pareiškėjas nenurodė ir pateikė duomenų apie tai, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamos kokybės minkštojo inventoriaus ir patalynės. Pareiškėjui nesiskundus dėl šių aplinkybių, Lukiškių TI-K ir neturi galimybės pateikti įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nusiskundimus teismas laiko nepagrįstais, neparemtais jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Dėl drabužių skalbimo
Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbtis asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jo drabužių Lukiškių TI-K neskalbė.
Pagal HN 134:2015 24 punktą, laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. sausio 12 d. pranešime nurodyta (b. l. 23), kad viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal paminėtą Aprašą, suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjo nusiskundimai yra nekonkretizuoti, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinės švaryklos, persirengimo kambario, dezinfekavimo patalpos
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nėra sanitarinės švaryklos, dušinėje nėra persirengimo kambario, dezinfekavimo patalpos.
HN 134:2015 29 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (HN 134:2015 29 punktas); dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo / apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (HN 134:2015 30 punktas). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą sanitarinis švarinimas yra atliekamas tik naujai į pataisos įstaigas atvykusiems nuteistiesiems. Vėliau, nuteistiesiems suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu (258 p.).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 24) nurodyta, kad pareiškėjas buvo vedamas praustis į dušą pagal išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką. Dušinės įrengimas atitinka Higienos normos reikalavimams. Patikrinimo akte (b. l. 39) nurodyta, kad I korpuso 8 posto antro ir trečio aukšto dušinėse nėra įrengtų persirengimo kambarių, tačiau yra persirengimui skirtos zonos. Dėl dezinfekavimo patalpos pažymėtina, kad ji gali būti neįrengiama tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Kaip nustatyta, Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, kad neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių ir jam tekdavo dėvėti neskalbtus drabužius. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais aprūpinti jį švariais apatiniais ir (ar) viršutiniais drabužiais ir tokie jo prašymai buvo nepatenkinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertina kaip deklaratyvius, neparemtus jokiais įrodymais, todėl juos atmesta kaip nepagrįstus.
Dėl kitų nusiskundimų (muilo, rankšluosčių, valymo priemonių išdavimo)
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jam nebuvo išduodamas muilas, atskiras rankšluostis, valymo priemonės, skirtos valyti kameras.
Iki 2017 m. galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvenos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose nurodyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija), kurio 10 punktas nustatė, kad suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Materialinio buitinio aprūpinimo normose nurodyta, kad kiekvienam asmeniui išduodama po du rankšluosčius. HN 134:2015 35 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomis asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 24–25) nurodyta, kad iki 2017 m. kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. dušinės patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie papildomi pagal poreikį. Rankšluosčiai buvo išduodami pagal tuo metu galiojusias Aprūpinimo normas. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo normoms, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturtintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Kameros aprūpintos valymo ir dezinfekavimo priemonėmis. Į visas kameras yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“, per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indams plauti ir 100 g kalcinuotos sodos sanitariniams techniniams įrengimams dezinfekuoti. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-278 patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius.
Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjas nusiskundimų nekonkretizavo, t. y. nenurodė ir nepateikė konkrečių duomenų apie kameras, į kurias nebuvo išduotas valyti skirtas inventorius, taip pat, kad dėl šio nusiskundimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais išduoti valyti skirtą inventorių. Be to, patikrinimo aktuose nustatyta, kad kamerose (147, 176, 183, 203, 299, 300, 334, 265, 373, 301) buvo valymo inventorius (šepečiai gintims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) (b. l. 35, 65). Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų ir nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas išduoti muilą ar rankšluostį ir jo prašymą buvo atsisakyta patenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai laikytini abstrakčiais, nepagrįstais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Dėl pagalbinių patalpų
Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose, kadangi visi Lukiškių TI-K pastatai VĮ Registrų centre įregistruoti kaip pagalbinės patalpos. Taigi, pareiškėjas iš esmės teigia, kad tai yra HN 134:2015 13 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, pažeidimas.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta (b. l. 23), kad pareiškėjas buvo apgyvendintas gyvenamosios paskirties pastatuose. Pažymėtina, kad į bylą pateikti patikrinimo aktai, atlikti įvairiose kamerose (įskaitant ir tas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas) (b. l. 34–97), tačiau nė viename iš jų nėra konstatuotas HN 134:2015 13 punkto pažeidimas. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog Lukiškių TI-K jis buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, negyvenamosios paskirties patalpose, pažeidžiant higienos normų reikalavimus, buvo pažeistas jo orumas.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimų, t. y. nenustatė vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl, kaip minėta, nenustačius bent vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. D. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, t. y. neužtikrinus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, privatumo naudojantis dušu ir nesuteiktos galimybės naudotis dušu, palikti nenagrinėta.
Kitą pareiškėjo G. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.