Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-28 · Administracinė byla Nr. I-1326-1063/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
I-1326-1063/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04325-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1326-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-04325-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,dalyvaujant pareiškėjui G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 10 000 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas 205 kameroje, kurioje langai buvo kiauri, todėl kameroje nuolatos teko šalti, buvo drėgna, kampuose buvo pelėsio. Vietoje radiatoriaus buvo vamzdis, kuris silpnai šildė. Į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę. Kameroje Nr. 176 sienelė skirianti kamerą nuo tualeto buvo išgriauta. Kameroje Nr. 198 buvo blakių. Nors ir buvo vykdoma dezinfekcija, tačiau ji nebuvo veiksminga. Kameroje Nr. 218 buvo įrengtas šilumos vamzdis, kuris vos šildė, tačiau buvo drėgna. Kameroje nebuvo ventiliacijos. Kameroje Nr. 272 taip pat buvo labai šalta. Kameroje Nr. 116 taip pat buvo šalta, drėgna, ant lubų nebuvo tinko, matėsi plytos. Pažymėjo, kad dėl atitinkamo ploto kamerose nesuteikimo, pareigūnų netinkamo elgesio buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamą kalėjimą, todėl patirtus nepatogumus vertino kaip padarytą žalą, kurią prašė atlyginti pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, atsiliepimo (b. l. 44–49) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui tenkančio ploto kameroje reikalavimas galėjo būti pažeistas, tačiau administracija stengiasi pagal galimybes kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį.

Šalies argumentai

Dėl pareiškėjo skunde minimų prieštaravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Nuolatos sudaromos sutartys su įmonėmis, kurios atlieka graužikų, vabzdžių naikinimo darbus. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d. kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Susipažinus su pareiškėjo skundu nustatyta, kad pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė higienos sąlygų, kalint Lukiškių TI-K, neužtikrinimu (kamerose buvo šalta, drėgna, buvo pelėsio, blakių, kamerose nebuvo ventiliacijos, į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad žala jam buvo padaryta ir dėl ploto reikalavimo kamerose neužtikrinimo, pareigūnų netinkamo elgesio.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Dėl ploto reikalavimo pažeidimo

Ginčui už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d. taikytini nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigalioję laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija) nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas būtent tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtas įsakymas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, plėtojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-822/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas viso Lukiškių TI-K buvo patalpintas 511 parų. Nustatyta, jog per šį laikotarpį, 78 paras pareiškėjas buvo patalpintas pažeidžiant įstatymu nustatytą minimalų (3,6 kv. m.) vienam asmeniui tenkantį kameros ploto reikalavimą. Iš 78 parų 12 parų pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m. kameros ploto. Iš 511 parų pareiškėjas 50 parų kamerose buvo patalpintas vienas.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, aptartą teismų praktiką, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko, iš dalies patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu (dalyje laikotarpio) pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę dalį laikotarpio būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti iš dalies. Minėta, jog, nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina vertinant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį.

Dėl galimybės pasinaudoti dušu

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lukiškių TI-K nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K suteikdamas galimybę pareiškėjui dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, pažeidimo nepadarė. Nusiprausimo po dušu vieną kartą per savaitę neneigė ir pareiškėjas, tačiau tvirtino, kad vienu dušu turėjo praustis, skalbti drabužius dviese. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įtikinamais įrodymais nepagrindė, todėl teismui nėra pagrindo šiuos argumentus vertinti kaip pagrįstus.

Dėl ventiliacijos

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Dėl sanitarinio mazgo neužtikrinimo

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimą – yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas ne tik riboja asmens privatumą, bet ir sukelia kitokius nemalonius išgyvenimus (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. A-986-756/2016). Taigi sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad jam naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Dėl higienos sąlygų gyvenamosiose kamerose

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 116, 218, 205, 272 buvo šalta, drėgna, langai kiauri, buvo nutrupėjęs tinkas, kamerose buvo pelėsio. Kameroje Nr. 176 sienelė skirianti kamerą nuo tualeto buvo išgriauta, kameroje Nr. 218 buvo blakių.

HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 C.

Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 56–59, 64–121) nustatyta, kad kameroje Nr. 218, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas patikrinimo laikotarpiu (2018 m. kovo 20 d., b. l. 75), oro temperatūra, oro santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šioje kameroje 2017 m. kovo 21 d. atlikto patikrinimo metu pelėsio požymių nebuvo nustatyta, vizualiai buvo švaru, langai atsidarė, stiklai nesudužę, nariakojų vizualiai nenustatyta. Kitų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes (kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina apie kamerų, kurios pareiškėjo atžvilgiu nėra aktualios, būklę), jog kameros, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus, atsakovės atstovas nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013).

Lukiškių TI-K pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus kamerų, kuriose panašiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, patikrinimų aktus, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sąlygas visose pareiškėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiškėjo šiuo aspektu skunde išdėstyti nusiskundimai yra vien tik bendro pobūdžio (buvo šalta, drėgna) ir reikalavimas atsakovės atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu jis nustatė, kad pvz. oro temperatūra, drėgmės rodikliai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nesant byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vien tik remiantis bendrais teiginiais (buvo šalta, drėgna) teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kitose pareiškėjo kamerose oro, temperatūros normos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Iš 2017 m. kovo 21 d. Patikrinimo akto nustatyta (b. l. 83), kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą „Pasiūlymų, prašymų, pareiškimų ir skundų pateikimo tvarką“ laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo, juos pastebėjus, turi pateikti rašytinį prašymą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl blakių su skundu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ir šiuo aspektu. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl kalėjimo sąlygų ištyrimo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę ir tik bendrai nurodė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, kiauri langai, pelėsis, tačiau šių argumentų visiškai nedetalizavo ir neindividualizavo (kaip konkrečiai netinkamos sąlygos kamerose pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu, kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiškėjas ir pan.), todėl vien tik bendro pobūdžio teiginys (šalta, drėgna, buvo pelėsio, neužsidarė langai) negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pažymėtina, kad teisme buvo gautas pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. atsikirtimas į atsakovės atstovo atsiliepimą, kuriuo pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 5000 Eur. Atsikirtime pareiškėjas nurodė papildomas aplinkybės (armatūrinių kortelių išdavimas, sanitarinių mazgų įrengimas, higienos priemonių išdavimas ir pan.), kurios nebuvo nurodytos pirminiame skunde. Tačiau atkreiptina, kad pareiškėjo atsikirtimo turinys yra išskirtinai bendro pobūdžio, jame nurodytos aplinkybės neindividualizuotos ir niekaip nesusietos su pareiškėjo pažeistomis teisėmis, t. y. pareiškėjas nenurodė, ar kreipėsi į administraciją dėl inventoriaus švarai palaikyti išdavimo, kas konkrečiai nebuvo išduota; išvardino, kokie baldai turi būti sanitariniame mazge, taip pat nurodė, kad reikalavimų susijusių su sanitariniais mazgais nesilaikymu pažeidžia asmens teises, tačiau, kaip buvo pažeisto pareiškėjo teisės (pvz. kokių priemonių, baldų nebuvo sanitariniame mazge) nenurodyta. Atsikirtime bendrai aprašytos teisės aktų nuostatos, teismų praktika ir nenurodyta, kaip atsikirtime aptarti pažeidimai pažeidė konkrečiai pareiškėjo teises. Bendro pobūdžio argumentai, kaip jau minėta, negali būti pagrindu konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 900 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Tomas Blinstrubis